Appeal court dismisses request to remove court due to superior court involvement in administrative oversight. Superior court's oversight role does not create bias grounds. Request to transfer case is rejected.
Legislator summary
AI generatedThe appeal court dismissed the plaintiff's request to remove the first-instance court and transfer the case to another district court. The plaintiff argued that the Vilnius District Court and its judges were biased because they conducted administrative oversight and process control over the lower courts, which were listed as defendants. The court held that such oversight activities do not constitute grounds for suspecting impartiality, as the superior court must only recuse itself if specifically requested in the proceedings. Consequently, there was no legal basis to remove all courts in the district's jurisdiction.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalis 3 punktas; 34 straipsnio 3 dalis; 69 straipsnio 1 dalis: Superior court involvement in administrative oversight of lower courts does not automatically ground for recusal or case transfer due to alleged lack of impartiality.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr  CivilinÄ byla Nr. 2KT-98/2012            Procesinio sprendimo kategorija: 94.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugpjÅ«Äio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ArtÅ«ras Driukas, susipažinÄs su Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo teisÄjos I. P. 2012 m. rugpjÅ«Äio 8 d. praÅ¡ymu civilinÄje byloje Nr. 2-8491-821/2012 pagal A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismui ir teisÄjai J.
K., Vilniaus apygardos teismui ir teisÄjai L. L., dÄl Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo nuÅ¡alinimo ir ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinio perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡sprÄsti perdavimo kitam apylinkÄs teismui, veikianÄiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, nagrinÄjimo klausimÄ , n u s t a t Ä: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus miesto 2-os apylinkÄs teisme pirmÄ ja instancija nagrinÄjama civilinÄ byla Nr. 2-8491-821/2012 pagal A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismui ir teisÄjai J.
K., Vilniaus apygardos teismui ir teisÄjai L. L.. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja L. L. atsiuntÄ Å¡aukimÄ dalyvauti 2012 m. liepos 10 d. civilinÄs bylos Nr. 2-2464-603/2012 teismo posÄdyje, o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkÄs teismas ir teisÄja J. K. atsiuntÄ Å¡aukimÄ dalyvauti 2012 m. liepos 10 d. baudžiamosios bylos Nr. I-11-840/2012 teismo posÄdyje. DÄl dalyvavimo civilinÄje byloje, kuri nedalyvaujant ieÅ¡kovui nebÅ«tų iÅ¡nagrinÄta arba bÅ«tų palikta nenagrinÄta, ieÅ¡kovas negalÄjo dalyvauti baudžiamosios bylos posÄdyje.
IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dÄl tyÄinio persekiojimo ir trukdymo dalyvauti teismų posÄdžiuose Lietuvos teismuose ir dÄl to padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o nuÅ¡alinti Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismÄ nuo Å¡io ieÅ¡kinio nagrinÄjimo ir perduoti jį kitam apylinkÄs teismui, veikianÄiam ne Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje. Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, perdavÄ ieÅ¡kinį Lietuvos apeliaciniam teismui sprÄsti dÄl jo perdavimo kitam apylinkÄs teismui, veikianÄiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.
PareiÅ¡kimas dÄl teismo (teisÄjų) nuÅ¡alinimo ir praÅ¡ymas dÄl bylos perdavimo nagrinÄti kitam apylinkÄs teismui atmestinas. Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisÄjus ar teisÄjams nusiÅ¡alinus, apylinkÄs teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebÄra teisÄjų, turinÄių teisÄ nagrinÄti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esanÄių apylinkių teismų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkÄs teismui, esanÄiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
TeisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ yra prigimtinÄ Å¾mogaus teisÄ, ji apima teisÄ Ä¯ teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinÄ teisÄ, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinÄtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinÄti teisÄjas, dÄl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisÄjas, nagrinÄjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminÄ Å¾mogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo, pasitikÄjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).
Prielaidos, galinÄios sukelti abejonių dÄl teisÄjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinÄs teisÄs į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisÄs normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymÄjÄs, kad visos aplinkybÄs, sudaranÄios pagrindÄ tiek teisÄjui nuÅ¡alinti, tiek paÄiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2000 m. lapkriÄio 6 d. nutartis civ. byloje A.
S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrÄžiama, kad teisÄ Ä¯ neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinÄjama dviem aspektais â subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nÄ vienas teisÄjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nÄra tendencingas (1989 m. gegužÄs 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).
Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinanÄių bet kokias protingas abejones teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dÄl objektyviųjų teismo ir teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrÄžÄ, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dÄl teisÄjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisÄs į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esanÄios aplinkybÄs atrodo objektyviam stebÄtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.
Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsÄjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavÄs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonÄ yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužÄs 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025â1028).TeisÄjui (teisÄjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybÄs, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinÄti paskirto ar jÄ nagrinÄjanÄio teisÄjo (teisÄjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).
Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, taÄiau visais atvejais abejonÄs dÄl teisÄjo (teisÄjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkreÄiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl teisÄjo (teisÄjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinÄti kitam teisÄjui (teisÄjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinÄti bylÄ , arba ne tam teisÄjui (teisÄjams), kuriam (kuriems) teisÄs aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinÄti konkreÄiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisÄjui (teisÄjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.
