2020-03-04 Nr. AB-4790-3-62-3-00109-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-206-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00109-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1.; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. F. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. F. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. T-446 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. T-3 „Dėl Kauno miesto savivaldybės 2019–2021 strateginio veiklos plano patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimas, skundžiamas sprendimas) dalį, kuria nuspręsta pakeisti Kauno miesto savivaldybės 2019–2021 strateginio veiklos plano 2 priedą ir jį papildyti nauju 02.02.02.030 papunkčiu „Jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso sukūrimas (duomenys neskelbtini), Kaune“. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, jei teismas manys, kad toks terminas yra praleistas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis apie Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą sužinojo 2019 m. lapkričio 14 d., kai atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) šį dokumentą pateikė teismo posėdžio metu administracinėje byloje Nr. eI3-270-644/2020. Nepažeisdamas vieno mėnesio termino nuo sprendimo įteikimo dienos, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. eI-8442-644/2019 ir prašė skundžiamą sprendimą panaikinti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą ir išaiškino, kad šis reikalavimas turi būti nagrinėjamas atskiroje administracinėje byloje. Pareiškėjas, gavęs minėtą nutartį, nedelsdamas inicijavo atskirą teisminį procesą. Jis, be kita ko, teismo prašė tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad yra praleistas terminas skundui pateikti, atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra sąžiningas proceso dalyvis, kuris siekia dalyvauti procese ir išsakyti savo poziciją dėl atsakovės priimto spendimo ir nuo pat sužinojimo apie priimtus sprendimus aktyviai gynė ir gina savo pažeistas teises.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka ir dėl to, kad skundas buvo pateiktas praleidus terminą skundui paduoti.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėjo, kad paties skundžiamo akto ar jo kopijos neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamą aktą, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui. Teismas nustatė, kad ginčijamas Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimas buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje, kur jis yra skelbiamas iki šiol. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nuo šios informacijos paskelbimo dienos (2019 m. spalio 15 d.) pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie Jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso sukūrimą (duomenys neskelbtini), Kaune. Paskelbtą informaciją teismas vertino kaip informatyvų ir pakankamą skelbimą pareiškėjui: žinomas Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo turinys, subjektas, priėmęs administracinį aktą, jo priėmimo data, nurodyta, kokiu adresu sprendimas buvo priimtas, t. y. nurodyti visi esminiai skundžiamo akto turinį sudarantys elementai. Kadangi ginčijamas aktas buvo paskelbtas viešai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, o informacija internetinėje svetainėje yra prieinama kiekvienam asmeniui, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, kad galėtų laiku ir tinkamai imtis aktyvių veiksmų realizuoti savo teises. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas domėjosi ginčo teritorija bei buvo jau užvedęs administracinę bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą pačią teritoriją, dėl kurios yra priimtas skundžiamas Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimas, pareiškėjas atstovaujamas atstovo – profesionalaus advokato, taigi, jam keliami dar griežtesni protingo asmens elgesio standartai. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas skundą dėl Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo panaikinimo padavė tik 2019 m. gruodžio 12 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą terminą skundui paduoti, ir nenurodė jokių objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, objektyviai trukdžiusioms paduoti skundą teismui, skundo padavimo termino neatnaujino ir skundą atsisakė priimti.

Teismas išanalizavo LVAT praktiką dėl galimybės apskųsti viešojo administravimo subjekto aktą, kuris nesukelia teisinių pasekmių. Jis pražymėjo, kad visuomenės poreikis į ginčo teritoriją ((duomenys neskelbtini), Kaune) yra išreikštas Tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-548 „Dėl pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo planavimo organizavimui“ ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-124 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T-548 „Dėl Pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo planavimo organizavimui“ pakeitimo“, tačiau paminėti sprendimai nėra nuginčyti. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 103 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis aktas, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimais išreikštas visuomenės poreikis ginčo teritorijoje. Ginčijamu sprendimu nuspręsta ginčo teritorijoje vystyti konkretų objektą. Teismo nuomone, neginčijant Tarybos sprendimų, kuriais buvo išreikšta Kauno miesto savivaldybės valia pripažinti ginčo teritoriją reikalinga visuomenės poreikiams, Tarybos sprendimo, kuris yra tik vienas iš visuomenės poreikį įgyvendinančios procedūros tarpinių sprendimų, panaikinimas savaime nepadarys įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes kiti Tarybos sprendimai liks galioti. Todėl toks reikalavimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamas sprendimas susideda iš dviejų dalių – tekstinės dalies ir 2019–2021 metų strateginio plano ir jo priedo Nr. 2, kurie yra šio sprendimo sudedamoji dalis. Teismo nutartyje nurodytame tinklalapyje yra paskelbta tik tekstinė sprendimo dalis, o 2019–2021 metų strateginio plano priedas Nr. 2 nėra paskelbtas. Be to, teismo nutartyje pateiktoje kitoje nuorodoje skelbiamame pakeitime nurodyta, kad sprendimu buvo pakeistas priedas Nr. 3, kuris taip pat nėra paskelbtas. Nekilnojamojo turto registre nėra suformuotas ir įregistruotas sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tad pareiškėjui objektyviai nebuvo įmanoma suprasti, kad Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimas yra susijęs su V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyta žemės sklypų teritorija. Teismas nepagrįstai reikalauja iš pareiškėjo atstovo domėtis kitų institucijų priimamais sprendimais visais su pareiškėjo susijusiais klausimais. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jis neturi galimybių sekti lietuviškai Kauno miesto savivaldybės tinklalapiuose pateikiamą informaciją.

Pareiškėjas pažymi, kad Vietos savivaldos įstatymo 103 straipsnio 3 dalį savivaldybės strateginis veiklos planas apibrėžiamas kaip rengiamas trijų metų laikotarpiui, todėl Tarybos strateginio veiklos plano sprendinių, kuriais siekta įgyvendinti Tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimais dėl detalaus plano rengimo, galiojimas baigėsi 2015 m. Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimu buvo įsakyta stabdyti detaliojo plano rengimo procedūras ginčo teritorijos atžvilgiu, kol bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Pareiškėjo teigimu, Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Administracija pripažino, kad ginčo teritorijos atžvilgiu yra būtina organizuoti naują formavimo ir pertvarkymo projektą.

Taryba, priimdama 2019 m. spalio 15 d. sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį. Teisme buvo iškelta administracinė byla dėl sprendimo teritoriją laikyti valstybės išperkama pagal Lietuvos Respublikos atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl atsakovas neturėjo teisės priimti 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dėl teritorijos paėmimo konkretiems visuomenės poreikiams, nes tuo sprendimu išsprendė klausimą dėl teritorijos statuso nuosavybės teisių atkūrimo procese, kurį dar tik nagrinėja kitas teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti ir skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015, 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis aktas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Iš Kauno miesto savivaldybės internetinės svetainės nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės 2019–2021 metų strateginis veiklos planas buvo patvirtintas Tarybos 2019 m. vasario 5 d. sprendimu, kuriuo, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo baigta strateginio plano derinimo procedūra, toks sprendimas yra baigtinis ir skundžiamas teismui. Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimu papildytas 2019–2021 metų strateginis veiklos planas. Kadangi strateginio plano derinimo procedūra jau buvo baigta Tarybos 2019 m. vasario 5 d. sprendimu, skundžiamas 2019 m. spalio 15 d. sprendimas taip pat sukelia teisines pasekmes ir gali būti skundžiamas teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis aktas.

Vertinant, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį priimti, pirmiausiai paminėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir esant pareiškėjo prašymui, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-267-822/2018). Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Tokiais atvejais svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjo skundžiamas Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimas iš karto buvo paskelbtas viešai Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje; taigi terminas skundui dėl šio sprendimo paduoti skaičiuojamas nuo šio sprendimo paskelbimo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas patikslintą skundą dėl Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo panaikinimo padavė 2019 m. gruodžio 12 d. administracinėje byloje Nr. eI3-270-644/2020. Vadinasi, pareiškėjas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo į teismą kreipėsi ženkliai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tokiam skundui paduoti.

Pareiškėjas teigia, kad apie Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą sužinojo tik 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad viešai buvo paskelbta tik 2019 m. spalio 15 d. sprendimo tekstinė dalis. Vertindama paminėtus pareiškėjo argumentus dėl praleisto termino skundui paduoti, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, jog pareiškėjas apie Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą sužinojo dar nepasibaigus terminui skundui paduoti, tačiau tik dėl jam vienam žinomų priežasčių skundą dėl skundžiamo sprendimo teismui padavė tik 2019 m. gruodžio 12 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, laiku sužinojęs apie Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą, nesielgė rūpestingai ir atidžiai, siekdamas operatyviai pateikti skundą teismui. Esant paminėtoms aplinkybėms pareiškėjo delsimas kreiptis į teismą dėl skundžiamo sprendimo negali būti pateisinamas tuo, kad apie šį sprendimą jis sužinojo tik 2019 m. lapkričio 14 d. ar tuo, kad viešai buvo paskelbta tik 2019 m. spalio 15 d. sprendimo tekstinė dalis (beje, pastaroji aplinkybė pareiškėjui nesutrukdė pateikti skundą vėliau). Šiuo aspektu primintina, kad LVAT praktikoje yra nurodyta, jog nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014). Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo skundo teismui pateikti operatyviai ir laikydamasis sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui paduoti ir pagrįstai dėl to atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, prieina prie išvados, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl Tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo kaip tarpinio procedūrinio akto (šie pirmosios instancijos teismo motyvai šalintini), tačiau pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo M. F. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė