f83caab5-19d0-4faa-9f23-97c39df6d3eb · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-59-519/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32434-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.9.1.; 1.2.4.1.2.8.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.4.6.2. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 22 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, sekretoriaujant Rasai Jančauskienei, Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorei Laimutei Martinavičienei, nukentėjusiajam L.

P. ir jo atstovei advokatei Redvitai Mocevičienei, kaltinamajam P. M. ir jo gynėjai advokatei AuÅ¡rai Ručienei, kaltinamiesiems E. B., M. Z. ir jų gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eimyninė padėtis – nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį;

E. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, Å¡eimyninė padėtis – nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimÄ , anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, M. Z. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡eimyninė padėtis – nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini), specialybė – teisė, nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

1. P. M. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent, jis 2018 m. liepos 7 d. apie 18 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje – kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. B. ir M. Z., akivaizdžiai įžūliu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu, matant ir girdint G. A., D. M., D. L. bei kitiems asmenims ir tuo sukeliant jiems neigiamas emocijas, dėl menkavertės priežasties, tai yra dėl neva iÅ¡sakyto nepagarbaus kreipinio į G.

J., M. Z. žodžiu konfliktuojant su nukentėjusiuoju L. P., E. B. tyčia vienÄ kartÄ iÅ¡ nugaros pusės ranka sudavus L. P. į virÅ¡ugalvį ir taip pastumiant jį link M. Z., M. Z. vienÄ kartÄ tyčia trenkė ranka L. P. į kairiÄ jÄ galvos pusę, tuo padarydami jam dvi muÅ¡tines žaizdas virÅ¡ugalvyje ir kairėje ausyje, kas pagal specialisto iÅ¡vadÄ atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko L. P. parkritus ant kelių ir bandant atsistoti, jis – P. M., tyčia spyrė vienÄ kartÄ koja nukentėjusiajam L.

P. į veidÄ padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujo iÅ¡siliejimÄ kairės akies obuolio junginėje, ir kairės akiduobės stogo ir veido kaulų lūžimus, kurie dėl kairės akiduobės stogo kaulų lūžimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei sunkiai sutrikdė L. P. sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. 1.1. E. B. ir M. Z. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent, kad jie 2018 m. liepos 7 d. apie 18 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje – kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje, veikdami bendrininkų grupėje kartu su M.

Z. ir P. M., akivaizdžiai įžūliu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu, matant ir girdint G. A., D. M., D. L. bei kitiems asmenims ir tuo sukeliant jiems neigiamas emocijas, dėl menkavertės priežasties, tai yra dėl neva iÅ¡sakyto nepagarbaus kreipinio į G. J., M. Z. žodžiu konfliktuojant su nukentėjusiuoju L. P., jis, E. B., tyčia vienÄ kartÄ iÅ¡ nugaros pusės ranka sudavė L. P. į virÅ¡ugalvį ir taip pastumiant jį link M. Z., M. Z. vienÄ kartÄ tyčia trenkė ranka L. P. į kairiÄ jÄ galvos pusę, tuo padarydami jam dvi muÅ¡tines žaizdas virÅ¡ugalvyje ir kairėje ausyje, kas pagal specialisto iÅ¡vadÄ atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko L.

P. parkritus ant kelių ir bandant atsistoti, P. M., tyčia spyrė vienÄ kartÄ koja nukentėjusiajam L. P. į veidÄ padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujo iÅ¡siliejimÄ kairės akies obuolio junginėje, ir kairės akiduobės stogo ir veido kaulų lūžimus, kurie dėl kairės akiduobės stogo kaulų lūžimo atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. I.

Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų ir kitų iÅ¡tirtų įrodymų esmė 2. Kaltinamasis P. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad liepos 7 d. su draugais lankėsi sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, jų buvo 12 – jis su sužadėtine D., A. A. su drauge E., S. Å ., E. B., M. Z. su drauge G., R. S., M. P., D. K. su G. K.. Baidarėmis iÅ¡plaukė ryte, apie 10–11 valandÄ . Jis plaukė su D. ilgÄ marÅ¡rutÄ . Iki pat atplaukimo į sodybÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ nesipyko, konfliktų nebuvo, plaukimo metu jis alkoholio nevartojo.

Atplaukę parsitempė baidares į krantÄ , nuėjo į poilsiavietę, ruošėsi gaminti maistÄ , statytis palapines. IÅ¡ plaukimo grįžo apie 17–18 val. Ä®sikÅ«rinėjimo metu pamatė kaip M. Z. su G. J. ėjo prie automobilių, netrukus pamatė, kad prie jo draugo priėjo didelė kompanija nepažįstamų asmenų, pamatęs didelę kompanijÄ prie draugo, jis atėjau iÅ¡ paskos, o jam iÅ¡ paskos atėjo ir kiti jų draugai. Nuėjo ten, nes iÅ¡sigando, manė, kad M. Z. gresia pavojus, nes girdėjo triukÅ¡mÄ , kaip kita kompanija „koliojosi“ su M.

Z., kuris pradžioje buvo vienas. Atėjęs į konflikto vietÄ iÅ¡girdo, kaip kompanijos keičiasi žodžiais, keiksmažodžiais. Kai priėjo, jau konflikto metu, M. Z. pasakė, kad jį siuntinėja „toli“. Jam iÅ¡ paskos atėjo kiti draugai: E. B., A. A., jiems priėjus įvyko Å¡ioks toks apsistumdymas, vyko žodinis konfliktas. E. B. L. P. sutrenkė smÅ«gį ranka į galvos sritį. Paties konflikto nematė, t. y. kaip E. B. ir M. Z. sudavė smÅ«gius, sako tai, kÄ girdėjo jau po įvykio.

Pats tuo metu kalbėjo su kažkuo iÅ¡ kitos kompanijos, bet to asmens negali įvardyti ir apibÅ«dinti, nes praėjo daug laiko. Vykstant konfliktui toliau, pamatė kylantį sÄ myšį ir atsisukęs pamatė, kad L. P. lenkiasi prie jo kojų. Jam tai atrodė kaip puolimas, iÅ¡sigando, nors neplanavo, tačiau blogai sureagavo ir atsitraukdamas spyrė koja. Konkrečiai nesitaikė į galvÄ , tiesiog spyrė koja, bet pataikė į veido sritį. Labai dėl to gailisi ir gailėsis visÄ gyvenimÄ . Tokie jo veiksmai nebuvo pateisinami, tačiau jis iÅ¡sigando, neplanavo iÅ¡ anksto spirti, tačiau iÅ¡sigando, kad nori jį nuversti, dėl to spyrė.

Po to smÅ«gio, jis pats gavo smÅ«gių iÅ¡ nugaros pusės, kai jam buvo suduota, gali bÅ«ti, kad buvo praradęs sÄ monę, nes po to jam lyg „prasitrynė laikas“. Prisimena tik tai, kai jau atsirado pavėsinėje, draugai sakė, kad jam ranka kažkas trenkė iÅ¡ nugaros, taip pat kažkas prie automobilių mušė gulintį. Nuo Å¡ių smÅ«gių jam vidinėje deÅ¡inėje pusėje buvo prakirstas žandas ir iÅ¡kilo guzas galvoje, mažiausiai du smÅ«giai jam turėjo bÅ«ti trenkti.

Apie guzÄ , prakirstÄ lÅ«pÄ kažkam iÅ¡ draugų lyg ir sakė – tikrai sakė savo draugei, prašė, kad ji jį nufotografuotų ir parodytų jam, kaip atrodo. Ä® gydymo įstaigÄ nesikreipė, nes sužalojimai neatrodė dideli. Vėliau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, jiems apie savo sužalojimus nesakė, nes policijos pareigÅ«nai nenurodė dėl ko atvyko, jie atvykę susirašė buvusių asmenų duomenis, davė „prasipÅ«sti“, tuo metu po konflikto jau buvo praėjusios bent dvi valandos.

Atvykę pareigÅ«nai minėjo, kad atvyko dėl kilusio konflikto, bet to, kad L. P. patyrė rimtus sužalojimus, nesakė. Kad jis pats yra sužalotas, nesakė, nes sužalojimai neatrodė rimti, nenorėjo veltis į Å¡iÄ situacijÄ , nes nežinojo situacijos rimtumo. 2.1. Å iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, studijuoja (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) studentas, gyvena su sužadėtine, nuomojasi su ja butÄ , turi pragyvenimo Å¡altinį. 2.2. Kiek truko L.

P. gydymas, negali atsakyti, tačiau buvo su juo susitikęs praėjus gal mėnesiui po įvykio. Kiek truko jo gydymas, gal neklausė, žino, kad nukentėjusiajam atliko operacijÄ , įdėjo metalo plokÅ¡telę. Susitikęs su nukentėjusiuoju klausė, kokia jo sveikata, sakė, kad lyg ir viskas gerai. Kad L. P. įsidarbino, sužinojo po įvykio, nežino, kada įsidarbino, bet susitikus nukentėjęs pasakė, kad savanoriauja Lietuvos kariuomenėje, tai įvyko, kai susitiko praėjus mėnesiui po įvykio, kad nukentėjusysis dirba, nežinojo. 2.3.

Iki Å¡io įvykio niekada neturėjo reikalų su teisėsauga, nebuvo baustas, teistas, įtarimai nebuvo pareikÅ¡ti. Å is įvykis – atsitiktinumas jo gyvenime. Nežino, kodėl ir kaip taip nutiko, labai gailisi, dar kartÄ nori atsipraÅ¡yti L. P., jam visÄ laikÄ padės, neignoruos, jei tik papraÅ¡ys pagalbos. Supranta, kad padarė žalÄ , dėl kurios gailėsis visÄ gyvenimÄ . L. P. paprašė iÅ¡ kiekvieno atlyginti po 10 000 eurų neturtinę žalÄ , savo dalį jis visiÅ¡kai atlygino. Teismui pateikė duomenis apie savo sužadėtuves, yra padavęs pareiÅ¡kimus kurti Å¡eimÄ , vestuvės planuojamos (duomenys neskelbtini).

Ateityje planuoja kurti Å¡eimÄ , iki tol nori baigti universitetÄ , įgyti didesnes pajamas, vėliau norėtų susilaukti vaiko. Ateityje neketina nusikalsti, prioritetas jo gyvenime – Å¡eima. Administracine tvarka baustas lyg ir nėra. Jam tai yra didelė pamoka, jÄ visada prisimins, niekada nebesivels į konfliktus, supranta, kad viskÄ galėjo iÅ¡spręsti žodžiais. Su tėvais bendrauja labai artimai ir kasdien, su sese taip pat yra labai artimas.

3. Kaltinamasis E. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad pamena, jog jo draugų kompanija: jis, P. M., M. Z., R. S., D. K., S. Å ., A. A. su merginomis, jų vardų dabar nepamena, plaukė baidarėmis (duomenys neskelbtini) upe ir atplaukė į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ . TÄ kelionę suorganizavo draugas S. Å .. Atplaukus į sodybÄ pastatė baidares, pridavė įrangÄ , vieni nuėjo statyti palapines, kiti – iki maÅ¡inų pasiimti daiktų. Jų automobiliai buvo palikti sodybos automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje.

Jis daiktus jau buvo pasiėmęs ir buvo pradėjęs statyti palapinę, kai prie jo priėjo A. A. ir pasakė, kad prie maÅ¡inų vyksta konfliktas. Jis metė statyti palapinę ir su A. A. nuėjo pasižiÅ«rėti, kas ten per konfliktas. Nuėjęs prie maÅ¡inų, pamatė M. Z., jo merginÄ G., P. M. ir kitÄ kompanijÄ , tarp jų vyko žodinis konfliktas. Atėjęs nesuprato dėl ko vyksta konfliktas. Tik po to sužinojo, kad prie G. buvo prisikabinęs kažkas iÅ¡ nukentėjusiojo kompanijos. Priėjęs, jis stovėjo nukentėjusiajam iÅ¡ kairės Å¡onu, nukentėjęs buvo jam Å¡iek tiek už nugaros.

Vienu metu, kai buvo pasisukęs į savo draugus, jį kažkas pastÅ«mė. Sureagavęs į tai, jis vienÄ kartÄ nukentėjusiajam sudavė deÅ¡ine ranka į galvÄ , į pakauÅ¡io sritį. Nukentėjusysis nuo jo suduoto smÅ«gio nenugriuvo, bent jis to nematė – jis stovėjo prie pat nukentėjusiojo, todėl smÅ«gis tikrai negalėjo bÅ«ti stiprus. Sudavęs iÅ¡ karto atsisuko pažiÅ«rėti, ar daugiau niekas nesiruoÅ¡ia suduoti jam. Pasisukęs pamatė P. M., besikeliantį nuo maÅ¡inos priekinės dalies Å¡ono.

Nuo ko P. M. nugriuvo ant automobilio, jis nematė. Tuo metu toje vietoje buvo sÄ myÅ¡is, ten buvo ir jo draugų, ir kita kompanijos. Po Å¡ių įvykių prie jo priėjo R. S. ir jie nuėjo toliau statyti palapinę. Dar prieÅ¡ tai eidamas matė atvykstančiÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ sodybos savininkę ar moterį, atsakingÄ už sodybÄ . Nematė, jog nukentėjusiajam bÅ«tų sudavę kiti asmenys. 3.1. Kai plaukė baidarėmis, jis iÅ¡gėrė kelias skardines alaus, bet įvykio metu girtas tikrai nebuvo.

Po įvykio, kai atsisėdo prie stalo, tada iÅ¡gėrė daugiau alkoholinių gėrimų. Ä®vykio metu, prieÅ¡ tai plaukimo metu iÅ¡gertas alus, įtakos jo elgesiui neturėjo, situacijÄ vertino blaiviai. 3.2. Jis neadekvačiai sureagavo į tÄ situacijÄ . Dėl savo poelgio labai gailisi ir nori atsipraÅ¡yti L. P. prieÅ¡ teismÄ . Jis atlygino nukentėjusiajam 1100 eurų žalos – 100 eurų už sugadintÄ turtÄ ir 1000 eurų neturtinės žalos. Nuo gegužės mėnesio iki dabar, jokių įmokų nemokėjo, bet, jeigu reikės, sutinka sumokėti.

Sutinka su dalimi pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos, dėl sužalojimo suduodant smÅ«gį. Negali įvardyti, kokiÄ Å¾alÄ galėjo padaryti tuo savo veiksmu. ŽalÄ ligonių kasoms atlygino visi lygiomis dalimis. Yra pateikti dokumentai, jis tiksliai dabar nepamena, kiek jis asmeniÅ¡kai sumokėjo. Padarė dėl savo poelgio iÅ¡vadas ir ateityje taip nedarytų, nesiveltų į tokias situacijas. Yra padavęs praÅ¡ymÄ taikyti jam laidavimÄ , supranta galimo laidavimo sÄ lygas. Dirba ir dirbs toliau, jo laiduotoja bÅ«tų motina J.

B.. Su mama palaiko artimus ryÅ¡ius, su ja gyvena, kiekvienÄ dienÄ su ja matosi.

4. Kaltinamasis M. Z. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis su G., A. A., jo draugė E., P. su D., S. Å ., E. B., D. K. su žmona, kitų nepamena, – galėjo bÅ«ti iÅ¡ viso 12 asmenų, atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ , ten plaukė baidarėmis (duomenys neskelbtini). Jis baidarėje plaukė su G.. Paplaukioję visi grįžo į tÄ pačiÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ , savininkams pridavė daiktus ir nuėjo prie pavėsinių.

