f83e4aed-5663-4e1b-92e7-6bd1e4e5f835 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-4508-561/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01918-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Butrimienės, ArÅ«no Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Kazlų RÅ«dos savivaldybės skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė „LTG Infra“), Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja Kazlų RÅ«dos savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2022 m. balandžio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. 2ZP-396 „Dėl rengiamo projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinierinės infrastruktÅ«ros vystymo plano“ (toliau – ir RaÅ¡tas);

2) įpareigoti atsakovę pakartotinai iÅ¡nagrinėti Kazlų RÅ«dos savivaldybės siÅ«lymus ir pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ dėl geležinkelio vėžės „Rail Baltica“, kad bÅ«tų arčiau automagistralės „Via Baltica“, o magistralėje „Via Baltica“, dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltic“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 (duomenys neskelbtini) su dobilo formos nuovažomis (dviejų lygių sankirtos įrengimo ties PlutiÅ¡kių kaimu).

IÅ¡ naujo svarstyti galimybę tiesti „Rail Baltica“ vėžę 6A kitais motyvais dėl iÅ¡vardintų sÄ lygų visumos, sprendžiant galimų žalų ir jų kompensavimo klausimus Vyriausybės lygiu. Skunde teismui pareiÅ¡kėja nurodo, kad „Rail Baltica“ projektas yra labai svarbus Kazlų RÅ«dos savivaldybei ir Kazlų RÅ«dos miestui, kurių teritorijas esamas geležinkelio transporto koridorius dalina į atskiras dalis. Savivaldybę dalina į tris dalis, tačiau didžiausias poveikis yra Kazlų RÅ«dos mieste.

Visas miestas yra perdalintas geležinkeliu, kurį pervažiuoti galima tik dvejuose vieno lygmens sankryžose. Vieno lygio sankryžos yra (duomenys neskelbtini), bei papildomai yra pėsčiųjų viadukas, tačiau neturintis lifto ir yra sunkiai įveikiamas judėjimo negaliÄ turintiems asmenims. Augant geležinkelio transporto srautams esamos pervažos bus didžiulis kliuvinys miesto gyventojams, norintiems pasiekti anapus geležinkelio esančiÄ miesto dalį. Planuojamos dvi alternatyvios „Rail Baltica“ naujos vėžės galimybės Kazlų RÅ«dos savivaldybės teritorijoje – pro (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ , lygiagrečiai „Via Baltica“ keliui (projektinis variantas 6A) arba nuo (duomenys neskelbtini) miestelio iki (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) sodų (projektinis variantas 1,2,3 A).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 45 straipsniu Kazlų RÅ«dos savivaldybės meras 2022 m. kovo 18 d. potvarkiu MP-15 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl „Rail Baltika“ greitosios vėžės teritorijos paskelbimo“ paskelbė vietos gyventojų apklausÄ dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos. Apklausai buvo teikiamas klausimas: „Kuriai Kazlų RÅ«dos savivaldybės teritorijoje planuojamai „Rail Baltica“ geležinkelio linijos modernizavimo koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo alternatyvai A (projektinis variantas 1,2,3A) ar B (projektinis variantas 6A) pritariate?“.

Ä®vykus vietos gyventojų balsavimui Kazlų RÅ«dos savivaldybės meras 2022 m. balandžio 11 d. potvarkiu MV-35 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos rezultatų paskelbimo“ paskelbė apklausos rezultatus. A variantas surinko 830 balsų (24,57 proc.), B variantas surinko 2516 balsų (74,48 proc.). Kazlų RÅ«dos vietos gyventojai apklausoje iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pritaria B alternatyvai, t. y. kad „Rail Baltica“ vėžė eina per PlutiÅ¡kių seniÅ«nijÄ , Å¡alia „Via Baltica“ automagistralės (projektinis variantas 6A).

Kazlų RÅ«dos savivaldybės taryba 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu TS-67 „Dėl pritarimo vietos gyventojų apklausoje iÅ¡reikÅ¡tai Kazlų RÅ«dos savivaldybės gyventojų nuomonei dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos“ pritarė vietos gyventojų apklausoje iÅ¡reikÅ¡tai nuomonei. Pažymi, kad įgyvendindama Kazlų RÅ«dos savivaldybės gyventojų valiÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo tvarka, ir siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ 2022 m. balandžio 4 d.

Kazlų RÅ«dos savivaldybė kreipėsi į MinisterijÄ elektroniniu laiÅ¡ku „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia vystymo plano koncepcinių sprendinių pristatymo” ir papildomai 2022 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinės sistemos (toliau – TPDRIS) portale Kazlų RÅ«dos savivaldybė pateikė pasiÅ«lymus „Dėl „Rail Baltica“ projekto sprendinių alternatyvai tobulinimo“.

Atsakovė, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos pateiktus pasiÅ«lymus pateikė RaÅ¡tÄ . Savivaldybė su pateiktu RaÅ¡tu nesutinka ir nurodo, kad Ministerija nesiima veiksmų užtikrinti Savivaldybės, jos gyventojų gėrovės. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovė RaÅ¡te nieko neatsakė ir nepasisakė dėl dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 (duomenys neskelbtini) su dobilo formos nuovažomis. Tai yra dviejų lygių sankirtos įrengimo ties (duomenys neskelbtini) kaimu.

RaÅ¡te nėra atsakyta į visus Kazlų RÅ«dos savivaldybės iÅ¡keltus klausimus ir pasiÅ«lymus, todėl pareiÅ¡kėjos manymu, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ Ä¯statymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas. PareiÅ¡kėjos vertinimu, Ministerija neatsižvelgė į Savivaldybės gyventojų, politikų nuomonę, praÅ¡ymus ir siÅ«lymus. Ministerija taip neatkreipė dėmesio į tai, kad siÅ«lomi „Rail Baltica“ sprendiniai padarys dalį Kazlų RÅ«dos savivaldybės nepanaudojama.

Svarstymo metu dėl vėžės pasirinkimo tai nebuvo vertinama. Kazlų RÅ«dos savivaldybės teritorijos plotas – 554 kv. km. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. pradžios duomenimis, miÅ¡kais apaugę 58,2 proc. savivaldybės žemių. Tai yra gerokai daugiau nei vidutinis Lietuvos miÅ¡kingumas (33,1 proc.). Kazlų RÅ«dos savivaldybės teritorija patenka į Vidurio Žemumos Lietuvos hidrologinę sritį bei mažesnį jos vienetÄ â€“ Nemuno žemupio parajonį.

Vandenys užima 2,2 proc. visos teritorijos ploto, 6 valstybinės reikšmės upės, 8 valstybinės reikšmės tvenkiniai. Žemės ūkio paskirties žemė sudaro beveik trečdalį savivaldybės teritorijos (29,9 proc.) ir nesiekia šalies vidurkio (52,3 proc.). Kazlų Rūdos savivaldybės žemės priskiriamos III dirvožemių grupei – vyrauja vidutiniškos ūkinės vertės (37,0–42,0 balai) dirvožemiai. Dėl „Rail Baltica“ 6A alternatyvos Kazlų Rūdos savivaldybė taps nepatraukli dirbti, gyventi ir ilsėtis.

Nebus verslui palankios aplinkos, o investuotojų pritraukimas taps neįmanomu. Tai didelė žala miesto ekonomikai. Praradimas, kurio savivaldybė neplanavo, nesitikėjo. Miestas ir jo gyventojai paliekami be perspektyvų ateičiai. Pareiškėjos manymu, tai turi būti svarstoma Vyriausybės lygiu, sprendžiant žalos atsiradimo ir jos kompensavimo klausimus. Jeigu pasirinkta „Rail Baltica“ 6A alternatyva nebus svarstoma iš naujo, naujai peržiūrint Kazlų Rūdos savivaldybės prašymus, pasiūlymus, Kazlų Rūdos savivaldybei turės labai daug neigiamų pasekmių.

Per Kazlų Rūdos savivaldybę einanti magistralė „Via Baltica” yra transporto koridorius, kuris yra labai svarbus Lietuvos transportui šiaurės-pietų kryptimi, Lietuvos gyventojams minimaliai sugaištant laiko patogiai susisiekti su svarbiausiais Lietuvos turizmo, kultūros ir verslo centrais, svarbi logistikos grandinė ir tarptautinis koridorius jungiantis Šiaurės Europos šalis su Pietvakarių Europos šalimis. Lietuvos gyventojams minimaliai sugaištant laiko patogiai susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais.

Be dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis, tai yra be dviejų lygių sankirtos įrengimo ties (duomenys neskelbtini) kaimu, Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, verslininkams, ūkininkams tampa nepasiekiamas per transporto mazgus. Kazlų Rūdos savivaldybėje yra registruoti 867 ūkio vienetai, iš kurių 9 ekologiški ūkiai. To galima išvengti, jei geležinkelio vežė „Rail Baltica“ būtų arčiau automagistralės „Via Baltica“, o magistralėje „Via Baltica“ „Rail Baltic“ vėžėje būtų dviejų lygių sankryža – A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 patvirtinta Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programa (toliau – ir Programa), kurioje pažymima, kad ji parengta atsižvelgiant į susisiekimo sektoriaus teikiamÄ Ä¯vairiapusę naudÄ valstybei, visuomenei ir Å¡alies Å«kiui. Kad Programa reikalinga, norint darniai plėtoti Lietuvos susisiekimo sistemÄ , efektyviai valdyti valstybės iÅ¡teklius ir didinti susisiekimo sektoriaus konkurencingumÄ , tačiau Savivaldybė dėl Ministerijos pasirinktos „Rail Baltica” vėžės 6A alternatyvos naudų netenka.

Vertina, kad sprendžiant „Rail Baltica” vėžės 6A pasirinkimÄ Ministerija neatsižvelgė į ProgramÄ bei į Savivaldybės pateiktus dokumentus bei pastebėjimus. Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjos skundas yra grindžiamas abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais. Nors skunde yra akcentuojama, kad nebuvo atsakyta į visus pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus ir pasiÅ«lymus, tačiau plačiau argumentuojama tik dėl atsakymo dėl dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis.

Kiti Ministerijos atsakymai nėra kvestionuojami turinio prasme. Pasisakydama dėl Å¡io pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymo, atkreipia dėmesį, kad tai savo pobÅ«džiu nebuvo savarankiÅ¡kas pasiÅ«lymas, o neatsiejamai susijęs su pagrindiniu pasiÅ«lymu – „priartinti planuojamÄ â€žRail Baltica“ vėžę prie pat magistralinio kelio A5“. Kadangi tik jeigu planuojama geležinkelio vėžė drieksis prie pat Magistralinio kelio A5, tik tuomet bus aktualus dviejų lygių sankryžos su keliu Nr. 2606 projektavimo klausimas.

Tačiau pasirinkus alternatyvÄ 6A, nelieka poreikio tokiam „Rail Baltica” dviejų lygių susikirtimui su magistraliniu keliu A5 ir keliu 2606 su dobilo formos nuovažomis, kadangi geležinkelio vėžė bus toliau nuo magistralinio kelio A5. Svarbu ir tai, kad ir dabar magistralinio kelio A5 sankryža su keliu Nr. 2606 yra dviejų lygių, o planuojama „Rail Baltica“ geležinkelio vežė su visais keliais kirsis skirtinguose lygiuose (tame tarpe ir 2606). Todėl sprendžia, kad Å¡is Savivaldybės reikalavimas lieka visiÅ¡kai neaktualus.

Pažymi, kad pagrindinis Savivaldybės pasiÅ«lymas buvo, kad „Rail Baltica“ vėžė eitų Å¡alia „Via Baltica“ magistralinio kelio ties Kazlų RÅ«dos savivaldybės teritorija pagal pridedamÄ schemÄ , numatant dviejų lygių susikirtimÄ â€žRail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis, kas atsakovės manymu reiÅ¡kia, kad siÅ«loma iÅ¡ esmės pakeisti alternatyvÄ 6A. Taigi, Savivaldybė tuo iÅ¡ esmės ginčija 6A alternatyvÄ , kuriai pritarė Savivaldybės gyventojai ir Savivaldybės taryba, bet ne Skundžiamo raÅ¡to argumentus.

Dėl Å¡io pasiÅ«lymo papildomai nurodo, kad Ministerijos rengiamo valstybei svarbaus projekto „Rail Baltica“ (toliau ir – Projektas) geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia ruožo modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktÅ«ros vystymo plano (toliau ir – Planas) rengėjas Plano koncepcijos dokumentuose nenumatė atskiros trasavimo alternatyvos, kuri atitiktų 2022 m. balandžio 11 d. Savivaldybės mero raÅ¡tu pateiktÄ pasiÅ«lymÄ (toliau – ir PasiÅ«lymas).

Likę pasiÅ«lymai (reikalavimai) Nr. 1–8 buvo bendro pobÅ«džio, kurie visiÅ¡kai nėra susiję su Plano sprendiniais. Atsakovės teigimu, RaÅ¡te iÅ¡samiai atsakė į pasiÅ«lymÄ dėl alternatyvos 6A tobulinimo ir pagrindė parengtų alternatyvų pasirinkimÄ . AiÅ¡kiai iÅ¡aiÅ¡kino priežastis, dėl kurių patobulinti alternatyvÄ 6A priglaudžiant planuojamÄ vėžę prie pat magistralinio kelio A5 nėra techninių galimybių. Atskirai nebuvo pasisakyta dėl dviejų lygių sankirtos su keliu 2606, kadangi tai nebuvo savarankiÅ¡kas klausimas.

Visi „Rail Baltica“ susikirtimai su keliais bus dviejų lygių. Papildomai pabrėžia, kad pasirinkta 6A alternatyva mažiausiai įtakoja Savivaldybės aplinkos ir savivaldybės gyventojų gerovę, kadangi linija eina pakankamai toli nuo miesto teritorijos, driekiasi tuščiais laukais, aplenkdama didžiausias gyvenvietes. Likęs žemės plotas tarp magistralinio kelio A5 ir geležinkelio vėžės pakankamas, kad ši žemė be trukdžių būtų toliau naudojama pagal paskirtį žemės ūkiui, komercijai ar gyvenamai paskirčiai (patogus patekimas, triukšmo prevencija ir pan.).

Kai tuo tarpu pagal savivaldybės siÅ«lymÄ iÅ¡ esmės bÅ«tų prieÅ¡ingai – susidarytų siauras ir ilgas žemės plotas, į kurį bÅ«tų sudėtinga patekti ir naudoti pagal paskirtį, bÅ«tų jaučiamas didesnis triukÅ¡mas ir tarÅ¡a, bÅ«tų nustatytos specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos ir kiti ribojimai, iÅ¡ esmės įtakojantys veiklÄ toje vietovėje. Dėl klausimo Nr. 1 (dėl garso izoliavimo priemonių) Ministerija RaÅ¡te iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kad rengiant Plano optimalios alternatyvos konkretizuotus sprendinius (t. y. kitame etape), lygiagrečiai bus atliekamas planuojamos Å«kinės veiklos (geležinkelio linijos bei jos infrastruktÅ«ros statybos ir veiklos) (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) pagal Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo apraÅ¡o reikalavimus bei Å¡iam vertinimui bÅ«tinos procedÅ«ros, apimančios ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimÄ .

Atsakyme buvo vadovautasi teisės aktais, reglamentuojančiais triukÅ¡mo ir vibracijos lygį, nurodyta, kad PAV metu bus detaliai vertinamas Å¡ioje alternatyvoje planuojamų geležinkelio sprendinių ir kitos susijusios infrastruktÅ«ros įgyvendinimo veiklos sukeliamas triukÅ¡mas bei vibracija ir parinktos bei numatytos neigiamo poveikio iÅ¡vengimo ir/ar sumažinimo priemonės. Taigi Savivaldybė turėjo ir galėjo suprasti, kad triukÅ¡mo prevencijos klausimai bus sprendžiami sekančiuose planavimo etapuose – rengiant konkretizuotus sprendinius ir atliekant PAV, bei patvirtinus PlanÄ .

Dėl pasiÅ«lymų Nr. 2–6, kadangi jie susiję su savivaldybės infrastuktÅ«ros įgyvendinimu, kuri nėra susijusi su Projektu ir konkrečiais Plano sprendiniais, buvo atsakyta bendrai. Nurodyta, kad pasirinktai Plano optimaliai koncepcinei alternatyvai konkretizavimo stadijoje (t. y. sekančiame etape) bus suplanuoti susisiekimo infrastruktÅ«ros (kelių, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai. Esant poreikiui bus perplanuoti esami autokeliai ar gatvės. DetalÅ«s sprendiniai, tokie kaip stočių pastatų ir prieigų rekonstrukcija, parkų ir poilsio zonų pertvarkymas, gatvių asfaltavimas, apÅ¡vietimas ir pan., bus numatyti (esant poreikiui) rengiant techninį projektÄ .

Atkreipiame dėmesį, jog gatvių asfaltavimas ar apÅ¡vietimas, ar kita inžinerinė infrastruktÅ«ra bus įrengta tik naujai planuojamiems „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktÅ«ros objektams ar rekonstruojamiems esamiems susisiekimo komunikacijų objektams (autokeliams, viadukams ar pan.), kurie įtakoja geležinkelio infrastuktÅ«ros plėtrÄ . Atkreiptas dėmesys, kad nesusiję su „Rail Baltica“ projektu gatvių atnaujinimai, kelio dangų remontai, gatvių apÅ¡vietimai ar kita inžinerinė infrastruktÅ«ra nebus planuojama IIVP sprendiniuose ir nebus finansuojama.

Paskirti rangovai statybų vykdymo metu bus atsakingi už naudojamos infrastruktÅ«ros atstatymÄ baigus statybos darbus. Taigi Savivaldybei buvo paaiÅ¡kinta, kad infrastruktÅ«ros objektai, nesusiję su „Rail Baltica“ ir geležinkelio linijos neįtakojami, Plane nebus planuojami kaip ir nebus finansuojami Projekto lėšomis. Ministerija, atsakydama į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus Nr. 7–8, kuriuose buvo praÅ¡oma kompensacijų gyventojams ir savivaldybei neva už turizmo resursų netektį, pažymėjo, kad Å¡ioje bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje tokie detalÅ«s klausimai nesprendžiami.

Kadangi iÅ¡ties, pagal galiojantį reguliavimÄ Å¡ių kompensacijų apskaičiavimo klausimai nei Å¡ioje planavimo stadijoje, nei apskritai Plane nėra ir neturi bÅ«ti sprendžiami, kadangi tai nėra planavimo ir (ar) Plano dalykas. Savivaldybė turėtų žinoti, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę bei už specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymÄ bus apskaičiuojami tik patvirtinus PlanÄ ir pradėjus žemės paėmimo procedÅ«rÄ vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymu ir Specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų įstatymu.

Atsakovės manymu, pareiÅ¡kėja klaidingai remiasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo, kuris Å¡iame ginče nėra taikomas, nuostatomis. Ginčui taikomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPÄ®) 23 straipsnio reikalavimai ir mutatis mutandis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 10 straipsnio nuostatos dėl praÅ¡ymų nagrinėjimo – Å¡is straipsnis numato bendrus reikalavimus institucijų priimamam administraciniam sprendimui.

Atsakovės teigimu, priimtas RaÅ¡tas visiÅ¡kai atitinka TPÄ® 23 straipsnio ir VAÄ® 10 straipsnio reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad TPÄ® 23 straipsnis nenustato planavimo organizatoriui pareigos atsižvelgti į visus gautus pasiÅ«lymas (praÅ¡ymus). AiÅ¡kindamas teisės normų, reglamentuojančių pasiÅ«lymų teikimÄ teritorijų planavimo dokumentams, turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nuosekliai formuoja praktikÄ , kad minėtose normose aptariami pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui.

Tai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai“ lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotai raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjos skundas negali bÅ«ti nagrinėjamas, nes pareiÅ¡kėja skundžia tik tarpinį Ministerijos sprendimÄ . Taip pat nurodo, kad nusprendus, jog skundas nagrinėtinas teisme, jį laiko visiÅ¡kai nepagrįstu. Pažymi, kad atsakovė, atsakydama į pareiÅ¡kėjos kreipimÄ si pateikė visÄ turimÄ informacijÄ ir įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktus pasiÅ«lymus.

PareiÅ¡kėjai taip pat buvo nurodyti tolimesni veiksmai, kurie planuojami atlikti ateityje ir apie kuriuos visuomenė bus informuota teisės aktuose nustatyta tvarka. Dėl to, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, Ministerija, atsakydama į pareiÅ¡kėjos paklausimus, iÅ¡samiai nurodė esmines aplinkybes, jų vertinimÄ ir motyvus, kuo remiantis ir buvo priimtas skundžiamas RaÅ¡tas. Sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti Ministerijos veiksmų neteisėtais. Pasisakydami dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad atsakovė neatsižvelgė į Savivaldybės gyventojų, politikų nuomonę, praÅ¡ymus ir siÅ«lymus nurodo, kad Å¡ie argumentai neatitinka ginčo aplinkybių visumos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimÄ Nr. 1396 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktÅ«ros vystymo plano rengimo pradžios“. Rengiamo Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktÅ«ros vystymo plano koncepcijos alternatyvos parengtos vadovaujantis planavimo darbų programos, patvirtintos 2019 m. kovo 13 d.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-123, reikalavimais. Planavimo darbų programoje nustatyti planavimo tikslai bei uždaviniai, infrastruktūros vystymo plano rengimo uždaviniai bei infrastruktūros vystymo plano rengimo reikalavimai. Šiuo dokumentu nustatytas infrastruktūros vystymo plano planavimo procesas, kurį sudaro parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai. Taip pat Planavimo darbų programoje nustatytas, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas teikia visuomenės supažindinimo su rengiamais ir parengtais poveikio aplinkai vertinimo dokumentais, gautų klausimų ir pasiūlymų nagrinėjimo, susitikimų protokolų, atsakymų rengimo, derinimo ir išsiuntimo paslaugas.

Tai vieÅ¡as dokumentas, patalpintas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje, su kuriuo gali susipažinti visi interesantai. Dėl to daro iÅ¡vadÄ , kad apie jį žinojo ir pareiÅ¡kėja. Pažymi, kad Planavimo darbų programoje taip pat yra numatyta, jog plėtros koncepcijos alternatyvos turi bÅ«ti formuojamos atsižvelgiant į „Modernizavimo studijoje dėl 1435 mm geležinkelio vėžės linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena –Kaunas–Palemonas atitikties Geležinkelių sistemos techninės sÄ veikos specifikacijos P2 ir F1 parametrams bei Visuotinio projekto standartams“ identifikuotas alternatyvas.

Atkreipia dėmesį, kad sprendžiant minėtÄ klausimÄ Ä¯vyko eilė susitikimų, pati pareiÅ¡kėja paskelbusi gyventojų apklausÄ pritarė apklausos rezultatams – projektinio pasiÅ«lymo variantui 6A. Nesutinka ir su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad Savivaldybė taps nepatraukli dirbti, gyventi ir ilsėtis. Projekto „Rail Baltica“ tikslas – integruoti Baltijos Å¡alis į Europos geležinkelių sistemÄ . Ä®siliedamos į bendrÄ Europos geležinkelių erdvę, Baltijos Å¡alys pagerins savo prekybos sÄ lygas ir galės pasiekti naujas eksporto rinkas, kurių pasiekiamumas pagerės ir taps komerciÅ¡kai perspektyvus dėl naujų logistikos kanalų.

BÅ«tent dėl Å¡ių strateginių sumetimų Europos SÄ junga projektÄ â€žRail Baltica“ laiko viena iÅ¡ pavyzdinių transporto infrastruktÅ«ros plėtros iniciatyvų. Projektu „Rail Baltica“ yra siekiama ne tik integruoti Baltijos Å¡alis į Europos geležinkelių tinklÄ , kas sudarys daug aukÅ¡tesnę transporto kokybę ir prieinamumÄ tiek visuomenei, tiek visam Baltijos regiono verslui, tačiau ir gerinti aplinkosauginius rodiklius (elektrifikacija, triukÅ¡mo sauga ir kt.), o taip pat gerinant susisiekimo geležinkelių transportu saugumo reikalavimus, nekalbant apie daug aukÅ¡tesnę geležinkelių transporto ir susisiekimo kokybę.

Projektas „Rail Baltica“ yra naudingas ir Kazlų Rūdos savivaldybei, ir jos gyventojams. Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendiniuose planuojamas susisiekimas esama 1435 mm pločio vėžės geležinkelio linija su Kazlų Rūdos geležinkelio stotimi, kurioje planuojama regioninė stotis, taip bus užtikrinamas keleivių ir krovinių vežimas. Kazlų Rūdos pramoninėje zonoje numatoma įrengti krovos terminalus su 1435 mm pločio vėžės geležinkelio kelių išvystymu bei reikiama infrastruktūra (keliais, rampomis, aikštelėmis) karinės technikos pakrovimui/iškrovimui ir aptarnavimui.

Karinė aikštelė planuojama dvigubo panaudojimo kariniams ir civiliams reikmėms. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilęs dėl Susisiekimo ministerijos 2022 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 2ZP-396 „Dėl rengiamo projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinierinės infrastruktūros vystymo plano“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Nutarimas Nr. XI-1612) pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimÄ Nr. 1396 „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktÅ«ros vystymo plano rengimo pradžios“. Ministerija, bÅ«dama planavimo organizatorius, 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-123 patvirtino Plano planavimo darbų programÄ , kurioje buvo nustatyti Plano uždaviniai, rengimo etapai ir kiti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje 2019 m. kovo–balandžio mėn. buvo gautos suinteresuotų institucijų planavimo sÄ lygos, be kita ko, ir Kazlų RÅ«dos savivaldybės 2019 m. balandžio 10 d. planavimo sÄ lygos REG101815. Savivaldybė numatė tokius bendrus reikalavimus: vadovautis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimÄ , specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų bei servitutų nustatymÄ ir keitimÄ , susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų vystymÄ ir įrengimÄ , saugomų teritorijų apsaugÄ .

Vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, užtikrinti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugÄ , susijusiÄ su planavimo tikslais, numatyti triukÅ¡mo mažinimo priemones; iÅ¡laikyti esamÄ Kazlų RÅ«dos mieste „Eurovėžės“ keleivių stotį ir numatyti papildomÄ krovinių terminalinę stotį; optimizuoti esamas geležinkelio infrastruktÅ«ros teritorijas, ypač Kazlų RÅ«dos mieste; iÅ¡laikyti ne žemesnį už esamÄ autokelių ir takų tinklo riÅ¡lumÄ ; numatyti gyvÅ«nų migracijos pralaidų tinklÄ ;

įvertinti krašto apsaugos, civilinės ir priešgaisrinės saugos poreikius; išlaikyti vandens turizmo tinklo naudojimo galimybes; prašė atkreipti dėmesį į poreikį realizuoti infrastruktūros tinklus poreikį, Kazlų Rūdos mieste ir priemiestyje skirtinguose lygiuose. Ministerija su atrinktu plano rengėju UAB „Sweco Lietuva“, veikiančiu kartu su „DB Engineering&Consulting GmbH“ bei AB „LTG Infra“ 2020 m. liepos 16 d. sudarė sutartį Nr. 1F-101 dėl Plano parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo paslaugų pirkimo pardavimo, kuria Plano rengėjas įsipareigojo paslaugas suteikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. 2022 m. kovo mėn. buvo parengti Plano koncepcijos dokumentas ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) ataskaita, kurie buvo teisės aktų nustatyta tvarka viešinami, be kita ko, ir savivaldybių interneto svetainėse ir skelbimų lentose.

Kazlų RÅ«dos savivaldybės meras 2022 m. kovo 18 d. potvarkiu MP-15 „Dėl vietos gyventojų apklausos dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos paskelbimo“ paskelbė vietos gyventojų apklausÄ dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos. 2022 m. kovo 25 d. įvyko Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktÅ«ros vystymo plano koncepcinių sprendinių pristatymas dalyvaujant pareiÅ¡kėjai bei Kazlų RÅ«dos savivaldybės atstovams, Susiekimo ministerijos atstovams, AB „LTG Infra“ atstovams, UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GMbH (DB) atstovams bei SÄ® „Vilniaus planas“ atstovui.

Susitikimo metu pristatyta projekto esama būklė bei jau atlikti darbai, projekto koncepciniai sprendiniai, didesnis dėmesys skirtas į Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje parengtus 4 alternatyvų sprendinius. Buvo paminėta, kad nuo kovo 10 d. pradėtas projekto viešinimas, kad visuomenė gali susipažinti su paviešinta koncepcija ir strateginiu pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita (toliau – ir SPAV), o balandžio 11 d. įvyks viešas projekto susirinkimas, kurio metu visos 4 koncepcinės alternatyvos bus pristatytos ir detaliau bus pristatytas SPAV.

Susitikimo metu taip pat buvo įvardinta, kad prioritetinė alternatyva yra parinkta 3A. 3A alternatyvos atveju sujungiami pagrindiniai regionai, miestai – Kaunas-Kazlų RÅ«da-Marijampolė-Kalvarija-Lenkijos pagrindiniai miestai bei yra galimybė prijungti Å eÅ¡tokus. Kazlų RÅ«dos savivaldybės meras paminėjo, kad savivaldybė pradėjo gyventojų apklausÄ dėl alternatyvos pasirinkimo, iki balandžio 11 d. savivaldybė priims tarybos sprendimÄ ir pateiks atsakymÄ dėl alternatyvos pasirinkimo. Meras pateikė nuomonę, kad 3A alternatyva nėra optimaliausia pagal valstybės parametrus, t. y. aplinkos apsaugÄ , miÅ¡kininkystę, turizmÄ , rekreacijÄ .

Savivaldybės atstovai labiau pasisakė už 6A alternatyvÄ , kadangi ji yra toliau nutolusi nuo Kazlų RÅ«dos miesto. 2022 m. balandžio 11 d., paskelbus 2022 m. kovo 18 d. paskelbtos apklausos dėl „Rail Baltica“ greitosios vėžės teritorijos rezultatus, nustatyta, kad Kazlų RÅ«dos vietos gyventojai apklausoje iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad pritaria „Rail Baltica“ vėžei, einančiai per (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ , Å¡alia „Via Baltica“ automagistralės (projektinis variantas 6A).

Tam 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu pritarė ir Savivaldybės taryba. 2022 m. balandžio 11 d. įvyko vieÅ¡as susirinkimas, kurio metu visuomenei buvo pristatyti parengti koncepcijos ir SPAV dokumentai ir siÅ«lomos planuojamos „Rail Baltica“ vėžės alternatyvos. Programos 15.2 punktu buvo numatyti keturi alternatyvÅ«s marÅ¡rutai, kuriais galėtų driektis „Rail Baltica“ geležinkelis tarp Lietuvos bei Lenkijos sienos ir Jiesios. Apibendrintu koncepcinių sprendinių įgyvendinimo (statybos ir veiklos) alternatyvų strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu, atlikus kaÅ¡tų – naudos ir daugiakriterines analizes, tvaraus vystymosi principais buvo nustatyta, kad mažiausios sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai bÅ«tų įgyvendinant Plano sprendinius pagal koncepcines alternatyvas 3A ir 6A: alternatyvos 3A atveju naujÄ geležinkelio 1435 mm pločio vėžės dvikelį pasiÅ«lyta tiesti greta esamo 1435 mm vienkelio geležinkelio tam tikrose atkarpose jį iÅ¡tiesinant.

Numatyta, kad geležinkelio linija apeis Marijampolės ir Kazlų RÅ«dos miestus; alternatyvos 6A atveju naujÄ geležinkelio 1435 mm dvikelį pasiÅ«lyta tiesti naujomis teritorijomis. Numatyta, kad geležinkelio linija apeis Marijampolės miestÄ , apie 9,5 km atstumu nutols nuo Kazlų RÅ«dos miesto, nepalies Kalvarijos. PareiÅ¡kėja 2022 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Susisiekimo ministerijÄ , AB „LTG Infra“ ir UAB „Sweco Lietuva“ su raÅ¡tu „Dėl Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktÅ«ros vystymo plano“.

PareiÅ¡kėja, atsižvelgusi į vietos gyventojų nuomonę, konstatavo, kad Kazlų RÅ«dos savivaldybės visuomenė visuotinėje apklausoje pritarė Plano alternatyvai Nr. 6A. PareiÅ¡kėja taip pat iÅ¡kėlė sÄ lygas, kad „Rail Baltica“ vėžė eitų Å¡alia „Via Baltica“ magistralinio kelio ties Kazlų RÅ«dos savivaldybės teritorija pagal pridedamÄ schemÄ , numatant dviejų lygių susikirtimÄ â€žRail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis.

Visose Plano alternatyvose prašė numatyti, kad:

1) Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, 300 metrų atstumu nuo „Rail Baltica“ vėžių ašinės linijos, visiems gyvenamosios paskirties pastatams pakeisti išorinius langus ir duris, kurių garso izoliavimo savybės būtų ne žemesnės kaip A klasės;

2) iki 2027 metų Kazlų Rūdos miesto ribose visas pervažas su „Rail Baltica“ vėže įrengti dviejų lygių susikirtimus;

3) iki 2027 metų įrengti vakarinį aplinkkelį su dviejų lygių susikirtimais atsižvelgiant į Kazlų Rūdos miesto bendrojo plano sprendinius;

4) rekonstruoti Kazlų RÅ«dos geležinkelio stotį bei įrengti neįgaliesiems pritaikytus peronus ir požeminę perėjÄ su keltuvais nutolusiais ne toliau 200 metrų nuo stoties pastato;

5) iÅ¡asfaltuoti (duomenys neskelbtini) miestelio jungiamÄ sias gatves, atkurti (duomenys neskelbtini) miestelio parkÄ bei vandens atkurti poilsio zonÄ , pritaikytÄ vandens pramogoms;

6) šalia urbanizuotų teritorijų įrengti požemines pėsčiųjų perėjas, kurias skirtų ne daugiau kaip 1 kilometras;

7) urbanizuotos teritorijos, kurios iš visų pusių apribotos geležinkelio vėžėmis, gyvenamosios paskirties turtiniams vienetams išmokėti po 2 000 Eur kompensacijas;

8) kompensuoti Kazlų Rūdos miesto turizmo resursų netektį 5–10 mln. Eur subsidija tiksliniams turizmo objektams. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus pasiūlymus, 2022 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 2Z-396 pateikė pareiškėjai atsakymus. Rašte konstatavo, kad nagrinėtos alternatyvos 3B, 3C, 6C ir 6D toliau nebus detalizuojamos, o parengtos ir pristatytos Plano keturios koncepcijos alternatyvos 1, 2, 3A ir 6A nebus pildomos ar iš esmės keičiamos, tačiau jeigu bus patvirtinta 6A koncepcijos alternatyva, Plano rengėjas konkretizuos sprendinius, nepažeidžiant viešojo intereso ir viešinimo procedūrų, kiek tai leidžia SPAV ir projektavimo gairėse (angl.

Design Guidelines) nurodyti parametrai. Atsakydama į pasiÅ«lymÄ Nr. 1 paaiÅ¡kino, kad rengiant Plano optimalios alternatyvos konkretizuotus sprendinius (t. y. kitame etape), lygiagrečiai bus atliekamas planuojamos Å«kinės veiklos (geležinkelio linijos bei jos infrastruktÅ«ros statybos ir veiklos) poveikio aplinkai vertinimas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo apraÅ¡o reikalavimus bei Å¡iam vertinimui bÅ«tinos procedÅ«ros, apimančios ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimÄ .

Atsakyme buvo vadovautasi teisės aktais, reglamentuojančiais triukÅ¡mo ir vibracijos lygį, nurodyta, kad PAV metu bus detaliai vertinamas Å¡ioje alternatyvoje planuojamų geležinkelio sprendinių ir kitos susijusios infrastruktÅ«ros įgyvendinimo veiklos sukeliamas triukÅ¡mas bei vibracija ir parinktos bei numatytos neigiamo poveikio iÅ¡vengimo ir/ar sumažinimo priemonės. Taigi Savivaldybė turėjo ir galėjo suprasti, kad triukÅ¡mo prevencijos klausimai bus sprendžiami sekančiuose planavimo etapuose – rengiant konkretizuotus sprendinius ir atliekant PAV, bei patvirtinus PlanÄ ; dėl pasiÅ«lymų Nr. 2–6, kadangi jie susiję su savivaldybės infrastuktÅ«ros įgyvendinimu, kuri nėra susijusi su Projektu ir konkrečiais Plano sprendiniais, buvo atsakyta bendrai.

Nurodyta, kad pasirinktai Plano optimaliai koncepcinei alternatyvai konkretizavimo stadijoje (t. y. sekančiame etape) bus suplanuoti susisiekimo infrastruktÅ«ros (kelių, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai. Esant poreikiui bus perplanuoti esami autokeliai ar gatvės. DetalÅ«s sprendiniai, tokie kaip stočių pastatų ir prieigų rekonstrukcija, parkų ir poilsio zonų pertvarkymas, gatvių asfaltavimas, apÅ¡vietimas ir pan., bus numatyti (esant poreikiui) rengiant techninį projektÄ .

Atkreipiame dėmesį, jog gatvių asfaltavimas ar apÅ¡vietimas, ar kita inžinerinė infrastruktÅ«ra bus įrengta tik naujai planuojamiems „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktÅ«ros objektams ar rekonstruojamiems esamiems susisiekimo komunikacijų objektams (autokeliams, viadukams ar pan.), kurie įtakoja geležinkelio infrastuktÅ«ros plėtrÄ . Atkreiptas dėmesys, kad nesusiję su „Rail Baltica“ projektu gatvių atnaujinimai, kelio dangų remontai, gatvių apÅ¡vietimai ar kita inžinerinė infrastruktÅ«ra nebus planuojama IIVP sprendiniuose ir nebus finansuojama.

Paskirti rangovai statybų vykdymo metu bus atsakingi už naudojamos infrastruktÅ«ros atstatymÄ baigus statybos darbus. Taigi Savivaldybei buvo paaiÅ¡kinta, kad infrastruktÅ«ros objektai, nesusiję su „Rail Baltica“ ir geležinkelio linijos neįtakojami, Plane nebus planuojami kaip ir nebus finansuojami Projekto lėšomis; dėl pasiÅ«lymų Nr. 7–8, kuriuose buvo praÅ¡oma kompensacijų gyventojams ir savivaldybei neva už turizmo resursų netektį, pažymėjo, kad Å¡ioje bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje tokie detalÅ«s klausimai nesprendžiami.

Kadangi iÅ¡ties, pagal galiojantį reguliavimÄ Å¡ių kompensacijų apskaičiavimo klausimai nei Å¡ioje planavimo stadijoje, nei apskritai Plane nėra ir neturi bÅ«ti sprendžiami, kadangi tai nėra planavimo ir (ar) Plano dalykas. 2022 m. gegužės 3 d. Susisiekimo ministras įsakymu Nr. 3-230 pritarė SPAV ataskaitai ir pavedė viceministrui pritarti sprendinių koncepcijos alternatyvai. 2022 m. gegužės 4 d. susiekimo viceministras raÅ¡tu Nr. 2-2015 pritarė Plano rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje parengtos koncepcijos alternatyvai 6A.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su RaÅ¡tu, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti RaÅ¡tÄ ir įpareigoti atsakovę pakartotinai nagrinėti pareiÅ¡kėjos pateiktus pasiÅ«lymus. Skunde teismui pareiÅ¡kėja nurodo, kad atsakovė, priimdama RaÅ¡tÄ , neatsakė į visus keliamus klausimus ir pasiÅ«lymus. Atsakovė nurodo prieÅ¡ingai – pareiÅ¡kėjos skundas grįstas abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais. Nors skunde nurodoma, kad nebuvo atsakyta į visus keliamus klausimus ir pasiÅ«lymus, tačiau argumentai yra pateikiami tik dėl atsakymo dėl dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis.

Kiti Ministerijos atsakymai nėra kvestionuojami turinio prasme. TPÄ® 23 straipsnio 5 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad pasiÅ«lymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raÅ¡tu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje per visÄ teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki vieÅ¡o svarstymo (ir jo metu) ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jo metu.

Po vieÅ¡o svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais terminui pateikti pasiÅ«lymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių nepriimami. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų) nuo vieÅ¡o svarstymo dienos ar per 15 darbo dienų nuo susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais termino pabaigos iÅ¡nagrinėja visuomenės pateiktus pasiÅ«lymus, parengia apibendrintÄ informacijÄ apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiÅ«lymus ir motyvuotai raÅ¡tu atsako pasiÅ«lymus pateikusiems asmenims.

Å ie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo dienos, kuriÄ atsakymas turėjo bÅ«ti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismÄ dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiÅ«lymų teikimÄ teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiÅ«lymai nėra privalomi planavimo organizatoriui.

Tai parodo sÄ vokos „pasiÅ«lymai“ lingvistinis aiÅ¡kinimas bei pats Å¡ios teisės normos turinys, iÅ¡ kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiÅ«lymus, planavimo organizatorius turi diskrecijÄ Ä¯ juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiÅ«lymų nagrinėjimo procedÅ«ros bei, atmetus gautus pasiÅ«lymus, motyvuotai raÅ¡tu praneÅ¡ti apie tai pasiÅ«lymus pateikusiam asmeniui.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (LVAT 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016, 2020 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymus, motyvuotai skundžiamu raÅ¡tu atsakė pareiÅ¡kėjai ir tai atliko laikydamasi TPÄ® 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto 10 darbo dienų termino (pasiÅ«lymai pateikti 2022 m. balandžio 11 d., atsakymas priimtas 2022 m. balandžio 26 d.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ir įvertinusi pareiÅ¡kėjos skundo argumentus nagrinėjamoje byloje, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nesutinka su atsakyme nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nėra atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjos PasiÅ«lymus.

Tai, kad pareiÅ¡kėja nesutinka su atsakymuose nurodytais motyvais, jų realumu, nereiÅ¡kia, kad atsakymai nėra motyvuoti. Pritartina atsakovės pastebėjimui, jog iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja nesutinka (argumentuoja) su atsakovės pateikto atsakymo dėl dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltica“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2602 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis. PareiÅ¡kėja teikia pasiÅ«lymÄ priartinti planuojamÄ â€žRail Baltica“ vėžę prie pat magistralinio kelio A5.

Taigi, kaip teisingai atsakovė pastebi, nagrinėjamu atveju pasirinkus alternatyvÄ 6A nelieka poreikio tokiam „Rail Baltica“ dviejų lygių susikirtimui su magistraliniu keliu A5 ir keliu 2606 su dobilo formos nuovažomis, kadangi geležinkelio vėžė bus toliau nuo magistralinio kelio A5. RaÅ¡te Ministerija detaliai pagrindė ir atsakė dėl alternatyvos 6A tobulinimo, aptarė visas, tiek atmestos (3B, 3C, 6C, 6D), tiek rengėjo parinktos kaip tinkamiausios alternatyvos (1, 2, 3A, 6A), pristatyti jų privalumai ir trÅ«kumai.

Detalizavo Plano koncepcinių sprendinių įgyvendinimo (statybos ir veiklos) alternatyvų strateginių pasekmių aplinkai įvertinimÄ , atlikus kaÅ¡tų-naudos ir daugiakriterines analizes. Nurodė, kad nustatyta, jog mažiausios sprendinių pasekmės gamtinei, socialinei bei ekonominei aplinkai bÅ«tų įgyvendinant Plano sprendinius pagal koncepcines alternatyvas 3A ir 6A. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė aiÅ¡kiai nurodė ir pagrindė priežastis, kodėl patobulinti alternatyvÄ 6A priglaudžiant planuojamÄ vėžę prie pat magistralinio kelio A5 nėra techninių galimybių.

Teismas taip pat pažymi, jog ne tik Savivaldybės gyventojai pritarė bÅ«tent Å¡iai alternatyvai 6A, tačiau ir Savivaldybės taryba 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu nusprendė pritarti bÅ«tent Å¡iai alternatyvai. IÅ¡ skundžiamo raÅ¡to turinio matyti, kad dėl pareiÅ¡kėjos keliamo klausimo Nr. 1 (dėl garso izoliavimo priemonių) atsakovė RaÅ¡te paaiÅ¡kino, kad rengiant Plano optimalios alternatyvos konkretizuotus sprendinius (t. y. kitame etape), lygiagrečiai bus atliekamas planuojamos Å«kinės veiklos (geležinkelio linijos bei jos infrastruktÅ«ros statybos ir veiklos) poveikio aplinkai vertinimas pagal Lietuvos Respublikos planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo apraÅ¡o reikalavimus bei Å¡iam vertinimui bÅ«tinos procedÅ«ros, apimančios ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimÄ .

Rašte vadovautasi teisės aktais, reglamentuojančiais triukšmo ir vibracijos lygį, nurodyta, kad PAV metu bus detaliai vertinamas šioje alternatyvoje planuojamų geležinkelio sprendinių ir kitos susijusios infrastruktūros įgyvendinimo veiklos sukeliamas triukšmas bei vibracija ir parinktos bei numatytos neigiamo poveikio išvengimo ir/ar sumažinimo priemonės. Dėl pasiūlymų Nr. 2–6 buvo nurodyta, kad pasirinktai Plano optimaliai koncepcinei alternatyvai konkretizavimo stadijoje (t. y. sekančiame etape) bus suplanuoti susisiekimo infrastruktūros (kelių, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai.

Esant poreikiui bus perplanuoti esami autokeliai ar gatvės. DetalÅ«s sprendiniai, tokie kaip stočių pastatų ir prieigų rekonstrukcija, parkų ir poilsio zonų pertvarkymas, gatvių asfaltavimas, apÅ¡vietimas ir pan., bus numatyti (esant poreikiui) rengiant techninį projektÄ . Atkreiptas dėmesys, jog gatvių asfaltavimas ar apÅ¡vietimas, ar kita inžinerinė infrastruktÅ«ra bus įrengta tik naujai planuojamiems „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktÅ«ros objektams ar rekonstruojamiems esamiems susisiekimo komunikacijų objektams (autokeliams, viadukams ar pan.), kurie įtakoja geležinkelio infrastuktÅ«ros plėtrÄ .

Pastebėta, kad nesusiję su „Rail Baltica“ projektu gatvių atnaujinimai, kelio dangų remontai, gatvių apÅ¡vietimai ar kita inžinerinė infrastruktÅ«ra nebus planuojama IIVP sprendiniuose ir nebus finansuojama. Paskirti rangovai statybų vykdymo metu bus atsakingi už naudojamos infrastruktÅ«ros atstatymÄ baigus statybos darbus. Savivaldybei buvo paaiÅ¡kinta, kad infrastruktÅ«ros objektai, nesusiję su „Rail Baltica“ ir geležinkelio linijos neįtakojami, Plane nebus planuojami kaip ir nebus finansuojami Projekto lėšomis.

Dėl pasiÅ«lymų Nr. 7–8, kuriuose buvo praÅ¡oma kompensacijų gyventojams ir savivaldybei neva už turizmo resursų netektį, pažymėta, kad Å¡ioje bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje tokie detalÅ«s klausimai nesprendžiami. Nurodyta, kad pagal galiojantį reguliavimÄ Å¡ių kompensacijų apskaičiavimo klausimai nei Å¡ioje planavimo stadijoje, nei apskritai Plane nėra ir neturi bÅ«ti sprendžiami, kadangi tai nėra planavimo ir (ar) Plano dalykas. Taigi, įvertinus pareiÅ¡kėjos pasiÅ«lymus bei atsakovės pateikto RaÅ¡to turinį sprendžiama, jog atsakovė iÅ¡samiai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, motyvuotai raÅ¡tu pranešė apie tai pasiÅ«lymus pateikusiai pareiÅ¡kėjai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nesutikimo su motyvais argumentų teismas nagrinėjamoje byloje neanalizuoja, nes pasiÅ«lymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiÅ«riu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiÅ«lymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadijoje (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2215/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėja skunde teismui nurodo, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nuostatas.

Teismas nesutinka su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais, nes, kaip teisingai mini atsakovė, Å¡is įstatymas reglamentuoja institucijų turimų duomenų teikimÄ privatiems asmenims ir jų pakartotinį naudojimÄ , tačiau ne pasiÅ«lymų teritorijų planavimo procese nagrinėjimÄ . Pastebėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėja teismui nenurodo, kokius dokumentus/duomenis prašė atsakovės pateikti, o atsakovė jų nepateikė. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos kreipimosi aiÅ¡kiai matyti, jog pareiÅ¡kėja teikė savo pasiÅ«lymus Planui.

PareiÅ¡kėja prašė teismo įpareigoti atsakovę pakartotinai iÅ¡nagrinėti Kazlų RÅ«dos savivaldybės siÅ«lymus ir pateikti iÅ¡samiÄ informacijÄ dėl geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. kad bÅ«tų arčiau automagistralės „Via Baltica“, o magistralėje „Via Baltica“ dviejų lygių susikirtimo „Rail Baltic“ vėžės, A5 magistralinio kelio ir rajoninio kelio Nr. 2606 ((duomenys neskelbtini)) su dobilo formos nuovažomis (dviejų lygių sankirtos įrengimo ties (duomenys neskelbtini) kaimu).

IÅ¡ naujo svarstyti galimybę tiesti „Rail Baltica“ vėžę 6A kitais motyvais dėl iÅ¡vardintų sÄ lygų visumos, sprendžiant galimų žalų ir jų kompensavimo klausimus Vyriausybės lygiu. Toks reikalavimas laikytinas iÅ¡vestiniu reikalavimu iÅ¡ pagrindinio reikalavimo panaikinti atsakovės RaÅ¡tÄ . Teismui konstatavus skundžiamo raÅ¡to teisėtumÄ , atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d.

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos Kazlų RÅ«dos savivaldybės skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Diana Butrimienė Arūnas Kaminskas Indrė Pukanasytė-Biekšė