Toks bylos nagrinÄjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinÄje valstybÄje vyraujanÄiais teisingumo, bylų nagrinÄjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužÄs 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Tam, kad byla bÅ«tų perduota iÅ¡ vieno apylinkÄs teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esanÄiam apylinkÄs teismui, neužtenka nurodyti argumentus dÄl bylÄ nagrinÄjanÄio teismo ir jo veiklos kontrolÄ vykdanÄio apygardos teismo visų teisÄjų galimo Å¡aliÅ¡kumo, taÄiau turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nÄra galimybÄs teisingai iÅ¡sprÄsti bylÄ kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esanÄiame apylinkÄs teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjÅ«Äio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).
Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dÄl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisÄjų neteisÄtų veiksmų atlygina valstybÄ visiÅ¡kai. Valstybei byloje dÄl žalos atlyginimo atstovauja VyriausybÄ ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dÄl tyÄinių aukÅ¡Äiau minÄtų asmenų veiksmų, valstybÄ, atlyginusi žalÄ , įgyja atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).
Å io CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisÄjų ir teismų imunitetÄ nuo civilinÄs atsakomybÄs, jiems einant teisÄjo pareigas ar vykdant teismams priskirtas funkcijas ir reiÅ¡kia, kad visais atvejais dÄl teisÄjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybÄ, o ne teisÄjas ar teismas, kurie tik veikia valstybÄs vardu. TodÄl valstybÄ, o ne teisÄjas ar teismas turi bÅ«ti traukiama atsakovu pagal ieÅ¡kinį dÄl žalos, atsiradusios dÄl teisÄjo ar teismo neteisÄtų veiksmų, atlyginimo.
Teismas, gavÄs minÄtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinÄs atsakomybÄs turintys teisÄjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinÄs padÄties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-796/2012). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar treÄiuoju asmeniu yra nurodomas teisÄjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teisÄjo ir, juo labiau, viso teismo teisÄjų Å¡aliÅ¡kumÄ kitoje civilinÄje byloje, kurioje dalyvaujanÄiu byloje asmeniu yra ieÅ¡kinį pareiÅ¡kÄs asmuo.
Juo labiau nÄra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo (teisÄjo) ir kitų pirmosios instancijos teismų (teisÄjų) Å¡aliÅ¡kumÄ tais atvejais, kai atsakovu ar treÄiuoju asmeniu ieÅ¡kinyje yra nurodytas aukÅ¡tesnÄs pakopos teismas (teisÄjas), vykdantis Å¡ių pirmosios instancijos teismų administracinÄs veiklos priežiÅ«rÄ ir procesinÄs veiklos kontrolÄ. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , siekiant paÅ¡alinti galinÄias atsirasti prielaidas abejoti teismo (teisÄjo) objektyvumu, bylÄ nagrinÄjantis teisÄjas, neatsižvelgiant į tai, ar jis įtrauktas, ar neįtrauktas į bylÄ atsakovu ar treÄiuoju asmeniu, turi nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinÄjimo tais atvejais, kai byloje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , padarytÄ Å¡io teisÄjo veiksmais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2KT-159/2012).
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas A. B. reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismui (teisÄjams) ir kitiems Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkių teismams (teisÄjams) dÄl to, kad ieÅ¡kinyje atsakovais nurodÄ Å¡ių apylinkių teismų administracinÄs veiklos priežiÅ«rÄ ir procesinÄs veiklos kontrolÄ vykdantį Vilniaus apygardos teismÄ ir Å¡io teismo teisÄjÄ L. L.. TaÄiau, atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau nurodytus argumentus, Å¡i aplinkybÄ negali bÅ«ti laikoma pagrindu abejoti ne tik Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo, bet ir visų kitų Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikianÄių apylinkių teismų neÅ¡aliÅ¡kumu.
Be to, kaip minÄta, atsakovais patraukti teismai ir teisÄjai bylÄ nagrinÄjanÄio teismo nutartimi iÅ¡ proceso turi bÅ«ti paÅ¡alinti. PažymÄtina, kad tuo atveju, jei byla bÅ«tų nagrinÄjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme, ji negalÄtų bÅ«ti skiriama teisÄjai L. L., kadangi byloje keliamas klausimas dÄl Å¡ios teisÄjos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Vadinasi, nÄra pagrindo nuÅ¡alinti visus Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikianÄius apylinkių teismus nuo pareiÅ¡kÄjo ieÅ¡kinio nagrinÄjimo ir perduoti bylÄ kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikianÄiam apylinkÄs teismui.
    Esant tokiai situacijai, A. B. praÅ¡ymas dÄl Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo nuÅ¡alinimo nuo civilinÄs bylos Nr. 2-8491-821/2012 nagrinÄjimo ir jos perdavimo nagrinÄti iÅ¡ vieno apylinkÄs teismo kitam apylinkÄs teismui, esanÄiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio treÄiÄ ja dalimi ir 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: Atmesti ieÅ¡kovo A. B. praÅ¡ymÄ dÄl Vilniaus miesto 2 apylinkÄs teismo nuÅ¡alinimo nuo civilinÄs bylos Nr. 2-8491-821/2012 nagrinÄjimo ir Å¡ios bylos perdavimo nagrinÄti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikianÄiam apylinkÄs teismui.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                               Artūras Driukas