Legislator Case Law & Legislation
f853715e-eaee-47af-b876-8a6a80497a20 AI generated

Appeal court dismisses request to remove court due to superior court involvement in administrative oversight. Superior court's oversight role does not create bias grounds. Request to transfer case is rejected.

Case Number f853715e-eaee-47af-b876-8a6a80497a20
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The appeal court dismissed the plaintiff's request to remove the first-instance court and transfer the case to another district court. The plaintiff argued that the Vilnius District Court and its judges were biased because they conducted administrative oversight and process control over the lower courts, which were listed as defendants. The court held that such oversight activities do not constitute grounds for suspecting impartiality, as the superior court must only recuse itself if specifically requested in the proceedings. Consequently, there was no legal basis to remove all courts in the district's jurisdiction.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalis 3 punktas; 34 straipsnio 3 dalis; 69 straipsnio 1 dalis: Superior court involvement in administrative oversight of lower courts does not automatically ground for recusal or case transfer due to alleged lack of impartiality.

Keywords

AI generated
court recusal grounds superior court oversight administrative process control case transfer procedure impartiality presumption civil procedure code bias in litigation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalis 3 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalis

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-159/2012

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr  Civilinė byla Nr. 2KT-98/2012            Procesinio sprendimo kategorija: 94.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos I. P. 2012 m. rugpjūčio 8 d. prašymu civilinėje byloje Nr. 2-8491-821/2012 pagal A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir teisėjai J.

K., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai L. L., dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuÅ¡alinimo ir ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinio perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡spręsti perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, nagrinėjimo klausimÄ , n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus miesto 2-os apylinkės teisme pirmÄ ja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8491-821/2012 pagal A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui ir teisėjai J.

K., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai L. L.. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja L. L. atsiuntė Å¡aukimÄ dalyvauti 2012 m. liepos 10 d. civilinės bylos Nr. 2-2464-603/2012 teismo posėdyje, o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas ir teisėja J. K. atsiuntė Å¡aukimÄ dalyvauti 2012 m. liepos 10 d. baudžiamosios bylos Nr. I-11-840/2012 teismo posėdyje. Dėl dalyvavimo civilinėje byloje, kuri nedalyvaujant ieÅ¡kovui nebÅ«tų iÅ¡nagrinėta arba bÅ«tų palikta nenagrinėta, ieÅ¡kovas negalėjo dalyvauti baudžiamosios bylos posėdyje.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl tyčinio persekiojimo ir trukdymo dalyvauti teismų posėdžiuose Lietuvos teismuose ir dėl to padarytos žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas praÅ¡o nuÅ¡alinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ nuo Å¡io ieÅ¡kinio nagrinėjimo ir perduoti jį kitam apylinkės teismui, veikiančiam ne Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, perdavė ieÅ¡kinį Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti dėl jo perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

PareiÅ¡kimas dėl teismo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir praÅ¡ymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui atmestinas. Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. PrieÅ¡ingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo ir perdavus bylÄ nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ , arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečiÄ bylÄ , o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo.

Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo neÅ¡aliÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Tam, kad byla bÅ«tų perduota iÅ¡ vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylÄ nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo Å¡aliÅ¡kumo, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai iÅ¡spręsti bylÄ kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).

Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiÅ¡kai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.).

Å io CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjų ir teismų imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, jiems einant teisėjo pareigas ar vykdant teismams priskirtas funkcijas ir reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiama atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs asmuo.

Juo labiau nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) ir kitų pirmosios instancijos teismų (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumÄ tais atvejais, kai atsakovu ar trečiuoju asmeniu ieÅ¡kinyje yra nurodytas aukÅ¡tesnės pakopos teismas (teisėjas), vykdantis Å¡ių pirmosios instancijos teismų administracinės veiklos priežiÅ«rÄ ir procesinės veiklos kontrolę. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , siekiant paÅ¡alinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti teismo (teisėjo) objektyvumu, bylÄ nagrinėjantis teisėjas, neatsižvelgiant į tai, ar jis įtrauktas, ar neįtrauktas į bylÄ atsakovu ar trečiuoju asmeniu, turi nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, kai byloje praÅ¡oma atlyginti žalÄ , padarytÄ Å¡io teisėjo veiksmais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-159/2012).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas A. B. reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (teisėjams) ir kitiems Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkių teismams (teisėjams) dėl to, kad ieÅ¡kinyje atsakovais nurodė Å¡ių apylinkių teismų administracinės veiklos priežiÅ«rÄ ir procesinės veiklos kontrolę vykdantį Vilniaus apygardos teismÄ ir Å¡io teismo teisėjÄ L. L.. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma pagrindu abejoti ne tik Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, bet ir visų kitų Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Be to, kaip minėta, atsakovais patraukti teismai ir teisėjai bylÄ nagrinėjančio teismo nutartimi iÅ¡ proceso turi bÅ«ti paÅ¡alinti. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei byla bÅ«tų nagrinėjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme, ji negalėtų bÅ«ti skiriama teisėjai L. L., kadangi byloje keliamas klausimas dėl Å¡ios teisėjos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Vadinasi, nėra pagrindo nuÅ¡alinti visus Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančius apylinkių teismus nuo pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinio nagrinėjimo ir perduoti bylÄ kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

    Esant tokiai situacijai, A. B. praÅ¡ymas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-8491-821/2012 nagrinėjimo ir jos perdavimo nagrinėti iÅ¡ vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinamas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiÄ ja dalimi ir 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: Atmesti ieÅ¡kovo A. B. praÅ¡ymÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-8491-821/2012 nagrinėjimo ir Å¡ios bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                               Artūras Driukas