Plaukimo metu jokio alkoholio nevartojo. Jis nuėjo į maÅ¡inÄ , paėmė palapinę ir pradėjo jÄ statyti. G. nuėjo iÅ¡simaudyti, nes jai buvo karÅ¡ta. Kai grįžo iÅ¡simaudžiusi, iÅ¡ karto nesakė, kad jÄ prie vandens užkabino. Kai pasistatė palapinę, ėjo su ja iki maÅ¡inos paimti kitų daiktų ir tada ji pasakė, kad prie vandens jÄ užkabino, tada ji pamatė nukentėjusiojo draugus ir pasakė, kad prie vandens jÄ užkabino. Ji nenurodė konkrečiai žmogaus, kuris jÄ užkabino, iÅ¡ ten buvusių vaikinų vienÄ ji nurodė, kad tai galėjo bÅ«ti tas, bet tai nebuvo nukentėjusysis.

Ji pasakojo, kad jai sakė, jog „Gera tavo Å¡ikna, papisčiau“ ir kai ji ėjo nuo vandens, čiupo jai už rankos ir patraukė į save. G. sakė, kad į tai ji nieko neatsakė ir nuėjo. Prie maÅ¡inos kaip tik stovėjo vaikinai iÅ¡ tos kompanijos, todėl jis jų paklausė, ar ne jie užkabino merginÄ . Jie atsakė, kad ne, ir tada jie su G., pasiėmę daiktus, nuėjo. IÅ¡sikrovę daiktus ėjo pasiimti kitų daiktų, tada jau tų vaikinų ten buvo kokie 8, visi stovėjo aikÅ¡telėje aplink maÅ¡inÄ Å¡alia jų maÅ¡inos.

Jiems einant su G. link maÅ¡inos, kažkuris iÅ¡ jų kompanijos suriko: „Ko tu čia ateini“ ar kažkÄ tokio „Pisk tu nahui“. Kai atėjo prie maÅ¡inos, jis paklausė, kuris čia „siuntinėjasi“. Tuo metu jiems iÅ¡ paskos atėjo P. ir paklausė, kas čia vyksta. Jis pasakė, kad ta kompanija „siuntinėjasi“. Ten labai greitai viskas vyko: jie su ta kita kompanija keikė vienas kitÄ , „siuntinėjosi“, paskui nustojo, tada priėjo E. ir sudavė smÅ«gį. Nepastebėjo, ar E. B. kažkas pastÅ«mė, nes tada jie su P. buvo rato viduryje, kadangi nukentėjusiojo draugų kompanija buvo juos apstoję ratu.

Matė, kaip E. B. sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam. Tuo metu, kai E. B. sudavė, jie su P. atsitraukė, L. P. dėjo žingsnį link jo, tuo metu jis irgi nukentėjusiajam sudavė kažkur į veidÄ , net nežiÅ«rėjo, kur. Po jo smÅ«gio L. nenugriuvo, Å¡oko prie P., tada Å¡is spyrė koja nukentėjusiajam kažkur į galvÄ . Nematė, nei kuria koja spyrė, nei kaip, nes viskas vyko labai greitai. Po smÅ«gio koja, nukentėjusysis nenugriuvo. Tada kažkuris iÅ¡ L. P. draugų sudavė P. ir jam.

Nematė, kas trenkė, nes sudavė iÅ¡ nugaros. Po smÅ«gio jis susirietė ir tada keliese jį mušė. Tuo metu atvažiavo savininkai ir visi atsitraukė. Jam buvo Å¡onas mėlynas ir ausis mėlyna. Nesikreipė, kad dėl Å¡ito bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po konflikto, kai atvažiavo savininkai ir viskas baigėsi, jie su G. pasiėmė likusius daiktus iÅ¡ automobilio ir nuėjo prie palapinės. Visa jų kompanija pasiliko sodyboje, ten nakvojo, daugiau tÄ vakarÄ jokių konfliktų nebuvo. 4.1.

Dabar supranta, kad nebuvo visiškai jokio motyvo suduoti L.. Tiesiog taip atsitiko – kai E. sudavė nukentėjusiajam, šis žengė žingsnį link jo ir tada jis sudavė. Nukentėjęs tuo metu ėjo link jo, atrodė agresyviai, buvo nepatenkintas. Tuo metu, kai vyko konfliktas, kai sudavė smūgį, buvo blaivus, alkoholio nebuvo vartojęs. Savo elgesį vertina labai blogai. Šiuo metu yra studentas, (duomenys neskelbtini). Supranta, kad kaip būsimam (duomenys neskelbtini), muštis nedera. Prisipažįsta dėl įvykio, gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo detalizuoti savo parodymų ir atsakinėti į klausimus, nes viskÄ jau buvau pasakęs, kas kur buvo ir kaip kur trenkė. IÅ¡ pradžių neigė savo kaltę ir teigė, kad nukentėjusiajam nesudavė, nes žinojo, kad savo smÅ«giu L. P. tokių sužalojimų padaryti tikrai negalėjo. IÅ¡ pradžių apie įvykį papasakojo viskÄ , tik nesakė, kad sudavė, o po to prisipažino, kad trenkė L.. 4.2. Å iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Negavo diplomo, nes buvo netinkamai paraÅ¡ytas diplominis darbas ir gynimo metu nepraleido.

Å iuo metu nedirba, o rudenį vėl mokysis. Pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti nuo bausmės pagal laidavimÄ , jo laiduotoja bÅ«tų motina M. K.. Jis gyvena su tėvais, kartais bÅ«nu pas draugę, bet su motina palaiko artimus santykius. Yra atlyginęs dalį žalos, vasarÄ papildomai daugiau nieko neatlygino. Ligonių kasoms žalÄ atlygino visi lygioms dalims. Pirma atlygino žalÄ ligonių kasoms, nes taip patarė advokatė.

5. Nukentėjęs L. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis, D. L., G. V., D. M., G. A., S. B., A. G. ir M. D. praplaukė baidarėmis (duomenys neskelbtini) ir grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ . Kadangi plaukdami buvo apsivertę, grįžę gręžėsi rÅ«bus, tarėsi, kÄ veiks grįžę į miestÄ , nes toje sodyboje pasilikti nakvoti neplanavo. Pasiskambino draugams, kad atvažiuotų jų parsivežti, nes plaukdami vartojo alkoholį. Kai parplaukė, pro jų kompanijÄ Ä—jo mergina ir kažkuris iÅ¡ jo kompanijos draugų garsiai pastebėjo, kad ji gerai atrodo, paklausė, su kuo ji čia yra.

Ji atsakė, kad čia atvyko su draugais ir tuo viskas baigėsi, jokių sÄ lyčių, jokių įžeidimų ar kažko panaÅ¡aus nebuvo. Jis su M. plaukė vienoje baidarėje, su juo iÅ¡sigręžę rÅ«bus pamatė, kad liko vieni. Susipakavo savo rÅ«bus ir pradėjo eiti link maÅ¡inų aikÅ¡telės, nes ten turėjo atvažiuoti draugai jų paimti. Einant pastebėjo, kad vienas vaikinas, nedraugiÅ¡kai nusitekęs, Å¡Å«kauja klausdamas, kas jį pasiuntė „nahui“. Artėjant link jų automobilių stovėjimo vietos, jis su Å¡iuo vaikinu susidÅ«rė pusiaukelėje.

Å is paklausė jo, kas jį pasiuntė „nahui“. IÅ¡ pradžių iÅ¡ iÅ¡vaizdos jis to vaikino neatpažino, bet paskui iÅ¡ konteksto suprato, kad tai buvo M. Z.. Jis M. Z. atsakė, kad nieko nežino, nes kÄ tik atėjo. Jis buvo labai draugiÅ¡kai nusiteikęs ir visiÅ¡kai nenorėjo jokių problemų. Su M. Z. diskutuojant pastebėjo, kad jo draugas M., su kuriuo ėjo link maÅ¡inų, kažkur pradingo, jo nebuvo matyti. Kalbantis su M. Z., matė kokio kÅ«no sudėjimo Å¡is, todėl tuo metu didelio pavojaus sau neįžvelgė.

Su M. Z. jie Å¡iek tiek apsižodžiavo, M. Z. jis pasiuntė „nahui“, Å¡is jį irgi pasiuntė ir tuo metu priėjo keletas M. Z. draugų. Jau tada suprato, kad tas jų dialogas gali baigtis kažkuo rimčiau. Jis pasisuko 45 laipsniais į deÅ¡inę, nes pamanė, kad, jeigu M. Z. draugai eis link jo, tai jis eis link savo kompanijos, vis bus kažkokia savisauga. Tuo metu, kaip supranta, sulaukė smÅ«gio, nes prarado koordinacijÄ ir atsidÅ«rė ant žemės. Keldamas galvÄ pamatė, kad į jį „pareina“ koja.

Jis nesuvokė, nei kur konkrečiai gavo smÅ«gį, nei iÅ¡ ko, tiesiog atsidÅ«rė ant žemės. Jis pamena tik vienÄ smÅ«gį ranka ir po to tÄ kontrolinį smÅ«gį į galvÄ iÅ¡ kojos. Nei kas sudavė pirmÄ smÅ«gį, nei kas sudavė koja, nematė. Atsistojęs apsižvalgė ir pamatė prieÅ¡ save kažkokį nepažįstamÄ vaikinÄ , trenkė jam į galvÄ , paskui pajuto sunkumÄ veide, pradėjo Å¡lubuoti matymas, visiÅ¡kai užkrito viena akis. Priėjęs prie pirmo pasitaikiusio automobilio jo stikle pamatė savo atvaizdÄ : atrodė, kad jo kaktoje yra kažkokia duobė.

Apsidairęs pamatė, kad kažkas iÅ¡ jo kompanijos stovi su Å¡ampano buteliu, pasiėmė tÄ Å¡ampano butelį, nubėgo prie (duomenys neskelbtini), prisipylė vandens ir pradėjo Å¡aldyti žaizdÄ . Kai grįžo prie kompanijos, prie jo priėjo M. ir pasakė, kad jam iÅ¡ ausies ir iÅ¡ galvos kraujuoja, kad akis iÅ¡ viso „kosmosas“, kad reikia bÅ«tinai važiuoti į ligoninę. 5.1. Apie nuolatinius konfliktus su jų kompanija toje sodyboje iÅ¡girdo pirmÄ kartÄ ir nieko bendra su tuo neturi, nes jis plaukė tuo marÅ¡rutu iÅ¡ tos sodybos pirmÄ kartÄ , tas plaukimas buvo užsakytas ne jo vardu, todėl nieko paaiÅ¡kinti apie tai, kad neva yra ten kažkaip pasižymėję, tikrai negali. 5.2.

Ä®vykio metu buvo iÅ¡gėręs, bet blaiviai mÄ stė, nebuvo agresyviai nusiteikęs. Pabrėžia, kad vienos promilės girtumas tai nėra daug, tuo labiau, kad visÄ dienÄ judėjo, visÄ dienÄ buvo fizinis krÅ«vis – irklavimas, o tai irgi atima daug ir slopina alkoholio poveikį. 5.3. VisiÅ¡kai palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Neįsivaizduoja, ar kada nors galės pasakyti, kad yra visiÅ¡kai iÅ¡gijęs po tos traumos, nes nuolat jaučia jos padarinius: reiÅ¡kiant elementariausiÄ emocijÄ , pakeliant antakius jaučia, kaip sraigtas prasikeičia su mėsos gabalu.

Ir kai tai iÅ¡girsta, pradeda dėl to „užsiciklinti“. Ūmaus, nuolatinio skausmo nėra, bet jo sveikatos bÅ«klė yra neprognozuojamas dalykas. Å iuo metu vartoja B grupės vitaminus dėl galvos nutirpimo toje vietoje, kur įdėta plokÅ¡telė, nes ten yra nejautri vieta. Jeigu norėtų panaikinti tÄ iÅ¡sikiÅ¡usį sraigtÄ , kuris trukdo ir su kuriuo prasikeičia tas mėsos gabaliukas, jam turėtų iÅ¡imti visÄ plokÅ¡telę. Ji yra sudaryta iÅ¡ Å¡eÅ¡ių sraigtų, vieno niekas nekeičia.

Ta operacija bÅ«tų daroma per tÄ patį randÄ , todėl jo panaikinimas užtruktų dvigubai ilgiau, negu dabar ir kainuotų taip pat brangiau. Å iuo metu jam tai nėra svarbu, bet, kai turės atliekamų pinigų, tikrai tas operacijas pasidarys. Sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo klausimÄ , dėl to, ar reikėtų iÅ¡dalinti žalos atlyginimÄ kaltinamiesiems pagal suduotÄ smÅ«gį ir padarytÄ Å¾alÄ , galvoja, kad realiai tÄ Å¾mogų prie tokio veiksmo privedė ir kitų įtaka. Mano, jog įvykis įvyko ne Å¡iaip sau, gal P. M. net nebÅ«tų trenkęs, jeigu jo nebÅ«tų privedę prie to.

Jis mano, kad visi kalti, kad ir kas kokį smūgį sudavė, P. M. tiesiog nepasisekė, kad tokios pasekmės atsirado po šio smūgio. 5.4. Šitas sužalojimas padarė įtakos jo gyvenimui. Įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), iki tarnybos pabaigos buvo likę 2 mėnesiai, iš karto po šitos tarnybos planavo pasilikti (duomenys neskelbtini), bet jam nepavyko ir galėjo pradėti tarnauti tik praėjus pusei metų po operacijos, nes norėjo įsitikinti, kad viskas gerai sugijo, todėl planai nusikėlė.

Å iuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Tarnyba yra statutinė. Jo bendrai fizinei sveikatai vien pooperacinė bÅ«sena padarė didelės įtakos, nes keturis kartus per dienÄ leidžiami antibiotikai, kiti vaistai kÅ«no nestiprina.

6. Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis E. B. yra jos sÅ«nus, jog ji palaiko praÅ¡ymÄ skirti jÄ sÅ«naus laiduotoja. Ä®vykio aplinkybių nežino, tačiau žino tiek, kad įvyko kažkoks konfliktas ir jos sÅ«nus labai dėl to gailisi. IÅ¡ karto grįžęs apie tai jai papasakojo, labai dėl to iÅ¡gyvena. Iki Å¡ito įvykio jokių problemų dėl sÅ«naus elgesio nėra turėjusi. Å iuo metu gyvena su sÅ«numi dviese. SÅ«nus dirba ir ji dirba, kasdien su juo matosi.

Jis įsiklauso į jos patarimus dėl gyvenimo, dėl elgesio, jie tarpusavyje labai draugiÅ¡kai bendrauja. Ji nėra bausta administracine tvarka, nebuvo teista. SÅ«nus prisideda prie bendrų iÅ¡laidų padengimo. Jeigu teismas skirtų laidavimÄ , sugebėtų jam padaryti teigiamÄ Ä¯takÄ , kad ateityje jis nedarytų jokių nusižengimų, nusikaltimų. SÅ«nus žalÄ atlygino savarankiÅ¡kai, ji prie to neprisidėjo. PraÅ¡ytų teismo skirti laidavimÄ be įmokos, nes neturi galimybės sumokėti įmokos, kadangi Å¡iuo metu su finansais yra prastai.

7. Liudytoja M. K. teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja paaiÅ¡kino, jog yra pateikusi praÅ¡ymÄ , kad sÅ«nus bÅ«tų perduotas jai pagal laidavimÄ . Jie gyvena tikrai neblogai ir draugiÅ¡kai. SÅ«nus jau yra suaugęs, neturi supratimo, kaip taip atsitiko. Jis turi labai daug draugų – ir iÅ¡ darželio, ir mokykloje, visi jį girdavo, kaip gerÄ vaikÄ . Kur tik jis važiuodavo, visur susiranda draugų. Jis yra bendraujantis, draugiÅ¡kas, kaip čia taip įvyko net negali pasakyti. Iki Å¡ito įvykio absoliučiai jokių problemų su sÅ«numi nėra buvę, nieko blogo apie jį negali pasakyti.

SÅ«nus turi draugę, bÅ«na ir pas jÄ . Ji yra dirbanti, nėra teista, administracine tvarka bausta vienÄ kartÄ už leistino greičio virÅ¡ijimÄ . SÅ«nui nepavyko Å¡iais metais baigti mokslų, vasarÄ nedirbo. SÅ«nus labai iÅ¡gyvena, kad taip įvyko, jie su vyru padeda ir padės jam, kiek galės, bėdoje nepaliks. Jeigu teismas taikytų laidavimÄ , ji galėtų daryti gerÄ Ä¯takÄ sÅ«nui. ŽalÄ nukentėjusiajam sÅ«nus atlygino su jos ir vyro pagalba. Jeigu teismas paskirtų laidavimÄ , praÅ¡ytų skirti jį be įmokos.

Dėl sumos dydžio, jeigu teismas paskirtų laidavimÄ su įmoka, – sutiks su tokia, kokiÄ paskirs teismas.

8. Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjęs L. P. yra jos sÅ«nus. (duomenys neskelbtini) sÅ«nus su draugais plaukė baidarėmis. Buvo su juo sutarę, kad jis grįš namo 20 val., bet 17 val. jis paskambino ir pasakė, kad grįš jau netrukus. RuoÅ¡iant vakarienę, apie 18.30 val., sÅ«nus vėl paskambino ir pasakė, kad neiÅ¡sigÄ stų, tačiau jį veža į (duomenys neskelbtini) klinikas. Ji iÅ¡ paskos nuvažiavo į klinikas, ten sÅ«nui atliko tyrimus, o 5 val. ryte jį parvežė atgal į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nes negalėjo daryti operacijos, reikėjo laukti, kol atslÅ«gs patinimas.

SÅ«nus jai papasakojo, kad parplaukė su baidarėmis į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ ir jau ruošėsi eiti prie automobilių važiuoti namo, kai (duomenys neskelbtini) upėje pastebėjo besimaudančiÄ merginÄ . IÅ¡ sÅ«naus kompanijos merginÄ kažkuris vaikinas pakalbino. Merginai nusimaudžius ir nuėjus atgal į pavėsinę sÅ«nus teigė, kad pamatė, jog iÅ¡ tos pačios pavėsinės, kur nuėjo mergina atėjo vienas vaikinas ir pradėjo kabinėtis prie jo draugų. SÅ«nus nuėjo skirti, kai staiga pajuto, kaip jį pargriovė ir pradėjo spardyti.

Keliese spardė ir kas spardė negalėjo pasakyti, nes tų asmenų nepažįsta. SÅ«nus teigė, kad buvo su Å¡iais draugais: L. D., M. D., S. B., A. G., G. V., D. M.. Po pokalbio su sÅ«numi, (duomenys neskelbtini) ji nuvažiavo į sodybÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Sodyboje bendravo tik su administratorėmis, kurios nurodė, kad sÅ«nų sumuÅ¡usi kompanija dar ir dabar „baliavoja“ pavėsinėje. Administratorės nurodė, kad matė, kaip dabar vienas iÅ¡ kompanijos vaikinų vilkintis mėlynos spalvos Å¡ortais ir mėlynos spalvos marÅ¡kinėliais, neaukÅ¡tas, stamboko kÅ«no sudėjimo, pirmas pradėjo kabinėtis prie sÅ«naus draugų.

Koks to vaikino vardas administratorės pasakyti negalėjo. Ji bendravo su administratorėmis G. ir A. M.. A. M. teigė, kad vakar dirbo ir viskÄ matė. SÅ«nus gyvena su ja kartu. Jo sveikatos bÅ«klė yra bloga. Iki to įvykio jis tikrai nesiskundė sveikata, o dabar jam galvoje yra įdėta plokÅ¡telė. Daktarai norėjo iÅ¡vengti tos plokÅ¡telės įdėjimo, tačiau negalėjo, nes pats gydytojas pasakė, jog dar nėra matęs taip sutrupinto kaukolės kaulo ir niekaip kitaip nebuvo įmanoma jo atstatyti.

Todėl dabar sÅ«nus nuo elementariausio pasilenkimo dėl to svetimkÅ«nio jaučia nuolatinį skausmÄ , kertasi jam ten kažkas. Nekalbant apie sveikatos bÅ«klę, vizualiai matosi, kad yra subjaurotas veidas. Sveikatai tai labai atsiliepė: jį ir pykina, ir svaigsta galva, kai pabÅ«na ilgiau pasilenkęs. Atstatyti randus ir veido deformacijÄ Ä¯manoma, kreipėsi į gydytojÄ , tokiÄ operacijÄ daro plastikos chirurgas. RandÄ galima bus tik pagražinti, jo panaikinti, kaip pasakė gydytojas, nepavyks. PlokÅ¡telės niekada gyvenime neiÅ¡ims, o kad nebesikirstų tas plokÅ¡telės sraigtas galvoje, kuris dabar kertasi, reikalinga atlikti operacijÄ ir gydytojas neužtikrino, kad po operacijos sugijus to nebebus, nes tas sraigtas pradėjo kirstis tik praėjus trims mėnesiams po operacijos, kai pradėjo gyti.

SÅ«nus lėšų nurodytoms operacijoms atlikti neturi, nes dirba pirmoje darbovietėje gal pusmetį, iÅ¡ gaunamų pajamų dar pakankamai savęs neiÅ¡silaiko, o pradinei operacijai reikės 3,5 tÅ«kstančių eurų, neskaitant to, ko dar reikės vėliau. Dabar tokių lėšų jis tikrai neturi, o jeigu ateityje jis lėšų turės, faktas, kad jis tikrai darysis tÄ operacijÄ , kad elementariausias pažiÅ«rėjimas į veidrodį jam neprimintų to, kas įvyko. Ä®vykis buvo tuo metu, kai sÅ«nus atliko savanoriÅ¡kÄ karo tarnybÄ .

Rugsėjo viduryje jis turėjo jÄ baigti, o ėjo jis ten dėl to, kad jau nuo 12 klasės buvo užsidegęs dirbti karo policijoje. Kažkas paskatino jį atlikti savanoriÅ¡kÄ karo tarnybÄ , o po jos sÅ«nus planavo įsidarbinti karo policijoje, tačiau po operacijos gydytojas pasakė, kad dėl plokÅ¡telės mažiausiai pusmetį jis negalės net kepurės ant galvos užsidėti. Tas įvykis apribojo jam tas galimybes, jis turėjo atsisakyti savo planų ir tas įvykis labai stipriai jį paveikė.

Po įvykio praėjus mėnesiui laiko, tikrai ne anksčiau, gal net vėliau, L. pasakė, kad jam parašė P., jis nori atvažiuoti pasikalbėti. Jie nuvažiavo, tada buvo atvažiavusi P. motina ir vieno vaikino tėvas, nežino, kurio. Susitikus, M. išpūtęs akis jai ir L. sakė, kad jo ten nebuvo, kad jį čia nori „prikabinti“, sakė, kad L. jo nematė, kad jis ten nedalyvavo, o P. pripažino, kad sudavė L.. Daugiau nei mėnesį laiko, kol vyko visos operacijos, ji kasdien buvo ligoninėse, sėdėjo prie sūnaus lovos, o jie nė vienas nebuvo nei atvažiavęs, nei atsiprašė.

Å iuo metu sÅ«nus dirba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Gydytojų komisijÄ jis praėjo prieÅ¡ 7 mėnesius, komisija davė iÅ¡vadÄ , kad jis gali dirbti.

9. Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo, o nukentėjusysis yra jo draugas. Jau daugiau nei prieš metus, liepos 7 d., jis su draugais: L. P., D. L., S. B., G. V., G. A., D. M., A. G., plaukė (duomenys neskelbtini) upe baidarėmis (duomenys neskelbtini). Neplanavo ten pasilikti nakvynei, todėl po paplaukiojimo, apie 17 val., jie jau ėjo link mašinų, nešėsi daiktus, jau buvo atvažiavęs draugas jų parvežti į (duomenys neskelbtini). Jiems parplaukus, vienas iš draugų – D.

L., eidamas pro Å¡alį prie upės užkalbino kažkokiÄ merginÄ . Nežino, ko jis jos paklausė, bet tai nebuvo piktas bendravimas. Plaukimo metu jis buvo iÅ¡gėręs pora alaus, tačiau buvo ganėtinai blaivaus proto, adekvačiai viskÄ vertino, alkoholis jo elgesiui įtakos nepadarė. Prie maÅ¡inos iÅ¡girdo Å¡Å«kavimus ir pamatė, kad minia vaikinų artėja link jų ir tada suprato, kad gali kilti problemų. L. norėjo iÅ¡spręsti viskÄ taikiai ir nuėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas čia vyksta.

Prie automobilio buvo visi jų draugai, tuo metu jau dėjosi daiktus į maÅ¡inÄ . L. paėjo 3 – 4 žingsnius toliau nuo jų buvimo vietos, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, kas nutiko, o jis liko stovėti prie maÅ¡inos. IÅ¡ pradžių priėjo gal 4 vaikinai, paskui jų vis daugėjo, kai žmonės pamatė, kad čia kažkas vyksta, pradėjo ten eiti visiÅ¡kai nepažįstami žmonės ir stebėjo, kas vyksta. Ä®vykio vietoje tikrai buvo daug žmonių. Staiga įvyko kontaktas iÅ¡ nugaros ir smÅ«gis iÅ¡ priekio, prasidėjo suirutė, o po kelių sekundžių jis pamatė L. kruvinÄ . 9.1.

Kadangi įvykis buvo jau seniai, tai patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtina, kad L. daugiau bendravo su vienu vaikinu, jis dabar vilki juodais marÅ¡kinėliais. Patvirtina, kad vienas vaikinas, stambus, L. pastÅ«mė iÅ¡ nugaros tiesiai ant „(duomenys neskelbtini)“, o žodinis konfliktas buvo su „(duomenys neskelbtini)“. Pirma kontaktas buvo iÅ¡ nugaros, nors jis pats sunkiai matė, kas ten buvo, bet matė, kad L. pastÅ«mė, o tada buvo smÅ«gis į galvÄ . Jis matė tik kontaktÄ L. iÅ¡ nugaros ir smÅ«gį į veidÄ iÅ¡ priekio, daugiau nieko, nes prasidėjo bruzdesys, sÄ myÅ¡is, buvo daug žmonių.

Jis pats to įvykio metu nenukentėjo, taip pat pats niekam smÅ«gių nesudavė. Nematė, kad kas nors daugiau iÅ¡ jų, ar iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kompanijos vienas kitam bÅ«tų sudavęs smÅ«gius. Kai pamatė, kad L kruvinas ir puolė prie jo ir iÅ¡ karto vedė jį prie vandens, rado tuščiÄ butelį, pripylė jį Å¡alto vandens ir uždėjo ant žaizdos, kad sumažėtų patinimas. 9.2. Jis matė, kad L. buvo pastumtas ir jam buvo suduotas vienas smÅ«gis į kairę veido pusę.

L. smÅ«gį į veidÄ sudavė vaikinas dabar esantis su juodais marÅ¡kinėliais. (Vaikinas su juodais marÅ¡kinėliais prisistato esÄ s M. Z.). 9.3. Taip pat pamena, kad aukÅ¡tas vaikinas labiausiai reiÅ¡kėsi, Å¡Å«kavo, keikėsi ir vadinosi įvairiausiais žodžiais, jis jam labiausiai įstrigo. Jis yra Å¡iandien teismo salėje, sėdi kairėje pusėje. (Liudytojo nurodytas asmuo, prisistato esÄ s P. M.). Jis nematė, kad P. M. kam nors suduotų. 9.4. Dėl trečio vaikino – neįstrigo, kad Å¡is bÅ«tų Å¡Å«kavęs ar kažkaip kitaip reiÅ¡kęsis, bet konfliktas iÅ¡ nugaros prasidėjo bÅ«tent nuo Å¡ito vaikino.

Kaip jis suprato, bÅ«tent Å¡is vaikinas pastÅ«mė nukentėjusįjį ir tada L. P. griuvo į priekį. Nematė, kad L. P. Å¡ito konflikto metu atliktų kokius nors veiksmus. Anksčiau toje „(duomenys neskelbtini)“ sodyboje jam nėra buvę incidentų, apie kitus draugus neteko to girdėti, kiek žino, jokių incidentų ten niekam nėra buvę. 9.5. Žodinio konflikto metu tie vaikinai lyg ir klausė L., kas kalbino jų merginÄ , kas jai kÄ padarė, bet, kaip jau minėjo, iÅ¡ jų pusės tikrai nieko blogo nebuvo tarp jų ir tos merginos.

Fizinio kontakto irgi nebuvo, buvo tik pakalbinimas. Kalbinant tÄ merginÄ , nebuvo naudojami necenzÅ«riniai žodžiai. Kiek žino, L. su tos kompanijos kitomis merginomis nebendravo. 9.6. PirmÄ kartÄ buvo apklaustas liepos 17 d., tada geriau prisiminė įvykio detales. Tada nurodė „(duomenys neskelbtini)“ vaikinÄ su mergina, nurodė, kad rinkosi daugiau vaikinų, o apie aukÅ¡tÄ vaikinÄ nieko nenurodė, nes tyrėja jo nieko apie tai neklausė. Antros apklausos metu gruodžio mėnesį jau nurodė aukÅ¡tÄ vaikinÄ , nes tyrėja apie jį daugiau klausinėjo.

Apklausos metu braižė įvykio schemÄ . Pažymėjo L. stovėjimo vietÄ , „(duomenys neskelbtini)“ (liudytojas nurodo į kaltinamÄ jį E. B.) ir „(duomenys neskelbtini)“ (liudytojas nurodo į kaltinamÄ jį M. Z.) stovėjimo vietÄ , savo draugų ir savo stovėjimo vietas, tačiau nepažymėjo aukÅ¡to vaikino stovėjimo vietos, nes ko jo tyrėja prašė pažymėti, tÄ ir pažymėjo. Jis atsakinėjo į tyrėjos klausimus, nebuvo kitų priežasčių, kodėl atsirado parodymai apie tÄ aukÅ¡tÄ ir sportiÅ¡kiausiÄ vaikinÄ .

Apklaustas vėliau, galėjo prisiminti daugiau detalių. Pirmos apklausos metu apie tÄ aukÅ¡tÄ vaikinÄ nieko nesakė, nes apie jį buvo mažai kalbama. Jis atpažino tÄ sportiÅ¡kÄ aukÅ¡tÄ vaikinÄ atpažinimo metu. Jam buvo pateikta daug vaikinų nuotraukų ir jis iÅ¡ visų iÅ¡skyrė tris vaikinus, kurie sėdi Å¡ioje salėje.

10. Liudytojas D. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ su draugų kompanija plaukė baidarėmis (duomenys neskelbtini) upe. Plaukė jis, L., M., G., S., A., G.. IÅ¡ pradžių plaukė baidare dviese, bet taip gavosi, kad parplaukė jis vienas, nes beplaukiant juokaudami apvirto, iÅ¡krito į vandenį kartu plaukusio draugo kolonėlė, dėl to truputį apsipyko, kad ji suÅ¡lapo, ir jis parėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ pėsčiomis. Plaukiant gėrė alų, jis iÅ¡gėrė pora alaus.

Paplaukioję grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ , kai lipo iÅ¡ baidarių, ant kranto buvo kažkokia panelė. Jie su ja kažkÄ kalbėjosi, persimetė pora žodžių. Su ja kalbėjosi visi trys: jis, S. B. ir dar kažkas, tačiau nepamena, kas. Jie tiesiog paklausė, kas gero, ir panaÅ¡iai, daugiau nieko. Nežino, kuris buvo to pokalbio su mergina iniciatorius. Tiesiog paklausė jos kas gero, ir viskas, jokio priekabiavimo prie jos nebuvo. Ji buvo viena, nepastebėjo, kad dar kas nors bÅ«tų kartu su ja.

Pakrantėje prie jų buvo priėjęs kažkoks vyrukas, bet taip ir nesuprato, ko jis norėjo. Å is vaikinas kažkÄ minėjo apie merginÄ , tai gali bÅ«ti, kad priėjimo prie jų priežastis buvo tas pabendravimas su mergina. Gal Å¡is vaikinas kažkur buvo Å¡alia ir matė, kad jie iÅ¡lipdami iÅ¡ baidarių pakalbino merginÄ , bet tas pakalbinimas truko keletÄ sekundžių – jie padėjo baidares ir nuėjo link maÅ¡inos. Kai nuėjo prie automobilių, prie jų atėjo kažkoks vaikinas, nežino jo nei vardo, nei pavardės, ir prasidėjo konfliktas, Å¡is vaikinas juos kaltino, kad jie kažkÄ padarė.

Ikiteisminio tyrimo metu šį vaikinÄ Ä¯vardijo „(duomenys neskelbtini)“. Jis yra Å¡iandien salėje, sėdi pirmas iÅ¡ deÅ¡inės. (Nurodytas asmuo prisistato esÄ s M. Z.). L. norėjo žodžiais iÅ¡siaiÅ¡kinti, ramino tÄ vaikinÄ , kiti irgi sakė, kad skirstomės savais keliais ir viskas, bet tada beÅ¡nekant, L. iÅ¡ nugaros pastÅ«mė aukÅ¡tesnis už tÄ pirmÄ vaikinÄ , jis yra čia, sėdi antras. (Nurodytas asmuo prisistato esÄ s E. B.). Po to, kai L. pastÅ«mė, buvo smÅ«gis iÅ¡ priekio, smÅ«giavo tas pirmas vaikinas, su kuriuo L. kalbėjosi - „(duomenys neskelbtini)“.

Kad dar kas nors suduotų L., nepastebėjo, viskas vyko labai greitai. Labai gerai prisimena, kad pastūmė ir paskui trenkė. Kad kas nors būtų spyręs L., nepastebėjo, nes L. lyg ir virto, buvo sunku pamatyti. Kad L. būtų kam nors sudavęs, tikrai nematė. Jis pats to konflikto metu nenukentėjo ir pats nieko tikrai nemušė. Po incidento L. sužalojimai matėsi iš karto: jo kairė akis buvo užkritusi, matėsi kraujas. Tas konfliktas truko labai trumpai, su šūkavimu gal tik pora minučių.

Po konflikto nekvietė pagalbos, nes buvo atvažiavę jų paimti draugai ir jie vežė L. į ligoninę, kad suteiktų pagalbÄ . 10.1. Kadangi nuo įvykio praėjo jau daug laiko, tai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir galima jais remtis. IÅ¡ to įvykio jis labiausiai prisimena tuos du vaikinus ir trečiÄ , aukščiausiÄ iÅ¡ jų. Gali bÅ«ti, kad jis yra salėje, vienas yra panaÅ¡us. Jam sunku prisiminti, nes neatkreipė dėmesio, tačiau Å¡is asmuo buvo aukščiausias iÅ¡ jų visų.

Nepamena, ar smÅ«gį koja sudavė tas aukščiausias vaikinas, nes to smÅ«gio visai nepamena. Tas aukščiausias vaikinas daug Å¡Å«kavo, įsijungė į konfliktÄ . Tas incidentas sutrikdė jų pasibuvimÄ tÄ dienÄ , nes nors jie jau ruošėsi važiuoti namo, skirstytis, tačiau tokios pabaigos tikrai nesitikėjo. Konflikto metu jis nenukentėjo, tik tiek, kad buvo sutrikdytas jų poilsis.

11. Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusįjį L. P. pažįsta, santykiai su juo geri, yra draugai, bendrauja ir dabar. Ä®vykio dienÄ jis, L. P., A. G., D. M., G. V., M. D., G. A. atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kaimo turizmo sodybÄ ir iÅ¡ ten plaukė baidarėmis. Plaukiant baidarėmis G. V. susipyko su D. L. ir dėl to G. į sodybÄ nuėjo pėsčiomis. Plaukiant baidarėmis, gėrė alų. Å iek tiek buvo apsvaigęs, bet, kai jau parplaukė, nesijautė iÅ¡gėręs, tik jautė nuovargį, nes marÅ¡rutas buvo ilgas.

Parplaukus į sodybÄ , kai iÅ¡sikėlė baidares į krantÄ , tos kitos kompanijos panelė ėjo į vandenį ir D. L. kažkÄ jai pasakė, tačiau jis nepamena, kÄ tiksliai. D. L. tiesiog jÄ užkalbino ir tiek. Jeigu neklysta, D. L. jai paėmė už rankos, bet tai žino tik iÅ¡ kitų pasakojimų, jis pats to nematė. Nežino, kaip mergina į tai reagavo. Jis pats tuo momentu Å¡alia nebuvo ir negirdėjo, kokia buvo to kalbinimo tema. Jis paties konflikto nematė. Kai jie jau ruošėsi važiuoti namo, susirinko prie maÅ¡inų.

Patvirtina, kad, kai jie trise, dabar nepamena, kas, buvo prie maÅ¡inų, prie jų priėjo mergina su vaikinu (duomenys neskelbtini) ir pradėjo klausinėti, kuris prisikabino prie tos merginos. VaikinÄ , kurį apklausiamas įvardijo kaip „(duomenys neskelbtini)“, galėtų atpažinti, jis yra čia teismo salėje, sėdi deÅ¡inėje. (Nurodytas asmuo nurodo esÄ s M. Z.). Kitų asmenų iÅ¡ prieÅ¡ingos kompanijos, kurie tada kartu triukÅ¡mavę, kalbėję, iÅ¡ čia esančių neatpažįsta, tik nurodytÄ asmenį.

Jie bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti gražiuoju, kad čia nieko nebuvo, ir tiek. Tada prie jų priėjo dar keli iÅ¡ tos kitos kompanijos, jų draugai irgi visi susirinko, jie jau norėjo sėsti į maÅ¡inas, bet jis prisiminė, kad ant kranto prie upės liko nesurinkti daiktai ir nuėjo jų paimti. Kai prie upės susirinkęs daiktus atsisuko eiti link maÅ¡inų ir kitų draugų, pamatė, kad ten vyksta muÅ¡tynės. Nuo maÅ¡inų iki upės galėjo bÅ«ti apie 100 metrų. Atbėgo iki maÅ¡inų, kur viskas vyko, tačiau tada jau visi pradėjo skirstytis, vieni kitus raminti ir tada pamatė, kad L. stipriai kraujuoja – buvo praskelta kakta, ausis, tada Å¡eimininkai norėjo iÅ¡kviesti policijÄ , bet jie sakė, kad nereikia, sėdo į maÅ¡inas ir iÅ¡važiavo.

Taip visi iÅ¡siskirstė ir viskas. Be L. P., daugiau sužalotų žmonių nebuvo, sužalotÄ jis matė tik L..

12. Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , kai buvo sužalotas L. P., jis, L. P., D. L., S. B., A. G., M. D., G. V., G. A. iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ sodybos plaukė baidarėmis. Jis plaukė baidare su G. A.. G. V. beplaukiant iÅ¡lipo anksčiau laiko iÅ¡ baidarės ir parėjo pėsčiomis į maÅ¡inų stovėjimo aikÅ¡telę. Plaukiant baidarėmis, jis vartojo alkoholį – gėrė alų, stipresnių gėrimų negėrė. Parplaukęs į sodybÄ nesijautė blaivus, bet ir ne tiek apsvaigęs, kad nesuprastų, kas vyksta.

IÅ¡gertas alus netrukdė jam įvertinti situacijÄ , prisiminti, kas ten vyko, atpažinti ten buvusius žmones. Kai parplaukė atgal į sodybÄ , jis su niekuo nebendravo ne iÅ¡ jų kompanijos. D. L. kažkÄ pasakė kitos kompanijos merginai. Girdėjo kÄ sakė, tik dabar nepamena. Kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tada nurodė, praÅ¡o Å¡iais jo parodymais vadovautis. Jo nuomone, tas D. L. pakalbinimas nebuvo įžeidžiantis, tai buvo neutralus arba draugiÅ¡kas užkalbinimas. Nebuvo reikalo kažkÄ negatyvaus jai pasakyti, nes ji nieko jiems nebuvo padariusi.

Kai grįžo paplaukioję baidarėmis, užtempė baidares ant kranto ir visi nuėjo į automobilių aikÅ¡telę. Jiems bÅ«nant aikÅ¡telėje, kaltinamieji kažkÄ jiems replikavo, tiksliai nepamena kÄ , o D. L. atsakinėjo jiems atgal. PrieÅ¡ muÅ¡tynes tas replikavimas, apsižodžiavimas, jo manymu, vyko dėl to, kad kaltinamieji buvo nepatenkinti, jog užkalbino jų panelę ir dėl to buvo agresyviai nusiteikę. L. tiesiog bandė jiems paaiÅ¡kinti, kad viskas yra gerai ir nereikia čia jokių nesÄ monių, gal Å¡iaip draugiÅ¡kai kažkÄ pasakė ir viskas taip įvyko.

Buvo kalba apie tÄ merginos užkalbinimÄ , dėl Å¡ito kilo žodinis konfliktas. Tiksliai dabar visko nepamena, nes praėjo daug laiko. Jis stovėjo aikÅ¡telėje, kaltinamieji ėjo link jų, L. P. su M. ar D. ėjo nuo pakrantės link jų. AikÅ¡telėje prasidėjo konfliktas. Išėjo taip, kad konflikto įkarÅ¡tyje atsidÅ«rė L. P., o jie visi stovėjo aplinkui, prieÅ¡ais L. P. stovėjo M. Z., L. už nugaros stovėjo E. B., o kur stovėjo P. M. – nepamena, bet pamena, kÄ jis padarė:

E. B. pastÅ«mė L. iÅ¡ nugaros, L. krisdamas į priekį sulaukė smÅ«gio iÅ¡ M. Z.. L. suklupus, P. M. spyrė jam į veido sritį. Tuo metu, kai L. griuvo, jam nesusidarė įspÅ«dis, kad L. puola tÄ vaikinÄ , kuris vėliau smÅ«giavo koja. Jis pats lanko (duomenys neskelbtini), todėl supranta iÅ¡ kokios pozicijos galima pulti. Tada visi pradėjo vienas kitÄ raminti ir tuo viskas baigėsi. Jis tose muÅ¡tynėse nedalyvavo, tik atitraukė nuo L. vienÄ iÅ¡ jį užgulusių žmonių iÅ¡ prieÅ¡ingos kompanijos, tačiau nepamena kurį.

Jis pats smÅ«gių niekam nesudavė, jam smÅ«gių irgi niekas nesudavė. 12.1. Dėl to smÅ«gio koja L. jo parodymai skiriasi, o Å¡iandien apie tai parodė labai detaliai, nes dabar kaltinamuosius pirmÄ kartÄ mato visus tris gyvai. Nematant jų gyvai sunkiau buvo prisiminti. Atpažinti jam buvo pateiktos tik nuotraukos, gyvai atpažinimo nebuvo. Apklausiamas pirmÄ kartÄ braižė schemÄ , kur kas stovėjo, kas kokius smÅ«gius sudavė įvykio metu. Dėl to, kodėl tada nenurodė to spyrio koja ir kur stovėjo tas asmuo – jis įvardijo šį asmenį kaip „(duomenys neskelbtini)“.

Negali atsakyti, kodėl schemoje nėra pažymėtos Å¡io asmens – „(duomenys neskelbtini)“, stovėjimo vieta ir suduoto smÅ«gio. Dėl to, kad pirmoje apklausoje nurodė, jog kai L. pargriovė ant žemės, tada pribėgo du ar trys vaikinai ir pradėjo L. spardyti kojomis ir muÅ¡ti rankomis, o antroje apklausoje pakeitė tuos parodymus, gali paaiÅ¡kinti, kad jam niekas nepadėjo pakeisti parodymų, jis tik bandė atgaminti įvykius. Pamačius vienÄ Å¾mogų, jo parodymai pasikeitė, o pamačius dabar juos visus tris, jis gal vėl kitaip kažkÄ gali pasakyti.

Jis dabar teisme kÄ tik papasakojo taip, kaip prisimena, o pirmos apklausos metu nurodė taip, kaip jam atrodė tuo metu. Dėl parodymų, kad tuo metu, kai „(duomenys neskelbtini)“ pargriovė L., prie jo pribėgo du ar trys vaikinai ir pradėjo L. spardyti kojomis ir muÅ¡ti rankomis – tiesa tokia, kad prie L. pribėgo keli vaikinai, bet jis tikrai matė tÄ spyrį, atliktÄ vieno žmogaus, o ne kelių vaikinų. 12.2. Tas įvykis jį paveikė, nes draugas L. po Å¡ito įvykio nebegali žaisti futbolo, liko padariniai sveikatai.

TÄ dienÄ taip pat buvo sutrikdytas jų poilsis, nes grįžę planavo dar ramiai kažkur pasėdėti, praleisti laikÄ . Jie tikrai neplanavo konfliktuoti ir po to visÄ vakarÄ praleisti prie ligoninės, laukiant žinių iÅ¡ draugo.

13. Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad L. P. yra jo draugas. Ä®vykio dienÄ , kai buvo sužalotas L. P., plaukė baidarėmis. Plaukė jis, L. P., G. V., S. B., G. A., M. D., D. L., jei buvo aÅ¡tuoni. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ , iÅ¡sinuomojo baidares, sėkmingai parplaukė ir ruošėsi važiuoti namo. Plaukiant baidarėmis, jis vartojo alkoholį. Gėrė alų, gal 2–3 skardines, stipresnių gėrimų nevartojo. Kai parplaukė, iÅ¡lipo ant kranto, jautėsi normaliai, mÄ stė blaiviai ir adekvačiai.

Tuo metu kažkas iÅ¡ jų kompanijos užkalbino prie upės buvusiÄ merginÄ . KÄ jai sakė, dabar tiksliai nurodyti negali, tačiau tai nebuvo užgaulu. Å i mergina, Å¡iandien yra atvykusi liudyti. Jie su G. V. ir dar kažkuo ėjo į aikÅ¡telę link maÅ¡inų, ir tada prasidėjo konfliktas. D. L. su kažkuo tarpusavyje Å¡Å«kavosi ir žodžiu „pasiuntė“. Gal kažkas kažkÄ ne taip suprato, kam tie žodžiai buvo skirti, prisistatė tie trys kaltinamieji ir prasidėjo žodinis konfliktas.

Jis ilgÄ laikÄ konfliktavo su P., Å¡is bandė prie jo prisikabinti. Kiek pamena, jis sakė, „...ko čia ant to savo pasato sėdi „hujovo“, „... už savo žodžius atsakysit, dÅ«hai“, – tiesiog daug keiksmažodžių ir nieko aiÅ¡kaus. SmÅ«gių jam nesudavė, tik žodžiais. Nepamena, gal tuo metu žiÅ«rėjo į telefonÄ , todėl nematė, kaip L. buvo smÅ«giuota, bet, kai pakėlė akis, pamatė, kad L. guli ant žemės ir nori stotis. Pribėgęs padėjo jam atsistoti, nuvedė jį į maÅ¡inÄ ir iÅ¡vežė į ligoninę.

Jis įvykio metu smurto nepatyrė, gal per pakaušį kažkas nestipriai ir trinktelėjo, bet smÅ«gis nebuvo stiprus, niekam pretenzijų neturi. 13.1. Ikiteisminio tyrimo metu jis kalbėjo apie „(duomenys neskelbtini)“ vaikinÄ ir apibÅ«dino jo veiksmus. Å ie jo parodymai yra teisingi, o Å¡is apklausoje įvardytas „(duomenys neskelbtini) vaikinas“ yra tarp kaltinamųjų, jam atrodo, kad sėdi iÅ¡ deÅ¡inės. (Nurodytas asmuo nurodo esÄ s M. Z.) 14. Liudytoja G. J. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis M.

Z. yra jos vaikinas, jie draugauja 7 metus. IÅ¡ kaltinamųjų pažįsta P., jis draugas, E. nelabai pažįsta. Nukentėjusiojo L. P. nepažįsta. Ä®vykio dienÄ ji, M., P. su savo drauge, A. su E., M. P., S. Å ., E., G. – jų buvo 10 ar 11 žmonių – atvažiavo į „(duomenys neskelbtini) sodybÄ plaukti baidarėmis. Planavo ten pasilikti nakvynės. Praplaukė baidarėmis gerai, į sodybÄ galėjo grįžti apie 16 val., tiksliai laiko nepamena. 14.1. Plaukdama baidare ji iÅ¡gėrė 1 skardinę alaus.

Nematė, jog plaukimo metu P. bÅ«tų vartojęs alkoholį. M., kol plaukė baidare, alaus negėrė. Kai parplaukė, ėjo statyti palapinių, gaminti, dėlioti maistÄ . Ji sugalvojo nueiti į upę iÅ¡simaudyti. Prie upės nuėjo viena, tuo metu ten buvo 6–7 vaikinai ne iÅ¡ jų kompanijos. Kai įlipo į upę, jie pradėjo jai laidyti replikas. Jos buvo negražios: „Gera Å¡ikna“, „papisčiau tave“. Jai lipant iÅ¡ vandens vienas suėmė už rankos ir pasakė „Kur eini, einam kartu“.

Tas suėmimas už rankos nebuvo stiprus, tiesiog Å¡velniai paėmė ir timptelėjo į save. Ji iÅ¡traukė rankÄ iÅ¡ to vaikino rankos, nieko jam neatsakė ir grįžo į savo stovyklavietę. Apie tai, kas nutiko prie upės, grįžusi nieko niekam nesakė, ėjo dėlioti maistÄ , statyti palapinę. Paskui su M. ėjo pasiimti daiktų iÅ¡ savo maÅ¡inos, ten aikÅ¡telėje stovėjo 7–8 vaikinai. Apie tai, kad prie upės jÄ Ä¯Å¾eidinėjo kitos kompanijos vaikinai, M. užsiminė, kai ėjo link savo maÅ¡inos pasiimti daiktų.

Vienas iÅ¡ tų vaikinų jiems pasakė: „Minkit nachui, ko čia einat“, taip ir prasidėjo tas konfliktas. Å ie vaikinai pradėjo juoktis, M. vadino „dÅ«hu“, jÄ â€“ „kekÅ¡e“ ir panaÅ¡iai. Kai jie ėjo prie maÅ¡inos, pirmi juos užkabino kitos kompanijos vaikinai. Paskui tie vaikinai pradėjo juos įžeidinėti, todėl ji paėjo į Å¡alį, viskas įvyko labai greitai. Tada atėjo P., E. ir įvyko muÅ¡tynės. Pačias muÅ¡tynes kažkiek matė, tačiau ne viskÄ .

Viskas truko labai greitai, kelias minutes: buvo „koliojimasis“, tada atėjo E., sudavė smÅ«gį iÅ¡ rankos nukentėjusiajam L. P.. Ji stovėjo prie maÅ¡inos, viskÄ matė iÅ¡ Å¡ono, todėl nematė, kur tiksliai sudavė. Ji sutriko, iÅ¡sigando, jai buvo baisu, kas čia bus toliau. Kai ji atsisuko, savo akimis matė, kaip L. pasilenkęs iÅ¡tiestomis rankomis ėjo link P., atrodė, kad jis nori rankomis P. pačiupti ir P. tuo metu jam įspyrė. L. nebuvo atsirėmęs rankomis į žemę.

Matė tÄ momentÄ , kai P. spyrė deÅ¡ine koja nukentėjusiajam, tačiau kur pataikė, nepamena. Po to spyrio dar labiau iÅ¡sigando, galvojo, kada atvažiuos pagalba, nes toje sodyboje buvo ir savininkai, ir apsauga. Atsisukusi pamatė kaip du vaikinai muÅ¡a M. Z.. Jis buvo susirietęs ir susiėmęs už galvos. Viskas vyko toje pačioje krÅ«voje, tiesiog jį spardė gulintį ant žemės, o jis susirietęs laikėsi už galvos. 14.2. Nematė, kad iÅ¡ jų kompanijos kÄ nors dar bÅ«tų mušę.

Matė tik M., žiÅ«rėjo tik į jį. Atvažiavo savininkė iÅ¡ karto su apsauga, tada tie vaikinai nustojo M. muÅ¡ti, konfliktas tuo ir baigėsi. Po Å¡ito muÅ¡imo M. buvo ant ausies mėlynė ir ant nugaros nežymÅ«s įbrėžimai. Dėl Å¡ito sužalojimo niekur nesikreipė, nepagalvojo, kad reikia kviesti greitÄ jÄ ar policijos pareigÅ«nus. Policija buvo atvažiavusi tÄ patį vakarÄ , policininkams tik pasakė, kad įvyko konfliktas, nepagalvojo pasakyti apie tai, kad ir pas juos yra nukentėjusių asmenų.

PolicijÄ iÅ¡kvietė savininkai, jie nekvietė. Policijos pareigÅ«nai jiems nesakė, kad kitoje kompanijoje yra sunkiai sužalotas asmuo. 14.3. Po įvykio, pokalbio metu sodybos savininkė sakė, kad Å¡itie vaikinai yra konfliktiÅ¡ki, vis atvažiuoja pas juos į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ užregistravę kita asmens tapatybės kortele. Apie tai ji sakė jiems visiems, nes jau po to konflikto juos norėjo iÅ¡varyti ir tada pasakė, kad jie yra konfliktiÅ¡ki, nuolat pridaro problemų, drumsčia ramybę. 14.4.

P. pažįsta seniai. P. niekada nekonfliktuoja, jis labai geras žmogus, visada noriai padeda, yra ramaus charakterio. Jai nėra tekę matyti, kad jis dalyvautų muštynėse. Jos draugas M. Z. yra šeimyniškas, geras, rūpestingas, per 7 metus su juo nėra buvę jokių konfliktų. Mano, kad šis konfliktas prasidėjo dėl to, kad ta kita kompanija buvo gerokai daugiau išgėrusi ir tiesiog norėjo prisikabinti. Matėsi, kad jie yra neblaivūs.

15. Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius pažįsta, su vienu iÅ¡ jų sportuoja sporto klube. Santykiai su jais normalÅ«s, nėra susipykę. Tiksliai datos, kada vyko į sodybÄ , nepamena. Nuvykus į sodybÄ , iÅ¡ ten plaukė baidarėmis. Grįžo atgal į sodybÄ apie 17–18 val. ir ruošėsi stovyklauti: nešėsi daiktus iÅ¡ automobilių, statėsi palapines, ruošėsi vakarieniauti. Plaukimo baidarėmis metu jis asmeniÅ¡kai gėrė alų, buvo iÅ¡gėręs 3–4 skardines alaus.

Tuo metu jis tikrai buvo adekvatus, iÅ¡gertas alus netrukdė jam įvertinti situacijÄ , prisiminti, viskas buvo normaliai. Parplaukus, stovėdamas netoli pavėsinių – nuo pavėsinių iki aikÅ¡telės buvo apie 150–200 m, pamatė, kad M. žodžiais konfliktuoja su kažkokia grupe vaikinų. Jam taip pasirodė, kad jie konfliktuoja, nes jie buvo atsisukę vieni į kitus, skeryčiojo rankomis, o prieÅ¡ tai M. mergina pavėsinėje sakė, kad jÄ kažkas užkabino, iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais.

Nusprendė nueiti ir pažiÅ«rėti, kas ten vyksta. Einant arčiau link jų, iÅ¡girdo ten buvusius asmenis garsiai kalbantis, keikiantis. Atėjęs atsistojo per vidurį tarp konfliktuojančių pusių. Kai priėjo, vyko žodinis konfliktas, iÅ¡ jų kompanijos ten buvo M., jo mergina ir jis. Kai atėjo, visi ten buvę Å¡aukė vieni ant kitų, tačiau nepamena, kÄ . Jis stovėjo viduryje, M. su mergina stovėjo prie savo automobilio bagažinės, tie kitos kompanijos vaikinai stovėjo deÅ¡inėje, o jis – per vidurį, taip, kad daugmaž matytų ir vienus, ir kitus.

Tas konfliktas tęsėsi gal 5 minutes, jau kaip ir visi pradėjo skirstytis, vieni nuo kitų tolti, tačiau tuo metu nuo pavėsinių priėjo E. B.. Kada atėjo P., nematė, gal tuo metu buvo nusisukęs. Kažkuriuo metu E. B. trenkė vienam iš asmenų kažkaip iš šono į dešinę skruosto pusę. Tas vaikinas susiūbavo, tačiau jis nematė, ar šis vaikinas nuo smūgio nugriuvo. Jam tuo metu iš dešinės stovėjo 3–4 kitos kompanijos vyrukai, atsisukęs pamatė, kad jie jau eina link jo muštis.

Jiems rankomis rodė ženklus, kad neitų, neartėtų, kad jokių konfliktų jis nenori. Jam dešinėje stovėjo automobilis ir jis akies kraštu pamatė, kaip kažkoks vaikinas puola P., o šis nuo jo atsitraukinėja. Tas puolimas buvo staigus ėjimas link P. lyg norint P. nugriauti. Jam nesusidarė įspūdis, kad nukentėjęs tuo metu griūna, nes tai buvo daroma per daug koordinuotai. Tiksliai dabar to vaikino negali apibūdinti. Visas tas pasistumdymas truko apie minutę laiko, kol atvažiavo du džipai, ten buvo tos sodybos savininkai.

Jie iÅ¡lipo ir po jų atėjimo visi pradėjo staigiai skirstytis. Vėliau sodybos savininkai sakė, kad ta kita pusė yra konfliktuojantys, jog jau ne pirmÄ kartÄ sukelia kažkÄ panaÅ¡aus, kad su jais buvo sutarta, jog jie tik praplauks baidarėmis ir iÅ¡važiuos. 15.1. Jis matė tik vienÄ smÅ«gį, kai E. sudavė kažkokiam vaikinui. Pats jis jokio fizinio kontakto su tais keturiais asmenimis iÅ¡ kitos kompanijos, kurie ėjo link jo, neturėjo, žodžiais sugebėjo susitvarkyti. Konflikto metu jam smÅ«gių niekas nesudavė, jis irgi niekam nesudavė.

Po to įvykio P. buvo prakirsta lÅ«pa iÅ¡ vidaus ir dar skundėsi galvos skausmu. Kitoje kompanijoje sužalotų asmenų nematė, nes jie labai greitai iÅ¡vyko. Ä®vyko taip, kad, kai atvažiavo sodybos savininkai, ta kita kompanija labai greitai sulipo į maÅ¡inas ir iÅ¡važiavo. Jie, likę su savininkais, aptarinėjome, kas įvyko, kitos kompanijos vaikinai jau buvo iÅ¡važiavę ir tada sodybos savininkė pasakė, kad jie yra problematiÅ¡ki asmenys ir ne pirmÄ kartÄ su jais susiduria. Nepamena, ar M. buvo sužalotas. 15.2.

Ikiteisminio tyrimo metu gana kategoriÅ¡kai nurodė, kad nematė ir negali pasakyti, kur buvo M. ir kur buvo P., nes tuo momentu neprisiminė. Laikui bėgant iÅ¡ryÅ¡kėjo kiti vaizdiniai. Nebuvo jokių pokalbių ar įtaigų, visÄ vasarÄ jis su kaltinamaisiais nekontaktavo. Tuo momentu, kai tyrėja apklausinėjo, ji įdomiai ir labai kategoriÅ¡kai buvo nusiteikusi, kad viena pusė yra labai kalta, o kita – labai nuskriausta, nors nebuvo taip, kad vieni geri, o kiti blogi. Jis tyrėjai sakė, kad matė kur kas stovėjo, tada ji dar kartÄ perklausė, ar tikrai, dar kažkÄ , ir tada jis pasakė, kad nematė.

Jis Å¡iandien gali patvirtinti, kad matė tÄ Ä—jimÄ link P., bet tyrėja pasakė, kad, jeigu jis nėra tuo visiÅ¡kai įsitikinęs, geriau nesakyti nieko, nes jam bus blogai, spaudė dėl melagingų parodymų ir jis tiesiog tuo momentu iÅ¡sigando.

16. Liudytoja G. K. (B.) teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamuosius pažįsta, jie jos vyro draugai. Su jais santykiai neutralÅ«s, nepiktuoju. Ä®vykio dienÄ nelabai pamena, nes įvykis buvo prieÅ¡ metus. Ä®vykio dienÄ su tais vyro draugais plaukė baidarėmis, gėrė alų, bet tikrai saikingai, nes visi mÄ stė savo protu, normaliai vaikščiojo, nebuvo kažkokių konfliktuojančių. Tuo labiau, kad jų kompanijoje tikrai nėra mėgstančių gerti. Nematė, kad iki įvykio kaltinamieji gertų.

Kai parplaukė su baidarėmis, jie buvo blaivÅ«s, orientavosi aplinkoje, jie statė palapines ir visa kita. Konflikto metu ji buvo pavėsinėje, konflikte nedalyvavo, todėl nelabai kÄ galėtų pakomentuoti. ViskÄ pasakė, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl ir praÅ¡o jais vadovautis. 16.1. Prisimena, kad M. draugė G. truputį buvo minėjusi, kad bÅ«nant prie palapinės, ar statant palapinę, prie jos buvo priėję vaikinai ir lyg jÄ apkabino. Tiksliai nežino, bet tuo viskas ir buvo pasibaigę.

G. apie tai tik minėjo ir viskas, tai nebuvo kažkokia iÅ¡plėsta istorija. Ji tai pasakė su Å¡ypsena, bet su nepasitenkinimu, nes ji tikrai nenorėjo, kad jÄ kalbintų, tuo labiau, kad ji buvo atvažiavusi su vaikinu. Tas pakalbinimas, kaip suprato, G. nebuvo malonus, bet ji nebuvo iÅ¡sigandusi, neverkė. Ji taip suprato, nes G. kai jai tai pasakė, tai nebuvo kaip pasigyrimas. 16.2. Patį konfliktÄ tarp vaikinų kažkiek matė iÅ¡ pavėsinės, kuri buvo už 200 m nuo jų. Matė, kad buvo susibÅ«rimas žmonių, girdėjo keiksmažodžius, kurie sklido daugiau iÅ¡ tos kitos kompanijos.

Tačiau kas mušėsi, kas sudavė smÅ«gius, nematė. Policijos pareigÅ«nai buvo atvažiavę po įvykio praėjus valandai. Policijos pareigÅ«nai teigė, kad aikÅ¡telėje buvo sumuÅ¡tas vaikinas, jog jis nuvažiavo į ligoninę, nes pasiskundė galvos skausmu, daugiau nieko nežino. Apie tÄ Ä¯vykį pareigÅ«nai truputį klausinėjo, klausė, kiek kas gėrė ir kas buvo įvykio vietoje. IÅ¡ jų kompanijos sužalotų asmenų nematė, niekas dėl to nesiskundė. Po to įvykio jie visi ėjo į kubilÄ ir toliau ten sėdėjo, buvo visi laimingi ir patenkinti, ir tikrai nė vienas niekuo nesiskundė.

17. Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamieji yra geri jo draugai, jau gana ilgÄ laikÄ sportuoja viename sporto klube. Ä®vykio dienos, kai su draugais iÅ¡kylavo baidarėmis, ryte atvyko į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ . Čia pasitiko sodybos savininkai, buvo saugos instruktažas ir jie iÅ¡plaukė. Jis baidarėje plaukė su R. S.. Plaukimo metu jie su R. iÅ¡gėrė po vienÄ skardinę alaus, tačiau nuo tokio kiekio apsvaigęs nebuvo. Plaukė visÄ dienÄ , vakare apie 17–18 val. grįžo į sodybÄ , jiems užkÅ«rė kubilÄ , parodė, kur jų pavėsinė, kur galima įsikurti, pasistatyti palapines, nes planavo likti nakvynės. Iki konflikto jis, D. ir G. buvo pavėsinėje.

Kartu su S. Å . merginoms padėjo ruoÅ¡ti maistÄ . Kiti vaikinai – kas statė palapines, kas kitais reikalais buvo išėję. IÅ¡ pradžių, bÅ«dami pavėsinėje, iÅ¡girdo keiksmažodžius. PrieÅ¡ tai kita grupelė vaikinų aikÅ¡telėje klausėsi muzikos, atrodė, kad ten jie keikiasi, todėl iÅ¡ pradžių nekreipė į tai dėmesio, bet paskui iÅ¡girdo, kad ten jau bręsta konfliktas, pažiÅ«rėjęs pamatė, jog jau vyksta kaip ir apsistumdymas. Kas stumdėsi, tikrai neįvardins, nes ten jų buvo daug, net veidų neįsidėmėjo nei savo, nei kitos kompanijos, tik matė, kad tame „karÅ¡tame taÅ¡ke“, pačiame konflikto viduryje, buvo E., P. ir M..

Tada kartu su S. Å . ėjo skirti, nes matė grumtynes, susistumdymÄ . S. Å . neskubėjo ten eiti, jis ėjo atsilikdamas, o jis, pamenu, kad ėjo basas, dar ant stiklo užmynė, todėl irgi ėjo lėtai. Kai nuėjo į konflikto vietÄ , jau visi buvo kaip ir iÅ¡siskirstę, iÅ¡ karto atvažiavo savininkai, apsauga ir liepė visiems eiti iÅ¡ ten. Visus kaip ir iÅ¡varė, bet kažkas pakalbėjo su savininkais ir jų kompanijai leido pasilikti. SumuÅ¡tų žmonių nei iÅ¡ prieÅ¡ingos, nei iÅ¡ jų kompanijos nepastebėjo, bet, kai kalbėjosi su savo draugais po kelių mėnesių, sužinojo, kad kažkam iÅ¡ jų žandas iÅ¡ vidaus buvo sužalotas.

TÄ vakarÄ apie kokius nors sužalojimus kalbos nebuvo. Praėjus po įvykio kelioms valandoms atvažiavo policija ir pasakė, kad kažkam iÅ¡ kitos kompanijos skilo kaukolė, kad buvo stipriai sužalotas žmogus. 17.1. Girdėjo kalbas, kad G., kai ji ėjo iÅ¡simaudyti, užkabino – ar už rankos paėmė, ar pastÅ«mė, tiksliai nepamena. Tai iÅ¡girdo jau po to incidento. Iki to negirdėjo, kad ji pasakotų, skųstųsi kam nors dėl to. Kai parplaukė su baidarėmis į tÄ sodybÄ , iki konflikto, E. B. ir M.

Z. buvo blaivūs. Jie nebuvo išgėrę, orientavosi aplinkoje, viskas buvo normaliai.

18. Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienos ryte su M. P. automobiliu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvyko į stovyklavietę. Ten paliko automobilį ir autobusas juos visus iÅ¡ stovyklavietės nuvežė į vietÄ , iÅ¡ kurios iÅ¡plaukė baidarėmis. Pasirinko ilgÄ marÅ¡rutÄ , vakarop parplaukė atgal į stovyklavietę, viskas buvo tvarkingai. Jis plaukė baidare su M. P.. Plaukdami iÅ¡gėrė 1–2 alaus, tačiau parplaukus savijauta buvo gera, nes plaukė apie 7 val.

Apsvaigęs nesijautė. Parplaukę grÄ Å¾ino baidares, gaminosi maistÄ , nes buvo iÅ¡alkę, statė palapines. Jis pasistatęs savo palapinę, prisipÅ«tęs čiužinį, ėjo padėti kitiems draugams įsikurti. To įvykio metu jis buvo palapinėje su E. B., padėjo jam statyti palapinę. Atėjo A. A. ir pasakė, kad vyksta kažkoks konfliktas. E. su A. A. išėjo, o jis liko palapinėje, baigti jÄ statyti. Netrukus ir jis išėjo pažiÅ«rėti, kas ten vyksta, nes iÅ¡girdo keiksmažodžius, bet dar jam einant link maÅ¡inų, o nuo palapinės iki tų maÅ¡inų buvo apie 100 m, pamatė, kad atvažiuoja Å¡eimininkai ir tada visi pradėjo skirstytis.

Prie jo priėjo E. ir jie ėjo atgal baigti statyti palapinės, o paskui visi vakarojo. E. sakė, kad dėl kažko įvyko susistumdymas. Apie tai, kÄ E. darė, nieko nepasakojo, tik bendrai pasakė, kad buvo susistumdymas. Ten buvo daug keiksmažodžių, ta kita kompanija grasino. Eidamas link konflikto vietos iÅ¡ toliau matė, kad M. yra atsirėmęs į maÅ¡inÄ ir jį dviese muÅ¡a. Matė, nes M. buvo prie pat maÅ¡inų galo. M. sudavė kelis smÅ«gius ir nuėjo, tuo metu atvažiavo savininkai.

Ten viskas vyko labai greitai. Nematė, kad iÅ¡ jų kompanijos kas nors kÄ nors bÅ«tų mušę. 18.1. Gali patvirtinti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad eidamas matė sambrÅ«zdį ir girdėjo, kad vyksta žodinis konfliktas, ir iÅ¡ balso atskyrė, kad konfliktuoja M. Z.. Jis dar bÅ«damas palapinėje girdėjo triukÅ¡mÄ ir keiksmažodžius, M. balsas yra skardus ir todėl jo balsÄ atpažino. Apie tai, kad prieÅ¡ tÄ konfliktÄ prie G. bÅ«tų kažkas prisikabinęs, nieko nebuvo girdėjęs. Konflikto metu nei jis niekam nesudavė, nei jam niekas nesudavė, nes, kai jis ten nuėjo, jau viskas buvo pasibaigę.

Po konflikto matė, kad M. ausis buvo mėlyna, o P. buvo prakirsta lÅ«pa. IÅ¡ kitos kompanijos sužalotų nematė. 18.2. Su sodybos administracija kalbėjo tada, kai jie atvyko dar kartÄ vėliau. Savininkai papasakojo apie tuos kitus konfliktavusius žmones, kad jie yra konfliktiÅ¡ki, prisiregistruoja kitų vardais, todėl juos iÅ¡metė iÅ¡ stovyklavietės. Jų kompanijos savininkai neprašė pasiÅ¡alinti, jie buvo nutarę pasilikti su nakvyne.

19. Liudytojas S. Å . teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamieji yra jo pažįstami, draugai. Su jais nėra susipykęs, santykiai normalÅ«s. Tos dienos, kai plaukė baidarėmis, pačios pradžios neprisimena, tik pamena, kad apie 12 žmonių plaukė iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ sodybos. Jis plaukė vienoje baidarėje su E. B.. Plaukiant iÅ¡gėrė po porÄ alaus, stipresnių gėrimų nevartojo. Nuo alaus apsvaigęs nesijautė, buvo karÅ¡ta diena, gėrė daug vandens, bent jis jautėsi blaivus.

Parplaukė į sodybÄ gal 17 val., pradėjo statyti palapines ir ruošėsi vakarieniauti. Jis palapinę statė bendrai su E. B., statant palapinę buvo apsipykę, nesutarė, kaip smaigstyti kuoliukus. Ten buvo E. B. palapinė, tai paliko jÄ statyti jam. Kai prasidėjo konfliktas, jis sėdėjo pavėsinėje su G. ir D., pamatė susibÅ«rimÄ maÅ¡inų aikÅ¡telėje, atstumas nuo pavėsinės iki ten galėjo bÅ«ti 300 metrų. Kai pamatė, kad kažkas vyksta, nuėjo pažiÅ«rėti, bet tada jau viskas baigėsi, visi jau ėjo atgal. 19.1.

Ten buvo sambrÅ«zdis, daug žmonių vienoje vietoje. Kai jis ten nuėjo, ten iÅ¡ jo draugų buvo P., M., R.. MuÅ¡tynių, susistumdymų tuo metu nebuvo. IÅ¡ jų kompanijos P. buvo sužeistas žandas ir M. buvo suduota, daugiau sumuÅ¡tų asmenų nematė. Tarp kitos kompanijos sužalotų irgi nematė, nes jų kompanijos nuėjo į skirtingas puses. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad iÅ¡ jo draugų visi buvo sveiki ir nesužaloti, nes tuo metu gal to neįvertino, nes tai nebuvo labai stiprÅ«s sužalojimai, nemanė, kad jie turės kokiÄ nors prasmę.

Apklausiamas žinojo, kad iÅ¡ kitos kompanijos buvo stipriai sužalotas žmogus, bet tada nesureikÅ¡mino savo draugų sužalojimų, nemanė, kad tai aktualu. 19.2. Girdėjo kalbas, kad kažkas iÅ¡ kitos kompanijos kalbino G.. Tai sužinojo iÅ¡ jų kompanijos tarpusavio kalbų jau po incidento. Kažkas ten buvo, bet kas konkrečiai, negali detalizuoti. 19.3. Sodybos nuomÄ ir plaukimÄ savo draugams buvo užsakęs jis savo vardu. Kai konflikto metu atvažiavo sodybos savininkai, kalbėjo su sodybos savininke ir ji sakė, kad kai kurie iÅ¡ tų žmonių, su kuriais įvyko konfliktas, yra įtraukti į juodÄ jį sÄ raÅ¡Ä .

Kadangi tie asmenys užsiregistravo kitu vardu, tik todėl juos įleido, sakė, kad su jais visada būna problemų. Čia buvo sodybos savininkės žodžiai. Dar sakė, kad, jeigu jie grįžtų, yra apsauga, kad jų kompanija gali nebijoti. Mūsų kompanijai tos sodybos savininkė neturėjo mums priekaištų. Ji klausė, kas čia nutiko, bet jų kompanijai išvykti iš ten neliepė. Kaip ir buvo tartasi, jie liko iki kitos dienos pietų. 19.4. Nematė, kad iki įvykio P. M. būtų vartojęs alkoholį.

Žino, kad P. M. nevartojo, nes jie kalbėjo po to ir P. M. taip sakė, taip pat matėsi, jog jis buvo blaivus. Plaukiant baidare su E. B. išgėrė gal po pora skardinių alaus, tačiau kai parplaukė, E. B. nebuvo apsvaigęs, visi ten važiavo ne girtauti, o paplaukioti baidarėmis. Parplaukus teko bendrauti su M. Z., jo būklė buvo tokia pat, neatrodė girtas.

20. Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamieji yra jo draugai. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ , ten plaukė baidarėmis. Jis plaukė su savo drauge E.. Plaukdami iÅ¡gėrė porÄ alaus, kai parvyko į sodybÄ , savijauta buvo gera, tik buvo pavargę po visos dienos plaukimo, tačiau apsvaigęs nesijautė. Parplaukus jis nuėjo į palapinę pagulėti ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ maÅ¡inų aikÅ¡telėje. Ten nuėjęs pamatė didelę grupę žmonių: iÅ¡ jo draugų ten buvo E., P., M., D. ir iÅ¡ kitos kompanijos buvo 6–7 žmonės. Jis ten nuėjo kartu su E., konfliktas buvo žodinis, kas su kuo žodžiavosi, tiksliai nežino, bet tas pokalbis nebuvo draugiÅ¡kas, buvo daug rusiÅ¡kų keiksmažodžių.

Paskui E. susistumdė su vienu vaikinu iÅ¡ kitos kompanijos, tačiau nematė, kuris kurį pastÅ«mė. Apie smÅ«gių sudavimÄ girdėjo tik iÅ¡ pasakojimų jau po įvykio, savo akimis jokio smÅ«gių sudavimo nematė. Po to susistumdymo ant žemės pargriuvusių žmonių nematė. IÅ¡ jo draugų buvo sužalotas P., jam buvo prakirsta lÅ«pa, M. ausį skaudėjo. Nuo to susistumdymo iki jo stovėjimo vietos buvo apie 3–4 metrai. Jis pats nieko nestÅ«mė, niekam nesudavė, jam taip pat niekas nesudavė. 20.1.

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai apie tai, kad susistumdymas įvyko toje vietoje, kur buvo M., E., P., G. ir jam nepažįstamas Å¡viesus, pasportavęs vaikinas. Po to įvykio, kai kalbėjosi su draugais, E. minėjo, kad kažkam sudavė. Kiek pamena, E. pasakojo, kad jam kažkÄ sakė, E. kažkÄ atsakė, paskui jam norėjo trenkti, bet E. apsigynė ir trenkė pirmas. Apie tai, kad prie G. kažkas kibo, kažkas kažkÄ jai pasakė, sužinojo jau po įvykio. Apie tai iÅ¡girdo ne iÅ¡ G., kažkas kitas tai pasakojo.

Iki to konflikto apie priekabiavimÄ prie G. nebuvo girdėjęs.

21. Liudytojas G. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusįjį L. P. pažįsta, su juo yra draugai, Å¡iuo metu su juo taip pat bendrauja. Ä®vykio dienÄ plaukė baidarėmis, buvo apie 10 žmonių grupė, pasiekę kelionės tikslÄ iÅ¡lipo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, krovėsi daiktus, juos supakavus įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo L. P.. Pamena, kai dėjosi daiktus automobilių aikÅ¡telėje, pradėjo girdėti keiksmažodžius, pamatė, kaip keli vaikinai, kaltinamieji, ateina prie jo draugų.

Nukentėjusysis L. P. iÅ¡ pradžių išėjęs į priekį bandė gražiai susitvarkyti, bet nepavyko, nes niekas iÅ¡ kitos kompanijos į kalbas nesileido. Å alia L. P. stovėjo trys vaikinai. L. P. gavo smÅ«gį į veidÄ , po jo krisdamas dar gavo smÅ«gį iÅ¡ kojos, taip prasidėjo muÅ¡tynės. Gali patvirtinti, kad Å¡iandien teismo posėdžių salėje esantys kaltinamieji dalyvavo konflikte, jų pavardžių nežino. Kairėje esantis kaltinamasis (kaltinamasis P. M. prisistato) spyrė į galvÄ , kai L.

P. krito, deÅ¡inėje esantis kaltinamasis (kaltinamasis M. Z. prisistato) pradėjo konfliktÄ , jis įvykio metu artimiausiai konfliktavo su L. P.. Mano, kad iÅ¡ pradžių buvo M. Z. suduotas smÅ«gis L. P. ranka į galvÄ , nes smÅ«gis ranka tikrai buvo suduotas, po jo L. P. krito. Jis matė, kad arčiausiai L. P. stovėjo M. Z., toliau L. P., o trečio asmens negalėjo matyti. Manė, kad M. Z. trenkė, bet po to, kai liudytojai buvo apklausti, advokatė pasakė, kad trečiasis asmuo prisipažino, kad jis pirmÄ smÅ«gį trenkė. 21.1.

PrieÅ¡ smÅ«gių sudavimÄ vyko gal ne konfliktas, matė tokiÄ situacijÄ : kai kėlė baidares, kurias reikėjo į sodybos viršų parsitempti, matė merginÄ , kuri ėjo Å¡alia jų, buvo bandyta jÄ pakalbinti gražiais žodžiais, viskas prasidėjo nuo to, taip įvyko pirmas susitikimas, bet tai buvo bandymas pakalbinti merginÄ . Kažkuris vaikinas mėgino jÄ pakalbinti, kalbintojas buvo iÅ¡ jų kompanijos, bet kas toks, nežino. Kai vyko bandymas užkalbinti mergaitę, girdėjo pokalbį, tiksliai tų žodžių dabar pasakyti negali, tačiau nebuvo jokių keiksmų, agresyvių posakių, buvo pasakyta kažkas panaÅ¡aus į žodžius:

„o, labas, graži mergaite, iÅ¡ kur esi?“, negražių žodžių nebuvo. Fizinio kontakto nematė, nes viskas vyko jam už nugaros. Mergina jokios reakcijos nerodė, ėjo ir praėjo. Ikiteisminio tyrimo metu savo apklausoje atėjimÄ aiÅ¡kintis dėl Å¡io pakalbinimo pridėjo prie pagrindinio įvykio, kai atėjo vaikinas ir mergina aiÅ¡kintis, kas bando užkalbinti merginÄ . Laiko tarpas nuo bandymo pakalbinti merginÄ iki vaikino ir mergino atėjimo aiÅ¡kintis buvo gal 5–10 minučių. 21.2.

Jis plaukė baidare su D. M.. Plaukiant baidare vartojo alkoholį, jis išgėrė kelis butelius alaus, stiprių alkoholinių gėrimų nevartojo. Parplaukus jo savijauta buvo gera, suvartotas alkoholis jai nedarė įtakos, buvo tiesiog pavargęs, bet apsvaigimo, neadekvataus elgesio nuo alkoholio nebuvo, alkoholio poveikio jo veiksmuose nesijautė. Parplaukus baidarėmis prieš kylant konfliktui negali atsakyti, ar kažkas iš jo draugų vartojo alkoholį. 21.3. Tas vaikinas, kuris su mergina atėjo aiškintis, buvo M.

Z.. Per muÅ¡tynes jis sužalojimų nepatyrė. SmÅ«gio niekam nesudavė, buvo netoli L. P., už kelių metrų nuo jo, kai jam trenkė. PrieÅ¡ suduodant smÅ«gį L. P., nebuvo jokių veiksmų. Kai vyko žodinis konfliktas puolimo nebuvo. L. P. po smÅ«gio sukosi Å¡onu, krito ant žemės, jo rankos buvo sugriebtos už veido, lietė žemę. PrieÅ¡ smÅ«gį koja į veidÄ , jo rankos siekė žemės, kad nekristų veidu į žemę, rankos buvo nukreiptos į žemę. Kontaktavo su įvykio dalyviais, nes reikėjo ginti L.

P., mėgino juos iÅ¡skirti, tačiau niekam nesmÅ«giavo, tik mėgino iÅ¡skirti. Po konflikto matė sužalotus asmenis, labiausiai nukentėjo L. P., iÅ¡ jo draugų gal ir daugiau buvo nukentėjusių, tačiau L. P. stipriai kraujavo, jis, kaip medicinos studentas, matė, kad reikia skirti jam prioritetÄ ir suteikti pagalbÄ labiausiai sužalotam asmeniui, į kitus asmenis nekreipė dėmesio. IÅ¡ kitos konfliktavusių asmenų pusės sužalotų asmenų nepastebėjo. Konfliktas baigėsi, nes atvyko sodybos savininkai, kurie padėjo iÅ¡spręsti situacijÄ .

Kai atvyko sodybos savininkai, muÅ¡tynės nebevyko, konfliktÄ iÅ¡sprendė, kai ir kiti ten buvę asmenys atėjo padėti iÅ¡skirti konfliktuojančius asmenis. Å ios sodybos paslaugomis jam anksčiau teko naudotis, ankstesniais kartais konfliktų tarp kitų asmenų ir sodybos administracijos nebuvo. 21.4. Po įvykio bendrauja su L. P.. Po to, kai baigėsi gydymas ir operacijų atlikimas, L. P. gyvenimas pastebimai pasikeitė. Dabar jis turi randÄ , kurio negali paÅ¡alinti. Tai skaudi tema, nes randas akivaizdžiai matosi.

L. P. žiÅ«ri į veidrodį, kai nori eiti į miestÄ , matosi, kad kompleksuoja, dabar jo pomėgiai pasikeitė, nors ir sportuoja, jaučiasi Å¡ioks toks jo aktyvumo sumažėjimas. Anksčiau dažnai žaisdavo futbolÄ , dabar jis prisibijo žaidžiant draugiÅ¡kai pasistumdyti. L. P. padaryta žala matosi akivaizdžiai. L. P. dabar dirba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, negali atsakyti, ar jis atliko gydytojų patikrÄ . 21.5. Matė M. Z. konflikto metu, tačiau nematė kad M. Z. kažkas iÅ¡ jų kompanijos bandytų sulaikyti ar jam suduoti.

Matė, kai visi puolė ant L. P., kai jis krito. Ä®vykio vietoje netoli L. P. buvo jis, A. G.. Netoliese turėjo bÅ«ti ir M. D.. Kitų asmenų negali nurodyti, nes visÄ dėmesį sutelkė į L. P..

22. Liudytoja A. M., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiama liudytoja nurodė, kad dirba vadybininke kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ 5 metus. 2018-07-07 dirbo nuo 8.00 val. iki 20.30 val. TÄ diena kaimo turizmo sodyboje buvo labai daug žmonių, kurie nuomojosi baidares ir plaukė (duomenys neskelbtini) upe. Sodybos teritorijoje esančiÄ 3 pavėsinę buvo iÅ¡sinuomojęs S. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) su draugais.

Å itoje pavėsinėje buvo 12 žmonių. Pavėsinė buvo iÅ¡nuomota nuo 2018-07-07 12 val. iki 2018-07-08 12 val. S. Å . su draugais į sodybÄ atvyko 2018-07-07 apie 11 val., ir iÅ¡plaukė baidarėmis. Taip pat baidares buvo iÅ¡sinuomojęs ir S. B. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono su 7 draugais, kurie baidarėmis iÅ¡plaukė 10 val. KelintÄ valandÄ Å¡itos dvi kompanijos parplaukė, nematė, nes dirbo sodybos pastate. Apie 19 val. išėjo į sodybos kiemÄ ir pamatė, kad per sodybos aikÅ¡tę eina mergina ir vaikinas (iÅ¡ S. Å . kompanijos).

Jie ėjo link S. B. kompanijos, kurie stovėjo prie savo automobilių. Netrukus iÅ¡ paskos atėjo ir kiti S. Å . draugai prie (duomenys neskelbtini) kompanijos. Tarp asmenų pradėjo vykti konfliktas, kurio metu visi garsiai Å¡aukė ir kažkas iÅ¡ jų susistumdė. Kadangi žmonių buvo labai daug, nematė, kas su kuo susistumdė. Kas pradėjo konfliktÄ , taip pat nematė. Apie įvykį telefonu pranešė sodybos direktorei, kuri į sodybÄ iÅ¡kvietė apsaugÄ . Atvykus apsaugai, konfliktas jau buvo nurimęs, apsaugos darbuotojai po kelių minučių iÅ¡vyko.

Sodybos teritorija yra filmuojama vaizdo kamera, kuri vaizdÄ fiksuoja ratu. Tuo metu, kai vyko konfliktas vaizdo kamera buvo nusukta į kitÄ pusę ir konflikto neužfiksavo. Po 10–15 minučių (duomenys neskelbtini) kompanija susidėjo daiktus iÅ¡važiavo. S. Å . kompanija buvo perspėta dėl netinkamo elgesio. Jie po įvykio grįžo į savo pavėsinę. Jai atrodo, kad po įvykio nei vienas asmuo akivaizdžiai nebuvo sužalotas ir kruvinas. SekančiÄ dienÄ S. Å . kompanija iÅ¡ sodybos iÅ¡vyko apie 13 val.

Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., b. l. 134–135).

23. Liudytojas G. V., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiamas liudytoju nurodė, kad 2018-07-07 su draugais plaukė baidarėmis. Apie 10 val. susirinko į „(duomenys neskelbtini) sodybÄ . Plaukė su D. L.. Dar plaukė L. P., G. A., D. M., M. D., A. G., S. B.. Plaukdami kai kas iÅ¡ draugų vartojo alkoholį, jis pats taip pat. Plaukiant su D. L. apsivertė kelis kartus. Kadangi buvo pasiėmęs garso kolonėlę, tai apsipyko su D.

L., iÅ¡lipo (duomenys neskelbtini) iÅ¡ baidarės ir išėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sodybÄ pėsčias. Atstumas apie 8 km. Parėjęs laukė draugų ir savo automobilyje užmigo. Prabudo automobilyje nuo didelio triukÅ¡mo, visi garsiai Å¡aukė. IÅ¡ automobilių aikÅ¡telės, kadangi jo automobilis stovėjo toliau, nuėjo link bÅ«rio vaikinų. Visi buvo prie automobilių, kurie buvo sustatyti ant žolės arčiau įvažiavimo į sodybÄ . Kai priėjo suprato, kad jau atvažiavę sodybos savininkai, nes su jais kalbėjo D.

L.. Buvo jo draugai ir buvo dar vienas vaikinas, nedidelio ūgio, iki peties, apie 170 cm., jis garsiai šūkavo, skeryčiojosi rankomis, su juo buvo mergina, kuri jį ramino ir nusivedė. Draugai pasakojo, kad matė, kaip L. sumušė. Tiksliai kas pasakojo, neprisimena, visi vienodai pasakojo, kurie matė. Sakė, kad vienas (duomenys neskelbtini) pastūmė iš nugaros L. P., kitas smogė kumščiu, o dar vienas spyrė iš kojos. Tiek ir žino. Kai visi išsiskirstė, pamatė L. P., jam buvo prakirsta ausis, įdubęs kaulas antakio srityje, bėgo kraujas.

Kažkas atvažiavo, kaip suprato jau buvo išsikvietę, kad parvežtų ir nuvežė į ligoninę L.. Pats nenukentėjo. Įvykio nematė (1 t., b. l. 176–177).

24. Be nurodytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų asmenų parodymų, kaltinamųjų kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais: 24.1. iÅ¡ 2018-10-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti kad, įtariamasis E. B. parodo kaip sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam L. P. į galvos sritį. E. B. paaiÅ¡kino, kad kumščiu trenkė nukentėjusiajam į kairiÄ jÄ galvos pusę, labiau į nugarinę dalį, suduodamas galėjo kliudyti ir kairiÄ ja ausį (2 t., b. l. 91–94); 24.2. iÅ¡ 2018-07-08 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-32434-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. apie 19:00 val. kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje (duomenys neskelbtini), nepažįstamų asmenų buvo užpultas ir sumuÅ¡tas neblaivus L.

P., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl kaukolės ir kairės akiduobės lūžių gydomas (duomenys neskelbtini) klinikose (1 t., b. l. 9–12); 24.3. iš 2018-07-07 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini) rajone, kur buvo įvykdytas nusikaltimas. Apžiūros metu jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nesurasta ir nepaimta (1 t., b. l. 16–19); 24.4. iš 2018-07-31 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo įrašo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) rajone, apžiūra (2 t., b. l. 74–75); 24.5. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L.

P. padaryti sužalojimai: dvi muštinės žaizdos viršugalvyje ir kairėje ausyje, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kraujo išsiliejimas kairės akies obuolio junginėje, kairės akiduobės ir veido kaulų lūžimai, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai L. P. padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu, rankos alkūnė ir panašiai. L.

P. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo (kairės akiduobės stogo kaulų) padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57–58); 24.6. iÅ¡ Specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. MuÅ¡tinė žaizda kairėje ausyje padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje. Dvi muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡ugalvyje ir kairėje ausyje padarytos ne mažiau kaip dviejų atskirų trauminių poveikių pasekoje. Poodinė kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujo iÅ¡siliejimas kairės akies obuolio junginėje, kairės akiduobės stogo kaulų lūžimai, veido kaulų lūžimai galėjo bÅ«ti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai įspyrus į veido kairę pusę koja (1 t., b. l. 70); 24.7. iÅ¡ 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas A.

G. atpažįsta asmenis esančius fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2 su kuriuo pats įvykio metu žodžiu konfliktavo, fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris buvo prie nukentėjusiojo L. P.. Nustatyta ir liudytojui paskelbta Å¡ių asmenų tapatybės – P. M. ir E. B. (1 t., b. l. 188–192); 24.8. iÅ¡ 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas G. A. atpažįsta asmenis esančius: fotolentelėje Nr. 2, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris sudavė L.

P. vienÄ smÅ«gį kumščiu į kairę veido pusę („(duomenys neskelbtini)“), fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2, kuris spyrė L. P. koja į veidÄ , fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris kuris stÅ«mė L. P. iÅ¡ nugaros link „(duomenys neskelbtini)“ vaikino. Nustatyta ir liudytojui paskelbta Å¡ių asmenų tapatybės – M. Z., P. M. ir E. B. (1 t., b. l. 193–199); 24.9. iÅ¡ 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas D.

M. atpažįsta asmenis esančius: fotolentelėje Nr. 2, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris sudavė kumščiu L. P. į kairę veido pusę, fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2, kuris buvo tarp grupės asmenų, sumuÅ¡usių L. P., fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris stÅ«mė L. P. iÅ¡ nugaros link „(duomenys neskelbtini)“ vaikino“. Nustatyta ir liudytojui paskelbta Å¡ių asmenų tapatybės – M. Z., P. M. ir E. B. (2 t., b. l. 1–6 ); 24.10. iÅ¡ 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas M.

D. atpažįsta asmenis esančius: fotolentelėje Nr. 2, fotonuotraukoje Nr. 1, kurį įvardino kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris sudavė kumščiu L. P. į kairę veido pusę, fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2, kuris įžeidinėjo visus keiksmažodžiais, fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris stÅ«mė L. P. iÅ¡ nugaros link „(duomenys neskelbtini)“ vaikino“. Nustatyta ir liudytojui paskelbta Å¡ių asmenų tapatybės – M. Z., P. M. ir E. B.(2 t., b. l. 7–13); 24.11. iÅ¡ 2018-07-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad užfiksuota kaip liudytojas D.

L. atpažįsta asmenis esančius: fotolentelėje Nr. 2, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris sudavė kumščiu L. P. į kairę veido pusę, fotolentelėje Nr. 3, fotonuotraukoje Nr. 2, kuris įžeidinėjo visus keiksmažodžiais, fotolentelėje Nr. 5, fotonuotraukoje Nr. 1, kuris stūmė L. P. iš nugaros link „(duomenys neskelbtini)“ vaikino“. Nustatyta ir liudytojui paskelbta šių asmenų tapatybės – M. Z., P. M. ir E. B.(2 t., b. l. 14–19); 24.12. iš 2018-10-10 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojos G.

J. ir liudytojo D. L., kurios metu abu proceso dalyviai tik patvirtino savo duotus parodymus (2 t., b. l. 24–26); 24.13. iÅ¡ 2018-10-22 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo L. P. ir įtariamojo P. M., kurios metu P. M. patvirtino, jog sudavė vienÄ smÅ«gį koja L. P. į veido sritį (2 t., b. l. 147–150); 24.14. iÅ¡ 2018-10-22 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo G. A. ir įtariamojo P. M., kurios metu P. M. patvirtino, jog sudavė vienÄ smÅ«gį koja L.

P. į veido sritį (2 t., b. l. 151–154); 24.15. iÅ¡ 2018-10-22 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo A. G. ir įtariamojo P. M., kurios metu A. G. nurodė, jog P. M. kėlė konfliktÄ ir visus įžeidinėjo keiksmažodžiais (2 t., b. l. 155–157); 24.16. iÅ¡ 2018-11-09 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo G. A. ir įtariamojo M. Z., kurios metu G. A. nurodė, jog dėl M. Z. kilo konfliktas, tačiau nėra įsitikinęs ar M. Z. sudavė pirmÄ smÅ«gį kumščiu L.

P. į galvÄ (2 t., b. l. 192–194); 24.17. iÅ¡ 2018-11-09 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo S. B. ir įtariamojo M. Z., kurios metu abu proceso dalyviai tvirtino savo parodymus. (2 t., b. l. 195–197); 24.18. iÅ¡ 2018-11-09 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo L. P. ir įtariamojo M. Z., kurios metu M. Z. nurodo, jog L. P. trenkė smÅ«gį kumščiu į galvÄ E. B. ir koja smÅ«giavo P. M. (2 t., b. l. 198–200); 24.19. iÅ¡ 2018-12-18 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo D.

M. ir įtariamojo M. Z., kurios metu D. M. nurodo, jog M. Z. sudavė deÅ¡ine ranka į kairį skruostÄ L. P. (3 t., b. l. 1–3); 24.20. iÅ¡ 2018-12-18 akistatos protokolo matyti, kad užfiksuota akistata tarp liudytojo M. D. ir įtariamojo M. Z., kurios metu M. D. nurodo, jog L. P. sudavė deÅ¡ine ranka į kairį skruostÄ M. Z. (3 t., b. l. 3–4). II. Ä®rodymų vertinimas ir kaltinamiesiems inkriminuotų veikų kvalifikavimas 25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.

26. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo P. M. padarytos veikos kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnį, o kaltinamųjų E. B. ir M. Z. – pagal BK 284 straipsnį. Apklausiami teisiamajame posėdyje kaltinamieji E. B. ir M. Z., taip pat kaltinamųjų gynėjas sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ , su tokia Å¡ių kaltinamųjų veikų kvalifikacija sutiko. Tuo tarpu kaltinamasis P. M., duodamas parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodė, kad pripažįsta, jog dėl jo suduoto smÅ«gio koja nukentėjusiajam į galvÄ , Å¡iam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nurodė, jog tai padarė netyčia, nes tikrai specialiai nesitaikė smÅ«giuoti bÅ«tent į galvÄ bei teigė, kad šį smÅ«gį jis sudavė gindamasis, nes stebėdamas nukentėjusiojo elgesį, kai Å¡is pasilenkęs ir iÅ¡tiesęs rankas į priekį judėjo link kaltinamojo P. M., įvertino kaip puolimÄ ir grėsmę jam.

27. Teismas vertindamas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijÄ , byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, konstatuoja, jog tiek kaltinamojo P. M. nusikalstamos veikos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnį, tiek kaltinamųjų E. B. ir M. Z. nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnį, kvalifikuotos tinkamai ir teisingai. 27.1. Nusikalstama veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ yra kvalifikuojama tada, kai yra nustatoma, jog sunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

ChuliganiÅ¡kos paskatos yra sunkų kÅ«no sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Pagal teismų praktikÄ sunkus kÅ«no sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai sužalojimas, padarytas aiÅ¡kiai negerbiant žmogaus ar visuomenės, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į aplinkinius, kai kito asmens sveikata sunkiai sutrikdoma visai be dingsties, arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. 27.1.1. Nors kaltinamojo gynėja savo baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad kaltinamojo P. M. padaryta nusikalstame veika pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kvalifikuota netinkamai, nes atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs L.

P. pats dalyvavo konflikte, ėjo link kaltinamojo P. M. susilenkęs ir tokį veiksmÄ jis suprato kaip puolimÄ ir grėsmę sau, kaltinamojo veiksmus bÅ«tų pagrindas kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, o įvertinus tai, kad kaltinamasis P. M. tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ neturėjo, o į galvÄ spirdamas pataikė netyčia, jo veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. 27.1.2. Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes su praÅ¡ymu kitaip kvalifikuoti kaltinamojo P. M. veiksmus padarant sunkų sveikatos sutrikdymÄ nesutinka, nes byloje yra nustatyta, kad konfliktas vyko ir nukentėjusiajam smÅ«gis koja buvo suduotas ne kokioje nors uždaroje patalpoje, o atviroje erdvėje – kaimo turizmo aikÅ¡telėje.

Todėl akivaizdu, jog netgi kaltinamajam P. M. atsiradus kokių nors abejonių dėl to, kad nukentėjusiojo užimta pozicija – pasilenkimas su į priekį iÅ¡tiestomis rankomis, yra ne kas kitas kaip nukentėjusiojo griuvimas po patirto smÅ«gio, o yra jam grėsmę keliantis nukentėjusiojo elgesys, kaltinamasis P. M. turėjo galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, o ne smÅ«giuoti nukentėjusiajam koja. Vertindamas kaltinamojo P. M. aiÅ¡kinimÄ , kad jis spirdamas koja nukentėjusiajam nenorėjo jam pataikyti į galvÄ , tai atsitiko netyčia, teismas konstatuoja, jog tokiu aiÅ¡kinimu siekiama suÅ¡velninti kaltinamojo padėtį, nes bylos duomenimis yra nustatyta, kad kaltinamasis P. M. yra sportuojantis asmuo, lankantis (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog jo smÅ«gis negalėjo bÅ«ti atsitiktinis, o buvo, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats kaltinamasis, jog smÅ«gis koja yra koncentruotas, staigus.

Ir kadangi jo, kaip sportininko, yra greita, staigi reakcija, žaibiÅ¡kai reagavo, kad nepargriautų, todėl spyrė. Tyčios spirti tiesiai į veidÄ neturėjo, bet matė, kad pataikė į veidÄ (2 t., b. l. 141–143, 145), įvertinant kaltinamojo patirtį (duomenys neskelbtini) sporto srityje, apgalvotas, tikslinis veiksmas. 27.1.3. Teismas vertindamas kaltinamojo P. M. veiksmus – vieno koncentruoto smÅ«gio koja sudavimÄ nukentėjusiajam į galvÄ , sutinka, jog nėra nustatyta, kad kaltinamasis turėjo iÅ¡ankstinę tyčiÄ sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatÄ , tačiau akivaizdu, jog bÅ«damas pilnamečiu, turėdamas atitinkamÄ gyvenimiÅ¡kÄ ir sportinę patirtį, turėjo suprasti, kad daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai, jis suprato, kad toks jo veiksmas yra pavojingas nukentėjusiojo sveikatai, nors jų nedetalizavo, tačiau buvo abejingas galimiems padariniams, t. y. veika padaryta netiesiogine tyčia, baigtinė, sukeltos realios pasekmės. 27.2.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai, o nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems inkriminuotas įžūlus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas elgesys. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį bÅ«tina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ . Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieÅ¡ asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis iÅ¡gÄ stis ar kyla sumaiÅ¡tis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). 27.2.1. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji viešojoje vietoje – kaimo turizmo stovyklos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kurioje be kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvo didelis skaičius pašalinių, su įvykiais visiškai nesusijusių asmenų, žodžiu konfliktavo su nukentėjusiuoju bei kitais kartu su juo buvusiais asmenimis, garsiai – girdint ne tik įvykio vietoje buvusiems, bet ir kitiems pašaliniams asmenims, išsakydami jų adresu nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus necenzūrinius žodžius.

Taip buvo nutrauktas ir apsunkintas kitų sodyboje buvusių asmenų poilsis, nes pagal apklaustų asmenų parodymus matyti, jog į įvykio vietÄ susirinko ne tik konflikte dalyvavę, bet ir paÅ¡aliniai asmenys bei aktyviais veiksmais siekė nutraukti konfliktÄ . Taip pat aukščiau aptartais ir teismo iÅ¡tirtais įrodymais yra pagrindžiama, kad kaltinamieji E. B. ir M. Z. nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ â€“ E. B. vienÄ kartÄ ranka sudavė į virÅ¡ugalvį, taip pastumdamas link M.

Z., o Å¡is taip pat sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį ranka į kairiÄ jÄ galvos pusę, taip padarydamas sveikatos sutrikdymÄ . Dėl Å¡io jų įžūlaus elgesio neabejotinai kilo įstatyme nustatytos pasekmės – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje apklausti liudytojai patvirtina, kad dėl įvykusio konflikto kilo sumaiÅ¡tis, žmonės buvo Å¡okiruoti, buvo nutrauktas jų poilsis. Nors kaltinamųjų veiksmai truko palyginus neilgÄ laiko tarpÄ , tačiau į konfliktÄ buvo įtrauktas didelis žmonių skaičius, dėl kilusių pasekmių buvo kviečiamos apsaugos tarnybos.

Atsižvelgus į Å¡ias byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamųjų veiksmuose yra BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis. 27.2.2. Kaltinamojo P. M. nusikalstami veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir nors kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad jos ginamojo veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti netinkamai, nenurodant kokie jo veiksmai atitinka minėto straipsnio dispozicijÄ , teismas sutinka, kad Å¡io kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti tinkamai.

Teismų praktikoje, tais atvejais, kai vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta vien tuo, kad vieÅ¡oje vietoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡i veika kvalifikuojama tik pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , tačiau bylos duomenimis – apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad P. M. prieÅ¡ smÅ«gio koja sudavimÄ nukentėjusiajam ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ , kartu su kitais kaltinamaisiais nukentėjusiojo ir su juo kartu buvusių kitų asmenų atžvilgiu iÅ¡sakė keiksmažodžius ir juos vieÅ¡ai įžeidinėjo, taip, kaip jau buvo konstatuota anksčiau, sutrikdydami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, o tokie kaltinamojo veiksmai jam pareikÅ¡tame kaltinime buvo apibrėžti kaip įžūlus ir visuomenės moralės požiÅ«riu nepriimtinas elgesys, apie kurį teismas pasisakė ir jį detalizavo anksčiau.

Tai, kad suformuluotame kaltinime nebuvo nurodyti konkretÅ«s, kaltinamojo P. M. iÅ¡sakyti žodžiai, teismo nuomone, kaltinimo esmės nekeičia ir savaime nereiÅ¡kia, kad visuma P. M. atliktų veiksmų pagal savo turinį pagrįstai pripažintini kaip įžūlÅ«s ir visuomenės moralės požiÅ«riu nepriimtini. Kadangi Å¡ie veiksmai, kaip jau buvo minėta, buvo padaryti iki sužalojant nukentėjusįjį, tai, teismo nuomone, akivaizdu, jog tokiais kaltinamojo P. M. veiksmais buvo siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. tiesioginė tyčia buvo nukreipta pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir taip veikdamas jis akivaizdžiai suprato, kad pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , todėl nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje sudėties visumÄ , kaltinamojo P. M. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį.

III. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių 28. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.). 28.1.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji nuosekliai nurodo, jog pripažįsta padarę visus jiems inkriminuotus veiksmus, tačiau P. M. nurodo, jog neturėjo tyčios padaryti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t. y. pripažindamas faktinius veiksmus, nesutinka su jų kvalifikacija. Visi kaltinamieji nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu Å¡ių savo parodymų jie irgi neatsisakė. Toks įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimas laikytinas kaltinamųjų prisipažinimu ir nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, nes jie nurodė ir pripažino esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti. 29.1. Nagrinėjamojoje byloje yra nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2018 m. liepos 7 d. apie 18 val. 30 min. Kaltinamieji E. B. ir M. Z. nurodė, kad plaukimo baidarėmis metu vartojo nedidelį kiekį alkoholio – alaus, tačiau paaiÅ¡kino, jog dėl fizinio krÅ«vio plaukiant, parvykus į stovyklavietę nejautė jokio apsvaigimo, o kaltinamasis P. M. nurodė alkoholio iki įvykio iÅ¡ viso nevartojęs. Tokius kaltinamųjų parodymus patvirtino kartu su jais iÅ¡kylavę kiti liudytojai.

Jau po įvykio kaltinamajam P. M. 2018-07-07 21 val. 54 min. nustatytas 0,90 promilių girtumas, E. B. 2018-07-07 21 val. 58 min. nustatytas 1,45 promilių girtumas, o M. Z. 2018-07-07 21 val. 34 min. nustatytas 0,82 promilių girtumas. Kaltinamieji dėl jiems nurodytu laiku nustatyto girtumo paaiÅ¡kino, kad po įvykio, įsikÅ«rę stovyklavietėje, kadangi neplanavo tÄ vakarÄ iÅ¡vykti, vartojo alkoholinius gėrimus, o įvykio metu nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Teismas atsižvelgdamas į Å¡iuos kaltinamųjų aiÅ¡kinimus, įvertindamas juos patvirtinančius kartu su jais iÅ¡kylavusių liudytojų parodymus, jų girtumo nustatymo laikÄ , kai nuo įvykio buvo praėję apie 3 val. laikotarpis, neturi pagrindo pripažinti, kad nusikalstamas veikas kaltinamieji padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y.

Å¡ios jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustato. 29.2. Teismas sutinka, kad pagrįstai, kaip kaltinamųjų atsakomybę padarant BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra nurodyta tai, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). IV. Bausmės skyrimas 30. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos.

Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, bÅ«tina laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam iÅ¡ jų negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 30.1.

Teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytas nusikalstamas veikas (kaltinamojo P. M. padarytas labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, o E. B. ir M. