2015-09-29 Nr. AB-18871-3-61-3-04425-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1620-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04425-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2012–2014 metais Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų. Kamerose buvo bloga ventiliacija, netinkamas apšvietimas, padidėjusi drėgmė, dėl mažos judėjimo erdvės nuolat kildavo nepatogumų, buvo sunkiau laikytis higienos. Kamerose tualetas buvo atviras, todėl tvyrojo blogas kvapas. Žiemą kamerose būdavo šalta, jautėsi didelė drėgmė, o vasarą – karšta. Kamerose veisėsi pelėsis, tarakonai, žiurkės, pelės ir kiti kenkėjai. Karantino tipo kamerose nebuvo stalo, kėdžių, maistas buvo dedamas šalia sanitarinio mazgo. Nebūdavo išduodamos jokios higienos priemonės. Pažymėjo, kad į pasivaikščiojimo kiemelį išvesdavo tik kartą per dieną ir tik 1 valandai. Dažnai nebūdavo galimybės kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu bei kirpėjo paslaugomis. Dėl dažno perkėlimo iš vienos kameros į kitą kildavo daug keblumų. Pareiškėjas teigė, jog buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors, atvykęs į Lukiškių TI-K, prašėsi paskiriamas į nerūkančiųjų kamerą. Lukiškių TI-K neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs didelę neturtinę žalą.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d. Per nurodytą laikotarpį vienam asmeniui tenkantis kameros plotas tam tikru metu neatitiko nustatyto vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m ploto reikalavimo, tačiau dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs į kitas laisvės atėmimo vietas. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras, stengiamasi, kad tokiomis sąlygomis jie būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, kuriame yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalcinuota soda kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) išduodamas į kameras.

Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Pažymėjo, kad, siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, profilaktiniai patikrinimai. Langai Lukiškių TI-K kamerose vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu, tai atitinka reikalavimus. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Pabrėžė, kad pareiškėjas atvykęs į Lukiškių TI-K 2012 m. rugsėjo 24 d. užpildė blanką apie asmens duomenų tvarkymą, kuriame pažymėjo, jog sutinka būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Laikomi Lukiškių TI-K asmenys turi teisę ne mažiau kaip 1 valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo teisė ribojama tik dėl objektyvių ir teisiškai pagrįstų priežasčių. Lukiškių TI-K laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui kilo tam tikros pasekmės, dėl kurių būtų galima atlyginti neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 10 000 (2 896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas konstatavo, kad 703 paras ir 4 nepilnas dienas pareiškėjui tenkantis kameroje plotas buvo mažesnis, nei nustatyta minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma, o ši aplinkybė patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus, jog kameros buvo perpildytos ir trūko erdvės. Lukiškių TI-K nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad karantino tipo kamerose buvo stalas ir kėdės, teismas rėmėsi pareiškėjo paaiškinimais ir konstatavo, kad Lukiškių TI-K netinkamai vykdė pareigas aprūpinti karantino kameras baldais.

Sanitarinis mazgas kamerose yra atitvertas 1,5 m aukščio sienele, todėl teismas padarė išvadą, kad teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Teismo nuomone, patikrinimų metu nustatyti pažeidimai pareiškėjo kalinimo kamerose buvo nežymūs ir nesukėlė pareiškėjui jokių pasekmių, be to, pats pareiškėjas nedetalizavo, kuriose kamerose nebuvo užtikrinti oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, vėdinimo ir apšvietimo reikalavimai, nepateikė teismui įrodymų, kad dėl jų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas kompetentingas institucijas.

Bylos duomenys patvirtina, kad per 2014 m. sausio–spalio mėnesius tikrintos visos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, todėl konstatavo, jog kenkėjų kontrolė Lukiškių TI-K yra vykdoma reguliariai, – kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas užtikrinamas tinkamai. Duomenų, kad pareiškėjas dėl neišduotų higienos priemonių būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, byloje nėra, atsižvelgdamas į tai, šiuos pareiškėjo argumentus laikė neįrodytais. Pažymėjo, kad pareiškėjui suteikta teisė į pasivaikščiojimą gryname ore 1 valandą per dieną atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjo teiginius, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo sudaromos sąlygos pasinaudoti šiltu dušu bei kirpėjo paslaugomis, teismas laikė nepagrįstais, kadangi byloje nėra duomenų, jog tokio pobūdžio pareiškėjo prašymai nebuvo tenkinami, o tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjo teisė pasinaudoti karštu dušu buvo apribota, pateisinama objektyviomis priežastimis – nurodytu laikotarpiu buvo keičiami šilumos trasų vamzdžiai, dėl ko nebuvo galimybės tiekti karštą vandenį.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. savo parašu patvirtino, kad sutinka Lukiškių TI-K būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimą.

Teismas neturtinę žalą pinigais priteisė vadovaudamasis išdėstytų aplinkybių visuma, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti.

Nurodo, kad pirmoji instancija neteisingai apskaičiavo laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Teismas turėjo pripažinti, kad minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui, yra 4 kv. m ploto, atskaičius ir baldų užimamą plotą. Teismas nepaaiškino, kodėl, vertindamas pareiškėjui tekusį plotą Lukiškių TI-K ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Nesutinka su visais teismo argumentais, kuriais grįsdamas atmetė pareiškėjo reikalavimus.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš esmės pateikia tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama žalo atlyginimo forma. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti traktuojamas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjo patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis ir pateko į Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas prašo priteisti dėl to, kad jo teigimu, jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis (b. l. 9-12) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. rugsėjo 28 d., pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam tenkantis plotas svyravo nuo 1,74 iki 7,88 kv. m. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas apie 705 paras buvo kalinamas kamerose, neužtikrinant jam minimalaus ploto, taip pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista ir pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl kamerų atitikimo kitiems higienos normų reikalavimams ir dėl jų papildomai nepasisako.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto (pareiškėjo) argumentus, kad teisės aktai nustato didesnį minimalų kameros plotą – 4 kv. m. Pažymėtina, kad tokio reikalavimo neįtvirtina nė vienas pareiškėjo kalinimo metu galiojęs teisės aktas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Vertindama pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013 ir kt.). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais ir, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo teisių pažeidimas, t. y. kalinimas perpildytose kamerose truko apie 705 dienas, taip pat atsižvelgęs į kitus kalinimo sąlygų pažeidimus, tokio kalinimo pasekmes bei į teisingumo ir protingumo kriterijus, priteisė proporcingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti kitokias išvadas apie pareiškėjo laikymą netinkamomis sąlygos. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą ir remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 2 896,20 Eur (10 000 Lt) – yra proporcingas dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė