2022-05-18 Nr. AB-13163-3-66-3-00047-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2597-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00047-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant L. V.,

vertėjaujant A. Z.,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) bei jo atstovui advokatui P. V.,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei G. V.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Užsienietis (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 22S59171 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinti užsienietį, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Departamentas 2022 m. sausio 19 d. priėmė Sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

3. Užsienietis nurodė, jog jis niekaip savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė išsamų pasakojimą. Atvykęs į Lietuvą pateikė prašymą dėl prieglobsčio. Užsieniečio atstovo teigimu, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, tokiu būdu būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

4. Atsakovas Departamentas su užsieniečio skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5. Atsakovas informavo, kad užsienietis neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą, 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio. Užsienietis dėl minėto sprendimo pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2346 užsieniečio skundą atmetė. Užsienietis šiuos sprendimus yra apskundęs teismui, kuriame byla dar nėra išnagrinėta.

6. Departamentas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkartą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. (duomenys neskelbtini) užsieniečiu prisistatęs užsienietis prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų. Užsienietis galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, pasakojime pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais, todėl galima teigti, kad užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema.

7. Departamento teigimu, užsieniečio skundo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi užsienietis nėra sulaikytas, jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte alternatyvią sulaikymo priemonę.

8. Atsakovas nurodė Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, 115 straipsnio 1 dalį ir pastebėjo, kad pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, nors pateikė anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais duomenimis. Užsienietis iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad, užsienietis prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu, atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir tik po jo sulaikymo ir pristatymo į užkardą, prašė prieglobsčio. Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikdamas klaidinančią informaciją apklausos metu. Skubos tvarka, išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį nustatyta, kad užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis, žinodamas, kad jo atžvilgiu priimti sprendimai dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš šalies gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Teismas Departamento sprendimą užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos pripažino teisėtu ir pagrįstu.

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinos sąlygos, jis apgyvendinimo vietoje turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, teismas neturi pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto sulaikymą. Jam taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teismas padarė išvadą, kad užsieniečiui paskirta priemonė – apgyvendinimas Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas manyti, kad užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį vykdyti. Teismas pažymėjo, kad netaikant šio apribojimo, kyla grėsmė, kad užsienietis pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio šalį.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo dalį ir sutrumpinti užsieniečio apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.

13. Apeliaciniame skunde užsienietis teigia, kad užsieniečio apgyvendinimo pratęsimas, ribojant asmens teisė judėti, prilygsta sulaikymui.

14. Užsienietis nurodo Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį ir teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti (netaikyti sulaikymo pratęsimo), kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojant asmens laisvę.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas pažymi, kad užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė užsieniečio apeliacinį skundą ir Departamento sprendimas dėl prieglobsčio prašymo yra įsiteisėjęs.

17. Departamentas teigia, kad užsienietis neturėjo su savimi kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. 2022 m. balandžio 26 d. persiuntė el. paštu savo ir kitų šeimos narių pasų nuotraukas, santuokos liudijimą ir kitus dokumentus.

18. Atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog užsienietis neteisėtai kirto sieną ir su savimi neturėjo kelionės dokumento, yra pagrįsta manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo į jo kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo dalies, kuria užsienietis apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija, remdamasi „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21M40788, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2346 užsieniečio skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus Užsienietis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris juos išnagrinėjo ir 2022 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą užsieniečio skundą tenkinti iš dalies, sumažinant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno teritoriją terminus, o kitą skundo dalį dėl prieglobsčio atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietis teikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2276-662/2022 Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą, tad užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo netenkintas. Taigi Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 21M40788 įsiteisėjo, o apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu užsieniečio teisinis statusas pasikeitė, t. y. užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas.

21. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis šiuo metu nebėra prieglobsčio prašytojas, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), t. y. ar ginčijamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkintas užsieniečio skundas ir jam neskirta alternatyvi sulaikymui priemonė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2308-520/2022, 2022 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2297-629/2022).

22. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

23. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktais.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

28. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: <...> 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, dėl kurių užsienietis iki bus baigta jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra buvo apgyvendintas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatomis, daro išvadą, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas apgyvendinti užsienietį, kuris yra neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurio prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, Tarnyboje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokio pobūdžio priemonė buvo proporcinga ir reikalinga tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su užsieniečio pateiktu prieglobsčio prašymu, ir pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas.

30. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas užsienietį (tuo metu – prieglobsčio prašytoją) apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė