f855a912-e985-4903-8e1b-aa2fc7634087 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-396/2017                                                                                      Proceso Nr. 1-01-1-11994-2015-5                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų S. B., Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A.

Č., nuteistajam E. Č., jo gynėjai advokatei J. T. L., nuteistajam V. Č., jo gynėjui advokatui J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. Č. ir V. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.E. Č.

į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. balandžio 19 d.V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.V. Č. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2015 m. balandžio 19 d.IÅ¡ nuteistųjų E. Č. ir V. Č. solidariai nukentėjusiajai D. S. priteista 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A.

Č. – 6 000 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai eurų) neturtinei ir 1 496 Eur (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai) turtinei žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 4 671,35 Eur (keturi tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt vienas euras ir 35 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti.IÅ¡ nuteistųjų E. Č. ir V. Č. priteista po 147,64 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt septynis eurus ir 64 ct) proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajai D.

S. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir po 58,10 Eur (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 10 ct) proceso iÅ¡laidų valstybei. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

1. V. Č. ir E. Č. nuteisti už tai, kad 2015 m. vasario 17 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, priklausančiame O. L., esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu bendrai, tarp jų ir G. Č. kilusio konflikto metu, tyčia bendrais veiksmais kietu buku daiktu ne mažiau kaip po vienÄ kartÄ sudavė G. Č. į galvÄ , tuo bendrais veiksmais padarė jam trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo iÅ¡siliejimÄ po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir deÅ¡inėje momeninėje skiltyse, deÅ¡inės akiduobės dugno, deÅ¡inio žandinio sinuso lateralinės sienelės ir nosies kaulų lūžimus, deÅ¡inės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių sumuÅ¡imus, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio užausio srityje, dėl to nukentėjusysis G.

Č. dėl vidutinio sunkumo galvos smegenų traumos, t. y. kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir dešinėje momeninėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių abipusiu uždegimu ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu, dėl ko 2015 m. kovo 9 d. nukentėjusysis mirė Kauno klinikose.2.

Nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinius ieÅ¡kinius atmesti arba bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.2.1. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ teismui įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu jį (E. Č.) nuteisė.

Pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakė dėl padarytos nusikalstamos veikos.2.2. Nuteistasis nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Cituodamas savo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, apeliantas tvirtina, kad jis G. Č. jokių smÅ«gių niekada nesudavė. Be to, neturėjo jokio motyvo ir priežasties naudoti smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu.2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vadovavosi ir tuo, kad G.

Č. padaryta poodinė kraujosruva deÅ¡inio užausio srityje, tačiau apygardos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas parodė, jog negali pasakyti, kada buvo padarytas Å¡is sužalojimas ir kokiÄ Ä¯takÄ jis turėjo G. Č. mirčiai, nes Å¡is sužalojimas nebuvo tinkamai apraÅ¡ytas. Be to, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad matė, kaip kitÄ dienÄ po įvykio G. Č. pargriuvo ir galva trenkėsi į grindis ar Å¡aldytuvo kampÄ . Apelianto nuomone, byloje nenustatyta, ar tai negalėjo bÅ«ti G.

Č. mirties priežastis.2.4. Be to, pirmosios instancijos teismas vadovavosi prieÅ¡taringais ir nenuosekliais V. Č. parodymais. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2016 m. sausio 12 d. specialisto iÅ¡vadose Nr. M266/15(02) ir Nr. pM12-266/15(02) nustatyti sužalojimai G. Č. bei specialisto S. M. paaiÅ¡kinimai teisme dėl G. Č. padarytų sužalojimų visiÅ¡kai atitinka V. Č. duotus parodymus. V. Č. pripažino, kad nukentėjusiajam sudavė tris smÅ«gius į galvÄ . Tai patvirtina minėtos iÅ¡vados ir pats jas atlikęs specialistas, nurodydamas, kad sužalojimai G.

Č. galėjo bÅ«ti padaryti V. Č. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant tris smÅ«gius į galvÄ . Taigi, V. Č., teigdamas, kad ir E. Č. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, jį (E. Č.) apkalbėjo.

3. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nuteistojo E. Č. atžvilgiu.3.1. Apeliantas nurodo, kad nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jo brolis E. Č. keliu sudavė smÅ«gius G. Č., tačiau taip nebuvo. Be to, jis (V. Č.) sudegino kai kuriuos daiktus iÅ¡ G. Č. kambario. Nuteistasis teigia, kad nematė, jog E. Č. bÅ«tų sudavęs smÅ«gius G. Č.. Pasak nuteistojo, parodymus apie E. Č. smÅ«gių sudavimÄ keliu nukentėjusiajam, jis davė dėl to, kad pyko ant brolio E. Č., nes nepadeda prižiÅ«rėti jų motinos, kuri serga sunkia liga.

Nors baigiant įrodymų tyrimÄ pirmosios instancijos teisme norėjo papasakoti tiesÄ , tačiau bijojo, kad jam bus paskirta labai didelė bausmė už melagingų parodymų davimÄ .3.2. Be to, pasak nuteistojo, jis anksčiau turėjo sveikatos problemų, kurios dar nėra iÅ¡nykusios, ir tai galėjo turėti įtakos jo parodymams tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.5.

Nuteistųjų E. Č. ir V. Č. apeliaciniai skundai atmetami.6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuteistųjų E. Č. ir V. Č. nusikalstamais veiksmais. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų kaltė įrodyta, o jiems paskirtos bausmės yra tinkamos. Apeliacinės instancijos teismas nevertina V.

Č. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes byloje ginčo dėl to nėra.7. BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta taisyklių ir metodų, kuriais būtų reglamentuotas pats įrodymų vertinimo procesas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas, keliamas šiam loginiam procesui, yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais vadovaudamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga ta, kad turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistųjų E. Č. ir V. Č. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, Å¡ių reikalavimų nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nuteistųjų, įskaitant ir E. Č., kaltę padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų atliktų veiksmų.

Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, daromų vertinant įrodymus, tačiau tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokius procesinius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji, jų gynėjai ar kiti proceso dalyviai, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai.8. Nuteistasis E. Č. skunde praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Tačiau BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas arba byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant Å¡io Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, jog nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. E. Č. skunde jokių pagrįstų motyvų dėl bylos perdavimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nenurodo.

Vien tik tai, kad G. Č. nenustatytas poodinės kraujosruvos deÅ¡inio užausio srityje sužalojimo padarymo laikas, bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų pažeidimų nepadarė, todėl perduoti iÅ¡ naujo Kauno apygardos teismui nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , akivaizdžiai nėra jokio pagrindo.9. Skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti nuteistojo E. Č. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį motyvai.

Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų, o skundžiamame teismo nuosprendyje vadovaujamasi vien tik prieštaringais ir nenuosekliais V. Č. parodymais, vertina kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius bylos medžiagai, nes kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai atskleidė abiejų nuteistųjų ir liudytojų parodymų esmę, juos analizavo bei vertino surinktų duomenų kontekste.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis E. Č. veikdamas kartu su V. Č. nužudė G. Č. vadovaudamasis nuteistojo V. Č., liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis ir paaiÅ¡kinimais apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos įrodymais, kurių turinys akivaizdžiai papildo vienas kitÄ .10. Nuteistasis E. Č. skunde abejoja nuteistojo V. Č. duotų parodymų patikimumu, o pats V. Č. apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai nurodo, jog E. Č. nenaudingus parodymus davė, nes pyko ant savo brolio.

Sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai daug dėmesio nuteistojo V. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, analizei. Priešingai nei mano apeliantas E. Č., nuteistojo V. Č. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip patikimus, tiek, kiek jie sutapo tarpusavyje, neprieštaravo kitiems bylos įrodymams ir atitiko faktines bylos aplinkybes.

Be to, pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi nepalankiais E. Č. kito nuteistojo V. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. Č. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jį apklausiant papildomai, ir nurodė analogiškas aptariamo įvykio aplinkybes.11. Išnagrinėjus nuteistojo V. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jie nėra nuoseklūs, nuolat kito. 2015 m. balandžio 15 d. apklaustas įtariamuoju V.

Č. parodė, kad įvykio dienÄ atėjus į G. Č. kambarį, pastarasis griebė jį (V. Č.) už marÅ¡kinėlių ir stÅ«mė pro duris link laiptų. Dėl to V. Č. supyko ir deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė G. Č. į veido sritį ne daugiau kaip tris smÅ«gius. Po suduotų smÅ«gių į kairės pusės veido sritį matė, kad G. Č. iÅ¡ nosies bėga kraujas. Nuo suduotų smÅ«gių G. Č. ant žemės neparkrito, užsiėmęs už nosies pats atsisėdo ant lovos.

Taip pat parodė, kad Å¡io konflikto metu E. Č. nebuvo ir apie konfliktÄ nepasakojo (t. 3, b. l. 145–147). 2016 m. gegužės 23 d. apklaustas įtariamuoju V. Č. parodė, kad įvykio dienÄ kartu su broliu E. geriant degtinę, pastarasis norėjo eiti pasikalbėti su G. Č. apie jo iÅ¡sikraustymÄ iÅ¡ tetos namo. Žinodamas Å«mų brolio bÅ«dÄ , V. Č. pats pasisiÅ«lė nueiti pasikalbėti su G. Č.. Nuėjus pasikalbėti G. Č. nesutiko iÅ¡sikraustyti, todėl V. Č. sudavė G. Č. tris smÅ«gius į veido sritį.

Nuo jam suduotų smÅ«gių G. Č. pargriuvęs nebuvo, tačiau atsisėdo ant lovos. IÅ¡ karto po to į kambarį įėjo E. Č. ir paėmęs abiem rankom G. Č. už sprando, palenkė jo galvÄ link savęs ir deÅ¡inės kojos keliu sudavė G. Č. tris ar keturis smÅ«gius į veido sritį. V. Č. atskyrė brolį ir G. Č., tada E. Č. nulipo į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Nuteistasis V. Č. matė, kaip G. Č. nuo brolio suduotų smÅ«gių bėga kraujas, iÅ¡ lovos atsikėlęs jis nebuvo (t. 3, b. l. 157–159).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis V. Č. patvirtino 2016 m. gegužės 23 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad įvykio vakarÄ jo brolis E. pasakė norintis, jog nuomininkas G. Č. iÅ¡sikraustytų iÅ¡ tetos namo bei paprašė V. Č., kad Å¡is nueitų apie tai su G. pasikalbėti. Nuėjus į G. Č. kambarį, tarp jų kilo konfliktas ir V. Č. susistumdė su G. Č.. V. Č. smogė abiejų rankų kumščiais tris nestiprius smÅ«gius G. Č. į veidÄ , tai yra į abu žandikaulius ar skruostus.

G. Č. po smÅ«gių atsisėdo ant lovos, o V. Č. ėjo pro duris, bet parkrito ant grindų, nes užkliuvo ir buvo girtas. Tuo metu į kambarį įėjo jo brolis E. Č., priėjo prie G. ir pradėjo smÅ«giuoti keliu sėdinčiam ant lovos G. į galvÄ , prilaikydamas jo galvÄ rankomis. Brolis keliu G. Č. į galvÄ galėjo smÅ«giuoti nuo trijų iki deÅ¡imties smÅ«gių. Jis (V. Č.) atsistojo ir nutraukė E. nuo G., kad jo nebemuÅ¡tų, nes per daug žiauriai atrodė tokie brolio veiksmai.

G. Č. po E. smÅ«gių pradėjo bėgti kraujas, smÅ«giai atrodė stiprÅ«s. G. iÅ¡ pradžių sėdėjo ant lovos, bet vėliau nugriuvo lovoje ant Å¡ono. Taip pat parodė, kad kai su broliu grįžo iÅ¡ etapo į Vilnių, susitikus su juo, kai juos skirstė į kameras, brolis jam perdavė raÅ¡telį. RaÅ¡telyje buvo paraÅ¡yta kaip ir kÄ jam sakyti apklausoje. Brolis jo prašė kaltę prisiimti jam vienam, nes E. turi Å¡eimÄ , jis jau yra teistas ir jam teismas gali skirti didesnę bausmę, todėl jam vienam geriau prisiimti kaltę, nei abiem kartu su E..

Brolis jam nurodė, kad jei jis prisiims kaltę ir bus pasodintas į kalėjimÄ , E. jam žadėjo, kad padės finansiÅ¡kai, prižiÅ«rės sunkiai sergančiÄ jų mamÄ , kuriÄ iki tol prižiÅ«rėjo vienas kaltinamasis V. Č.. V. Č. sutiko padėti broliui, dėl to iÅ¡ pradžių duodamas parodymus ir prisiėmė kaltę vienas, nurodydamas, kad brolis E. nukentėjusiojo G. Č. nemušė. Nors brolis E. jam minėjo, kad jeigu jis vienas prisiims kaltę, jis pasirÅ«pins jų mama, tačiau kai jie buvo paleisti iÅ¡ suėmimo, E.mamos net neaplankydavo, todėl suprato, kad jeigu jis bus nuteistas už G.

Č. nužudymÄ , E. vis tiek mama nesirÅ«pins (t. 5, b. l. 22–26). Å ie nuteistojo V. Č. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, visiÅ¡kai atitinka nuteistiesiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl jais netikėti nėra pagrindo. Apklaustas bylÄ nagrinėjant apeliacinio proceso metu V. Č. parodė, kad E. Č. smurto prieÅ¡ G. Č. nenaudojo, tai darė tik jis (V. Č.), tačiau nenurodė jokių įtikinamų ir neginčijamų argumentų, kodėl apygardos teisme davė parodymus, jog E. Č. taip pat dalyvavo Å¡io nusikaltimo padaryme.11.1.

Nors nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teisme davė neteisingus parodymus savo brolio E. Č. atžvilgiu, nes nuo vaikystės turėjo sveikatos problemų, kurios galėjo turėti įtakos parodymų davimui, tačiau tokie argumentai teismui nesudaro pagrindo nesivadovauti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinkta įrodymų visuma, kuri patvirtina būtent ginčijamus V. Č. parodymus. Be to, apeliantas V. Č. nenurodė nei kokiomis ligomis šiuo metu serga nei pateikė tai patvirtinančius dokumentus.12.

Pažymėjęs V. Č. parodymų prieÅ¡taringumÄ , apygardos teismas padarė motyvuotÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. Č. parodymus paneigia ne tik V. Č., bet ir liudytojų parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai.12.1. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. V. parodė, kad 2015 m. vasario 18 d. ji atėjo pas S. P., jo namuose buvo G. Č.. L. V. paklausė G. Č., kas jį sumušė. G. Č. atsakė: ,,ten, kur gyvenu pas tÄ moteriÅ¡kę, atvažiavo giminaičiai ir mane sumušė“.

G. Č. sakė, kad jį miegantį užpuolė dviese, sumušė, tačiau jis pabėgo (t. 4, b. l. 139–140).12.2. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2015 m. vasario 17 arba 18 dienÄ ryte pas jį į namus atėjo G. Č., kurio deÅ¡inė akis buvo iÅ¡tinusi. G. pasakė, kad jį sumušė, suspardė moters, pas kuriÄ jis gyveno, brolio ar sesers du vaikai: vienas vyresnis, kitas jaunesnis, jų duomenų neminėjo, tik pasakė, jog jį sumušė, suspardė miegantį ar gulintį lovoje, antrame namo aukÅ¡te ir liepė iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Kada, kiek ir kuris iš jų sudavė smūgių G. ir į kurias vietas, S. P. nežino, tačiau suprato, kad neseniai (t. 3, b. l.14–15).12.3. Liudytojas R. T. parodė, kad S. P. jam pasakojo, jog pas jį buvo atėjęs G. Č., kurį sumušė du šeimininkės sūnėnai. S. P. sakė, kad G. Č. jam pasakojo, jog gulėjo lovoje, jį sumušė, po to jis pats išėjo ar išmetė pro duris (t. 4, b. l. 141–142).12.4. Liudytoja I. A. parodė, kad jos pusbrolis G. Č. buvo sumuštas.

IÅ¡ vakaro jai paskambino R. T. ir pasakė, kad G. Č. atvežtas į Kauno klinikas sumuÅ¡tas. KitÄ dienÄ nuvažiavo į Kauno klinikas, tačiau iÅ¡kart nepažino G. Č., nes jis labai blogai atrodė – akys mėlynos, rankos pariÅ¡tos. G. Č. jÄ pažino, sunkiai kalbėjo, tačiau pasakė, kad jį sumušė O. sÅ«nėnai (t. 4, b. l. 142–143).12.5. Taigi įvertinus pirmiau aptartus liudytojų S. P., I. A., L. V. ir R. T. parodymus, matyti, kad visi nurodyti asmenys papildydami vieni kitų parodymus apie E. Č. dalyvavimÄ kartu su V.

Č. smurtaujant prieš G. Č., tuo pačiu patvirtino nuteistojo V. Č. nurodytas aplinkybes dėl nusikaltimo padarymo kartu su E. Č.. 12.6. Be to, paties apelianto E. Č. parodymai yra prieštaringi. E. Č. apklausiamas viso ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu miegojo ir neigė, jog apskritai buvo G. Č. kambaryje (t. 3, b. l. 91–92). Tačiau apklausiamas teisiamojo posėdžio metu E. Č. parodė, kad jo brolis V. Č. mušė nukentėjusįjį, o jis (E. Č.) buvo ant jo (G. Č.) tik užgriuvęs (t. 5, b. l. 26–28).

Atsižvelgiant į nuteistojo E. Č. parodymų prieÅ¡taringumÄ ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino konflikto metu ne tik buvęs kartu su nukentėjusiuoju bei savo broliu V. Č., tačiau ir fiziÅ¡kai kontaktavęs su nukentėjusiuoju, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nuteistojo gynybinę pozicijÄ , kuri yra visiÅ¡kai paneigta pirmosios instancijos teisme.

13. Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. Č. mirė nuo galvos smegenų traumos: kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo iÅ¡siliejimais po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje ir deÅ¡inėje momeninėje skiltyse, kas komplikavosi galvos smegenų skysčio susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, plaučių abipusiu uždegimu ir progresuojančiu kvėpavimo funkcijos sutrikimu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad Å¡ie sužalojimai iÅ¡sivystė dėl trauminio kontakto su kietu buku daiktu ir yra bÅ«dingi trauminiam kontaktui su ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu; mirtį sukėlęs sužalojimas dėl griuvimo atsiradusiam kontaktui su lygiu plokščiu neribotu pavirÅ¡iumi nebÅ«dingas.

Nuteistasis teigia, kad byloje liko nenustatyta, ar G. Č. galėjo mirti nuo griuvimo smÅ«gio į grindis ar Å¡aldytuvo kampÄ . Tačiau tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. IÅ¡ 2016 m. sausio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadų Nr. M266/15(02) ir Nr. pM12-266/15(02) ir teismo medicinos specialisto S. M. paaiÅ¡kinimų matyti, kad G. Č. mirties priežastimi buvę sužalojimai iÅ¡sivystė dėl trauminio kontakto su kietu buku daiktu ir yra bÅ«dingi deÅ¡inės akiduobės, skruosto, žando, nosies sričių trauminiam kontaktui su ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu.

Mirtį sukėlęs sužalojimas dėl griuvimo atsiradusiam kontaktui su lygiu plokščiu neribotu paviršiumi nebūdingas. Visi konstatuoti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti artimu vienas kito padarymui laiku ar praktiškai vienu momentu. Konkrečios sužalojimų eigos nustatyti negalima. Pažymėtina, kad specialisto išvada dėl G. Č. traumos pobūdžio, t. y. kad ši trauma patirta kontaktuojant ne su plokščiu neribotu paviršiumi, o su kietu buku daiktu, yra kategoriška ir ja netikėti nėra pagrindo, nes ji visiškai atitinka BPK 90 straipsnyje keliamus reikalavimus.

Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme teismo medicinos specialistas S. M. patvirtino savo duotas iÅ¡vadas ir parodė, kad G. Č. mirties priežastimi buvo sužalojimai, padaryti vienu ar keliais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam į galvÄ , tačiau ne dėl griuvimo (t. 5, b. l. 21–22). IÅ¡ liudytojos L. V. parodymų matyti, kad ji girdėjo duslų kritimo garsÄ , o vėliau pamatė G. Č. gulintį ant laminuotų grindų, tačiau kraujo ant Å¡aldytuvo ar baldų nebuvo (t. 3, b. l. 3).

Taip pat pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, jog matė kaip nukentėjusysis krito ir atsitrenkė į Å¡aldytuvo kampÄ . Taigi byloje nėra jokių objektyvių ir įtikinamu duomenų, kad G. Č. mirtį sukėlė galvos smegenų trauma dėl griuvimo. 13.1. Apeliantas E. Č. skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog poodinė kraujosruva deÅ¡inio užausio srityje turėjo įtakos G.

Č. mirčiai. Tačiau tokie nuteistojo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Byloje esančios specialisto išvados Nr. M266/15(02) 4.2. punkte nurodyta, kad poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje padarymo laiko nustatyti negalima, nes šis sužalojimas neišsamiai aprašytas G. Č. ligos istorijoje. Apklaustas pirmosios instancijos teisme teismo medicinos specialistas S. M. parodė, kad ši kraujosruva nukentėjusiajam galėjo būti padaryta aptariamų įvykių metu arba anksčiau (t. 5, b. l. 21–22).

Byloje nėra duomenų, kad G. Č. buvo sužalotas ar susižalojęs anksčiau, t. y. iki aptariamo įvykio, tai patvirtina ir byloje apklausti liudytojai. Liudytoja A. K. parodė, kad paskutinį kartÄ G. Č. matė 2015 m. vasario 17 d. dienos metu, jis sumuÅ¡tas nebuvo, ant jo veido ir kÅ«no jokių sužalojimų nepastebėjo (t. 3, b. l. 25–27). Liudytoja S. V. parodė, kad G. Č. paskutinį kartÄ matė 2015 vasario 17 d. dienos metu. G. Č. tuo metu sumuÅ¡tas nebuvo, ant jo kÅ«no ir veido jokių smurtinių žymių, kraujosruvų, nubrozdinimų, paraudimų nebuvo (t. 3, b. l. 45–46).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad poodinė kraujosruva deÅ¡inio užausio srityje G. Č. buvo padaryta ne anksčiau, o bÅ«tent nagrinėjamo įvykio metu. Tuo labiau, kad minėtoje specialisto iÅ¡vadoje neginčijamai nustatyta, jog poodinė kraujosruva deÅ¡inio užausio srityje, kaip ir kiti sužalojimai, padaryta kietu buku daiktu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, E. Č. ir V. Č. pagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad jie bendrais veiksmais G. Č. be kitų sužalojimų padarė ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio užausio srityje. 13.2.

Taigi pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje pakanka patikimų įrodymų iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, patvirtinančių E. Č. pateiktus kaltinimus dėl G. Č. nužudymo veikiant kartu su V. Č., yra pagrįsta byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir teismo patikimais pripažintų įrodymų visuma.13.3. Be to, minėtos specialisto iÅ¡vados ir teismo medicinos specialisto paaiÅ¡kinimų duomenimis, pirmiau iÅ¡vardintų sužalojimų padarymui pakako vieno trauminio poveikio, tačiau trauminių poveikių į nurodytÄ sritį galėjo bÅ«ti ir daugiau.

Nors nuteistasis E. Č. neigia sudavę smÅ«gius nukentėjusiajam, stengdamasis iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau jau aptartų nuteistojo V. Č. ir liudytojų parodymų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo abu nuteistieji, todėl tiek V. Č., tiek E. Č. tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę G. Č.. Byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek smÅ«gių kiekvienas nuteistasis atskirai sudavė nukentėjusiajam, kuris iÅ¡ nuteistųjų nukentėjusiajam tiesiogiai padarė sužalojimus, sukėlusius G.

Č. mirtį. Atsižvelgiant į tai, kad veikdami bendrai, siekdami tų pačių padarinių, smÅ«gius G. Č. sudavė abu nuteistieji ir bet kuris iÅ¡ jų galėjo padaryti nukentėjusiojo mirtį sukėlusius sužalojimas, daroma iÅ¡vada, kad abu bendrai veikę V. Č. ir E. Č. yra kalti dėl G. Č. mirties. Kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.

Jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-523/2009, Nr. 2K-7-156/2010, Nr. 2K-303/2012).14.

BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų. Å iame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padaromos tik tyčia: tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui, t. y. asmuo yra abejingas, kils ar apskritai nekils baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-446/2010 ir kt.). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ (t. y.

į kokias žmogaus kÅ«no dalis (organus) yra smÅ«giuojama – ar smÅ«giuojama į gyvybiÅ¡kai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, smÅ«gių stiprumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015 ir kt.).14.1. Todėl apygardos teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ â€“ sužalotas gyvybiÅ¡kai svarbus organas – galva, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji suvokė savo veiksmų keliamÄ pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimus padarinius ir sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, tačiau, nenustačius nuteistųjų noro atimti gyvybės, jų nusikalstami veiksmai teisingai pripažinti padarytais netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).14.2.

Apeliantas E. Č. skunde tvirtina, kad neturėjo jokio motyvo ir priežasties naudoti smurto nukentėjusiojo atžvilgiu. Tačiau toks apeliacinio skundo teiginys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl E. Č. kaltės nužudžius G. Č.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistieji G. Č. nužudė dėl to, jog nukentėjusysis nenorėjo išsikraustyti iš kambario, kurį nuomojosi iš O. L.. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad abu nuteistieji norėjo G. Č. mirties, tačiau apeliantų veiksmai, nors ir padaryti netiesioginės tyčios kaltės forma, su kilusiais padariniais yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu.15.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl E. Č. paskirtos bausmės, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, procesinių iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi Å¡iÄ baudžiamosios bylos dalį esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Apygardos teismas skirdamas bausmę V. Č., atsižvelgė į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltės formÄ .

Apygardos teismas skirdamas bausmę E. Č., taip pat atsižvelgė į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltės formÄ . Ä®vertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, suÅ¡velninti bausmes E. Č. ir V. Č. nėra pagrindo. Taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusieji netekę tėvo ir brolio patyrė sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, konstatuojama, jog D.

S. priteistas 10 000 Eur, o A. Č. – 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų yra adekvatus byloje nustatytoms aplinkybėms, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei formuojamÄ teismų praktikÄ . Be to, nuteistasis V. Č. su priteistu turtinės žalos dydžiu sutinka.16. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistųjų E. Č. ir V. Č. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                                    Sigita Bieliauskienė                    Kęstutis Jucys                    Violeta Ražinskaitė                                                                    Â