2022-03-23 Nr. AB-6636-4-49-3-00034-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1784-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00034-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5.

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusiam užsieniečiui K. S. (jo paties teigimu – S.), jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei-Krantz,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjai Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio užsieniečio K. S. (jo paties teigimu – S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio užsieniečio K. S. (jo paties teigimu – S.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas teikimu prašė pripažinti keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantį asmenį K. S. (jo paties teigimu – S.) (toliau – ir Užsienietis), (duomenys neskelbtini). (medicininės ekspertizės patvirtintas amžius – apie 25 metus), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) iki 2022 m. gegužės 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Pareiškėjas teikime nurodė, kad 2022 m. vasario 9 d., apie 16:05 val. VSAT Centro pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu, 114 straipsnio 1 punktu, sulaikė asmenį, prisistačiusį (duomenys neskelbtini) piliečiu K. S. (jo paties teigimu – S.), (duomenys neskebtini) (medicininės ekspertizės patvirtintas amžius – apie 25 metus), ne ilgiau kaip 48 val.

3. Nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. minėtas Užsienietis buvo izoliuotas nuo kitų užsieniečių, nes dalyvavo organizuojant ir paruošiant kitus asmenis, ko pasėkoje sukėlė ir aktyviais veiksmai dalyvavo Centre kilusiose riaušėse, reiškė nepasitenkinimą gyvenimo sąlygomis Centre, skatino kitus apgyvendintus asmenys garsiai reikšti savo nepasitenkinamą, grasino sulaužyti užtvarus ir veržtis iš apgyvendinimo sektoriaus jai nebus paleisti į laisvę, bandė versti centrinius sektoriaus vartus. Savo veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką bei apgyvendinimo įstaigos vidaus taisykles. Nevykdė Centro administracijos teisėtų nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus.

4. Paaiškino, kad aiškinantis minėto (duomenys neskelbtini) piliečio teisinę padėtį nustatyta, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 5 d., neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną grupėje asmenų, VSAT Varėnos pasienio rinktinės saugomame pasienio ruože. Žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtas Užsienietis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 6-8 (nauja redakcija 1408 straipsnio 3 punktas, 5 punktas) dalį buvo apgyvendintas VSAT Pabradės užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremalios situacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

5. Nurodė, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) jo atžvilgiu 2021 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21S44304 dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos uždraudus užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis su sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija (toliau – ir Komisija) skundą atmetė kaip nepagristą. Minėtas sprendimas 2022 m. sausio 17 d. apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Duomenų apie priimtą sprendimą nėra.

6. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, 2022 m. vasario 7 d. savo aktyviais veiksmai dalyvavo Centre kilusiose riaušėse, reiškė nepasitenkinimą gyvenimo sąlygomis Centre, skatino kitus apgyvendintus asmenis garsiai reikšti savo nepasitenkinimą, grasino sulaužyti užtvarus ir susidoroti su centro apsaugos pareigūnais ir veržtis iš apgyvendinimo sektoriaus, jei nebus paleisti į laisvę, bandė versti centrinius sektoriaus vartus, pareiškėjo manymu, Užsienietis savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, nevykdė Centro administracijos teisėtų nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, todėl darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų. Atitinkamai, darytina išvada, jog Užsienietis nesilaiko apgyvendinimo įstaigos vidaus taisyklių ir, tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl Užsieniečio jo prieglobsčio byloje.

7. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-3104-575/2021 išaiškino, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo užsieniečiui skirti nei vienos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi yra pagrindas manyti, jog užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti išvykti ir pasislėpti, t. y. užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Pažymėjo, kad Užsienietis nepriskirtas prie pažeidžiamų asmenų. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos įstatymų ir tvarkos, mano, kad Departamento sprendimo vykdymas įmanomas tik jį sulaikius. Pažymėjo, kad alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkinamos sekančios sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir jis nėra pavojingas valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

8. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio K. S. (jo paties teigimu – S.), (duomenys neskelbtini), asmens tapatybė ir pilietybė nėra nustatyta, galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nepriimtas, motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, neišaiškinti, Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, savo aktyviais veiksmai dalyvavo Centre kilusių riaušių organizavime, tai akivaizdžiai parodo, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui, bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, kas sudaro pagrindą manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti vengdamas jo išsiuntimo į kilmės šalį. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 9, 10 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, VSAT Centras prašė pripažinti Užsienietį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu K. S. (jo paties teigimu – S.) prisistatantį asmenį, (duomenys neskelbtini), VSAT Centre iki 2022 m. gegužės 9 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

9. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su sulaikymu. Nurodė, kad per riaušes buvo ramus, buvo savo vagonėlyje. Kai išgirdo riksmus, išėjo, o ten buvo pareigūnai, kurie jį sulaikė. Paaiškino, kad nebuvo prie tvoros.

10. Užsienietis teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad visi užsieniečiai buvo apgyvendinti centre su teise judėti centro teritorijoje, bet tokios teisės realiai jie neturėjo, nes tvora pareigūnų pastatyta neteisėtai, užsieniečiai gali judėti tik sektoriaus teritorijoje. Nesutiko, kad pažeista viešoji tvarka, nes tvoros pastatytos neteisėtai. Nurodė, kad centro teritorijoje yra tik VSAT pareigūnai, visuomenės ten nėra, nieko nemato.

11. Centras teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais.

II. 12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. vasario 11 d. sprendimu VSAT Centro teikimą tenkino – pripažino (duomenys neskelbtini) piliečiu K. S. (jo paties teigimu – S.), (duomenys neskelbtini), prisistačiusį asmenį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir sulaikyti jį VSAT Centre iki 2022 m. gegužės 9 d., 10:10 val., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

13. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 5 d., veikdamas asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pareiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei buvo laikinai apgyvendintas VSAT Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2021 m. lapkričio 29 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 21S44304 dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos uždraudus užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis su sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Komisija skundą atmetė kaip nepagristą. Minėtas sprendimas 2022 m. sausio 17 d. apskustas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Duomenų apie priimtą sprendimą nėra.

14. Nustatyta, kad Užsienietis 2022 m. vasario 7 d. buvo izoliuotas nuo kitų užsieniečių, nes dalyvavo organizuojant ir paruošiant kitus asmenis, dėl ko 2022 m. vasario 9 d., apie 16:05 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

15. VSAT Centras prašė sulaikyti užsienietį remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 5 dalies 9, 10 punktais. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktas); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punktas); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti užsieniečio teisinę padėtį, nustatyta, kad Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Centre, kadangi užsienietis neturi dokumentų, jo tapatybė nėra nustatyta. Minėtas užsienietis VSAT Centre dalyvavo organizuojant ir paruošiant kitus asmenis riaušėms, dėl ko, kartu su kitais riaušėse dalyvavusiais užsieniečiais buvo sulaikyti ir izoliuoti nuo kitų. Užsieniečio teiginiai, kad jis buvo savo kambaryje vertintini kritiškai, nes taip teigia iš esmės visi užsieniečiai, dėl kurių dalyvavimo riaušėse ir sulaikymo kreiptasi į tesimą. Taigi konstatuotina, kad Užsienietis atvykęs ir būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, nesant priimtam galutiniam sprendimui dėl jo prieglobsčio prašymo, dėl nepasitenkinimo gyvenamosiomis sąlygomis sukėlė ir dalyvavo riaušėse, nebendradarbiavo su pareigūnais, todėl siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, 5 dalies 9, 10 punktuose įtvirtintas užsieniečio sulaikymo pagrindas.

17. Kadangi Užsienietis buvo sulaikytas 2022 m. vasario 9 d., 10:10 val., sulaikymo terminas nustatytas iki 2022 m. gegužės 9 d., 10:10 val., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

18. Užsienietis nurodė, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista, kadangi pareigūnų pastatyta tvora yra neteisėta. Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas) draudžia gadinti svetimą turtą. Iš pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad užsieniečiai grasino sulaužyti vartus ir net bandė juos versti. Tokie veiksmai akivaizdžiai gali būti vertinami, kaip įstatymo nesilaikymas. Riaušių kėlimas kelia grėsmę ne tik teritorijos viduje, bet ir už jos ribų. Teritorija nėra izoliuota nepermatoma aukšta tvora, todėl riaušės gali būti matomos ir už jos ribų – tai gali kelti baimę, nesaugumo jausmą visuomenei. Kaip matoma iš teikimo, užsieniečiai grasino išeiti į laisvę, kas taip pat kelia grėsmę visuomenei. Pažymėtina, kad į riaušių vietą buvo atvykę ne tik toje teritorijoje dirbantys VSAT pareigūnai, tačiau ir policijos pareigūnai bei kitų padalinių pareigūnai.

III. 19. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2022 m. vasario 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-300-1104/2022 – pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

20. Teigia, kad šiuo atveju sulaikymo taikymas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė. Jau iki sulaikymo Užsieniečio judėjimo laisvė buvo beveik visiškai apribota, kaip ir minėta teismo posėdžio metu, Centre apgyvendinti užsieniečiai turėtų turėti laisvę judėti bent Centro teritorijoje, tačiau ten yra pastatyta tvora, kuri automatiškai šią asmenų laisvę neteisėtai apribojo.

21. Teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas Užsieniečio atžvilgiu netaikęs alternatyvios sulaikymui priemonės, nors to buvo prašoma posėdžio metu, neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę.

22. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Pabrėžia, kad atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Apeliantas suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

24. Teigia, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pažymėtina ir tai, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie negresia valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdamas jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir iki šiol nepateikė.

25. Atkreipia dėmesį į tai, kad neigiamas Departamento sprendimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje užsienietis negalės likti Lietuvos Respublikoje ir yra tikimybė, kad užsienietis nebūdamas sulaikytas, bandys išvykti iš Lietuvos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba grąžinimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

26. Pažymi, kad visa Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, nes nėra nei tokio poreikio, nei galimybės (teritorija yra pakankamai didelė), judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose ir 5 dalies 9 ir 10 punktuose. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Užsienietis su teismo sprendimu nesutinka.

29. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. To paties straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis taip pat gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. To paties straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, be kita ko, ir tai, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

30. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 9 punkte nustatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas jeigu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. To paties straipsnio 5 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad užsienietis gali būti sulaikytas jeigu arba prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu Departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos nebuvo įsiteisėjęs. Departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo neatima iš prieglobsčio prašytojo teisės pateikti naujus įrodymus ar aplinkybes, atsiradusias jau po apklausos. Taigi, teismas vertina, kad užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nebuvo galutinai išsiaiškinti.

32. Iš Užsieniečio apeliacinio skundo aiškiai matyti, kad jis teigia, kad pakankama ir proporcinga priemonė yra jo apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teismas nesutinka. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą skirti užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės – Užsieniečio apgyvendinimo Centre, netaikant judėjimo apribojimų – nes yra pagrindo manyti, kad Užsieniečio judėjimas be apribojimų gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir taip pat visuomenės saugumui. Iš bylos medžiagoje esančio 2022 m. vasario 7 d. Centro apsaugos skyriaus specialisto tarnybinio pranešimo Užsienietis iš tiesų dalyvavo minėtąją dieną Centre kilusiose riaušėse, kurias kiti užsieniečiai, kartu su minėtuoju Užsieniečiu sukėlė, reikalaudami laisvės, prieglobsčio, medikų dėmesio, vaistų, susitikimo su Centro viršininku. Iš minėtojo pranešimo matyti, kad užsieniečiai, gyvenantys B sektoriuje tik po pareigūnų panaudotos fizinės prievartos liovėsi kėlę neramumus. Ši informacija leidžia manyti, kad paleistas į laisvę Užsienietis gali dėl mažareikšmės dingsties ir iš chuliganiškų paskatų viešoje vietoje užpuldinėti niekuo dėtus žmones arba kitaip trikdyti visuomenės rimtį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis tikrai nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, kurių pareiga yra užtikrinti migracijos politikos Lietuvos Respublikoje vykdymą. Užsieniečio tapatybė nenustatyta, taip pat pareiškėjas, kaip paaiškėjo po medicininės ekspertizės amžiui nustatyti, melavo apie savo amžių. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia manyti, kad, siekdamas išvengti išsiuntimo, Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasislėpti.

33. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio K. S. (jo paties teigimu – S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė