f84eb48c-1346-40bb-9a23-2ab5fe43dcdf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-509/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Virginijus ir KO“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Peata“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virginijus ir Ko“, trečiajam asmeniui V.

K. dėl PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir 2010 m. vasario 5 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiais ir 20 000 Lt be pagrindo gautų lėšų priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 161 220,45 Lt žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieÅ¡kovo UAB „Peata“ reikalavimo pripažinti negaliojančia 2010 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ dėl 60 899,54 Lt sumokėjimo, pripažinti negaliojančiu 2010 m. vasario 5 d. ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimÄ prie sutarties Nr. PA20091021, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 20 000 Lt, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas bei dėl atsakovo UAB „Virginijus ir KO“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 161 220,45 Lt nuostoliams atlyginti.IeÅ¡kovas reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2010 m. vasario 22 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ dėl 60 899,54 Lt sumokėjimo grindžia ta aplinkybe, kad joje nurodyta Å«kinė operacija „pakuočių pažymų administravimas pagal sutartį PA20091021“ nėra įvykusi ir nėra pagrįsta 2009 m. spalio 21 d. sudaryta Sutartimi dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo Nr. PA2009102, pagal kuriÄ atsakovas (apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkytojas) iÅ¡raÅ¡o, o ieÅ¡kovas (užsakovas pagal minėtÄ sutartį bei pažymų, patvirtinančių mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ pakuočių atliekomis mokėtojo teisę pasinaudoti mokesčio lengvata, pardavėjas) apmoka iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje nurodytÄ sumÄ , bet tik po to, kai pagal užsakovo užsakymÄ Tvarkytojas pateikia užsakovui dokumentus, patvirtinančius užsakovo paraiÅ¡koje nurodytų pakuočių atliekų perdirbimÄ , PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ bei pažymas, iÅ¡raÅ¡ytas mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ pakuočių atliekomis mokėtojo vardu pateikimo (Sutarties 4.1-4.4 sÄ lygos).

Pagal Sutarties priede Nr. 2 nustatytÄ tarifÄ , ieÅ¡kovas turėjo mokėti už perdirbtų atliekų tonÄ . IÅ¡raÅ¡ytoje ir pateiktoje apmokėti PVM sÄ skaitoje–faktÅ«roje „kiekis“ yra nurodytas „1“, o „kaina“ – „50 330,20 Lt“. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis nėra pateikęs užsakymo tokiai sumai. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡i PVM sÄ skaita–faktÅ«ra turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu, nes neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1, 12 dalių, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes nurodo į Å«kinę operacijÄ , kuri yra neįvykusi.

Tokios PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros ieÅ¡kovas negali įtraukti į apskaitÄ .Be to, ieÅ¡kovas, kol jam vadovavo V. K., 2010 m. balandžio 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 134 sumokėjo atsakovui 20 000 Lt pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VIR Nr. 02512, tačiau Å¡ios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nėra gavęs ir jam jokia paslauga nėra suteikta.Patikslintu ieÅ¡kinių ieÅ¡kovas taip pat ginčijo 2010 m. vasario 5 d. susitarimÄ (priedÄ prie 2009 m. spalio 21 sutarties dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo Nr. PA20091021), apie kurį sužinojo bylos nagrinėjimo metu.

Jo nuomone, Å¡is dokumentas suraÅ¡ytas atbuline data, po to, kai byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. IeÅ¡kovas Å¡io susitarimo neturi, vadovas jo neperdavė nei sutarties nutraukimo metu, nei vėliau. PVM sÄ skaitoje–faktÅ«roje nėra jokių nuorodų į šį susitarimÄ . Ant susitarimo nėra įmonės antspaudo. Be to, Å¡iam susitarimui sudaryti bendrovės vadovas turėjo gauti 2/3 akcininkų balsų sutikimÄ . Akcininkai iki Å¡iol nėra patvirtinę tokio susitarimo (Ä®statų 6.10.13 ir 8.7 punktai).

Å iuo susitarimu Å¡alys pažeidė CK 6.158 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ elgtis sÄ Å¾iningai. Jis, ieÅ¡kovo nuomone, turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 ir 1.92 straipsnius.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas paaiÅ¡kino, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad sutarties vykdymo metu paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti iÅ¡duotas didelis kiekis pažymų, ieÅ¡kovo darbuotojai nurodydavo klaidingÄ informacijÄ apie klientus, atsakovui iÅ¡augo paslaugų teikimo kaÅ¡tai, todėl Å¡alys susitarė dėl Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo.

SusitarimÄ pasirašė įmonės vadovas.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 161 220,45 Lt nuostoliams atlyginti. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas Sutarties priede Nr. 1 užsakė sutvarkyti 1 000 t plastikinės pakuotės, 100 t PET (polietileno tereftalato), 20 t kombinuotos pakuotės, 111 t metalinės pakuotės, 4 500 t popierinės ir kartoninės pakuotės, 470 t kitos pakuotės, tačiau visam užsakytam kiekiui nepateikė paraiÅ¡kų ir liko neapmokėtas 293 539,93 Lt darbas.

Siekdamas iÅ¡vengti didesnių nuostolių, atsakovas paslaugÄ pardavė už mažesnę kainÄ â€“ 132 319,48 Lt, todėl patyrė 161 220,45 Lt nuostolį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, pripažino 2010 m. vasario 5 d. susitarimÄ kaip priedÄ prie sutarties 2009 m. spalio 21 d. tarp UAB „Peata“ ir UAB „Virginijus ir Ko“, PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VIR Nr. 02512 dėl 60 899,54 Lt sumos negaliojančiais, priteisė ieÅ¡kovei UAB „Peata 20 000 Lt, 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo UAB „Virginijus ir Ko“.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad susitarimas kaip dokumentas naujiesiems akcininkams nebuvo pateiktas, jis nepatvirtintas jokiais antspaudais, PVM sÄ skaitoje–faktÅ«roje susitarimas kaip mokėjimo pagrindas nėra nurodytas. Be to, atsakovui sumokėta 20 000 Lt be jokio pagrindo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog sutarties įvykdymas tapo sudėtingesniu ir tokiu bÅ«du buvo siekiama atstatyti sutartinių prievolių pusiausvyrÄ . Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kiek pažymų turėjo įsigyti ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo.

Tai, kad numatyti bÅ«simo pažymų kiekio neįmanoma, patvirtino ir liudytojai. Teismas atmetė atsakovo reikalavimÄ priteisti 161 220,45 Lt žalÄ , nes atsakovas nepateikė įrodymų, kiek atliekų jis surinko ir kokiam kiekiui buvo iÅ¡raÅ¡ytos pažymos. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog vykdant sutartinius įsipareigojimus dėl ieÅ¡kovo kaltų veiksmų žymiai padidėjo atsakovo darbuotojų darbo laiko sÄ naudos, nekentėjo dalykinė reputacija dėl klaidų taisymo, jai grėsė veiklos licencijos atėmimas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Virginijus ir KO“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas visiÅ¡kai nenurodė savo sprendimo teisinio pagrindo, t.y. neiÅ¡aiÅ¡kino kokioms teisės normoms prieÅ¡tarauja susitarimas. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimÄ nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kai kuriuos įrodymus, bei to paties CPK straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimÄ sprendime nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi.

Teismas nevisiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus ir Å¡iais savo veiksmais pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. Teismas neįvertino liudytojo J. M. (buvusio akcininko) parodymų, kad apie sudarytÄ susitarimÄ jis sužinojo tik po to, kai atsakovas pateikė atsiliepimÄ bei tai, kad jis pats nurodė iÅ¡ dalies apmokėti PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ VIR Nr. 02512, todėl atsakovui banko pavedimu buvo sumokėta 20 000 Lt.2. Teismas, pripažinęs negaliojančiu susitarimÄ , nepagrįstai nurodė, kad jame nėra įmonės antspaudo.

Apeliantas atkreipė dėmesį, kad įstatymai nenumato reikalavimo, kad susitarimas turi bÅ«ti patvirtintas įmonių antspaudais. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad PVM sÄ skaitoje–faktÅ«roje susitarimas nėra nurodytas kaip mokėjimo pagrindas. Apeliantas pažymėjo, kad ginčijamas susitarimas yra 2009 m. spalio 22 d. sutarties priedas ir Å¡i aplinkybė yra aiÅ¡kiai nurodyta susitarime. Ginčijamoje sÄ skaitoje –faktÅ«roje mokėjimo pagrindas yra nurodyta pati sutartis.3. Teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, sutarties sÄ lygas turi aiÅ¡kinti nustatydamas tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus.

Teismas nustatė, kad ginčo susitarimÄ sudarė ir pasirašė turintys tam įgaliojimus pagal įstatymÄ ir bendrovių įstatus asmenys – bendrovių vadovai. Apie tai, kad ginčo PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ VIR Nr. 02512 ieÅ¡kovas gavo, o tuo pačiu, kad sutinka jÄ apmokėti, patvirtina ieÅ¡kovo bendrovės direktoriaus paraÅ¡as. Susitarimas atitiko visus teisės normų reikalavimus, neprieÅ¡taravo jokioms teisės normoms, gerai moralei ar viešėjai tvarkai, neprieÅ¡taravo juridinių asmenų teisnumui ar jų tikslams, atitiko Å¡alių valiÄ bei tikslus, todėl Å¡alims turėjo įstatymo galiÄ ir privalėjo bÅ«ti vykdomas.4.

Teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus. Atsakovo pateiktas LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros 2010 m. balandžio 29 d. patikrinimo aktas Nr. 48(4.29 K-PI), AB „Klaipėdos kartonas“ 2010 m. sausio 26 d. pažyma patvirtina, kad jis perdirbo sutartyje su ieškovu numatytus atliekų kiekius. Tai, kad atsakovas nebuvo perdirbęs nurodytų kiekių, nėra nurodyta ir 2010 m. vasario 5 d. šalių pasirašytame susitarime.

IeÅ¡kovo neapmokėtų paslaugų kaina sudarė 293 539,93 Lt, jis buvo priverstas paslaugÄ parduoti kitiems Å«kio subjektams už mažesnę 132 319,48 Lt kainÄ , todėl patyrė 161 220,45 Lt nuostolio. Atsakovas teismui pateikė pažymÄ apie sutarties vykdymÄ ir kitiems Å«kio subjektams suteiktas paslaugas. Teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, neatskleidė ginčo esmės. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad LR Mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ Ä¯statymo (1999 m. gegužės 13 d. Nr. VIII-1183) 5 straipsnio 5 dalis nustato, kad „fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie patys arba per trečiuosius asmenis iÅ¡veža iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos pagal šį įstatymÄ apmokestinamus gaminius ir (ar) į apmokestinamÄ jÄ pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ gaminių ar pakuotės atliekomis už tokį apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius iÅ¡vežtÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės kiekį“, t.y. gali bÅ«ti parduotos tik tais pačiais mokestiniais metais atsakovo atliktos paslaugos.

Neparduotų paslaugų neįmanoma parduoti sekančiais mokestiniais metais.5. Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktas pažymas dėl „Sutarties su UAB „Peata“ vykdymas ir kitiems ūkio subjektams suteiktos paslaugos“, kuriose nurodyta, kad atsakovas perdirbo atliekų, t.y. suteikė paslaugų, kurių nesugebėjo parduoti niekam: plastikinės pakuotės – 73,00 t (20 440,00 Lt); PET pakuotės – 43,241 t (34 592,80 Lt); kombinuotos pakuotės – 0,335 t (167,50 Lt); metalinės pakuotės – 0,507 t (76,05 Lt).

Viso liko neparduotų atsakovo paslaugų už 55 276,35 Lt. Å ias paslaugas buvo užsakęs, tačiau nenupirko ieÅ¡kovas. Tokiu bÅ«du teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ dėl to, kad atsakovas esÄ neįrodė, jog tretiesiems asmenims buvo pigiau parduotos tos paslaugos, kurias užsakė, tačiau nenupirko ieÅ¡kovas, turėjo bent iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kinį dėl absoliutaus atsakovo nuostolio, t.y. 55 276,35 Lt, kurį atsakovas patyrė dėl akivaizdžios ir įrodytos ieÅ¡kovo kaltės.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Peata“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovui nei PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros, nei susitarimo originalas nebuvo pateiktas. Ta aplinkybė, kad ant susitarimo nėra antspaudo ar kituose dokumentuose Å¡is susitarimas nėra minimas, patvirtina, kad jis sudarytas atbuline data. Byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad susitarimas buvo pasiraÅ¡ytas tomis aplinkybėmis, kurias nurodo atsakovas ir trečiasis asmuo. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. spalio 22 d. sutartyje administravimo mokestis iÅ¡ viso nebuvo nurodytas.

Apeliantas taip pat neteisingai aiÅ¡kina liudytojo J. M. paaiÅ¡kinimus.2. Apeliantas skunde nurodo, kad 161 220,45 Lt suma buvo grynasis nuostolis, tačiau nenurodo, kokie į bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovas patyrė tokį nuostolį. Atsakovas pateikė pažymÄ , jog nepatyrė grynojo nuostolio, nes paslaugas pardavė kitiems Å«kio subjektams. Atsakovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ kompensuoti nuostolius, turėjo įrodyti, kad jis tiek atliekų perdirbo ir turėjo pažymas.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo spendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.2 d.). Å ios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl susitarimo ir PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros pripažinimo negaliojančia ir sumokėtų sumų priteisimo bei atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų analizuoja atskirai. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų pripažinti PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ ir susitarimÄ negaliojančiais bei 20 000 Lt priteisimo Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada pripažinti negaliojančias PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ ir susitarimÄ . IeÅ¡kovas minėtus sandorius ginčijo CK 1.80, 1.81, 1.82, 1.91 ir 1.92 straipsnių pagrindu. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių ieÅ¡kovas ir atsakovas 2009 m. spalio 21 d. sudarė Sutartį Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo Nr. PA20091021, pagal kuriÄ tvarkytojas (atsakovas) įsipareigojo teikti Sutartyje nustatytas apmokestinamųjų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas, o užsakovas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo už Å¡ias paslaugas sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka.

Å alys taip pat pasirašė Sutarties priedus – UžsakymÄ dėl pakuočių atliekų tvarkymo (Nr. 1), Tvarkytojo teikiamų paslaugų tarifus už 2009 metus (Nr. 2), ParaiÅ¡kos formÄ (Nr. 3). UAB „Peata“ (ieÅ¡kovas) akcijos buvo parduotos, įmonės valdymÄ perėmus naujiesiems akcininkams, iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo reikalaujama atsiskaityti pagal ginčijamÄ 2010 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ . Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad 2010 m. vasario 5 d. buvo sudarytas dar vienas Sutarties priedas – Susitarimas dėl neįvykdytų sutarties kiekių ir papildomų iÅ¡laidų, susijusių su pažymų administravimu kompensavimo.

Pagal ginčijamÄ susitarimÄ ir pateiktÄ apmokėti PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ ieÅ¡kovas turėjo kompensuoti atsakovui 50 330,20 Lt (be PVM) iÅ¡laidų, susijusių su dideliu pažymų kiekio iÅ¡raÅ¡ymu. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad iÅ¡ viso UAB „Peata“ užsakymu buvo iÅ¡raÅ¡ytos 283 pažymos (t. 1, b. l. 101). UAB „Peata“ užsakymu buvo iÅ¡duotos pažymos dėl 559,640 t plastikinės, 43,001 t PET, 18,923 t kombinuotos, 2 285,251 t popierinės ir kartoninės bei 550 t kitos pakuotės perdirbimo (t. 1, b. l. 99).Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, pastebi, kad už 283 pažymų iÅ¡raÅ¡ymÄ (administravimÄ ) Å¡alys ginčijamu Susitarimu prie 2009 m. spalio 21 d.

Sutarties susitarė sumokėti 50 330,20 Lt (be PVM) administravimo iÅ¡laidų, tai yra vienos pažymos administravimas ieÅ¡kovui turėjo papildomai kainuoti apie 178 Lt. Ä®vertinus Å¡iÄ Å¡alių papildomų Susitarimu nustatytÄ pažymų administravimo kainÄ lyginant jÄ su Sutarties Priede Nr. 2 nustatytas tarifais už tvarkomÄ atliekų tonÄ , teisėjų kolegija pastebi, kad vienos tonos atliekų sutvarkymo kaina, priklausomai nuo atliekų rÅ«Å¡ies, svyruoja nuo 56 iki 800 Lt už tonÄ be PVM, todėl sprendžia Susitarimu nustatyta administravimo paslaugų kaina, lyginant jÄ su tiesiogiai teikiamų paslaugų (perdirbimo) kaina, yra akivaizdžiai per didelė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas susitarimas ir jo pagrindu iÅ¡raÅ¡yta ir pateikta apmokėti PVM sÄ skaita–faktÅ«ra, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio nuostatomis, prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais. Tai, kad buvęs UAB „Peata“ (ieÅ¡kovas) akcininkas V. S. buvo ir UAB Virginijus ir Ko“ (atsakovas) vadovas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡io sandorio sudarymo metu atsakovas nebuvo sÄ Å¾iningas ir jam buvo žinoma, kad sandoris prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo tikslui gauti pelnÄ iÅ¡ savo veiklos.

Tai, kad sandorio Å¡alys nebuvo sÄ Å¾iningos ir padidėjusias sÄ naudas administravimui vertino ne pagal objektyviai iÅ¡kilusias aplinkybes, patvirtina ir pats ginčijamo Susitarimo (Sutarties priedo) tekstas, kuris skiriasi nuo kitų Å¡alių pasiraÅ¡ytų priedų. IeÅ¡kovas ir atsakovas, tardamiesi dėl paslaugų kainos, prieduose aiÅ¡kiai apibrėžė jos skaičiavimo principÄ â€“ už perdirbtas tonas. Tuo tarpu sudarydami ginčijamÄ susitarimÄ , nurodė, kokiems atliekų kiekiams ieÅ¡kovas neužsakė pažymų (neįvykdė sutarties) bei susitarė dėl konkrečios administravimo paslaugų sumos, nenumatant Å¡ių paslaugų skaičiavimo principo (pvz.

Kainos už vienos pažymos iÅ¡raÅ¡ymÄ ). Be to, Å¡iuo susitarimu ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui kompensuoti administravimo iÅ¡laidas, tačiau atsakovas iÅ¡ savo pusės nenumato jokių nuolaidų ieÅ¡kovui dėl sutarties dalinio neįvykdymo, o tik konstatuojama, kokia apimtimi Sutartis nėra įvykdyta. Ä®vertinusi minėtas aplinkybes bei kasacinio teismo praktikoje nurodytas CK 1.82 straipsnio taikymo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 3K-3-462/2012 kt.), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas 2010 m. vasario 5 d.

SusitarimÄ ir 2010 m. vasario 22 d. PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ pripažinti negaliojančias. Konstatavęs šį sandorių negaliojimo pagrindÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu, nepasisako.Pažymėtina, kad pagal CK 1.82 straipsnio 4 dalį, sandorį pripažinus negaliojančiu Å¡io straipsnio pagrindu, turi bÅ«ti taikoma restitucija. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, ieÅ¡kovas atsakovui pavedimu yra sumokėjęs 20 000 Lt, todėl Å¡i suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais ginčijamus sandorius ir iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovui 20 000 Lt. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo atlyginti 161 220,45 Lt nuostolių Pirmosios instancijos teismas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl nuostolių neiÅ¡pirkus visÄ užsakytÄ perdirbti atliekų kiekį atlyginimo atmetė dėl to, kad atsakovas neįrodė kaltų ieÅ¡kovo veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir kiekių, kuriuos jis perdirbo vykdydamas sutartį su ieÅ¡kovu.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pastebi, kad pagal Sutarties priedÄ Nr. 1 ieÅ¡kovas yra užsakęs perdirbti 1 000 t plastikinės, 100 t PET, 20 t kombinuotos, 111 t metalinės, 4 500 t popierinės ir kartoninės bei 470 t kitos pakuotės. (t. 1, b. l. 39). Tame pačiame užsakymo priede yra numatyta, kad užsakymas yra priimtas, atsakovas įsipareigojo šį pakuotės atliekų kiekį surinkti, perdirbti, iÅ¡raÅ¡yti bei pristatyti pažymas. Tokia pati tvarkytojo (atsakovo) pareiga yra numatyta ir Sutarties 3.1.1 punkte.

Tuo tarpu užsakovas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (Sutarties 4.1 punktas). Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, ieÅ¡kovas visam užsakytam kiekiui pažymų neužsakė, todėl atsakovas pareikalavo kompensuoti dėl to atsiradusius nuostolius. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovo užsakytas atliekų kiekis buvo perdirbtas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2010 m. balandžio 26-29 d. patikrinimo akto, kuris pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, atsakovas užsakytÄ pakuotės atliekų kiekį buvo perdirbęs.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė paraiÅ¡kų visam užsakytam perdirbti atliekų kiekiui ir jo neapmokėtos paslaugos sudarė 293 593,93 Lt, ieÅ¡kovas, vadovaujantis Sutarties nuostatomis, turėjo apmokėti atsakovui už suteiktas paslaugas.

Kadangi atsakovas dalį negautų pajamų kompensavo parduodant pažymas kitiems Å«kio subjektams už 132 319,48 Lt, tokiu bÅ«du jis sumažino patirtÄ nuostolį iki 161 220,45 Lt. Å ia pinigų suma siekiama kompensuoti tiek atsakovo negautas pajamas dėl paslaugų pardavimo už mažesnę kainÄ , tiek ir negautas pajamas bei patirtas sÄ naudas perdirbant atliekų kiekius, kurie buvo neparduoti. Ä®vertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo reikalavimas prieteisti 161 220,45 Lt už suteiktas paslaugas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas, o ieÅ¡kovo argumentai dėl grynojo nuostolio nebuvimo, atmetami.

Atsakovui priteista suma turės būti įtraukta į jo finansinę atskaitomybę, bus apskaičiuojamas įmonės nuostolis ar pelnas bei atsakovas turės mokėti teisės aktuose numatytus mokesčius nuo gautų pajamų.Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimo dalis, kuria atmestas priešieškinis, panaikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – priešieškinio reikalavimas dėl 161 220,45 Lt priteisimo tenkinamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad iÅ¡ atsakovo yra priteista ieÅ¡kovui 20 000 Lt, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui – 161 220,45 Lt, priteistas sumas įskaito ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisia atsakovui 141 220,45 Lt už suteiktas paslaugas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ dalies panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir patenkindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, taip pat iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra patenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai, todėl ginčo šalims turi būti kompensuojamos jų patirtos išlaidos. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas ir atsakovas patyrė iš esmės vienodas apie 4 300 Lt advokatų atstovavimo išlaidos, todėl šios išlaidos šalims nėra priteisiamos. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas yra sumokėjęs 1 959,98 Lt žyminio mokesčio, o atsakovas 9 666,81 Lt žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl, įskaičius priteistinas sumas, iš ieškovo priteisiama atsakovui 7 706,83 Lt žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas, iÅ¡ atsakovo priteista ieÅ¡kovui 20 000 Lt suma ir priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinamos ir dėl Å¡ių dalių priimamas naujas sprendimas – prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas tenkinamas įskaičius ieÅ¡kiniu priteistÄ 20 000 Lt sumÄ bei paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuriomis iÅ¡ atsakovo UAB „Virginijus ir Ko“ priteista 20 000 Lt suma, atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas bei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir dėl Å¡ių dalių priimti naujÄ sprendimÄ :Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Peata“ (į. k. 302439198) 141 220,45 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus dvideÅ¡imt litų 45 ct) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Virginijus ir Ko“ (į. k. 171704584).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Peata“ (į. k. 302439198) 7 706,83 Lt (septynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡is litus 83 ct) žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                 Danutė MilaÅ¡ienė                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                               Vigintas ViÅ¡inskis                                       Â