f83caee2-4a52-43d4-90ce-55eaf0822b70 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1092-1028/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08096-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 3.2.4.11; 3.2.6.5. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 12 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Silvijus Balčytis,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei B. V.,atsakovui R. J., jo atstovei advokatei V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinė bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Palangos vandenys“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

J. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo, po ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2349,43 Eur nuostolių už savavaliÅ¡kai iÅ¡leistų nuotekų tvarkymÄ bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat 53,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimu Nr. T2-235 yra paskirtas vieÅ¡uoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangos miesto savivaldybės vieÅ¡ojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.

IeÅ¡kovas vykdo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklÄ pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iÅ¡duotÄ Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencijÄ Nr. L7-GVTNT-16. 2017-01-31, 14.00 val., patikrinimo metu ieÅ¡kovo darbuotojas adresu (duomenys neskelbtini), nustatė savavaliÅ¡kÄ pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklų prijungimÄ prie ieÅ¡kovo eksploatuojamos Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros. Patikrinimo metu nustatytas savavaliÅ¡kai prijungto vamzdžio skersmuo 110 mm, pažeidimo laikotarpis nenustatytas.

Å iems faktams patvirtinti buvo suraÅ¡ytas 2017-01-31 UAB „Palangos vandenys“ nuotekų tinklų eksploatavimo sÄ lygų patikrinimo aktas bei atlikta fotofiksacija. SavavaliÅ¡kai prijungtu vamzdžiu į Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«rÄ neteisėtai Å¡alintos pavirÅ¡inės nuotekos, surenkamos nuo statinio (duomenys neskelbtini), stogo. Pastatas-vasarnamis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2017-03-01 įvykusio komisijos posėdžio metu UAB „Palangos vandenys“ vandens apskaitos prietaiso ir (arba) nuotekų/vandentiekio pasijungimo apžiÅ«ros aktu Nr. 227 užfiksuotas ieÅ¡kovo patirtas nuostolis dėl savavaliÅ¡ko pavirÅ¡inių nuotekų pasijungimo: 1941,70 Eur be PVM, kas su PVM sudaro 2349,43 Eur.

Paminėtas nuostolių dydis apskaičiuotas taip: vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-629 51 punkte pateikta formule ir atsižvelgiant į tai, kad 1 para = 86400 s, savavaliÅ¡kai prijungto vamzdžio diametras - 110 mm (0,11 m), nuotekų, per parÄ iÅ¡leistų atsakovui savavaliÅ¡kai prijungus pavirÅ¡inių nuotekų tinklus, kiekis 186,702 m3 per parÄ ; pritaikius pažeidimo konstatavimo metu galiojusio Palangos miesto savivaldybės tarybos 2016- 03-18 sprendimo Nr. T2-82 1.2.2 punkte ieÅ¡kovui nustatytÄ nuotekų tvarkymo kainÄ vartotojams (t. y. 1,04 Eur/m3 (be PVM)), per 1 parÄ ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dėl savavaliÅ¡ko prisijungimo dydis apskaičiuojamas taip: 186,702 m3 * 1,04 Eur/m3 (be PVM) =194,17 + 21 proc.

PVM = 234,943 Eur už parÄ . Apskaičiuojamas nuostolių dydis už ieÅ¡kovo komisijos nurodytÄ pažeidimo laikotarpį - 10 parų: 234,943 Eur per parÄ * 10 parų = 2349,43 Eur už 10 parų. Komisija nusprendė skaičiuoti nuostolius dėl savavaliÅ¡ko nuotekų iÅ¡leidimo tik už 10 parų, nors pagal InfrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių 51 punktÄ , jei neįmanoma nustatyti savavaliÅ¡ko prijungimo datos, ieÅ¡kovas turėjo teisę skaičiuoti už visÄ mėnesį. Å i nuostolių suma realiai atspindi ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai patirtus nuostolius, kadangi neapskaitytos pavirÅ¡inės nuotekos buvo leidžiamos į centralizuotus buitinių nuotekų tinklus ilgÄ laikotarpį. 2009 m. birželio mėn. atsakovui buvo iÅ¡duotos techninės sÄ lygos Nr. 114/09 vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklų paklojimui į vasarnamį (duomenys neskelbtini) (sÄ lygose nurodytas buvęs adresas (duomenys neskelbtini), kuris Å¡iuo metu pakeistas į (duomenys neskelbtini)). 2013-05- 14 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis SR Nr. 142337, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo tiekti geriamÄ jį vandenį ir priimti bei tvarkyti buitines nuotekas.

Atsakovui buvo iÅ¡duotos tik buitinių nuotekų prisijungimo sÄ lygos, tuo tarpu pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklų prijungimui prie Palangos miesto buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros sÄ lygos atsakovui nebuvo iÅ¡duotos. IeÅ¡kovas yra geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, tačiau neturi pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo statuso. Atsakovo pavirÅ¡inių nuotekų tinklų prijungimas pažeidžia imperatyvias teisės normas, t. y. PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 5 punktÄ , nustatantį, kad „PavirÅ¡inės nuotekos turi bÅ«ti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų.

PavirÅ¡inių nuotekų iÅ¡leidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas <...>“, taip pat pažeidžia Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklių 2.11 punktÄ , nustatantį, kad „Prie nuotekų tinklo, esant atskirtajai nuotekų sistemai, draudžiama jungti drenažo ir pavirÅ¡iaus nuotekų tinklÄ . Atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo 2017-03-09 raÅ¡tÄ Nr. (11.6.) IS-509 „Dėl pažeidimų“, nekvestionavo savo neteisėtų veiksmų atlikimo fakto, o atsisakymÄ mokėti ieÅ¡kovo apskaičiuotus nuostolius grindė tuo, jog nesutinka su nustatytu nuostolių dydžiu.

Žalai apskaičiuoti InfrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių 52 punktas netaikomas, nes ieÅ¡kovas nėra pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojas, o savavaliÅ¡kai prijungti pavirÅ¡inių nuotekų tinklai yra prijungti ne prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, o prie buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2009-06-02 UAB „Palangos vandenys“ iÅ¡davė technines vandentiekio ir buitinių tinklų pasijungimo sÄ lygas.

IeÅ¡kovas vadovaudamasis Å¡iomis sÄ lygomis prisijungė tinklus ir pridavė ieÅ¡kovui 2013-05-14 pasiraÅ¡ydamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį. IeÅ¡kovas priimdamas tinklus ir pasiraÅ¡ydamas sutartį privalėjo įsitikinti, kad darbai atlikti tinkamai. Tad 2013-05-14 ieÅ¡kovui su atsakovu sudarius sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo yra preziumuojama, kad darbai buvo atlikti tinkamai, t. y. pagal ieÅ¡kovo iÅ¡duotas technines sÄ lygas. Jokie kiti vėlesni kasinėjimo ar pasijungimo darbai nebuvo atliekami.

Iki atsakovui prisijungiant prie ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdomos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, jis nuotekas susidarančias tiek buityje, tiek pavirÅ¡ines (lietaus) tvarkė individualiai, jas iÅ¡leisdamas į individualius jam nuosavybės teise priklausančius nuotekų valymo įrenginius. Atliekant atsijungimo darbus nuo individualių valymo įrenginių ir prisijungiant prie ieÅ¡kovo nuotekų valymo infrastruktÅ«ros, pavirÅ¡inių nuotekų tinklai buvo atjungti, tad atsakovas pavirÅ¡inių nuotekų savavalinį pasijungimÄ gali paaiÅ¡kinti tik nesandariai pastatyta sklende atjungiant pavirÅ¡inių nuotekų vamzdžius, t. y. lietvamzdžius.

BÅ«tent pro nesandariai įdėtÄ sklendę galėjo prasiskverbti dÅ«mai, tačiau lietaus nuotekos neturėjo patekti į ieÅ¡kovui priklausančiÄ nuotekų valymo infrastruktÅ«rÄ . 2017-04-19 gautame raÅ¡te iÅ¡ LR aplinkos ministerijos nurodyta, kad “Pažymėtina, kad pavirÅ¡inių nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarka, kai savavaliÅ¡kai prijungti pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginiai prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, teisės aktuose nereglamentuota”.

Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atliekant nuotekų tinklų pajungimo darbus sklendė, kuri turėjo atjungti pavirÅ¡inių nuotekų nuo vasarnamio stogo patekimÄ Ä¯ buitinių nuotekų tinklus, galimai buvo įdėta nesandariai, ko pasekmėje 2017-01-31 patikrinimo metu einantys dÅ«mai buvo pastebėti per du lietvamzdžius, t. y. tik nuo dalies vasarnamio stogo, o tai tik patvirtina, kad sklendė galėjo praleisti dÅ«mus, tačiau nuotekos į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiÄ nuotekų surinkimo sistemÄ patekti negalėjo.

IeÅ¡kovas, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas 2013-05-14 sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, bÅ«damas tos srities profesionalas turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti, kad nuotekų tinklai pajungti tinkamai, pagal jo paties iÅ¡duotas technines sÄ lygas. Jei ieÅ¡kovas tinkamai bÅ«tų įgyvendinęs savo pareigas, t. y. nustatęs, kad viena sklendė sumontuota galimai nesandariai, atsakovas bÅ«tų iÅ¡ karto iÅ¡taisęs nustatytÄ neatitikimÄ . Atsakovas neturi tokios įrangos, kad galėtų įvertinti ar tinkamai atlikti darbai ir ar pro sumontuotÄ sklendę pavirÅ¡inės nuotekos nepatenka į buitinių nuotekų tinklus, nekalbant apie dÅ«mus, kurie prasiskverbia pro minimalius tarpelius, pro kuriuos neprasiskverbia vanduo.

IeÅ¡kovo pateiktas aktas yra suraÅ¡ytas su esminiais trÅ«kumais: aktas pasiraÅ¡ytas visiÅ¡kai kito asmens, aktas pilnai neužpildytas, nenustatyta, kokiais veiksmais buvo atliktas savavalinis pasijungimas. Ar R. J. dalyvavo suraÅ¡ant AktÄ nėra nurodyta, taip pat nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių Aktas nebuvo pateiktas R. J.. Nuotraukose matyti neženklus dÅ«mų kiekis tik patvirtina, kad jie galėjo skverbtis tik pro nesandariai sumontuotÄ sklendę, kuri apriboja pavirÅ¡inių nuotekų patekimÄ Ä¯ buitinių nuotekų tinklus.

Atsakovui nuostolių paskaičiavimas atrodo prasilenkiantis su sveika logika, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, taip pat neatitinka teisinio reglamentavimo. Atsakovas telefonu teiravosi UAB „Šiaulių vandenys“ atstovų, kokiu principu jie paskaičiuoja nuostolius kuomet yra analogiÅ¡ka situacija. UAB „Šiaulių vandenys“ nurodė, kad priimtų nuotekų kiekis apskaitomas vadovaujantis 2007-04-02 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento 8 punktu.

Nuotekų kiekis apskaitomas, ne pagal taisyklių 51 p., o pagal 52 p., tačiau nustačius nuotekų kiekį, kaina imama ne pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo, o buitinių nuotekų. Konkrečiu atveju nustatant, koks nuotekų kiekis galėjo patekti į ieÅ¡kovo nuotekų infrastruktÅ«rÄ , bÅ«tina atsižvelgti ne į vamzdžio diametrÄ , bet į pavirÅ¡iaus plotÄ , nuo kurio buvo surenkamos pavirÅ¡inės nuotekos, iÅ¡kritusių kritulių kiekį bei į kitus elementus, nurodytus aukščiau pateiktoje formulėje.

Buvo kreiptasi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybÄ prie aplinkos ministerijos, tam kad bÅ«tų pateiktas (duomenys neskelbtini) mieste iÅ¡kritusių kritulių kiekis per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo pažeidimo nustatymo, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nes bÅ«tent teisės aktuose (Taisyklių 52 p.) yra nustatytas maksimalus Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas, už kurį gali bÅ«ti apskaitytas nuotekų kiekis per savavaliÅ¡kai atliktÄ pasijungimÄ . IeÅ¡kovas turėjo pateikti sÄ skaita 29,31 EUR.

PraÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas neturi teisės ginčyti neteisėto prisijungimo, nes jau pripažintas kaltu pažeidimo byloje, skirta bauda. Faktas nustatytas. Patekus papildomiems lietaus nuotekų kiekiams, jos gali iÅ¡plauti aktyvųjį dumblÄ ir sutrinka valymo veikla, taip yra buvę.Teismo posėdžio metu atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad buvo įsirengęs vietinio valymo įrenginius.

Kada jam pasiÅ«lė, įsivedė vandentiekį ir kanalizacijÄ . Lietaus kanalizacija buvo pajungta į valymo įrenginį. DÅ«mai galėjo patekti pro sklendę. Bet lietaus vamzdis buvo pajungtas tik į vietinius įrenginius. Gal buvo blogai atlikti darbai, blogai uždaryta sklendė. DÅ«mas gal pateko į bačkÄ , o iÅ¡ jos į lietaus vamzdį. Bet lietaus vamzdis yra aukščiau. Pirko naujÄ sklendę ir užaklino. Atsakovo atstovė pastebėjo, kad 187 m3 vandens per parÄ yra nerealus kiekis.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G.

G. paaiÅ¡kino, kad kaip tik bÅ«davo lietus, taip padidėdavo siurblinės apkrovimas. Tikrino visÄ rajonÄ . Tikrino dÅ«mais, dÅ«mai pradėjo veržtis. Užfiksavo faktÄ , kad lietaus kanalizacija pajungta į buitinių nuotekų. DÅ«mų buvo nemažai. Taip dar nustatė iki 10 namų. Siurblinėje matuojamas vandens kiekis. Vos paleidus dÅ«mus, jie iÅ¡kart pradėjo eiti. DÅ«mai ėjo kaip įprastai, kaip per 110 mm vamzdį. RÅ«ko ir kaimynas. Dėl neteisėjo prijungimo stipriai apkraunamas siurblinės darbas, daug elektros, valymo.

L. patikrinime nedalyvavo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. L. paaiÅ¡kino, kad buvo atkastas vamzdynas, nutrauktas vamzdis, atsakovas atlikinėjo darbus. Matė atjungtÄ vamzdį. Vėliau tikrino, vyrai pasakė, kad neberÅ«ksta. Ä® tinklus sklendės nemontuojamos, tokios nematė. Gal atsakovas žinojo, kÄ daro, su tam tikru tikslu. Lietaus vanduo apkrauna siurblius, daug siurblių grandinėje, yra cheminiai reagentai, biologiniai, kurie valo vandenį. Kai lyja, apkrovimas padidėja keliolika kartų.

Kas dienÄ nustato pažeidėjus. Prisijungiant netikrina dÅ«mais, nes asmuo gali jau kitÄ dienÄ pasijungti, ir nėra įpareigoti. BÅ«na žmonės praduria gofrÄ ir nusisausina pievelę. ŽiÅ«ri pagal kompiuterius, kur siurbliai apkrauti, ten ir eina tikrinti. PavirÅ¡ines nuotekas tvarko Palangos komunalinis Å«kis. Pas atsakovÄ pagal planÄ yra tik vamzdis nuo namo iki Å¡ulinio. Papildomai pastebėjo, kad per du vamzdžius rÅ«ko todėl, kad pirmuose pasirodo, toliau nebesukelia slėgio.Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M.

Z. paaiÅ¡kino, kad patikimiausias patikrinimo bÅ«das – TV diagnostika. Sklendės neteko matyti. Priklauso nuo užaklinimo, gali ir bÅ«ti iÅ¡plautas, jei pvz. užcementuota. DÅ«mai tik parodo, kad yra susisiekimas, bet ne koks, kokio dydžio. Jei blogai buvo užaklinta, dÅ«mai gal galėjo patekti. (duomenys neskelbtini) jie skaičiuoja pagal lietaus kiekį. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. paaiÅ¡kino, kad atsakovÄ pažįsta, kartu sportuoja, kreipėsi advokatė bei pats atsakovas. Å iauliuose jie skaičiuoja pagal taisyklių 52 p. Yra nuoroda į reglamentÄ , kuriame skaičiuojama pagal kritulių kiekį ir pavirÅ¡iaus plotÄ , dangÄ .

Kur nėra lietaus nuotekų tinklo apskritai, leidžiama leisti į buitinių nuotekų tinklus, skaičiuojama buitinių nuotekų tarifu, bet pagal pavirÅ¡inį kiekį. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ daliesIÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas paskirtas vieÅ¡uoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), tam turi licencijÄ (b. l. 15). 2017-03-01 aktu ieÅ¡kovas dėl neteisėto prisijungimo prie nuotekų tinklo konstatavo padarytos žalos dydį (b. l. 11-14).

IeÅ¡kovas pateikė nuotraukas bei aktÄ dėl nustatyto pažeidimo (b. l. 16-17, 56). Atsakovui siÅ«lyta geruoju sumokėti žalÄ (b. l. 18, 20-21, 35). Apie pažeidimÄ praneÅ¡ta savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos skyriui (b. l. 19). Atsakovas nesutiko su pretenzija (b. l. 22-23, 25-26, 58-59, 61, 63-64). Pateiktos atsakovo prisijungimo prie nuotakyno techninės sÄ lygos (b. l. 24, 54). Pateikta Å¡alių sutartis dėl nuotekų tvarkymo (b. l. 32-34). Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (b. l. 37-43).

Atsakovas pateikė LR Aplinkos ministerijos nuomonę ginčo klausimu (b. l. 65-66). Atsakovas pateikė pažymÄ apie iÅ¡kritusius kritulius (duomenys neskelbtini) (b. l. 67). Byloje pateikti teismų sprendimai dėl atsakovo pažeidimo (b. l. 82-87, 107-117). Byloje pateikti dokumentai dėl pasijungimų tikrinimo tvarkos.Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 4 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovui kilo nuostoliai.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti sutartinė arba deliktinė. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė kildintina iÅ¡ delikto, kadangi dėl lietaus nuotekų tvarkymo tarp Å¡alių sutartis nebuvo sudaryta. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas paskirtas viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Palangoje. Tačiau ieškovas nėra paskirtas lietaus nuotekų tvarkytoju, šia veikla neužsiima, taip pat iš ieškovo atstovės ir liudytojų paaiškinimų, teismuose nagrinėtų panašių bylų su tuo pačiu ieškovu, viešai prieinamų internetu duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste lietaus nuotekas tvarko kitas juridinis asmuo, atskirais nuo ieškovo nuotekų tinklais, t. y.

UAB „Palangos komunalinis Å«kis“. IeÅ¡kovas atsakovui 2009 m. iÅ¡davė technines sÄ lygas vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklams įsirengti į vasarnamį adresu (duomenys neskelbtini). Å alys 2013-05-14 sudarė geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį. Atsakovo lietaus nuotekoms tvarkyti ieÅ¡kovo tinklais techninės sÄ lygos nebuvo iÅ¡duotos, sutartis dėl jų tvarkymo nebuvo sudaryta. Vadovaujantis LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsniu, Å¡is įstatymas reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamÄ jį vandenį, tvarkant nuotekas, kad bÅ«tų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės. Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 18 dalį nuotekos – buityje, Å«kio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai, iÅ¡skyrus vandenį iÅ¡ žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡leidžia į aplinkÄ tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti.

Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 25 dalį pavirÅ¡inės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus (iÅ¡skyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir paÅ¡alina į aplinkÄ arba iÅ¡leidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui).

Taigi, įstatymų leidėjas pavirÅ¡ines nuotekas atskiria nuo buitinių, Å«kio ar gamybinės veiklos nuotekų. Pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 14 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ra naudojama, geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginiai prijungiami prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo, vykdančio vieÅ¡Ä jį geriamojo vandens tiekimÄ ir (arba) nuotekų tvarkymÄ , nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių reikalavimais.

Taigi, nurodytame įstatyme įtvirtintos sÄ vokos ta pačia prasme vartotinos ir taikant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisykles.Pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 17 dalį asmenims, savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo įrenginius savavaliÅ¡kai prijungusiems prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros nesilaikant Å¡iame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, paimto geriamojo vandens ir (arba) iÅ¡leistų nuotekų kiekis, pavirÅ¡inių nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklėse, PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento (LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d.

įsakymas Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, aktuali red.) 5 punkte nurodyta, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovo nuotekų sistema įrengta jau po reglamento įsigaliojimo. Taigi, vadovaujantis nurodyta reglamento nuostata, pavirÅ¡inių nuotekų tinklų pajungimas ir tokių nuotekų iÅ¡leidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas yra neteisėtas veiksmas.Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių (LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1-629 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklių patvirtinimo“, aktuali red.) 1 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimo ir priežiÅ«ros taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ ; taip pat savavaliÅ¡kÄ prijungimÄ prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, savavaliÅ¡kÄ prijungimÄ prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros.

Taigi, taisyklės taikomos abejoms nuotekų rÅ«Å¡ims. SavavaliÅ¡ku prijungimu prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros laikomas nuotekų Å¡alinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo iÅ¡duotų prijungimo sÄ lygų ir (arba) jam nedalyvaujant (Taisyklių 23 p., 23.2 p.).

Taigi, nuotekų Å¡alinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo iÅ¡duotų prijungimo sÄ lygų ir (arba) jam nedalyvaujant yra neteisėtas veiksmas.IeÅ¡kovas atlikdamas patikrinimÄ 2017-01-31 nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklas savavaliÅ¡kai prijungtas prie ieÅ¡kovo buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros. Pastatas, dėl kurio nustatytas pažeidimas, priklauso atsakovui (keitėsi nekilnojamojo turto adresų numeracija).

SavavaliÅ¡kas prisijungimas nustatytas leidžiant dÅ«mus per ieÅ¡kovo nuotekų tinklÄ , į kurį buitines nuotekas prijungė atsakovas. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad patikrinimo metu iÅ¡ lietvamzdžio ėjo dÅ«mai. SavavaliÅ¡kÄ prisijungimÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo darbuotojų 2017-01-31 suraÅ¡ytas nuotekų tinklų eksploatavimo sÄ lygų patikrinimo aktas. Atsakovas nurodė, kad 2017-01-31 nuotekų tinklų eksploatavimo sÄ lygų patikrinimo aktu negalima vadovautis, nes jis suraÅ¡ytas su trÅ«kumais.

Teismo vertinimu, akto trÅ«kumai nėra reikÅ¡minga aplinkybė, kadangi svarbus paties fakto, o ne jo formalaus fiksavimo, klausimas. Bylos nagrinėjimo metu ir pats atsakovas neneigė, kad dÅ«mai galėjo skverbtis į lietvamzdžius pro galimai netinkamai sumontuotÄ sklendę, nebuvo ginčijama, kad patikrinimo metu toks faktas nustatytas. Tokiam ginčui ir nebėra teisinio pagrindo, kadangi atsakovas už neteisėtÄ lietaus nuotekų tinklo prijungimÄ prie ieÅ¡kovo buitinių nuotekų tinklų buvo nubaustas bauda.

Klaipėdos apygardos teismo 2017-12-27 nutartimi byloje Nr. AN2-536-361/2017 buvo nuspręsta palikti nepakeistÄ Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Palangos savivaldybės administracijos 2017-06-27 nutarimas Nr. SAVAD-25ANN-106319307-17 skirti atsakovui 45,00 EUR baudÄ už tai, jog 2017-01-31, 14 val. 00 min., UAB „Palangos vandenys“ atliko patikrinimÄ adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ pastato - vasarnamio, kurio unikalus Nr. 2597-4001-9051, rado savavaliÅ¡kai pajungtas lietaus nuotekas į UAB „Palangos vandenys“ priklausančius buitinių nuotekų tinklus.

Taigi, savavaliÅ¡ko lietaus nuotekų prijungimo į ieÅ¡kovui priklausančius buitinių nuotekų tinklus faktas jau nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad atsakovo atlikti veiksmai yra neteisėti, kadangi pavirÅ¡inių nuotekų tinklų pajungimas ir tokių nuotekų iÅ¡leidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas yra draudžiamas, o nuotekų Å¡alinimo įrenginių prijungimas prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros neturint geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo iÅ¡duotų prijungimo sÄ lygų ir (arba) jam nedalyvaujant yra neteisėtas.

IeÅ¡kovas neturi teisės tvarkyti pavirÅ¡ines (lietaus) nuotekas, ieÅ¡kovo nuotekų tinklai tam neskirti, Palangos mieste veikia atskiras pavirÅ¡inių nuotekų Å¡alinimo tinklas, administruojamas kito juridinio asmens, ieÅ¡kovas atsakovui technines sÄ lygas iÅ¡davė tik vandentiekio ir buitinio nuotakyno tinklams įsirengti, Å¡alys sudarė tik geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį.Atsakovas nesutiko, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, kadangi, atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas priimdamas atsakovo tinklus ir pasiraÅ¡ydamas sutartį privalėjo įsitikinti, kad prisijungimo darbai atlikti tinkamai.

Tokie atsakovo argumentai atmestini. IeÅ¡kovas teisės aktais nėra įpareigotas preziumuoti, jog visi prie ieÅ¡kovo tinklų besijungiantys vartotojai yra nesÄ Å¾iningi ir atlieka neteisėtus veiksmus. Be to, nuotekų tinklų specifika lemia tai, kad juos galima laikyti paslėptais statybų darbais, t. y. tokiais, kurių akivaizdžiai vizualiai patikrinti negalima dėl to, kad jie įrengiami po žeme. Kiekvieno vartotojo tikrinimas jam pasijungiant prie ieÅ¡kovo tinklų lemtų dideles sÄ naudas ir iÅ¡laidas, nors iÅ¡ bylos medžiagos darytina iÅ¡vada, kad tikrai ne visi vartotojai ar bent didesnioji jų dalis yra nesÄ Å¾iningi.

Be to, liudytojas R. L. paaiÅ¡kino, kad prisijungiant netikrina dÅ«mais, nes asmuo gali jau kitÄ dienÄ pasijungti, ir ieÅ¡kovas nėra įpareigotas tÄ daryti. Vadovaujantis Å¡io liudytojo parodymais pažeidėjus galima nustatyti vadovaujantis kompiuterių duomenimis, kurie fiksuoja, kur apkrauti siurbliai, o liudytojas G. G. paaiÅ¡kino, kad siurblinėje matuojamas vandens kiekis. Taigi, neteisėtus prisijungimus galima nustatyti pagal siurblių apkrovimo faktÄ , tikrinant tik tuos rajonus, dėl kurių tas apkrovimas galimas.

Atsakovas taip pat laiko, kad jo veiksmai nebuvo neteisėti, kadangi jo vertinimu dÅ«mai galėjo prasiskverbti tik pro nesandariai įdėtÄ sklendę, atjungiant pavirÅ¡inių nuotekų tinklus (lietvamzdžius). Tokie argumentai nepaÅ¡alina atsakovo veiksmų neteisėtumo. Viena vertus, sklendės įdėjimo faktas vertintinas kritiÅ¡kai. Liudytojas R. L. paaiÅ¡kino, kad į tinklus sklendės nemontuojamos, tokios nematė, gal atsakovas žinojo, kÄ daro, su tam tikru tikslu. Atsakovo iniciatyva kviestas liudytojas M.

Z., dirbantis UAB „Šiaulių vandenys“ taip pat nurodė, kad sklendės neteko matyti, priklauso nuo užaklinimo, gali ir bÅ«ti iÅ¡plautas, jei pvz. užcementuota, jei blogai buvo užaklinta, dÅ«mai gal galėjo patekti. IÅ¡ to, kas nustatyta, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sklendės tokiais atvejais nededamos. Tai yra logiÅ¡ka, kadangi vientisas vamzdis visada bus sandarus, tuo tarpu sklendės patvarumas gali kisti bėgant laikui. Taip pat neaiÅ¡ku, kokiu tikslu dėta bÅ«tent sklendė, t. y. kodėl priimtas toks inžinerinis sprendimas.

GalbÅ«t sklendė buvo įrengta dėl akių, arba ji buvo reguliuojama. Kita vertus, net jei sklendė ir buvo tinkamas inžinerinis sprendimas, jos tinkamas sumontavimas bei užtikrinimas, kad ji bÅ«tų nepralaidi, yra bÅ«tent atsakovo pareiga, kurios, vertinant atsakovo argumentus, jis neįvykdė. Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių apie didesnę dÅ«mų skvarbÄ nei vandens pastebėtina, kad tai nėra logiÅ¡ka. Vanduo yra sunkesnis už orÄ , todėl manytina, kad yra netgi skvarbesnis nei dÅ«mai. Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, kad dÅ«mai skverbėsi ne pro visus lietvamzdžius pastebėtina, kad neteisėtiems veiksmams konstatuoti pakaktų ir dalinio atsakovo pavirÅ¡inių nuotekų tinklo prijungimo prie ieÅ¡kovo buitinių nuotekų fakto.

Kita vertus, liudytojo R. L. vertinimu per du vamzdžius rÅ«ko todėl, kad pirmuose vamzdžiuose dÅ«mas pasirodo, o toliau nebesukeliamas slėgis. Be to, manytina, kad tokios aplinkybės priklauso ir nuo tinklo konstrukcijos, atstumų, galimo vamzdžių užsikimÅ¡imo.Taigi, atsakovas neįvykdė pareigos veikti taip, kad atsakovo pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų tinklai nesusisiektų su ieÅ¡kovo buitinių nuotekų tinklais (neteisėtas neveikimas), taip pat nepaneigta tikimybė, jog atsakovas tokį tinklų prijungimÄ atliko sÄ moningai (neteisėtas veikimas), bei pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai sumontuodamas sklendę (CK 6.246 str. 1 d.).

ŽalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 str. 1 d.).Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.).

Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju jau nurodytais teismų sprendimais konstatuota, kad atsakovas neteisėtai prisijungė prie ieÅ¡kovo nuotekų tinklų, todėl tuo remiantis galėtų bÅ«ti konstatuojama, kad atsakovo kaltė tyčinė. Jei labiau tikėti atsakovo argumentais apie netinkamai įdėtÄ sklendę, galima konstatuoti atsakovo neatsargumÄ . Be to, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo versijÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo kaltė dėl neteisėto prisijungimo prie ieÅ¡kovo nuotekų tinklų yra. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.).

IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 2349,43 Eur nuostolių. Nuostolius apskaičiavo vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad patekus papildomiems lietaus nuotekų kiekiams, jos gali iÅ¡plauti aktyvųjį dumblÄ ir sutrinka valymo veikla, taip yra buvę. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. G. paaiÅ¡kino, kad kaip tik bÅ«davo lietus, taip padidėdavo siurblinės apkrovimas. Dėl neteisėto prijungimo stipriai apkraunamas siurblinės darbas, daug elektros, valymo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. L. paaiÅ¡kino, kad lietaus vanduo apkrauna siurblius, daug siurblių grandinėje, yra cheminiai reagentai, biologiniai, kurie valo vandenį. Kai lyja, apkrovimas padidėja keliolika kartų. Kas dienÄ nustato pažeidėjus. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad dėl neteisėto pavirÅ¡inių nuotekų (lietaus) prijungimo atsakovas neabejotinai padarė ieÅ¡kovui tam tikrus nuostolius. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovui kilusių nuostolių yra. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija ieÅ¡kovo žalos apskaičiavimo bÅ«dÄ ir jos dydį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo nuostolius dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nustatyti tiesiogiai yra tikrai sudėtinga, galbÅ«t net neįmanoma. Neįmanoma nustatyti, kiek laiko truko neteisėti veiksmai, koks kiekis lietaus nuotekų, už kurių tvarkymÄ atsakingas atsakovas, pateko į ieÅ¡kovo nuotekų tinklus, kiek tokiam kiekiui nuotekų sunaudota elektros energijos, kiek tai lėmė siurblių ir kitų mechanizmų nusidėvėjimÄ , kiek dėl padidėjusio vandens kiekio nuotekų tinkluose buvo reikalinga papildomai sunaudoti cheminių, biologinių reagentų.Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus:

žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalÄ praktiÅ¡kai gali bÅ«ti labai sunku. Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams (pavyzdžiui, žala aplinkai, sveikatai, energetikos įmonių patiriama žala), taip pat nematerialiems objektams (pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei). Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas.

Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis byloje Nr. 3K-7-465/2008).Byloje kilo ginčas, kokiu būdu turi būti apskaičiuoti ieškovo patirti nuostoliai, kadangi tiesiogiai ir konkrečiai šių nuostolių nustatyti neįmanoma. Kaip minėta, pagal LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 17 dalį asmenims, savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius savavališkai prijungusiems prie geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros nesilaikant šiame įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, išleistų nuotekų kiekis, paviršinių nuotekų kiekis nustatomas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėse (toliau – Taisyklės), Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad jeigu savavališko prisijungimo laikotarpis, išleistų nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, išleistų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Taisyklių 51 punktu.

Pažymėtina, jog logiÅ¡kai ir nuosekliai skaitant šį punktÄ matyti, kad visgi kalbama tik apie geriamojo vandens tiekimÄ ir nuotekas. Visame Taisyklių VI skyriuje kalbama tik apie geriamojo vandens nuotekas. Tuo tarpu Taisyklių VII skyriuje kalbama apie savavaliÅ¡kÄ prisijungimÄ prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros. Atitinkamai Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad jeigu savavaliÅ¡ko prisijungimo laikotarpis, iÅ¡leistų pavirÅ¡inių nuotekų kiekis nežinomas ir nenustatomas, iÅ¡leistų pavirÅ¡inių nuotekų kiekis apskaičiuojamas Taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka.

Taisyklių 34 punkte kalbama apie savavaliÅ¡kÄ prisijungimÄ prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo tinklų bei į juos iÅ¡leistų pavirÅ¡inių nuotekų kiekio apskaičiavimÄ .Taisyklių 51 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros priežiÅ«ros metu nustačius, kad asmuo savavaliÅ¡kai prijungė savo nuotekų Å¡alinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktÅ«ros, asmens paÅ¡alintų nuotekų kiekis nustatomas skaičiuojant, kad nuotekos tekėjo 0,35 (trisdeÅ¡imt penkių Å¡imtųjų) metro per sekundę greičiu dvideÅ¡imt keturias valandas per parÄ , esant 0,65 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių Å¡imtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, laikotarpiu nuo savavaliÅ¡ko prijungimo dienos iki savavaliÅ¡ko prijungimo paÅ¡alinimo dienos, pagal nurodytÄ formulę.

Jei savavališko prijungimo datos neįmanoma nustatyti, asmens pašalintų nuotekų kiekis skaičiuojamas nurodytu būdu, tačiau ne per ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį.Taisyklių 52 punkte nustatyta, jog paviršinių nuotekų tvarkytojui nustačius, kad asmuo savavališkai prijungė savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, asmens pašalintų paviršinių nuotekų kiekis nustatomas per paskutinius 6 mėnesius iškritusių kritulių kiekį padauginant iš abonento teritorijos, nuo kurios surenkamos paviršinės nuotekos, ploto.Kaip matyti, nurodytuose dviejuose Taisyklių punktuose nustatyta kardinaliai skirtinga savavališkai pašalintų nuotekų kiekio nustatymo tvarka – tiek jų kiekio apskaičiavimo būdas, tiek laikotarpio, už kurį jos skaičiuojamos, trukmė.

Kaip minėta, Taisyklės įgyvendina LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymÄ . Taisyklėse atskirai jose vartojamų teisinių terminų iÅ¡aiÅ¡kinimo nėra. Taisyklių 2 punkte nurodyta, kad, be kita ko, Taisyklėse vartojamos sÄ vokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Kaip minėta, pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 18 dalį nuotekos – buityje, Å«kio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai, iÅ¡skyrus vandenį iÅ¡ žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡leidžia į aplinkÄ tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti.

O pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 25 dalį pavirÅ¡inės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus (iÅ¡skyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktÅ«ra, ir žemės Å«kio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panaÅ¡iai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir paÅ¡alina į aplinkÄ arba iÅ¡leidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojui).

Kadangi pavirÅ¡inės nuotekos yra iÅ¡skiriamos specifiniu terminu, galima bÅ«tų laikyti, kad į bendrÄ nuotekų sÄ vokos turinį pavirÅ¡inės nuotekos neįeina. Tačiau pagal įstatymo 3 straipsnio 18 dalį į bendrÄ nuotekų sÄ vokos turinį įtrauktas ir kritulių vanduo. Tokia situacija sukelia dviprasmybę, kadangi pavirÅ¡inėms nuotekoms apibÅ«dinti įtvirtinti du terminai. Tai laikytina įstatymo trÅ«kumu, kuris pasireiÅ¡kia per galimybę dviprasmiÅ¡kai aiÅ¡kinti Taisyklių 51 ir 52 punktus.

Vertinant Taisyklių turinį, pasitelkiant lingvistines ir logines teisės aiÅ¡kinimo taisykles, darytina iÅ¡vada, kad Taisyklės numato tik neteisėtÄ nuotekų (buitinių, Å«kinių, gamybinių) tinklų prijungimÄ prie tokios pačios rÅ«Å¡ies nuotekų tvarkytojo tinklų, o pavirÅ¡inių nuotekų – prie pavirÅ¡inių nuotekų tvarkytojo tinklų. Tačiau Taisyklės nenumato atvejo, kai buitinės, Å«kinės, gamybinės nuotekos prijungiamos prie pavirÅ¡inių nuotekų tinklų, o pavirÅ¡inės nuotekos – prie buitinių, Å«kinių, gamybinių nuotekų tinklų.

Å i iÅ¡vada grindžiama tuo, kad pagal Taisyklių 52 punktÄ neteisėtai paÅ¡alintų pavirÅ¡inių (lietaus) nuotekų kiekis nustatomas pagal iÅ¡kritusių kritulių kiekį ir teritorijos, nuo kurios surenkamos pavirÅ¡inės nuotekos, plotÄ . Taigi, jei į pavirÅ¡inių nuotekų tinklus bÅ«tų neteisėtai prijungti buitinių, Å«kinių, gamybinių nuotekų Å¡alinimo įrenginiai, pagal Taisyklių 52 punktÄ logiÅ¡kai tokių nuotekų kiekio apskaičiuoti bÅ«tų neįmanoma, kadangi buitinės, Å«kinės, gamybinės nuotekos į pavirÅ¡inių nuotekų tinklus patektų ne pavirÅ¡inių kritulių pavidalu.

Pagal Taisyklių 51 punktÄ neteisėtai paÅ¡alintų nuotekų kiekis nustatomas jau pagal nuotekų tekėjimo greitį, visÄ parÄ , esant 0,65 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių Å¡imtųjų) nuotekų tinklų skersmens užpildymui, atsižvelgiant į vamzdžio skersmenį, pagal nurodytÄ formulę. Savaime suprantama, kad ir buitinės nuotekos neteka visÄ parÄ be sustojimo, kaip ir nekrenta krituliai. Taigi, Å¡iuo aspektu, nuotekų apskaičiavimÄ vertinant kaip atgrasančiÄ priemonę, galima bÅ«tų teigti, kad 51 punkte numatytas apskaičiavimo bÅ«das gali bÅ«ti taikomas ir pavirÅ¡inėms nuotekoms.

Tačiau buitinės, Å«kinės, gamybinės nuotekos savo esme yra visiÅ¡kai skirtingos nuo pavirÅ¡inių (lietaus, kitų kritulių) nuotekų. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo tvarkomoms nuotekoms bÅ«tinas valymas, tam naudojamos cheminės ir biologinės medžiagos, techninės priemonės. Tuo tarpu pavirÅ¡inės nuotekos gali bÅ«ti nevalomos visiÅ¡kai. PavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento (LR aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. D1-193 „Dėl pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, aktuali red.) 19 punkte nustatyta, kad pavirÅ¡inės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra tarÅ¡os pavojingosiomis medžiagomis Å¡altinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikÅ¡telės, pastatų stogai ir pan.), gali bÅ«ti iÅ¡leidžiamos į aplinkÄ be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Taigi, savo esme Å¡ios dvi nuotekų rÅ«Å¡ys yra visiÅ¡kai skirtingos.

Teisinė dviprasmybė atsiranda dėl Taisyklių 51 punkto. Å iame punkte nurodyta, kad pagal jį apskaičiuojamos neteisėtu prisijungimu iÅ¡leistos „nuotekos“. Kaip minėta, dėl įstatymo dviprasmybės į bendrÄ nuotekų sÄ vokÄ Ä¯trauktos ir kritulių nuotekos, t. y. pavirÅ¡inės nuotekos. Taip pat pavirÅ¡inėms nuotekoms suformuluotas ir specifinis pavirÅ¡inių nuotekų terminas. Taisyklių 51 punkte vartojama tik sÄ voka „nuotekos“, tačiau nėra konkrečiau paaiÅ¡kinta, ar Å¡is terminas vartojamas absoliučiai bet kokioms nuotekoms, ar neįskaitant pavirÅ¡inių nuotekų, kurioms skirtas 52 punktas.

Tai laikytina teisės akto trūkumu, teisinio reguliavimo neišsamumu bei spraga. Byloje pateikti duomenys, kad LR Aplinkos ministerijos nuomone paviršinių nuotekų kiekio apskaičiavimo tvarka, kai savavališkai prisijunti paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginiai prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, teisės aktuose nereglamentuota. Nors teisės aiškinimo ir taikymo funkcija pavesta tik teismams, LR Aplinkos ministerijos veikla yra specifinė, susijusi su ginčo dalyku, todėl ministerijos pozicija gali būti vertinama kaip pakankamai svarus įrodymas, nes ir pačios Taisyklės yra patvirtintos LR aplinkos ministro įsakymu.

Taip pat ir byloje liudiję UAB „Šiaulių vandenys“ darbuotojai, užsiimantys analogiška kaip ir ieškovas veikla, paaiškino, kad tokiais atvejais Šiauliuose nuostolius jie skaičiuoja pagal lietaus kiekį. Taigi, matyti, kad net analogiškų paslaugų teikėjai teisės aktus traktuoja skirtingai. Vertinant logiškai ir protingai manytina, kad teisės akto rengėjas negalėjo padaryti tokio nelogiško sprendimo ir numatyti tik galimybę bendra buitinėms nuotekoms nustatyta tvarka skaičiuoti nuostolius tuo atveju, kai paviršinės nuotekos išleidžiamos į buitinių nuotekų tinklus, tačiau nenumatyti galimybės, kad buitinės nuotekos gali būti išleistos į paviršinių nuotekų tinklus.

Kaip matyti, Taisyklės aiÅ¡kiai diferencijuoja ir reguliuoja Å¡ias dvi nuotekų rÅ«Å¡is. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad formuluojant Taisyklių 51 punktÄ nebuvo numatyta galimybė tokio atvejo, kai į buitinių nuotekų tinklus bus prijungti pavirÅ¡inių nuotekų įrenginiai. Teisės aktų trÅ«kumai, teisinio reguliavimo neiÅ¡samumas, jo spragos neturėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami prievolės turėtojui nenaudinga prasme. Teisinį tikrumÄ turi užtikrinti teisės aktų leidėjas.

Dėl teisinio netikrumo teisinio reguliavimo subjektas negali patirti neproporcingų neigiamų pasekmių. Teisinio reguliavimo vienas iÅ¡ tikslų yra informuoti asmenis, kokio elgesio iÅ¡ jų tikimasi, ir kokios pasekmės gresia teisinio reguliavimo nesilaikant. Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad Ä®statymas ir Taisyklės apie reikalaujamÄ iÅ¡ asmenų elgesį ir teisinio reguliavimo nesilaikymÄ teisės subjektus informuoja netinkamai.Byloje reikalinga apskaičiuoti ieÅ¡kovo nuostolių dydį. Kaip jau minėta, darytina iÅ¡vada, kad Taisyklių 51 punktu nebuvo numatyta, jog gali bÅ«ti tokių atvejų, kad į buitinius tinklus bus neteisėtai prijungiami pavirÅ¡inių nuotekų įrenginiai.

Visgi pastebėtina, kad tiek buitinės nuotekos, tiek pavirÅ¡inės nuotekos į buitinių nuotekų tinklus patenka tuo pačiu bÅ«du – vamzdžiais. Kaip minėta, nerealu nei tai, kad krituliai krenta iÅ¡tisÄ parÄ , o jų intensyvumas atitinka Taisyklių 51 punkte nustatytÄ tvarkÄ , nei tai, kad asmuo iÅ¡tisÄ parÄ tokiais pačiais kiekiais leidžia buitines nuotekas. Todėl Taisyklių 51 punkte nustatytas nuotekų kiekio apskaičiavimo bÅ«das vertintinas kaip užtikrinantis, kad prievolės kreditoriui nereikės įrodinėti jo teisių pažeidimo apimties bei laikotarpio, o taip pat kaip preventyvi priemonė prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus vartotojus, kad jie suvoktų, jog neteisėto prisijungimo atveju Å¡io veiksmo kaina yra žymiai aukÅ¡tesnė, nei teisėto elgesio atveju.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodoma padarytų nuostolių suma, skaičiuojama pagal Taisyklių 52 punktÄ , t. y. 29,31 Eur, yra akivaizdžiai per maža, kad atgrasytų nesÄ Å¾iningus vartotojus nuo neteisėto pavirÅ¡inių nuotekų įrenginių prijungimo prie bendrų nuotekų tinklų.Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartyje byloje Nr. 3K-7-465/2008 iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams (pavyzdžiui energetikos įmonių patiriama žala), tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas, tačiau teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius.

Atsižvelgiant į tokį kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ darytina iÅ¡vada, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas iÅ¡ dalies yra teisÅ«s argumentuodami nuostolių apskaičiavimÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo patirtus nuostolius tiesiogiai ir apčiuopiamai apskaičiuoti sudėtinga, turi bÅ«ti taikoma žalos apskaičiavimo metodika. Taisyklių 51 punkte numatyta tvarka, nesant kitokios, nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti taikoma, tačiau atsižvelgtina ir į bylos aplinkybių visumÄ , protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Kaip minėta, analizuojamos dvi nuotekų rÅ«Å¡ys savo prigimtimi yra visiÅ¡kai skirtingos. Teisės aktai leidžia pavirÅ¡inių nuotekų net nevalyti apskritai, tuo tarpu buitinės nuotekos privalo bÅ«ti valomos. Taip pat svarbu atsižvelgti į objektyvius įrodymus. Atsakovas pateikė duomenis iÅ¡ Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos apie tai, kad nuo 2016-08-01 iki 2017-01-31 Palangoje iÅ¡krito 456 mm (45,6 cm) kritulių. Atsakovo skaičiavimu, per nurodytÄ laikotarpį, t. y. pusę metų, nuo jo pastato į ieÅ¡kovo nuotekų tinklus galėjo bÅ«ti paÅ¡alinta 23,256 m3 kritulių vandens, t. y.

Å¡iek tiek daugiau nei 23 tonos. Viso miesto mastais Å¡is kiekis, manytina, yra tikrai nedidelis. Kita vertus, atsakovas nurodė, kad po jo inžinerinių tinklų prijungimo prie ieÅ¡kovo nuotekų tinklų jokie vėlesni kasinėjimo ar pasijungimo darbai nebuvo atliekami. Sutartis tarp Å¡alių dėl nuotekų sudaryta 2013-05-14, atsiliepime nurodyta, kad nurodytÄ dienÄ tinklai buvo priduoti ieÅ¡kovui. Vadinasi, neteisėtas prisijungimas truko bent jau nuo 2013-05-14 iki 2017-01-31, kai buvo užfiksuotas neteisėtas prisijungimas, ir kažkiek po to, iki kol atsakovas pavirÅ¡inių nuotekų tinklų neatjungė.

Taigi, atsakovas prie ieÅ¡kovo nuotekų tinklų neteisėtai prisijungęs buvo daugiau nei trejus su puse metų. Duomenų apie kritulius už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nepateikta, kritulių kiekis galėjo bÅ«ti tiek mažesnis, tiek didesnis. Tačiau įvertinus apytiksliai, pagal atsakovo pateiktus duomenis, pavirÅ¡inių nuotekų kiekis už nurodytÄ laikotarpį galėjo bÅ«ti, pavyzdžiui, 162 tonos. Toks kiekis jau nebÅ«tų nežymus. Vertinant pagal www.palangosvandenys.lt vieÅ¡ai pateiktus duomenis, vieno m3 nuotekų Å¡alinimo kaina yra 1,21 Eur.

Padauginus iš jau nurodyto pavyzdinio tonų skaičiaus nuotekų šalinimo kaina būtų apie 196,00 Eur. Tai tik pavyzdinis teorinis skaičiavimas, siekiant parodyti, kad atsakovo nurodoma nuostolių suma yra tikrai nepagrįstai maža. Taip pat pastebėtina, kad atsakovo paimto periodo sudėtyje yra ir žiemos mėnesių, kurių bent vienas gali būti laikomas „sausu“ mėnesiu, t. y. kai dėl žemos temperatūros krituliai netirpsta arba neiškrenta. Pavasario-vasaros mėnesiais kritulių gali būti žymiai daugiau.

Taip pat neaiÅ¡ki ir neteisėto prisijungimo trukmė. Sutartis tarp Å¡alių dėl nuotekų sudaryta 2013-05-14, tačiau neaiÅ¡ku, ar atsakovo tinklai neteisėtu bÅ«du buvo prijungti nurodytÄ datÄ , o ne dar anksčiau, kadangi techninės sÄ lygos nuotekų prijungimo įrenginių statybai atsakovui buvo iÅ¡duotos dar 2009 metais. Kaip minėta, pavirÅ¡inių nuotekų vanduo gali bÅ«ti nevalomas. Kita vertus, byloje nustatyta, kad toks vanduo ženkliai apkrauna siurblinių darbÄ , dėl to taip pat suvartojama daugiau elektros energijos, dideli vandens kiekiai praskiedžia cheminius ir biologinius terÅ¡alų valymui skirtus reagentus, dėl ko Å¡ių medžiagų reikia sunaudoti daugiau.

Taigi, nuotekų vanduo visgi didina ieÅ¡kovo veiklos sÄ naudas, todėl bÅ«tų nepagrįsta skaičiuoti nuostolius pagal Taisyklių 52 punktÄ , kurio teisinis reglamentavimas sukurtas atsižvelgiant į tai, kad pavirÅ¡inės nuotekos gali bÅ«ti nevalomos, dėl ko jų tvarkymo sÄ naudos yra neabejotinai mažesnės. Tačiau nėra konkretesnių duomenų apie ieÅ¡kovo iÅ¡laidas hidroinžinerinės įrangos amortizacijai, elektros, cheminių, biologinių valymo medžiagų sÄ naudoms, todėl sudėtinga įvertinti, ar praÅ¡oma priteisti 2349,43 Eur suma gali bÅ«ti pakankamai realÅ«s nuostoliai.

Taip pat reikalinga atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kovas dėl nesÄ Å¾iningų asmenų priverstas skirti papildomas lėšas, sÄ naudas, darbuotojų darbo laikÄ , įsigyti specialiÄ Ä¯rangÄ neteisėtų prisijungimų aptikimui. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas remtis Taisyklių 51 punkte nustatyta nuotekų apskaičiavimo tvarka, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartyje byloje Nr. 3K-7-465/2008 iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , pritaikant protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, CK 6.249 str. 1 d., ir tuo pagrindu nustatyti ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį, kuris, teismo vertinimu, bÅ«tų adekvatus nustatytoms aplinkybėms.

IeÅ¡kovas nurodo, kad žalÄ paskaičiavo už 10 dienų. Taigi, ne objektyviais duomenimis, o paties ieÅ¡kovo pasirinkimu, žala skaičiuota už 10, o ne 30 dienų. Pažymėtina, kad nurodyta tvarka galioja visų rÅ«Å¡ių teršėjams, todėl reikalinga atsižvelgti ir į tai, kad individualaus asmens realus nuotekų kiekis neabejotinai bus mažesnis, nei pvz. įmonės nuotekų kiekis, kadangi nuotekų kiekis skaičiuojamas pagal vamzdžio diametrÄ , o nuotekos gali bÅ«ti surenkamos nuo žymiai didesnio įmonės teritorijos pavirÅ¡iaus ploto, nuo žymiai didesnio pastato stogo, nors į tvarkymo tinklus nubėgtų ir per vienÄ vamzdį.

BÅ«tent todėl reikalinga vertinti pačios situacijos mastÄ . Teismo vertinimu, siekiant žalÄ skaičiuoti pagal nustatytÄ metodikÄ , taikant ir CK 6.249 str. 1 d. nustatytÄ taisyklę, siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų proporcijÄ , nagrinėjamu atveju nuotekų kiekis skaičiuotinas už 5 paras, ir iÅ¡ atsakovo, suapvalinus, priteistina 1174,00 Eur nuostolių ieÅ¡kovui. Nagrinėjamu atveju vienareikÅ¡miÅ¡kai vadovautis teisminio proceso praktika, suformuota Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-19 nutartimi byloje Nr. e2A-1559-460/2017 negalima, kadangi nurodytoje byloje ginčo atveju nekilnojamojo turto savininkų buvo ženkliai daugiau, atsakovas neteisėtÄ prisijungimÄ atliko galimai komerciniais tikslais, t. y. kad bÅ«tų galima realizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ kitiems asmenims, įspėtas neatjungė neteisėtai prijungtų įrenginių, turėjo iÅ¡duotas technines sÄ lygas ir galimybę prijungti įrenginius prie pavirÅ¡inių nuotekų tinklų, todėl sutiktina, kad buvo teisinga iÅ¡ jo priteisti didesnę nuostolių sumÄ .

Taip pat matyti, kad Taisyklių nuostatos dėl nuostolių apskaičiavimo tvarkos nurodytos bylos procese nebuvo iÅ¡samiau analizuotos ir vertintos, nevertinta, kad kituose miestuose nuostoliai gali bÅ«ti apskaičiuojami kita tvarka. Dėl Kauno apylinkės teismo 2018-02-12 sprendimo byloje Nr. e2-1836-775/2018 pastebėtina, kad Å¡ioje byloje dar nebuvo apeliacinio proceso.Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kiti klausimai.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).Byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 53,00 Eur (CPK 80 str.).IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad civilinėje byloje patyrė 1510,00 Eur iÅ¡laidų advokatui.

Ginčas byloje laikytinas pakankamai sudėtingu, teismų praktika nėra susiformavusi, todėl ieškovo išlaidos advokatui, atsižvelgiant ir į teismo posėdžių skaičių, pripažintinos ne per didelėmis. Atsakovas pateikė įrodymus, kad civilinėje byloje patyrė 300,00 Eur išlaidų advokatui.Laikytina, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 26,50 Eur žyminio mokesčio ir 755,00 Eur išlaidų advokatui.

Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 150,00 Eur iÅ¡laidų advokatui. Atlikus tarpusavio įskaitymÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 631,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovui grÄ Å¾intinas permokėtas 80,00 Eur žyminis mokestis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Palangos vandenys“, į. k. 152447391, iÅ¡ atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1174,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt keturis Eur) nuostolių atlyginimui, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2017-10-19 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 631,50 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ Eur 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui permokėtÄ 80,00 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Eur) žyminio mokesčio dalį (visa įmokėta suma – 133,00 Eur, mokėjimo pavedimas 2017-09-27, gavėjas – VMI).Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                                            Silvijus Balčytis