f83dd7db-b14c-4cba-8ee7-e481bfafa220 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2026-839/2020 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00187-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.1.; 2.6.29.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo R. K. atstovui advokatui A. P., atsakovo V. B. atstovei advokatei Ingai MaskoliÅ«naitei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-2026-839/2020 pagal ieÅ¡kovo R.

K. ieÅ¡kinį atsakovui V. B. dėl negrÄ Å¾intos paskolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo V. B. 7000 EUR skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2016 m. atsakovas kreipėsi dėl paskolos suteikimo, kurios jam reikėjo siekiant atsiskaityti su buvusiu darbdaviu. Su atsakovu buvo sutarta dėl bendradarbiavimo vykdant verslÄ , todėl pasitikėdamas atsakovu, suteikė jam 7000 EUR paskolÄ .

Paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais biure Vilniuje, kabinete buvo tik jie abu. Atsakovas vėliau buvo įdarbintas gamybos vadovu Å¡iuo metu likviduotoje UAB „RG technika“. Pareikalavus grÄ Å¾inti paskolÄ atsakovas ėmė ignoruoti ieÅ¡kovÄ , dėl ko tapo aiÅ¡ku, jog paskolos atsakovas grÄ Å¾inti geranoriÅ¡kai neketina. Atsakovas V. B. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes iÅ¡ ieÅ¡kovo jokių pinigų nesiskolino.

Jokių raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių skolos egzistavimÄ , ieÅ¡kovas nepateikė. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei skirti ieÅ¡kovui iki 5000 EUR baudÄ už aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad jis niekada neprašė ieÅ¡kovo paskolinti pinigų. IeÅ¡kovas nėra jam suteikęs jokios paskolos nei grynaisiais pinigais, nei pavedimu. IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai elgiasi klaidingai nurodydamas aplinkybes, jog tariamai perdavė 7000 EUR kaip paskolÄ .

Darbinėms pareigoms atlikti, t. y. atsiskaityti su įmonės darbininkais, ieÅ¡kovas perduodavo įvairias piniginių lėšų sumas, tačiau jos buvo naudojamos atsiskaityti su darbuotojais, o pretenzijos dėl pinigų reikalavimo prasidėjo tik ieÅ¡kovo įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6. 870 str.). Taigi, pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė, o tai reiÅ¡kia, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien Å¡alių susitarimo dėl pinigų perdavimo. Teismų praktikoje akcentuojama, kad net tais atvejais, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo nuomone, pagal byloje pateiktus duomenis ieÅ¡kinio negalima pripažinti pagrįstu ir įrodytu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas, remdamasis savo teikiamais paaiÅ¡kinimais, elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo duomenimis, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 7000 EUR skolÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovui paskolos reikėjo siekiant atsiskaityti su buvusiu darbdaviu. Su atsakovu buvo sutarta dėl bendradarbiavimo vykdant verslÄ , todėl pasitikėdamas atsakovu, suteikė jam paskolÄ . Atsakovas su reikalavimu nesutinka, nes, jo teigimu, jis pinigų nesiskolino ir negavo, tikrosios reiÅ¡kiamo reikalavimo priežastys jam nėra žinomos, tačiau spėja, jog tai susiję dėl kažkokių bankroto administratoriaus nustatytų įmonės „RG technika“ vidaus apskaitos reikalų ir trÅ«kumų.

Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, jog ieÅ¡kovo nurodoma paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais, taigi jokių raÅ¡ytinių duomenų, kurie leistų manyti buvus kokį nors susitarimÄ dėl paskolos suteikimo ar lėšų perdavimo, byloje nėra pateikta. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateikta elektroninio susiraÅ¡inėjimo duomenų iÅ¡trauka nėra pakankamas pagrindas teigti, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo atsirado teisiniai paskolos santykiai. IÅ¡ atsakovo pateiktų iÅ¡samesnių susiraÅ¡inėjimo duomenų matyti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sprendžiami klausimai dėl įmonei iÅ¡kelto bankroto ir bankroto administratoriaus reikalavimų vykdymo, tačiau apie tariamos paskolos grÄ Å¾inimÄ yra užsimenama tik ieÅ¡kovo paraÅ¡ytose žinutėse, kurios iÅ¡ esmės yra tik pačio ieÅ¡kovo subjektyvios pozicijos ir vertinimo iÅ¡raiÅ¡ka.

SusiraÅ¡inėjimo duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovas buvo pripažinęs paskolos faktÄ , sumÄ ir kokias nors kitas aplinkybes, kurios leistų manyti, jog paskola jam buvo suteikta, nes tokių duomenų žinutėse iÅ¡vis nėra, o pasiÅ«lymas parduoti jo akcijas įmonėje labiau leidžia manyti apie buvusio bendro verslo vykdymo aplinkybių priminimÄ nei paskolos pripažinimÄ . Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys, t. y. bankroto administratoriaus raginimas, elektroninis atsakovo atsakymas bankroto administratoriui, informacija apie įmonės „RG technika“ įsiskolinimÄ atsakovui, taip pat kiti atsakovo pateikti duomenys bei pateikti paaiÅ¡kinimai dėl įmonėje vykdytos apskaitos ir atsiskaitymų su darbuotojais, leidžia labiau manyti ir daryti prielaidÄ , jog ieÅ¡kovo reikalavimas kildinimas ne iÅ¡ realių paskolos santykių, tačiau dėl įmonės, kurioje dirbo atsakovas ir ieÅ¡kovas, bankroto metu nustatytų apskaitos trÅ«kumų ar bendrai vykdyto verslo aplinkybių.

Tai, jog atsakovo reakcija ir atsakymas į gautas žinutes nėra tokia, kaip galbÅ«t reaguotų ieÅ¡kovas analogiÅ¡koje situacijoje, nėra pakankamu argumentu patvirtinti tarp Å¡alių susiklosčiusius paskolos santykius. Teiginiai, jog atsakovui paskola buvo bÅ«tina dėl galimų skolinių įsipareigojimų buvusiai darbovietei, taip pat nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. IeÅ¡kovas įrodinėja bÅ«tent paskolos teisinių santykių atsiradimÄ , tačiau aukščiau aptarti bylos duomenys neleidžia konstatuoti, jog iÅ¡vis buvo Å¡alių valia sudaryti paskolos sutartį.

Abejones dėl paskolos santykių realumo kelia tai, kad ieÅ¡kovo pozicija dėl galimos paskolos nėra pakankamai nuosekli. Teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo ieÅ¡kovas tiksliai nurodė, jog reikalavimas grindžiamas „2017 m. rugpjūčio 3 d. sudaryta paskolos sutartimi“, tačiau nagrinėjant pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį paaiÅ¡kėjo, kad tariama paskola suteikta 2016 m. Nors skirtingų paskolos suteikimo metų nurodymÄ galima laikyti raÅ¡ymo apsirikimu, tačiau, nepaisant to, paaiÅ¡kėjo, jog jokios raÅ¡ytinės paskolos sutarties ar kitokių dokumentų, kurie leistų nustatyti konkrečiÄ sutarties sudarymo datÄ , iÅ¡vis nėra.

Taip pat abejones dėl paskolos santykių realumo kelia tai, jog nėra jokių objektyvių duomenų apie atsakovo poreikį paskolai, juolab atsakovo poreikį atsiskaityti su buvusiu darbdaviu; ieÅ¡kovas patyręs verslininkas, tačiau, nepaisant to, jog nurodoma tariamos paskolos suma gan didelė, paskola nebuvo pervesta pavedimu bei nebuvo perduota suraÅ¡ant kokį nors kitÄ raÅ¡ytinį dokumentÄ ar patvirtinimÄ . Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

IeÅ¡kovo nenuoseklumas tik sustiprina abejones dėl reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumo, raÅ¡ytiniai bylos duomenys ieÅ¡kovo teiginių iÅ¡ esmės nepatvirtina, todėl įvertinant byloje pateiktų duomenų visetÄ , teismo nuomone, negalima nustatyti paskolos suteikimo fakto, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovui skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ pareiÅ¡kiant aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį, nurodant žinomai neteisingas faktines aplinkybes bei akivaizdžiai ir sÄ moningai veikiant prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ .

Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių. Dėl to procesinės Å¡alių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi bÅ«ti naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti Å¡ių reikalavimų Å¡alis gali patirti pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse:

Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius, taip pat teismas tokiai Å¡aliai gali paskirti baudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Tam, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir paskirti už tai baudÄ , turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kiai nepagrįstas Å¡ių teisių įgyvendinimas, sukeliantis tam tikrus neigiamus padarinius, pavyzdžiui, turtinės žalos atsiradimÄ , bylos užvilkinimÄ , normalios proceso eigos sutrikdymÄ ar kt.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas naudojasi civilinio proceso įstatyme suteiktomis teisėmis, tarp jų ir naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį buvo nesÄ Å¾iningas, esmingai užvilkino bylos nagrinėjimÄ ar dėl to kilo kokia nors turtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020-10-29 vykusį posėdį teko atidėti bÅ«tent dėl atsakovo prieÅ¡ pat posėdį pateiktų gan nemažos apimties naujų dokumentų, su kuriais susipažinti ir iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kovui buvo suteiktas papildomas laikas.

Vien procesinio dokumento teismui pateikimas, parodymų nenuoseklumas, skirtingas aplinkybių interpretavimas negali bÅ«ti pagrindas paskirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, nagrinėti pateiktÄ ieÅ¡kinį yra teismo pareiga, nes tik tokiu bÅ«du gali bÅ«ti įgyvendinta asmens kreiptis į teismÄ . Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje suformuluotÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklÄ , ieÅ¡kovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

Tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų pagrindo, teismo nuomone, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti piktnaudžiavimÄ procesu, todėl praÅ¡ymas skirti baudÄ atmestinas. LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlygina bylÄ pralaimėjusi Å¡alis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atmestas visiÅ¡kai. Pateiktais duomenimis atsakovas patyrė 1100 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Patirtos iÅ¡laidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) nuo 2019 m.

IV ketvirčio iki 2020 m. I ketvirčio kilo nuo 1358,60 EUR iki 1381 EUR, todėl priteistinos. Atsakovo atstovė rengė atsiliepimÄ , kitus dokumentus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra posėdžių trukmė apie 3 val. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.). Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1100 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėjas Gediminas Karpavičius