f85359a7-73b2-4b01-b193-a3eedd6403cc · Vilniaus apygardos teismas

2A-945-09 Mackeviciai - santuokos nutr., turto pad.Civilinė byla Nr. 2A-597-302/2010 Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.3; 75.8; 75.9; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės, kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Rasos Gudžiūnienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovui A. M. , jo atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai,atsakovės E. M. atstovui advokatui Valdui Bliujui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

M. ir atsakovės E. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalijimo bei atsakovės E. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, tretysis asmuo byloje A. K. . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ dėl atsakovės E. M. kaltės, santuokos metu įgytÄ turtÄ ir bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ prašė padalinti taip:

A. M. nuosavybės teisę pripažinti į šį turtÄ :

1) gyvenamÄ namÄ , 181,03 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)su Å«kiniais pastatais, kurių unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2) daržinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinko vertė 47 593Lt;

3) žemės sklypÄ , 0,2974 ha bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertė 9 903Lt;

4) automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 100Lt vertės, 5) automobilio priekabÄ MAZ 8114, valstybinis Nr. RB 145, 500 Lt vertės;

6) mini traktorių „Belarus“ (duomenys neskelbtini) su priekaba ir pagardais, 10 000Lt vertės. Atsakovei E. M. prašė pripažinti nuosavybės teisę į santuokos metu įgytÄ už jos asmenines lėšas įsigytÄ Å¡Ä¯ turtÄ : automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vertė- 4 700Lt; metalinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Lt. Po santuokos nutraukimo prašė palikti atsakovei iki santuokos turėtÄ pavardę - K. Nurodė, kad santuokÄ su atsakove įregistravo 1996-02-10, atsakovė 2004 m. sausio mėnesį paliko Å¡eimÄ , pradėjo gyventi skyrium, pasikeitė atsakovės elgesys ieÅ¡kovo atžvilgiu: tapo agresyvia, pradėjo jį įžeidinėti, be pagrindo kaltinti atsakovÄ nebÅ«tais dalykais, bendras gyvenimas tapo neįmanomas, Å¡eimÄ iÅ¡saugoti nėra galimybės. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas jam priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ nurodė, kad nors jis pirktas santuokos su atsakove metu, bet natÅ«ra priteistinas jam todėl, kad pirktas už jo asmenines lėšas, padovanotas sÅ«naus M.

M. iÅ¡ pirmos santuokos (10 000 Lt) ir padovanotas jo motinos V. H. (30 000 Lt), Å¡is turtas įsigytas už 34 307 Lt, įgijimo metu atsakovė jo iÅ¡reikÅ¡tai valiai šį turtÄ Ä¯sigyti asmeninėn nuosavybėn neprieÅ¡taravo. IeÅ¡kovas nurodė, kad kilnojamojo turto jam praÅ¡oma priteisti už 11 600 Lt, prašė iÅ¡ jo priteisti atsakovei 5 800 Lt kompensacijÄ , skirtumÄ už jam tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį. Atsakovė E. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ , sudarytÄ 1996-02-10, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 218, nutraukti dėl ieÅ¡kovo A.

M. kaltės, prašė padalinti bendrÄ sutuoktinių turtÄ . Pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį: gyvenamojo namo, 181,03 kv.m. bendro ploto, su Å«kiniais pastatais, daržinę, esančius (duomenys neskelbtini) , vertė 23 796,50 Lt; žemės sklypo, 181,03 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), vertė 4 951,50 Lt; metalinio garažo adresu (duomenys neskelbtini) , vertė 3 000 Lt; metalinio garažo, esančio Å¡alia namo (duomenys neskelbtini) , vertė 3 000 Lt, viso turto už 31 748 Lt; pripažinti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teisę į 1/2: gyvenamojo namo, 181,03 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)su Å«kiniais pastatais, daržinę, esančius (duomenys neskelbtini) , vertė 23 796,50 Lt;

žemės sklypo, 181,03 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) , vertė 4 951,50 Lt; metalinio garažo, esančio Å¡alia namo (duomenys neskelbtini) , vertė 3 000 Lt. Priteisti ieÅ¡kovui kilnojamÄ jÄ turtÄ : automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 100 Lt; automobilio priekabÄ MAZ-8114, valst. Nr. RB145, 500 Lt vertės. Pripažinti A. M. vardu įregistruotÄ 49/100 dalį 2 kambarių buto su rÅ«siu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės ir ieÅ¡kovo bendra daline nuosavybe, atidalinti E. M. priklausančiÄ Â½ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės- 49/100 dalies buto su rÅ«siu tokiu bÅ«du:

E. M. visÄ su A. M. bendra jungtine veikla sukurtÄ 49/100 dalį buto su rÅ«siu, atsakovui kompensacijÄ už ½ dalį jam priklausančio bendra jungtine veikla sukurtos 49/100 dalies buto su rÅ«siu, kas sudaro 28 420 Lt. Prašė nustatyti tokiÄ naudojimosi patalpomis tvarkÄ : atsižvelgiant į jos sveikatos bÅ«klę, kuri komplikavosi po avarijos, jai palikti naudotis namo pirmuoju aukÅ¡tu, paskirti jai naudotis Å¡iame aukÅ¡te esančias patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, 1-8, 1-9. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise paskirti naudotis mansardoje esančias patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-10, 1-11, 1-12, kitas pirmame aukÅ¡te esančias patalpas plane pažymėtas 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, bei visas rÅ«syje esančias patalpas pripažinti bendro naudojimo patalpomis.

Prašė padalinti bendrÄ sutuoktinių skolÄ kreditoriams tokia tvarka: ieÅ¡kovui A. M. 660,66 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai, 3 674,91 Lt D. M. , E. M. - 660,66 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai, 474,91 Lt D. M. . Nurodė, kad Å¡alys, neįregistravę santuokos, kartu pradėjo gyventi atsakovei tuo metu nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) , ir vesti bendrÄ Å«kį nuo 1993 metų lapkričio mėnesio. Nuo gyvenimo su ieÅ¡kovu pradžios pradėjo kartu spręsti jos vardu įregistruotos ir jai priklausančios E. K.

įmonės Å«kinę veiklÄ . Nors ieÅ¡kovas nebuvo įdarbintas, jam buvo patikėti Å¡ios įmonės finansinės veiklos klausimų sprendimas, sandorių sudarymas ir kiti klausimai. 1994-11-28 pirkimo- pardavimo sutartimi A. M. vardu iÅ¡ atsakovės E. K. individualioje įmonėje bendrai uždirbtų lėšų, įsigijo 49/100 dalį 2 kambarių buto su rÅ«siu adresu (duomenys neskelbtini) už 27 000 Lt, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl bendrosios veiklos bendrai dalinei nuosavybei sukurti.

Atsakovė dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo jai neiÅ¡tikimas, po atsakovės patirtos avarijos jai nepadėjo, ja nesirÅ«pino, neslaugė, gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Atsakovė nurodė, kad jos motina J. P. 2000 10 31 dovanojimo sutartimi padovanojo 12 000 Lt automobilio pirkimui, 2000 11 22 atsakovė už 2 140Lt nusipirko automobilį 736 VWW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl automobilis yra jos asmeninė nuosavybė ir nėra dalintinas turtas. Atsakovė nurodė, kad jos E. K. individualios įmonės veiklÄ 1994 m. sustabdė, ji atnaujinta po santuokos sudarymo - 1999 03 04 E. M. vardu, kadangi įmonė laikoma bendrÄ ja jungtine nuosavybe, skola turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bendro turto.

Ä®monei vykdant veiklÄ , susidarė 1 321, 33 Lt mokestinė nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2001 01 26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 4 149, 82 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko E. M. įmonės iÅ¡ieÅ¡kotojos M. D. naudai. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nutraukė santuokÄ tarp A. M. ir E. M. , sudarytÄ 1996-02-10, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko atsakovei pavardę – M.

Pripažino pinigų dovanojimo sutartį tarp ieÅ¡kovo A. M. ir M. M. dėl 10 000 Lt padovanojimo A. M. niekine ir negaliojančia. Pripažino pinigų dovanojimo sutartį tarp ieÅ¡kovo A. M. ir V. H. dėl 30 000 Lt padovanojimo A. M. niekine ir negaliojančia. Padalino tarp sutuoktinių santuokoje įgytÄ turtÄ taip: pripažino ieÅ¡kovui ir atsakovei nuosavybės teisę į po ½ dalį gyvenamojo namo, 181,03 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)su Å«kiniais pastatais, kurių unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, 181,03 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Viso turto už 79 500 Lt. Pripažino atsakovei E. M. nuosavybės teisę į 1/2: gyvenamojo namo, 181,03 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)su Å«kiniais pastatais, kurių unikalÅ«s numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini),, esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, 0,2974 kv.m. bendro ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), viso vertė -79 500Lt. Nustatė tokiÄ naudojimosi patalpomis tvarkÄ : paskyrė atsakovei naudotis pirmuoju aukÅ¡tu, Å¡iame aukÅ¡te esančias patalpas, pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, 1-8, 1-9.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise paskyrė naudotis mansardoje esančias patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-10, 1-11, 1-12, kitas pirmame aukÅ¡te esančias patalpas plane pažymėtas 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, bei visas rÅ«syje esančias patalpas pripažinti bendro naudojimo patalpomis. Padalino lygiomis dalimis kilnojamÄ jÄ turtÄ , viso turto už 11 600Lt. Priteisė ieÅ¡kovui kilnojamÄ jį turtÄ : automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WBAAK 510609087258, 1 100Lt ; automobilio priekabÄ MAZ- 8114, valst Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN kodas 8834354, 500Lt vertės, mini traktorių „Belarus“ MTZ 082 su priekaba ir pagardais, 10 000Lt vertės, viso turto už 11 600Lt.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. atsakovei E. M. 5 800Lt kompensacijÄ už didesnę jam tenkančio turo dalį. Padalino metalinį garaÅ¾Ä , esantį Å¡alia namo (duomenys neskelbtini) , lygiomis dalimis, priteisdamas atsakovei metalinį garaÅ¾Ä , esantį Å¡alia namo (duomenys neskelbtini) , vertė 6 000 Lt, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 3 000 Lt kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę turto dalį. Pripažino ieÅ¡kovo A. M. vardu įregistruotÄ 49/100 dalį 2 kambarių butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. 1096-0016-0010:0003 adresu (duomenys neskelbtini) , vertė 198 000Lt, ieÅ¡kovo ir atsakovės bendra daline nuosavybe lygiomis dalimis.

Tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ : atidalino atsakovei E. M. priklausančiÄ Â½ dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės-49/100 dalies buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du: E. M. priskirti visÄ su A. M. bendra jungtine veikla sukurtÄ 49/100 dalį buto su buto, rÅ«siu, Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui Antanui kompensacijÄ už ½ dalį jam priklausančios bendra jungtine veikla sukurtos 49/100 dalies buto su rÅ«siu, Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini),- 99 000Lt.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. atsakovės E. M. , iÅ¡laikymui po 200 Lt nuo nedarbingumo nustatymo dienos 2008 05 21 iki invalidumo pasibaigimo. Padalino bendrÄ sutuoktinių skolÄ kreditoriams tokia tvarka: ieÅ¡kovui A. M. 660,66 lito Valstybinei mokesčių inspekcijai, 4720,91 Lt D. M. , E. M. - 660,66 lito Valstybinei mokesčių inspekcijai, 4720,91 lito D. M. . Dėl santuokos nutraukimo. Teismas konstatavo, jog sutuoktiniai nesilaikė įstatymu nustatytos nuostatos bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s, vienas kitÄ gerbti, remti moraliai ir materialiai, ieÅ¡kovas nepateikė konkrečių, pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, o atsakovė nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, todėl sprendė, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl turto padalinimo.

Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas su priklausiniais, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), pirkti už padovanotas lėšas bei abejojo tokių sutarčių faktiniu buvimu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, gyvendamas santuokoje ir pirkdamas turtÄ asmeninėn nuosavybėn už dovanotus pinigus, turėjo elgtis protingai ir apdairiai - dovanojimo sutartis atitinkamai įforminti, kad ateityje nekiltų dėl jų sudarymo abejonių. Teismo vertinimu, dovanojimo ieÅ¡kovui A.

M. pinigų sandoriai (10 000 Lt padovanoti sÅ«naus ir 30 000 Lt – motinos) pripažintini apsimestiniais ir negaliojančiais (CK 1.87 straipsnio 3dalis, CK 1.78), kadangi ieÅ¡kovas, nurodydamas ieÅ¡kinio reikalavimus nebuvo nuoseklus, jis pateikdamas teismui pirmÄ ieÅ¡kinį, nurodė, kad gyvenamas namas su priklausiniais, žemės sklypas, įgytas santuokos metu ir dalintinas sutuoktiniams natÅ«ra lygiomis dalimis, nustatytina turto naudojimosi tvarka, o vėliau savo pozicijÄ pakeitė, reikalaudamas šį turtÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe, ieÅ¡kovei priteisti tik automobilį VW GOLF, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir metalinį garaÅ¾Ä .

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors ginčo turtas buvo registruotas ieÅ¡kovo vardu, bet jis buvo įgytas už sutuoktinių lėšas, gautas santuokos metu bei lėšas, gautas gyvenant kartu nuo 1993 m. gruodžio mėn., tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgytÄ turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ , 181,03 kv.m. bendro ploto, su Å«kiniais pastatais, daržinę, žemės sklypÄ , 0,2974 kv.m. bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini) , vertė 159 000Lt, padalino natÅ«ra lygiomis dalimis.

Nustatė patalpų naudojimosi tvarkÄ . Kadangi dėl kilnojamojo turto padalinimo tarp Å¡alių ginčo nebuvo, teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ Å¡Ä¯ turtÄ padalinti lygiomis dalimis, jam priteisiant natÅ«ra, iÅ¡ jo priteisiant kompensacijÄ ieÅ¡kovei už jam didesnę kilnojamojo turto tenkančiÄ dalį: automobilį BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekabÄ MAZ-8114, valst. nr. (duomenys neskelbtini), mini traktorių „Belarus“ MTZ 8114, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso kilnojamojo turto vertė- 11 600Lt, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 5 800Lt kompensacija už jam tenkančiÄ didesnę kilnojamojo turto dalį.

Padalino metalinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, 6 000 Lt vertės lygiomis dalimis; atsakovei E. M. natÅ«ra priteisė metalinį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), namo kieme, 6 000Lt vertės, atsakovę įpareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 3 000Lt kompensacijÄ už didesnę dalį tenkančio kilnojamojo turto. Dėl turto, įgyto iki santuokos sudarymo. Teismas pripažino ieÅ¡kovo A. M. vardu įregistruotÄ 49/100 dalį 2 kambarių butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo ir atsakovės bendra daline nuosavybe lygiomis dalimis, kurio rinkos vertė pagal 2007-11-22 ekspertizės iÅ¡vadÄ yra 198 000 Lt, motyvuodamas tuo, kad byloje esantys įrodymai – atsakovas dirbo E. K. individualioje įmonėje kaip pilnateisis Å¡eimos narys, sprendė Å«kinės veiklos klausimus, patvirtina, jog Å¡alims bendrÄ gyvenimÄ , Å«kio tvarkymÄ kartu pradėjus nuo 1993 m. lapkričio mėn., šį butÄ Å¡alys įsigijo jų abiejų bendru darbu ir lėšomis, tai buvo jungtinės veiklos santykiai.

Teismas konstatavo, jog Å¡alių įnaÅ¡ai vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 474 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra lygÅ«s. Atitinkamai teismas tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovei priklausančios ½ dalies Å¡io buto dalies atidalijimo. Teismas, nustatęs, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, Å¡iuo atveju lygiomis dalimis, padalino bendrÄ sutuoktinių skolÄ kreditoriams tokia tvarka: ieÅ¡kovui A. M. 660,66 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai, 4720,91 Lt D.

M. , E. M. - 660,66 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai, 4720,91 Lt D. M. . Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors Å¡alims turtas priteistas lygiomis dalimis, sprendė, kad ieÅ¡kovo materialinė padėtis yra geresnė negu atsakovės: ieÅ¡kovo pensijos dydis yra 1026, 85 Lt, ieÅ¡kovas dirba, turi nuosavybės teisę dar į vieno kambario butÄ adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei iki 2010-05-27 nustatytas 40 procentų darbingumas, gaunama pensija-546 Lt, todėl laikė, kad yra pagrindas priteisti atsakovei iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Lt nuo nedarbingumo nustatymo dienos -2008-05-21 iki nedarbingumo pasibaigimo.

Atsakovė E. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ : nustatyti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, nustatyti kompensacijos dydį ieÅ¡kovui už ½ dalį jam priklausančios bendra jungtine veikla sukurtos 49/100 dalies buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini) , pagal Å¡ios dienos rinkos kainas, priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo po 200 Lt kas mėnesį nuo 2007-05-30, likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau pirmosios instancijos teismas juos netinkamai įvertino, be to, neapklausė liudytojų, kuriuos buvo praÅ¡oma apklausti, ir priėmė neteisėtÄ ir neteisingÄ sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė nesutinka su teismo priteistos kompensacijos dydžiu ieÅ¡kovui už 1/2 dalį 49/100 dalių buto su rÅ«siu, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad minėto buto su rÅ«siu vertinimas buvo atliktas 2007-12-10, t.y. tos dienos kainomis ir vertėmis. Dėl pakartotino vertinimo buvo pateiktas praÅ¡ymas pirmos instancijos teismui, tačiau toks praÅ¡ymas buvo neteisėtai atmestas pažeidžiant E. M. teises, kadangi Å¡iuo atveju ji turėtų mokėti kompensacijÄ A. M. ne Å¡ios dienos kainomis. Pirmos instancijos teismas per klaidÄ nustatė nedarbingumo nustatymo dienÄ , kadangi pirminis 40% nedarbingumo lygio nustatymas buvo 2007 05 30 (darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0244063).

Per klaidÄ pirmos instancijos teismui nebuvo pateikta Å¡i pažyma, bet teismas turėjo įsitikinti ar yra papildomų įrodymų, juolab, kad darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad darbingumo lygio vertinimas buvo pakartotinis, taigi - iÅ¡laikymas po 200 Lt turi bÅ«ti priteistas nuo 2007 05 30. IeÅ¡kovas A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ dalyje, kurioje:

1) teismas atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pripažinti jam nuosavybės teisę į visÄ santuokos metu už jo asmenines lėšas įgytÄ turtÄ â€“ 181,03 kv. m. bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, , ir 0,2974 ha bendro ploto žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) ir nustatė gyvenamųjų patalpų naudojimo tvarkÄ ;

2) ieÅ¡kovo vardu registruotÄ ir iki santuokos su atsakove įgytÄ 49/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pripažino bendrÄ ja jungtine Å¡alių nuosavybe;

3) padalino Å¡alims atsakovės iki santuokos įsteigtos ir teismo sprendimo priėmimo dienÄ likviduotos E. M. įmonės skolas ir dalį skolos priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo – 606,66 Lt VMI ir 4720,91 Lt D. M. ;

4) priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei periodinį iÅ¡laikymÄ po 200 Lt kas mėnesį nuo jos nedarbingumo nustatymo dienos iki invalidumo pabaigos;

5) priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 5 000 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui natÅ«ra priteistÄ kilnojamÄ jį turtÄ â€“ mini traktorių „Belarus“ MTZ 8114;

6) nustatė dalinę ieÅ¡kovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir dėl to paliko atsakovei santuokinę pavardę, ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra įrodymų, kad jis sodybÄ pirko už dovanotas lėšas, kadangi tokie įrodymai buvo pateikti į bylÄ â€“ tai 1995-12-15 ir 1995-12-24 pinigų dovanojimo sutartys, bÅ«tent iÅ¡ dovanotų lėšų jis įsigijo sodybÄ . Teismas skundžiamoje dalyje neiÅ¡tyrė visų bylos įrodymų, neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, padarė akivaizdžiai bylos medžiagai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas.

Teismas savo iniciatyva pripažindamas pinigų dovanojimo sandorius apsimestiniais, nenurodant, kokį sandorį pridengė Å¡ie neva apsimestiniai sandoriai, peržengė ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ribas, o taip pat iÅ¡sprendė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas ir visiÅ¡kai nemotyvuotas. Teismas, pripažindamas dovanojimo sutartis apsimestinėmis, neatsižvelgė, jog Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sukurti dovanojimo santykius ir juos įgyvendinti (tai patvirtina V.

H. paaiÅ¡kinimai, liudytojo M. M. parodymai). Teismas nusprendė dėl neįtrauktų į procesÄ asmenų teisių ir pareigų, o bÅ«tent dovanotojų, kurių teisės, pripažinus sandorį niekiniu, yra įtakojamos. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p. ). Apeliantas nurodo, jog teismas, nusprendęs padalinti sodybÄ lygiomis dalimis ir nustatydamas joje esančio gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkÄ , nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, nes ieÅ¡kovui buvo paskirtas naudotis kur kas mažesnis patalpų plotas (32,21 kv. m.) nei atsakovei (61,52 kv. m.), be to, blogesnės kokybės patalpos.

Dėl buto dalies pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe. Apeliantas nurodo, jog teismas, pripažindamas ginčo butÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, kaip atsakovės ir ieÅ¡kovo jungtinės veiklos rezultatÄ , Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė nepagrįstomis ir bylos faktinei medžiagai prieÅ¡taraujančiomis iÅ¡vadomis, kadangi teismas nevertino ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų įrodymų, paneigiančių atsakovės argumentus apie bendrÄ Å¡alių gyvenimÄ . Tai, kad ieÅ¡kovas iki santuokos su atsakove sudarymo dirbo atsakovei priklausančioje įmonėje, 1994 m. balandžio 4 d. pasirašė ir apmokėjo telefono, esančio atsakovės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) , kur buvo kartu ir įkurta minėtos įmonės buveinė, remonto darbų sÄ skaitÄ , nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Å¡alys iki santuokos vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį, buvo sudarę faktinę jungtinės veiklos sutartį, kurios rezultatas - bendro turto (ginčo Buto dalis) įgijimas.

Apelianto darbas įmonėje negali bÅ«ti tapatinamas su bendru ikisantuokiniu gyvenimu su atsakove, tačiau teismas Å¡ių faktų ir argumentų neįvertino. Teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų, kad ji iki 1995 m. rudens kartu su atsakove negyveno, paneigiančių bendro Å«kio vedimÄ , kad buto dalis įsigyta iki apelianto ir atsakovės bendro gyvenimo. Teismas, pripažindamas, kad Å¡alys, neva gyvendamos kartu, buvo sudariusios faktinę bendrosios jungtinės veiklos sutartį ir jos rezultatas - Buto dalis laikytina bendrÄ ja daline jų nuosavybe, nukrypo nuo LAT suformuotų vertinimo kriterijų dėl tokių sutarčių sudarymo ir egzistavimo, nes pagal juos pripažįstama, kad nesusituokę asmenys buvo sudarę faktinę bendrosios jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu įgijo turto bendrÄ ja daline nuosavybe, tik kai:

1) Å¡ie asmenys kartu iÅ¡gyvena ilgÄ laikÄ - nuo 10 iki 20 metų;

2) Å¡ie asmenys kartu gyvendami susilaukė bendrų vaikų. Spręsdamas dėl buto dalies teisinio statuso, teismas nevertino fakto, kad iki 1995 m. rugpjūčio 25 d. apeliantas buvo susituokęs su V. M. , nes iki iÅ¡tuokos su V. M. apelianto įgytas turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su buvusia sutuoktine V. M. , taigi atsakovė neturi jokių teisių į turtÄ , ieÅ¡kovo įgytÄ esant santuokoje su kita moterimi. Teismas neįvertino bylos įrodymų, kurie patvirtina, kad apeliantas iki 1994 m. lapkričio 28 d. turėjo sukaupęs reikiamÄ sumÄ pinigų įsigyti ginčo objektÄ - Buto dalį.

Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių dėl kitos — 51/100 Buto dalies, kuriÄ atsakovė nupirko savo dukrai jos vardu, įsigijimo. Teismas netyrė Å¡io sandorio tikrumo - neįvertino jo fiktyvumo - ir neįvertino jo ryÅ¡io su nagrinėjama byla. Spręsdamas dėl Buto dalies pripažinimo bendrÄ jÄ daline nuosavybe, teismas iÅ¡sprendė dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų teisių ir pareigų. Teismas patenkindamas atsakovės reikalavimÄ padalinti skolÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ įmonės veiklos, įmonės kreditoriams – VMI ir D.

M. , sprendimÄ Å¡ioje dalyje priėmė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų; padalino skolas, netirdamas ar Å¡ios skolos apskritai egzistuoja, netirdamas tokių prievolių prigimties, todėl toks sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, savo iniciatyva iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisdamas periodinį iÅ¡laikymÄ kas mėnesį nuo nedarbingumo nustatymo dienos (2008 m. gegužes 21 d.) iki nedarbingumo pasibaigimo, nepagrįstai peržengė pareikÅ¡tų reikalavimų ribas, nes atsakovė savo galutiniu prieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡laikymo iÅ¡ apelianto neprašė, be to, jai reikalingas iÅ¡laikymas atsižvelgiant į jos turtinę padėtį.

Be to, teismas, nukrypdamas nuo teismų praktikos, nepagrįstai ir savo iniciatyva konstatavo, jog atsakovei išlaikymas reikalingas, dėl jos netekto darbingumo jai buvo tinkamai atlyginta. Teismas netinkamai nustatė mini traktoriaus vertę, kuri neva yra 10 000 Lt, teismas nesiekė nustatyti tikrosios šios transporto priemonės vertės. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, kad jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas.

Atsakovė E. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino, kad 181,03 kv.m bendro ploto gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais ir daržine, esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,2974 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes apeliantas nepateikė jokių esminių įrodymų, kad Å¡is turtas galėjo bÅ«ti įsigytas jo asmeninėmis lėšomis. Apelianto praÅ¡ymas atmesti teismo pripažintÄ bendrÄ ja daline nuosavybe 49/100 ginčo buto dalis yra niekinis, nes Å¡alys iki santuokos sudarymo gyvendami drauge ir vesdami bendrÄ Å«kį, jas įsigijo bendrais pinigais, ir tai yra pakankamas pagrindas šį turtÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe.

Atsakovė nesutinka su apelianto praÅ¡ymu atmesti sprendimÄ dėl E. M. įmonės skolų padalinimo ieÅ¡kovui ir atsakovei tam tikromis dalimis, nes pajamos gautos įmonės vardu buvo naudojamos abiejų Å¡alių poreikiams tenkinti, todėl ir skolos, atsiradusios įmonei tapus nemokiai, yra dalinamos tam tikromis dalimis įmonės Å«kinės veiklos vykdytojams – ieÅ¡kovui ir atsakovei. Atsakovė nesutinka su apeliantu, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laikymÄ jai iÅ¡ ieÅ¡kovo, tuo pačiu nurodo, kad teismas netinkamai nustatė nedarbingumo nustatymo dienÄ , todėl Å¡ioje dalyje sprendimas keistinas.

Apeliantas klaidina teismÄ dėl traktoriaus vertės, kuris, pasak jo – 2 000 Lt, o ne 10 000 Lt, nors pastarÄ jÄ vertę teismui nurodė pats ieÅ¡kovas. Nurodo, kad akivaizdu, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo, bet ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovas A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu. Atsakovės E. M. apeliacinis skundas atmestinas. IeÅ¡kovo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad santuoka tarp ginčo Å¡alių A.

M. ir E. M. (buvusi pavardė – K.) buvo sudaryta 1996-02-10, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 218, (2 t., b. l. 8), sutuoktiniai, bÅ«dami santuokoje, bendrų vaikų nesusilaukė. 1994-11-28 pirkimo - pardavimo sutartimi A. M. įsigijo dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kas sudaro 49/100 buto name, plane pažymėtame indeksu 1A3p, už 14 900 Lt (t. 2, b.l. 11, t. 3, b.l. 167). 51/100 dalys nurodyto buto nekilnojamojo turto registro duomenimis priklauso nuosavybės teise A.

K. pagal 1994-11-28 pirkimo – pardavimo sutartį (t. 2., b.l. 11). A. M. 1996-06-21 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypas parduotas už 5 139 Lt, o jame esantys pastatai – už 29 168 Lt (t. 2, b.l. 10, 110). Nekilnojamojo turto registro duomenimis Dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka, sudaryta tarp Å¡alių, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnis).

Apeliantė E. M. nesutinka su tokiu teismo sprendimu argumentuodama tuo, kad teismas turėjo santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes tiek byloje esanti medžiaga, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo dėstomojoje dalyje matyti tik A. M. kaltė dėl santuokos iÅ¡rimo, be to, A. M. nepateikė jokių E. M. kaltės įrodymų, o apeliantas A. M. nesutikimÄ su tokiu teismo sprendimu argumentuoja tuo, kad atsakovė neįrodė jo kaltės dėl santuokos nutraukimo, t.y. kad jis iÅ¡ esmės pažeidė sutuoktinio pareigas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad santuoka, sudaryta tarp Å¡alių, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o apeliacinių skundų argumentai Å¡iuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti. Civilinio kodekso 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje Civilinio kodekso straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Vienas sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Kartu pažymėtina, kad Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiÅ¡kia, kad, įrodžius vienÄ ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-117/2007, iÅ¡aiÅ¡kino, jog Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo prezumpcijÄ , arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokai iÅ¡saugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v.

P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007, Teismas, nustatęs, kad santuoka iÅ¡irusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimÄ , jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iÅ¡irimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra bÅ«tina nustatyti kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės laipsnį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovo ir atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jų teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iÅ¡irimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas konkrečių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, nepateikė, atsakovė taip pat nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas ir dėl to santuoka nutrauktina iÅ¡imtinai dėl jo kaltės, todėl, kolegija, atsižvelgdama į abiejų Å¡alių nurodomas aplinkybes apie tai, kad buvo stokojama lojalumo, nebuvo rÅ«pinamasi vienas kitu, sprendžia, kad teismas teisingai nutraukė santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl ginčo buto dalies pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe.

Apeliantas A. M. ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas patenkino atsakovės reikalavimÄ pripažinti ginčo buto dalį (A. M. vardu įregistruotų 49/100 dalių buto, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja daline nuosavybe kaip atsakovės ir ieÅ¡kovo jungtinės veiklos rezultatÄ . Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo buto dalį pripažino bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe, todėl nurodyta teismo sprendimo dalis turi bÅ«ti panaikinta. Ä®statyminis sutuoktinių turto režimas yra grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija – turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas (Civilinio kodekso 3.78 straipsnio 1 dalis), kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai.

AnalogiÅ¡ka prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija grindžiama sutuoktinių santykių pobÅ«džiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryÅ¡iais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiÅ¡kumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (Civilinio kodekso 4.73 straipsnio 2 dalis, 1964 m.

Civilinio kodekso 123 straipsnis), tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi bÅ«ti įrodytas. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos nuostatos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-10-31 nutartyje civilinėje byloje A. B. prieÅ¡ V.S. Nr. 3K-3-1029/2001, 2005-09-28 nutartis civilinėje byloje G. M. prieÅ¡ D.P. Nr. 3K-3-431/2005 suformavo taisyklę – tam, kad bÅ«tų pripažinta, jog nesusituokę asmenys (sugyventiniai) bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo turtÄ veikdami ne raÅ¡ytinės, o faktinės jungtinės veiklos sutarties pagrindu bÅ«tina nustatyti, jog buvo iÅ¡reikÅ¡ta faktinės jungtinės veiklos sutarties Å¡alių suderinta valia – pasireiÅ¡kianti poreikiu bendrai Å¡iems asmenims įsigyti bÅ«stÄ .Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas dirbo atsakovei priklausančioje individualioje įmonėje, jam buvo pavesta spręsti Å«kinės veiklos klausimus, patikėta įmonės veikla: sandorių sudarymas, atsakovės vardu pasiraÅ¡inėjami kasos pajamų orderiai, įmonės klientams iÅ¡raÅ¡inėjami važtaraščiai, pinigų paėmimas iÅ¡ banko iÅ¡ įmonei priklausančių lėšų teismui ir pan. galėjo sudaryti pakankamÄ pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys vedė bendrÄ gyvenimÄ , bendrai tvarkė reikalus, kad vedė bendrÄ Å«kį, tačiau tokių įrodymų buvimas nebuvo pakankamas, atsižvelgiant į teismų suformuotÄ praktikÄ Å¡iuo klausimu, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡alys įgijo ginčo turtÄ kaip bendrosios jungtinės veiklos rezultatÄ ir tai yra jų bendroji dalinė nuosavybė, nes tam turėjo bÅ«ti įrodyta aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir suderinta Å¡alių valia dėl bendro turto lygiomis dalimis įsigijimo, o tokių įrodymų atsakovė į bylÄ nepateikė ir neįvykdė įstatyminės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 178 str.).

IÅ¡ nurodytų Å¡alių tarpusavio santykių negalima daryti iÅ¡vados, jog Å¡alių jungtinės veiklos tikslas buvo nukreiptas į bendro turto sukÅ«rimÄ , t.y. į turto įgijimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes Å¡alių veiksmai įgyjant tam tikrÄ nekilnojamojo turto objektÄ rodo, kad jų valia buvo įgyti turtÄ tik asmeninėn nuosavybėn. Perkant butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 49/100 dalį buto ieÅ¡kovas pirko savo vardu, o kitÄ dalį buto atsakovė pirko savo dukters A.

K. , gim. 1975-03-22, vardu (t. 1, b.l. 60). Toks nurodyto turto įgijimas nepatvirtina teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovės bendro Å«kio vedimas su ieÅ¡kovu buvo nukreiptas į bendros nuosavybės sukÅ«rimÄ . Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas, pripažindamas, kad Å¡alys buvo sudariusios faktinę bendrosios jungtinės veiklos sutartį ir jos rezultatas – ginčo buto dalis laikytina bendrÄ ja daline jų nuosavybe, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų vertinimo kriterijų dėl tokių sutarčių sudarymo ir egzistavimo, todėl yra pagrindas nurodytÄ sprendimo dalį pakeisti, pripažįstant nurodytÄ ginčo buto dalį ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe.

Apelianto dėstomi argumentai dėl to, kad iki 1995 m. jis buvo susituokęs su V. M. , neturi įtakos sprendžiant klausimÄ ar tam tikras galėjo bÅ«ti įgytas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl kolegija dėl to plačiau nepasisako. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl iki santuokos įgyto turto priklausomybės, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl apeliantės apeliacinio skundo argumento dėl netinkamo dydžio kompensacijos už ½ dalį 49/100 dalies buto priteisimo.

Dėl atsakovės iÅ¡laikymo reikalingumo. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Pagal Civilinio kodekso 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. SantuokÄ nutraukus, Å¡ie santykiai nutrÅ«ksta, iÅ¡skyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas santuokos nutraukimo momentu.

Viena iÅ¡ tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo pareiga. Reikalauti priteisti iÅ¡laikymÄ galima tik esant santuokai, taip pat jÄ nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-12 civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003 nurodyta, kad Civilinio kodekso 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius. Å io straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2007).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo atsakovei reikalingumo, įvertino tokius byloje esančius įrodymus kaip tai, kad atsakovės darbingumas iki 2010-05-27 nustatytas 40 proc., gaunama pensija – 546 Lt (t. 2, b.l. 287, 289), o ieškovo materialinė padėtis yra geresnė negu atsakovės, nes jo pensijos dydis – 1 026,85 Lt (t. 3, b.l. 17), jis dirba (t. 3, b.l. 16, 59, 62), tačiau kitų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį nevertino bei nereikalavo iš atsakovės pateikti kitų duomenų, turinčių reikšmės sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo.

Apeliantas apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl iÅ¡laikymo atsakovei priteisimo nurodė, kad atsakovė iÅ¡laikymo nereikalinga atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, vertinant jos nedarbingumo atsiradimo priežastis ir su tuo susijusias aplinkybes, matyti, kad ji dėl atsiradusio nedarbingumo yra gavusi tiek neturtinės, tiek turtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ tiesiogiai Å¡iÄ Å¾alÄ atsakingo asmens, be to, žalos atlyginimo dydis buvo nustatytas pačios atsakovės su kaltininku sudaryta sutartimi.

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ir 2009-12-08 protokoline nutartimi patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, E. M. buvo įpareigota pateikti jos ir civilinių ieÅ¡kovų baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-735/2008 pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir duomenis apie Å¡io susitarimo vykdymÄ (t. 4, b.l. 192), tačiau atsakovė Å¡io įpareigojimo neįvykdė, pareikalavus Å¡ių duomenų iÅ¡ UAB „SLO“ ir „If P&C Insurance AS“ filialo (kuris yra UAB „If draudimas“ teisių perėmėjas) (t. 4, b.l. 229, 230), teisme buvo pateiktas 2007-11-15 pasiraÅ¡ytas susitarimas Nr. V/TC/2926/3 tarp E. M. , UAB „If draudimas“ ir UAB „SLO“ dėl 103 260 Lt sumos iÅ¡mokėjimo (t. 4, b.l. 236-239), be to, nurodyta, kad draudimo įmonė nurodytÄ sumÄ pervedė 2007-11-16, 2008-02-15, o UAB „SLO“ 2007-11-23 pervedė 20 000 Lt nukentėjusiosios nurodymu į jos dukros A.

K. sÄ skaitÄ banke (t. 4, b.l. 248-251). Tokiu bÅ«du, kolegija, atsižvelgdama į tokius byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovė nėra reikalinga iÅ¡laikymo, nes ji turi pakankamai pajamų save iÅ¡laikyti, arba galėjo jas turėti, jeigu nebÅ«tų pinigų tiesiogiai nurodžiusi juos iÅ¡mokėjusiems asmens pervesti į dukros iÅ¡ pirmos santuokos A. K. sÄ skaitÄ , be to, įvertindama tai, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra pablogėjusi, sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria priteistas iÅ¡laikymas atsakovei iÅ¡ atsakovo, yra naikintina.

Atsižvelgiant į konstatuota, jog teismui nebuvo pagrindo priteisti iÅ¡laikymo atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl apeliantės E. M. argumento, kad teismas iÅ¡laikymÄ priteisė netinkamai nurodydamas atsakovės nedarbingumo nustatymo dienÄ , nes Å¡is argumentas neturi įtakos Å¡ios skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegija, be to, pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto A. M. argumentu, kad teismas, pasisakydamas sprendime dėl iÅ¡laikymo atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo peržengė reikalavimų ribas, nes, pasak jo, patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje Å¡io reikalavimo atsakovė nereiÅ¡kė.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ pasisakyti dėl Å¡io reikalavimo atsižvelgiant į tai, kad teismas Å¡eimos bylose turi bÅ«ti aktyvus, kaip tai numatyta Civilinio proceso kodekso 376 straipsnyje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias Å¡eimos bylų nagrinėjimÄ . Dėl kilnojamojo turto vertės. Apeliantas A. M. nurodo, kad teismas, dalindamas transporto priemones, netinkamai nustatė mini traktoriaus „Belarus“ (duomenys neskelbtini) vertę – 10 000 Lt remdamasis tik Å¡alių paaiÅ¡kinimais, nesiekdamas surinkti jokių kitų objektyvių įrodymų, nustatančių realiÄ Å¡io traktoriaus vertę ir nepagrįstai priteisė atsakovei 5 000 Lt kompensacijÄ , nors ieÅ¡kovas rado dokumentus, įrodančius traktoriaus įsigijimo kainÄ , kuri yra 2 000 Lt, be to, traktoriaus vertė sprendimo priėmimo dienÄ dėl jo nusidėvėjimo turėtų bÅ«ti dar mažesnė, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir sprendžia, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad santuokos metu su atsakove metu be kito turto buvo įgytas 1992 m. gamybos mini traktorius „Belarus“ (duomenys neskelbtini) su priekaba ir padargais, nupirktas 1996 m. už 2 000 Lt, 10 000 Lt vidutinės rinkos vertės, nurodytos atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje (neįregistruotas), ir prašė į šį santuokos metu įgytÄ ir Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ (traktorių), 10 000 Lt vidutinės rinkos vertės, pripažinti A.

M. nuosavybę ir jam priteisti jį natÅ«ra (t. 2, b.l. 104-107). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, paneigiančių tokiÄ traktoriaus vidutinę rinkos vertę (10 000 Lt), bei neprieÅ¡taravo dėl nurodytos traktoriaus vidutinės rinkos vertės (10 000 Lt), nes suformuodamas patikslinto ieÅ¡kinio dalykÄ nurodė bÅ«tent tokiÄ traktoriaus kaip dalintino turto vertę, teismui nebuvo pagrindo rinkti papildomų įrodymų, susijusių su tikrÄ ja Å¡io traktoriaus verte, nes ginčo dėl Å¡io turto įkainojimo nekilo.

IeÅ¡kovas prie apeliacinio skundo prideda dokumentus, kurie, pasak jo, patvirtina tikrÄ jÄ traktoriaus vertę – 2 000 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog įgijimo vertė bÅ«tinai turi sutapti su daikto rinkos verte ir dėl to tik apeliacijoje atsiradus apelianto nesutikimui su daikto verte, naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje. Todėl nėra pagrindo vadovautis apelianto pateiktu traktoriaus vertę pagrindžiančiu įrodymu, kuris, be kita ko, neatitinka paties ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos traktoriaus įsigijimo datos – 1996 m., nes pagal jo pateiktus dokumentus, patvirtinančius mokėjimÄ , nurodytas traktorius yra įsigytas 1999 m., taigi toks dokumentas kaip įrodymas neatitiktų leistinumo kriterijaus.

Dėl sodybos pripažinimo asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), asmenine jo nuosavybe ir priteisti jÄ natÅ«ra motyvuodamas tuo, kad neva nėra įrodymų, kad sodybÄ ieÅ¡kovas pirko už dovanotas lėšas. Jis nurodo, kad pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus – 1995-12-15 pinigų dovanojimo sutartis, kuria ieÅ¡kovui jo sÅ«nus M. M. padovanojo 10 000 Lt (t. 2, b.l. 108) ir 1995-12-24 pinigų dovanojimo sutartį, kuria ieÅ¡kovui jo motina V.

H. padovanojo 30 000 Lt namo pirkimui (t. 2, b.l. 109), Å¡ie įrodymai, pasak jo, patvirtinta, kad turtas įgytas už jam dovanotas lėšas asmeninėn nuosavybėn.Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo sodybÄ , įgytÄ santuokos tarp Å¡alių metu, pripažino bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe ir padalino šį santuokoje įgytÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai taikė Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 p., numatantį, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, analogiÅ¡ka nuostata taip pat įtvirtinta ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vienas iÅ¡ atvejų, kai turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, yra numatytas Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 p., - sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgytÄ turtÄ asmeninėn nuosavybėn. Taigi ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turi ne tik įrodyti tÄ faktÄ , kad minėtas turtas buvo įgytas už jo asmenines lėšas, o taip pat – įrodyti, kad jis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl Å¡io turto įsigijimo asmeninėn nuosavybėn. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas nepagrindė aplinkybės, kad nurodytas turtas buvo įgytas už jam padovanotas lėšas, be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys įrodymai - paties ieÅ¡kovo pripažinimas, kad nuo 1995 m. gruodžio jis pradėjo gyventi kartu su atsakove, dovanojimo sutarčių sudarymas 1995 m. gruodžio mėn. pabaigoje, santuokos sudarymas su atsakove 1996 m. vasario mėn. ir vėliau – nurodyto turto – ginčo sodybos įsigijimas (1996 m. birželio mėn.) tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas nesiekė įgyti nurodyto turto asmeninėn nuosavybėn. Be to, kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ir tai, kad nurodytas turtas buvo naudojamas ne asmeniniams ieÅ¡kovo poreikiams, bet Å¡eimos poreikiams tenkinti, Å¡ioje sodyboje Å¡alys gyveno tam tikrÄ laikÄ , vedė bendrÄ Å«kį.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovo pradiniame ir patikslintame ieÅ¡kiniuose pareikÅ¡tų reikalavimų kokybiÅ¡kas skirtumas, iÅ¡ pradžių nurodytÄ sodybÄ praÅ¡ant padalinti tarp sutuoktinių kaip santuokoje įgytÄ turtÄ , priklausantį Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o vėliau praÅ¡ant šį turtÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe, rodo, kad yra pagrindas abejoti ieÅ¡kovo nurodomomis aplinkybėmis bei pateikiamais įrodymais apie turto įsigijimo bÅ«dÄ , kaip teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.Kolegija, sutikdama su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio sprendė klausimÄ dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, tokiu bÅ«du pažeidė Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ , kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytus atvejus.

Nors pagal Å¡eimos bylų nagrinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas (Å¡iuo atveju - Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalį) teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, bet spręsti dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis byloje dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt. reikalavimų, kai Å¡iomis dovanojimo sutartimis ieÅ¡kovas įrodinėjo savo reikalavimÄ dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe, nebuvo pagrindo, teismui bÅ«tų pakakę argumentuoti, kodėl jis atmeta Å¡iuos įrodymus kaip nepatikimus ir abejotinus (Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalis), bet ne spręsti dėl jų negaliojimo.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimo pripažinti dovanojimo sutartis niekinėmis ar negaliojančiomis nei viena iš šalių nebuvo pareiškusi, taigi teismas nepagrįstai peržengė pareikštų reikalavimų ribas, kas neatitinka procesinės teisės normų, taip pat pagrindinių civilinio proceso principų, todėl teismo sprendimas dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis yra šalintinas iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies. Dėl sodybos padalinimo ir naudojimo tvarkos nustatymo.

Apeliantas A. M. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo padalinta ginčo sodyba bei nustatyta naudojimosi ja tvarka argumentuodamas tuo, kad teismas nukrypo nuo nustatyto lygių dalių principo paskirdamas ieÅ¡kovui naudotis kur kas mažesniu patalpų plotu nei atsakovei, be to, paskirdamas naudotis ieÅ¡kovui blogesnės kokybės patalpomis nei atsakovei. Kolegija pažymi, kad Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas nusprendė padalinti šį nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra lygiomis dalimis.

Tai, kad pasak ieÅ¡kovo, jam paskirta naudotis mažesniu plotu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas nukrypo nuo lygių dalių principo, nes naudojimosi tvarkos nustatymas kaip nuosavybės teisės įgyvendimo bÅ«das reiÅ¡kia, kad tokiu atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡alys, nuspręsdamos atidalyti jiems priklausančiÄ dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės, tokiu bÅ«du nutraukdamos bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, ir suformuoti savarankiÅ¡kus nuosavybės objektus, gali tai padaryti atsižvelgiant į jiems priklausančias dalis, pagal atitinkamus patalpų iÅ¡planavimo pasiÅ«lymus. Dėl įmonės skolų padalinimo. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas patenkino atsakovės reikalavimÄ padalinti skolÄ , atsiradusiÄ iÅ¡ įmonės veiklos įmonės kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai ir D.

M. . Nurodo, kad teismas neįvertino to, kad įmonė buvo įsteigta dar iki Å¡alių santuokos, kad jÄ visÄ laikÄ tvarkė ir valdė tik atsakovė, tačiau kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai susidariusiÄ Ä¯monės skolÄ pripažino bendra ir jÄ padalino tarp Å¡alių.Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sprendimÄ priėmė dėl į bylÄ neįtrauktų asmenų. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktÄ ieÅ¡kinyje, kuris pareiÅ¡kiamas Å¡eimos byloje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, be kitų duomenų taip pat turi bÅ«ti nurodyti duomenys apie sutuoktinio ar vieno iÅ¡ jų kreditorius (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis).

Tokiu bÅ«du esant byloje pareikÅ¡tam reikalavimui dėl bendros skolos padalinimo kreditoriams, teismas turėjo šį klausimÄ iÅ¡spręsti ir pasisakyti dėl jo sprendime. Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, kad juridinis asmuo yra likviduotas, nuo 2008 m. iÅ¡registruotas iÅ¡ juridinių asmenų registro, tačiau Å¡is faktas nepaneigia skolos buvimo ir bÅ«tinumo iÅ¡spręsti šį klausimÄ santuokos nutraukimo byloje. Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė, ar Å¡ios tariamos skolos apskritai egzistavo sprendimo priėmimo metu, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka, nes, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo, teismas nustatė, kad atsakovės E. M.

įmonė skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai ir D. M. , prieÅ¡ingų įrodymų ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ patenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir padalinti bendrÄ skolÄ kreditoriams tarp Å¡alių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 1992 m. įsteigtoje E. M. individualioje įmonėje dirbo ir ieÅ¡kovas, kaip nustatyta bylos medžiaga, jam buvo pavesta tvarkyti įmonės Å«kinės veiklos klausimus tiek iki santuokos su atsakove sudarymo, tiek ir po jos sudarymo.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 p. sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos iÅ¡ abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos, iÅ¡skyrus lėšas, bÅ«tinas sutuoktinio profesinei veiklai, o ieÅ¡kovas nepaneigė tos aplinkybės, kad Å¡ios pajamos buvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti, laikytina, kad ir skolos, susidariusios sutuoktiniams bendrai užsiimant nurodytos įmonės veikla, yra pripažįstamos bendromis ir pagrįstai buvo padalintos tarp sutuoktinių vadovaujantis Civilinio kodekso 3.109 ir 3.118 straipsniuose įtvirtintomis teisės normomis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Kadangi teismo sprendimas yra keistinas, atitinkamai turi bÅ«ti pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, numatančia, jog ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Kadangi pakeitus teismo sprendimÄ buvo atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 49/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe bei atmestas jos reikalavimas dėl iÅ¡laikymo jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo, tarp Å¡alių padalinto turto vertė atėmus po 5 381,57 Lt kreditorinius įsiskolinimus sudaro 154 448,46 Lt, arba po 77 224,23 Lt kiekvienai iÅ¡ Å¡alių.

Abi Å¡alys turi sumokėti po 2316,73 Lt žyminio mokesčio. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 1157 Lt žyminio mokesčio yra pagrindas teismo priteistÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo žyminį mokestį 3 683 Lt į valstybės biudžetÄ sumažinti nurodyta suma iki 2526 Lt, o atsakovė sumokėjusi 952 Lt teismo priteistas iÅ¡ jos mokestis į valstybės biudžetÄ nekeistinas, nepriteisiant iÅ¡ jos žyminio mokesčio dalies už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nes pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 p. ieÅ¡kovai bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų iÅ¡laidų mokėjimo.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog priteisiant iÅ¡laidas už ekspertizės atlikimÄ turto vertei nustatyti pirmosios instancijos teisme buvo padaryta klaida, todėl apeliacinės instancijos teismas ex officio spręsdamas dėl teisingo bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio priteisimo, sprendžia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteista 7 500 Lt iÅ¡laidų suma sumažintina iki 750 Lt. Å ių iÅ¡laidų perskirstyti tarp Å¡alių nėra pagrindo atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė buvo skirta atlikti tiek ginčo buto, esančio Kęstučio g. 43/17-3, Vilniuje, tiek nekilnojamųjų daiktų, esančių OnuÅ¡kio mstl., Trakų r. sav. rinkos vertei nustatyti.

Apeliacinės instancijos teisme Å¡alys turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų: atsakovė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi atleista iÅ¡ dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei įpareigota sumokėti 30 proc. dydžio žyminį mokestį nuo ginčijamos sumos, atsakovė sumokėjo 441 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ nuo jos nurodomos 49 000 Lt ginčijamos sumos. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , Å¡ios iÅ¡laidos jai nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio, likusios dalies sumokėjimas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi atidėtas iki nutarties apeliacinės instancijos teisme priėmimo dienos (t. 4, b.l. 130). Kadangi ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu ginčijo teismo sprendimo dalį dėl neturtinio reikalavimo – santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir dėl turo padalinimo, kurio vertė 107 795 Lt, todėl jis turėjo sumokėti 3284 Lt, todėl minusavus ieÅ¡kovo sumokėtÄ 300 Lt sumÄ , iÅ¡ jo į valstybės biudžetÄ priteistina 2984 Lt.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas yra iÅ¡ dalies patenkintas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistina 2970 Lt (99 000 Lt x 3%) žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 p.; 93 straipsnio 2-4 dalys; 98 straipsnis).IÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme 27,50 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str1 d. 3 p., 96 straipsnio 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria 49/100 dalis 2 kambarių buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), vertė 198 000 Lt, įregistruota ieÅ¡kovo A. M. vardu, pripažinta ieÅ¡kovo ir atsakovės bendra daline nuosavybe lygiomis dalimis, atsakovės reikalavimÄ dėl 49/100 dalis 2 kambarių buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalinimo atmesti. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

M. E. M. naudai iÅ¡laikymas po 200 Lt nuo nedarbingumo nustatymo dienos 2008-05-21 iki invalidumo pasibaigimo, atsakovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo jai priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo atmesti.PaÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuspręstÄ dėl pinigų dovanojimo sutarčių, sudarytų tarp ieÅ¡kovo A. M. ir M. M. dėl 10 000 Lt padovanojimo A. M. bei tarp A. M. ir V. H. dėl 30 000 Lt padovanojimo A. M. , pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. PriteistÄ iÅ¡ A. M. į valstybės biudžetÄ 3 683 Lt žyminio mokesčio sumažinti iki 2526 Lt, 7 500 Lt atsakovės E. M. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 750 Lt.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ A. M. 2997,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetÄ .Priteisti iÅ¡ E. M. A. M. naudai 2970 Lt ir 13,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                              Romualda Janovičienė Kolegijos teisėjai                                                                               Algirdas AuruÅ¡kevičius Rasa GudžiÅ«nienė