2018-09-05 Nr. AB-15135-3-61-3-00018-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-524-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00018-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. A. individualios įmonės skundą atsakovui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. L. A. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2015 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. 03V-1039 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad licencijos panaikinimas būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga sankcija. Pareiškėjas paaiškino, kad panaikinus licenciją, įmonė bankrutuotų, tektų atleisti įmonės darbuotojus. Pareiškėjas nurodė, kad įmonės savininkė 73 metų našlė, kuriai įmonės veikla teikia ne tik materialinę, bet ir moralinę naudą, nes įmonės veikla padeda moteriai palaikyti gyvybingumą ir gerą emocinę būklę.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad viena iš svarbiausių aplinkybių, kodėl licencija neturėtų būti panaikinta yra ta, kad per visą savo veiklos laikotarpį (nuo 1997 m.) įmonei nebuvo nustatytas nei vienas pažeidimas (be 2013 m. pardavėjos N. G. padaryto ir šiuo metu ginčijamo pažeidimo).

4. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą sustabdyti bylą, kol paaiškės administracinės bylos, kurioje Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. priėmė nutarimą skirti administracinę nuobaudą pareiškėjo pardavėjai N. G. (bylos Nr. A2.8-1062-231/2015) (b. l. 52–53), baigtis. Pareiškėjas paaiškino, kad šioje byloje yra inicijuotas procesas dėl bylos atnaujinimo.

5. Atsakovas Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).

6. Administracija nurodė, kad gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Policijos komisariatas) 2013 m. rugsėjo 20 d. raštą, iš kurio buvo matyti, kad pareiškėjui buvo skirta 1 800 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Po šiek tiek daugiau nei 2 metų Administracija gavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2015 m. lapkričio 20 d. raštą, kuriuo Administracija buvo informuota apie tai, kad pareiškėjui buvo pritaikyta ekonominė sankciją už tą patį pažeidimą (AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo nesilaikymą). Atsižvelgdama į tai, Administracija privalėjo panaikinti licencijos galiojimą, vadovaudamasi AKĮ 34 straipsnio 18 dalimi.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 82–85).

8. Teismas nurodė, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 18 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti. Teismas sprendė, kad ginčijamas Įsakymas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus ir yra nenaikintinas.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad licencijos galiojimo panaikinimas būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga.

10. Teismas nurodė, kad pažeidimas nėra mažareikšmis ir nėra padarytas atsitiktinai. Teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl licencijos galiojimo panaikinimo visiškai žlugs įmonės veikla ar atsiras kitos itin ir negrįžtamai įmonės veiklą apsunkinančios pasekmės.

III. 11. Pareiškėjas L. A. individuali įmonė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priimti sprendimą nepanaikinti licencijos (b. l. 90–92).

12. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė laisvos formos pažymą ir kitus dokumentus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paaiškina, kad alkoholio pardavimas sudaro net 47 proc. prekybos apyvartos. Panaikinus licenciją, pareiškėjas praras ne tik alkoholį įsigyjančius klientus, bet ir tuos, kurie kartu įsigyja ir maisto produktų, todėl, pareiškėjo vertinimu, pardavimai gali kristi iki 70 proc., todėl tai lems nuostolį ir įmonės bankrotą. Pareiškėjas paaiškina, kad laiku moka mokesčius, išlaiko vieną darbuotoją. Įmonės likvidavimas, pasak pareiškėjo, lems mokesčių praradimą valstybei ir savivaldybei.

13. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad įmonės finansinė padėtis jau šiuo metu yra ypač sunki ir tai galėjo lemti pablogėjusi įmonės reputacija, nes laikraštyje Elektrėnų kronika buvo išspausdintas straipsnis apie tai, kad šioje įmonėje buvo parduotas alkoholis nepilnamečiui. Pareiškėjas prašo antrą kartą nebausti ir nepanaikinti licencijos galiojimo. Pareiškėjas pastebi, kad pažeidimus skiria 2 metų laiko tarpas, todėl pažeidimai nėra sisteminiai, o atsitiktiniai. Be to, pareiškėjas nurodo, kad 2015 metais fiksuoto pažeidimo metu alkoholis buvo parduotas 17-mečiui, tikėtina pareiškėjai sąžiningai klydus dėl pirkėjo amžiaus.

14. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad panaikinus jam licenciją, asmenys galės įsigyti alkoholio kitose parduotuvėse, tad alkoholio problema turėtų būti sprendžiama per švietimą, o ne per mažmeninės prekybos ribojimą.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka (b. l. 102–103). Administracija pakartoja faktines ir teisines aplinkybes, nurodytas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Administracija nurodo, kad susilaiko nuo pareiškėjui pritaikytos sankcijos (licencijos panaikinimo) adekvatumo ir proporcingumo vertinimo, nes tai yra teismo kompetencija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėjo ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 18 dalimi (b. l. 4).

18. Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 34 straipsnis reglamentuoja ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymą. Šio straipsnio 18 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms per trejus metus nuo šio straipsnio 4 dalyje nustatytos baudos už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą pirmą kartą paskyrimo ir pažeidusiems šį reikalavimą toje pačioje prekybos vietoje pakartotinai, panaikinamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatyti pažeidimai, galiojimas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

19. Įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatytos ekonominės sankcijos (baudos) už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3–5 punktų reikalavimų nesilaikymą.

20. Iš byloje esančio Policijos komisariato 2013 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. 10-28-S-9936 „Dėl taikytos ekonominės sankcijos L. A. IĮ“ turinio matyti, kad Policijos komisariatas informavo Departamentą, kad pareiškėjui už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą buvo skirta 1 800 Lt bauda (b. l. 35). Pareiškėjas šios faktinės aplinkybės byloje neginčija.

21. Byloje taip pat yra Departamento 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. ATK2-116/15, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 289 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą (b. l. 5–10). Byloje nėra duomenų, kad šį nutarimą pareiškėjas būtų ginčijęs teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

22. Taigi, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 34 straipsnio 18 dalyje nustatyta sąlyga, kada panaikinamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatyti pažeidimai, galiojimas, t. y. licenciją turinti įmonė (šiuo atveju – pareiškėjas) per 3 metus nuo baudos už Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą pirmą kartą paskyrimo pakartotinai toje pačioje prekybos vietoje (šiuo atveju – parduotuvėje, esančioje Saulės g. 2C, Elektrėnuose) pažeidė šį Įstatymo reikalavimą (18 straipsnio 4 dalies 3 punktą). Pareiškėjas šių faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimus skiria 2 metų laiko tarpas, o tai, pasak pareiškėjo, rodo, kad pažeidimai buvo ne sisteminiai, o atsitiktiniai. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas pareiškėjo argumentas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes Įstatymo 34 straipsnio 18 dalyje numatytos sankcijos taikymui (licencijos galiojimo panaikinimui) užtenka, kad tas pats pažeidimas pasikartotų vieną kartą per 3 metus nuo baudos pirmąjį kartą paskyrimo.

23. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pardavėja galimai sąžiningai klydo, nustatydama pirkėjo amžių, nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisiškai reikšmingi, nes šiuo atveju sprendžiamas pareiškėjo (juridinio asmens), o ne pardavėjos (fizinio asmens) atsakomybės klausimas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kaip minėta, nurodė, kad pareiškėjo licencijos galiojimo panaikinimu nebus išspręstos alkoholio vartojimo problemos, nes alkoholį bus galima įsigyti kitose parduotuvėse. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad nors sankcijos už Įstatymo pažeidimus pritaikymas (licencijos galiojimo panaikinimas) vienai įmonei reikšmingai nesumažins bendrojo alkoholio suvartojimo, jo prieinamumo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir jo daromos žalos sveikatai bei ūkiui, tačiau prie šių Įstatymo tikslų, numatytų Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, prisidės, nes Įstatymo nesilaikymas nebus ignoruojamas ir toleruojamas, juridiniam asmeniui už pasikartojančius pažeidimus nebus leista nepagrįstai išvengti administracinės atsakomybės.

25. Tai, kad žiniasklaidos priemonėje, kaip nurodo pareiškėjas, buvo paskelbta informacija apie tai, kad pareiškėjo parduotuvėje buvo parduoti alkoholiniai gėrimai nepilnamečiams ir pareiškėjas galimai dėl to jau patiria finansinius nuostolius, jokiu būdu nereiškia, kad pareiškėjui išduotos licencijos galiojimo panaikinimas pagal Įstatymo 34 straipsnio 18 dalyje nustatytą imperatyvų reguliavimą yra pareiškėjo baudimas antrą kartą. Kiekvienas asmuo (tiek fizinis, tiek ir juridinis), darydamas teisei priešingą veiką, turi prisiimti riziką dėl savo reputacijos pablogėjimo, šiai informacijai kokiu nors būdu patekus į viešą erdvę.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo atsižvelgti į tai, kad alkoholio pardavimas sudaro pareiškėjo didelę dalį prekybos apyvartos, todėl licencijos galiojimo panaikinimas gali lemti bankrotą, o tai reikštų, kad būtų atleistas vienas darbuotojas, o valstybė ir savivaldybė netektų pareiškėjo mokamų mokesčių. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo verslas (kaip minėta, didžiąja dalimi – prekyba alkoholiniais gėrimais) pasižymi tam tikra specifika, t. y. ši veikla yra griežtai reglamentuojama Įstatymu, atsižvelgiant į valstybės siekį mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą. Įstatymų leidėjas aiškiai Įstatyme įtvirtino siekį alkoholio prieinamumą mažinti ypač nepilnamečiams (1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, atsižvelgiant į šį tikslą ir į saugotiną gėrį (nepilnamečių sveikata) Įstatyme ginčo laikotarpiu buvo numatyta gana griežta sankcija (licencijos galiojimo panaikinimas) už šio reikalavimo (draudimo parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų) pakartotinį pažeidimą. Pažymėtina, kad vėlesnėse Įstatymo redakcijose šis draudimas iš esmės buvo dar labiau sugriežtintas, įtvirtinant draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Tai rodo, kad įstatymų leidėjas supranta jaunam asmeniui alkoholio daromą žalą, o nepilnamečiams asmenims alkoholio daroma žala apskritai yra aplinkybė, kuri visiems žinoma ir kurios nereikia įrodinėti. Nepilnamečių asmenų sveikata yra tas gėris, kuriam apsaugoti yra būtinas griežtas įstatyminis reglamentavimas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma netaikyti Įstatyme įtvirtintos sankcijos (licencijos galiojimo panaikinimo) dėl galimai gresiančio įmonės bankroto ir vieno darbuotojo atleidimo, teisėjų kolegijos yra atmetami. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, susijusi su tuo, kad įmonės savininkė yra 73 metų našlė, kuriai įmonės veikla (iš esmės – alkoholinių gėrimų pardavimas) teikia materialinę ir moralinę naudą, dėl šiame nutarties punkte aptartų argumentų taip pat negali būti pagrindu teismui nukrypti nuo Įstatymo 34 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos sankcijos.

27. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. A. individualios įmonės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė