2025-09-24 Nr. AB-14915-3-61-3-03600-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų U. K., R. A. ir A. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų U. K., R. A. ir A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-09-24 Nr. AB-14915-3-61-3-03600-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai U. K., R. A. ir A. N. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. birželio 12 d. sprendimus, kuriais atsisakyta išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės (toliau – ir Sprendimai).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1139-602/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03600-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Beatos Martišienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų U. K., R. A. ir A. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų U. K., R. A. ir A. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai U. K., R. A. ir A. N. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. birželio 12 d. sprendimus, kuriais atsisakyta išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės (toliau – ir Sprendimai).
Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundžiamų Sprendimų įteikimo kiekvienam pareiškėjui datas ir šių Sprendimų metaduomenis arba rašytinius įrodymus, kad pareiškėjai kreipėsi į Departamentą dėl Sprendimų metaduomenų pateikimo, o Departamentas atsisakė šiuos duomenis pateikti; patikslinti skundo pagrindą; nurodyti ne tik Sprendimų datas, tačiau ir numerius; pateikti mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą (22,50 Eur), originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.
Pareiškėjai, šalindami teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Departamento 2025 m. birželio 12 d. sprendimus Nr. 25S137242, Nr. 25S137220 ir Nr. 25S137216. Pareiškėjai teigė, kad termino skundui paduoti jie nėra praleidę. Sprendimai pareiškėjams buvo pateikti neišversti į lietuvių kalbą, todėl jie buvo priversti patys Sprendimus išsiversti į jiems suprantamą kalbą. Pareiškėjai teigė, kad Sprendimų gavimo laikas, kai jie galėjo ir turėjo suprasti Sprendimų turinius, turėtų būti vertinimas nuo susitarimų su advokatu dėl atstovavimo pareiškėjų interesams sudarymo datos.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašo panaikinti Departamento 2025 m. birželio 12 d. priimtus sprendimus, todėl skundas dėl šių sprendimų teismui galėjo būti paduotas iki 2025 m. birželio 26 d. imtinai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1–2 dalys). Pareiškėjai skundą teismui padavė 2025 m. birželio 27 d., t. y. praleidę Įstatyme nustatytą terminą.
Teismas atmetė pareiškėjų teiginius, kad terminas skundui dėl Sprendimų panaikinimo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kai jie sudarė susitarimus su atstovu, t. y. nuo 2025 m. birželio 22 d. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai su Sprendimais susipažino dar 2025 m. birželio 12 d., todėl terminas skundui paduoti yra skaičiuojamas nuo šios datos. Teismas vertino, kad pareiškėjai, 2025 m. birželio 27 d. kreipdamiesi į teismą dėl Sprendimų panaikinimo, praleido Įstatyme nustatytą terminą ir nepateikė prašymo šį terminą atnaujinti.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai neprašo atnaujinti skundo padavimo termino, teismas nenagrinėjo termino atnaujinimo klausimo. Termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas teismui buvo pakankamas pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad terminas skundui dėl Sprendimų panaikinimo nebuvo praleistas, nes Departamentas nesilaikė pareigos laiku (ir tinkama forma) informuoti pareiškėjus apie priimtus sprendimus, o tokiam faktui nustatyti pirmosios instancijos teismas turėjo surengti teismo posėdį. Pareiškėjų teigimu, teismas jiems neturėjo taikyti trūkumų šalinimo instituto, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties; tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu.
Pareiškėjų vertinimu, teismas išnagrinėjo administracinę bylą dar nepriėmęs nagrinėti pareiškėjų skundo ir jau bylos pasirengimo stadijoje kilo neišspręstas ginčas dėl teisės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai skundą dėl Departamento Sprendimų panaikinimo teismui padavė praleidę įstatyme nustatytą terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Pareiškėjai atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jie nepraleido termino ginčyti atsakovo Sprendimus, nes terminas kreiptis į teismą dėl Sprendimų panaikinimo turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pareiškėjams į suprantamą kalbą buvo išverstas Sprendimų turinys, t. y. nuo atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo dienos – 2025 m. birželio 22 d. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas, pateikdamas jiems (pareiškėjams) Sprendimus, surašytus lietuvių kalba, nesilaikė pareigos laiku informuoti pareiškėjus apie priimtus sprendimus. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl pareiškėjų informavimo apie priimtus Sprendimus turėjo aiškintis paskirdamas teismo posėdį, o ne taikydamas trūkumų šalinimo institutą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y. ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).
ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybes, susijusias su ginčijamų Sprendimų priėmimu ir pareiškėjams įteikimu, aiškinosi skundo priėmimo stadijoje, taikydamas skundo trūkumų šalinimo institutą. Aplinkybės, ar pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, nepraleidę įstatyme nustatymo termino, nustatymas yra skundo priėmimo klausimą nagrinėjančio teismo pareiga. ABTĮ nustatytas terminas administraciniams aktams ginčyti yra procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kuris sukelia procesines teisines pasekmes, ir yra skirtas operatyviam bei ekonomiškam procesui, susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, aiškumui ir apibrėžtumui užtikrinti.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai savo pažeistas teises sieja su atsakovo Sprendimais, priimtais 2025 m. birželio 12 d., kurie pareiškėjams buvo išsiųsti tą pačią dieną, t. y. 2025 m. birželio 12 d., todėl skundas teismui dėl šių Sprendimų galėjo būti paduotas iki 2025 m. birželio 26 d. (Įstatymo 138 str. 1 d.). Pareiškėjai skundą teismui padavė 2025 m. birželio 27 d., t. y. praleidę Įstatyme nustatytą terminą.
Pareiškėjai teigia, kad jie, 2025 m. birželio 27 d. kreipdamiesi į teismą su skundu dėl Sprendimų panaikinimo, nepraleido įstatyme nustatyto termino, nes Sprendimų apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo (2025 m. birželio 22 d.), kadangi tik nuo tada pareiškėjams paaiškėjo Sprendimų, surašytų lietuvių kalba, turinys.
Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjų argumentus, pažymi, kad teisės aktai nenustato Departamentui pareigos sprendimus, priimtus išnagrinėjus užsieniečių prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikos (ne)išdavimo, užsieniečiams išversti ir pateikti į jiems suprantamą kalbą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Departamentas Sprendimus pareiškėjams įteikė jų priėmimo dieną, t. y. 2025 m. birželio 12 d., todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Departamentas nesilaikė pareigos laiku (ir tinkama forma) informuoti pareiškėjus apie priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimai pareiškėjams buvo įteikti 2025 m. birželio 12 d., terminas kreiptis į teismą dėl jų (Sprendimų) panaikinimo skaičiuotinas nuo 2025 m. birželio 13 d., o 2025 m. birželio 26 d. buvo paskutinė diena pareiškėjams su skundu kreiptis į teismą (ABTĮ 65 str. 2 ir 5 d.). Kadangi pareiškėjai skundą teismui padavė 2025 m. birželio 27 d., todėl praleido Įstatyme nustatytą terminą ginčyti Sprendimus.
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai skunde nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjai prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė ir atskirajame skunde, nes laikėsi pozicijos, jog terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog pareiškėjai skundą teismui padavė, praleidę Įstatyme nustatytą terminą, ir nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip paduotą praleidus Įstatyme nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą dėl Departamento Sprendimų panaikinimo, kartu su skundu pateikiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl Sprendimų panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų U. K., R. A. ir A. N. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Beata Martišienė
Veslava Ruskan