2022-08-24 Nr. AB-20946-4-68-3-00759-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-594-968/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00759-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. M. M. M. ir S. M. M. M., atstovaujančių savo nepilnametį vaiką S. A. M. M., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. M. M. ir S. M. M. M., atstovaujančių savo nepilnametį vaiką S. A. M. M., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. M. M. M. ir S. M. M. M., atstovaujantys savo nepilnametį vaiką S. A. M. M. (toliau – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 22S60775 (toliau – ir Sprendimas), ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę pareiškėjų nepilnamečiam vaikui S. A. M. M. (toliau – ir užsienietis) – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, bei nurodė, kad Sprendimas jiems buvo įteiktas 2022 m. vasario 26 d., jie jo turinio nesuprato, t. y. nežinojo, kad bus ribojama judėjimo laisvė, todėl nepageidavo Sprendimo apskųsti ir neprašė skirti nemokamos teisinės pagalbos. Pareiškėjai paaiškino, jog nemoka lietuvių kalbos ir neišmano Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl negalėjo laiku apskųsti Sprendimo. Dėl teisinių žinių stokos ir lietuvių kalbos nemokėjimo, negalėjo pateikti skundo, todėl Sprendimo apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių A. M. M. M. ir S. M. M. M., atstovaujančių savo nepilnametį vaiką . A. M. M., prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą įleisti S. A. M. M., gimusį (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, taip pat priėmė sprendimą apgyvendinti S. A. M. M. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodoma, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį, skundas dėl šio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai A. M. M. M. ir S. M. M. M., atstovaudami savo vaiką S. A. M. M., su Migracijos departamento Sprendimu buvo supažindinti 2022 m. vasario 26 d., taigi sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. kovo 12 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. birželio 3 d., t. y. žymiai praleidus apskundimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjai, siekdami apskųsti Migracijos departamento Sprendimą, prašė suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat, kad būtų pažymėta, jog priimto Sprendimo turinio jie nesuprato. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjai, supažindinti su Sprendimu, su juo sutiko ir nenurodė, kad nori jį skųsti apeliacine tvarka. Duomenų, kad pareiškėjai būtų prašę suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar kad tokią pagalbą teikti buvo atsisakyta, pareiškėjai nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, jog teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti pareiškėjo prašymu, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes.

Teismas pabrėžė, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas apelianto prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Teismas, įvertinęs, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kada pareiškėjai apsisprendė teikti skundą, kas parengė šį skundą, bei ar pareiškėjai supranta lietuvių kalba surašytą skundo turinį, nutarė, jog nėra jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių.

III. Pareiškėjai A. M. M. M. ir S. M. M. M., atstovaujantys savo nepilnametį vaiką S. A. M. M., atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, jog nors teismas akcentavo, kad pareiškėjai turėjo elgtis protingai ir apdairiai, tačiau jie yra užsieniečiai, kurių šalies teisinė sistema paremta ne Europoje suformuotomis teisinėmis tradicijomis, bet islamo tikėjimo dogmomis. Todėl atitinkamai ir pareiškėjų elgesys buvo kitoks, t. y. pareiškėjai suprato, kad priimant Sprendimą juos apgyvendinti Lietuvos Respublikoje, bus suteiktos panašios teisės, nebus varžoma jų judėjimo laisvė arba ji bus suvaržyta laikinai. Tik vėliau pareiškėjams buvo išaiškinta, jog jie gali nesutikti su jiems siūlomomis elgesio taisyklėmis ir būdais, kad yra ir kitos alternatyvios apgyvendinimo sąlygos. Todėl, pareiškėjų manymu, jų argumentai, kad jie nesuprato savo teisių ir galimybių, yra pagrįsti ir suprantami, kadangi pareiškėjai atvyko iš kitos šalies, kurios tiek kultūra, tiek teisė paremta kitais principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustačius, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuris priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, aktuali Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatyta, kad skundas dėl tokio pobūdžio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę užsienietis turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ABTĮ nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas 2022 m. sausio 25 d., pareiškėjas (jo įstatyminiai atstovai) su Sprendimu supažindinti 2022 m. vasario 26 d., todėl skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2022 m. kovo 12 d. įskaitytinai, tačiau pareiškėjai skundą teismui padavė 2022 m. birželio 3 d., t. y. praleidę Įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo ir neatnaujino termino skundui paduoti, kadangi nepripažino svarbiomis ir objektyviomis pareiškėjų nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių.

Pažymėtina, jog administraciniai teismai skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių praleistas įstatyme nustatytas terminas kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, kiekvienu atveju teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, savo nuožiūra sprendžia, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad pareiškėjai su Sprendimu buvo supažindinti 2022 m. vasario 26 d., Sprendime nurodė, jog su juo sutinka ir nereiškė pageidavimų dėl advokato paskyrimo bei kreipimosi į teismą, konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjų galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklausė nuo jų pačių veiksmų. Pabrėžtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas neatitinka šio reikalavimo, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai buvo nepakankamai rūpestingi, apdairūs, o aplinkybės, dėl kurių praleistas terminas, negali būti pripažintos nepriklausiusiomis nuo pareiškėjų valios, todėl negali pateisinti termino skundui paduoti praleidimo.

Nors pareiškėjai skunde ir atskirajame skunde nurodo, jog nesuprato priimto Sprendimo turinio ir kad juo bus suvaržyta pareiškėjų nepilnamečio vaiko judėjimo laisvė, tačiau šiuos pareiškėjų teiginius paneigia aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjams Sprendimo turinys buvo perskaitytas ir išaiškintas, pareiškėjai suprato Sprendimo turinį bei patvirtino tai Sprendime savo parašu. Iš Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjams skirtingomis, įskaitant ir jiems suprantama, kalbomis buvo išaiškinta jų teisė apeliacine tvarka skųsti Sprendimą ir gauti nemokamą teisinę pagalbą, tačiau pareiškėjai patys, savo valia, jos atsisakė. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatytos objektyvios aplinkybės, galėjusios užkirsti kelią pareiškėjams laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę Sprendimui apskųsti (atsižvelgus ir į tai, jog pareiškėjai teismui teikė procesinius dokumentus lietuvių kalba). Pareiškėjai šiuo atveju turėjo būti aktyvūs ir pareigingi, t. y. sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir siekti laiku paduoti skundą (pasitelkdami į pagalbą valstybės skiriamą advokatą), tačiau patys pasirinkdami tokį savo procesiškai pasyvų elgesio modelį prisiėmė riziką dėl netinkamo ir pavėluoto jų teisių gynimo realizavimo. Teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų subjektų arba išorinių veiksnių, įtakojusių Įstatyme nustatyto termino skundui paduoti praleidimo priežastis, todėl pareiškėjų nurodomos priežastys pagrįstai pripažintos subjektyviomis ir priklausiusiomis nuo pareiškėjų valios ir veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad analogiškas vertinimas pateiktas LVAT 2022 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-595-575/2022, kurioje teismas vertino tas pačias faktines aplinkybes.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti nagrinėti pareiškėjų skundą. Pagrindų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. M. M. M. ir S. M. M. M., atstovaujančių savo nepilnametį vaiką S. A. M. M., atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Veslava Ruskan