Legislator Case Law & Legislation
f84cccf9-087c-4e97-93f3-06302ce628e1 AI generated

f84cccf9-087c-4e97-93f3-06302ce628e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f84cccf9-087c-4e97-93f3-06302ce628e1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-9138-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-02869-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

f84cccf9-087c-4e97-93f3-06302ce628e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-9138-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-02869-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

M. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1-2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 15 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jis buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir laikotarpiu nuo 2011-02-17 iki 2014-08-17 buvo konvojuojamas į Visagino policijos komisariatÄ , Utenos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , Å iaulių tardymo izoliatorių, Panevėžio vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , Vilniaus pataisos namus.

Konvojavimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas vertina kaip tyčinį kankinimÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Skunde nurodė, kad konvojavimas trukdavo nuo 2 iki 5 val. Transporto priemonės, kuriomis buvo konvojuojamas, pasenusios, dažnai kelyje sugęsdavo, tuo dar prailginant kelionės laikÄ . Transporto priemonėse buvo įrengtos 3 kameros po 2 m2 ploto. Ä® šį plotÄ buvo talpinama iki 12 asmenų kartu su asmeniniais daiktais, nes atskiros vietos bagažui, kurio leidžiama turėti iki 30 kg, nebuvo skiriama.

Pareiškėjo teigimu, dėl ploto trūkumo ant 30 cm pločio ir 3 metrų suoliuko galėdavo atsisėsti tik 4 asmenys, kiti stovėdavo. Kai tuo tarpu konvojaus pareigūnams buvo įrengtos minkštos sėdimos vietos. Dėl to pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas. Taip pat nurodė, kad šaltuoju metų laiku konvojavimui skirtose transporto priemonėse būdavo šalta, nes temperatūra prilygo oro temperatūrai. Šiltuoju metų laiku dėl šilumos ir ventiliacijos nebuvimo, temperatūra automobiliuose siekė + 40-50 oC.

PareiÅ¡kėjui dėl tokių sÄ lygų darydavosi silpna. Be to, nurodė, kad konvojavimo metu nebuvo sudaroma galimybė pasinaudoti tualetu, todėl automobiliuose tvyrojo Å¡lapimo kvapas. Pažymėjo, kad dėl apraÅ¡ytų netinkamų konvojavimo sÄ lygų, kurių pasekmes jaučia iki Å¡iol (jį apėmusi apatija, naktimis sapnuoja koÅ¡marus), patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ Konstitucijos 21 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktika.AtsakovÄ Lietuvos valstybę atstovaujanti VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl atsakovo veiksmų iki 2012 m taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (6-8 b. l.).

Tarnyba paaiÅ¡kino, kad konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniÅ¡kai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vienÄ kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo).

Pabrėžė, kad visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis, skirtas asmenų konvojavimui ir naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiÅ«ros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais, atitinka higienos normų reikalavimus. Teigia, kad Tarnyba besÄ lygiÅ¡kai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius.

Akcentavo, kad ginÄÄ reglamentuojantys teisės aktai nereguliuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.Pažymėjo, kad specialiajame transporte turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui, tačiau pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Taip pat paaiÅ¡kino, kad konvojuojamieji į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose patiems praÅ¡ant. Apie tai daromas įraÅ¡as konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje.

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamÄ neigiamÄ poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus virÅ¡ininkui pateikti skundus žodžiu ar raÅ¡tu. Konvojaus kelionės žiniaraščiuose neužfiksuota pareiÅ¡kėjo skundų ir praÅ¡ymų. Atkreipė dėmesį, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) pareiÅ¡kėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.

Atsakovo atstovo vertinimu, Å¡ioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kažkuriuo lygiu bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata konvojavimo metu arba po jo. Tai leidžia teigti, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių. Tvirtina, kad Tarnybos konvojaus pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjo konvojavimo metu laikėsi teisės aktų reikalavimų, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl mano, kad Å¡ioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsirado sÄ lygos numatytos LR Civilinio kodekso 6. 271 str.Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis nurodo patyręs konvojavimo metu. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo netinkamomis sÄ lygomis konvojuojamas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ laikotarpiu nuo 2011-02-17 iki 2014-08-17.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamo konvojavimo sÄ lygų nuo pat konvojavimo vykdymo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamo konvojavimo sÄ lygų į atsakovÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ .

Taigi, pareiÅ¡kėjas, apie savo teisių pažeidimÄ , turėjo sužinoti nuo galimai netinkamo konvojavimo pradžios, t.y. nuo 2011 metų pradžios, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2015-05-21, t. y. praėjus daugiau kaip keturiems metams nuo sužinojimo apie galimai pažeistas jo teises dienos. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ . Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėjas ieškinio senaties termino neprašė atnaujinti ir nenurodė šio termino praleidimo priežasčių.

Byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti jam laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2011-02-07 iki 2012-05-20. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (2015-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).

Neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimams priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2011-02-17 iki 2012-05-20, pareikÅ¡ti, pareiÅ¡kėjo skundas dėl Å¡ių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų atlyginti neturtinę žalÄ , galimai patirtÄ laikotarpiu nuo 2012-05-21 iki 2014-08-17.             Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-05-21 iki 2014-08-17 iÅ¡ viso buvo konvojuojamas 10 kartų: 2012-07-12–2012-07-13, 2012-07-19–2012-07-20, 2012-07-24–2012-07-25, 2012-07-30–2012-07-31, 2012-08-10, 2012-07-12, 2014-03-21, 2014-03-28, 2014-06-13 ir 2014-06-20 (19-58 b. l.).

Pareiškėjas buvo konvojuojamas šiais automobiliais: VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (68-70 b. l.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 65-67 b. l.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 71-73 b. l.); VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 59-61 b. l.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų; 62-64 b. l.), MAZ, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai 0,30 x 3 m; 80-82 b. l.), MAZ, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai 0,30 x 3 m; 83-85 b. l.), IVECO, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos; 77-79 b. l.), Mercedes Benz, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai 0,35 x 3 m; 74-76 b. l.).LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.            Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Å ios taisyklės nustato, kad konvojavimas gali bÅ«ti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Å io ginčo atveju pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktÄ specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros.          Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte yra nustatyti specialiojo automobilio autobuso įrengimo ir techniniai reikalavimai. Å iame punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).Å ių taisyklių 145 punkte nustatyta konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę.

Konvojavimo taisyklių 147 punktas draudžia lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.                   Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai, Tarnybos duomenų suvestinė (19-58 b. l.) patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiÅ¡kėjÄ konvojuojant 10 kartų, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų.

PrieÅ¡ingai, minėti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad konvojuojamų asmenų skaičius yra kontroliuojamas. Pavyzdžiui, 2012-07-12 dėl vietos stokos papildomi konvojuojamieji nebuvo priimti konvojavimui (20 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi bÅ«ti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek bÅ«tinai reikalinga, todėl argumentai dėl sėdimų vietų nepakankamumo laikomi nepagrįstais.             Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose.

Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ . Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti.

Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ . Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sÄ lygų, su skundu, ar praÅ¡ymu kreiptis į konvojų.

Tuo tarpu konvojus apie gautÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ ) turi įraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje ir pagal galimybes iÅ¡spręsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė kokias nors pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų ir nėra duomenų, kad tokia teisė pareiÅ¡kėjui buvo ribojama.             Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, jog Å¡altuoju metų laiku konvojavimo metu bÅ«davo Å¡alta, o Å¡iltuoju – karÅ¡ta, bÅ«davo blogas kvapas, pažymėtina, kad pagal bylos duomenis Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sÄ lygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (86-98 b. l.).

IÅ¡ pateiktų automobilių schemų ir patikrų rezultatų matyti, kad juose yra įrengta pratekamoji ventiliavimo sistema (61, 64, 67, 70, 73, 76, 79, 82, 85, 93-94, 95-96, 97-98 b. l.). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ iÅ¡duotos Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (60, 63, 66, 69, 72, 75, 78, 81, 84 b. l.), patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai atitinka techninius reikalavimus. Transporto priemonių patikros iÅ¡vados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos, todėl darytina iÅ¡vada, kad automobiliai pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktÄ yra tinkami konvojavimui ir konvojavimas tokiu automobiliu standartinio konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjo sveikatai neigiamų pasekmių, o pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė konvojavimo metu nenumatytų, ypatingų atvejų, galėjusių sutrikdyti jo sveikatÄ ar sukelti neigiamas pasekmes jo sveikatai.             Visų aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma rodo, kad pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais byloje, tuo tarpu Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymÄ techniÅ¡kai tvarkingomis transporto priemonėmis.             Taigi, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus ginÄÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo M.

M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Teisėja                                                                                           Ina Kirkutienė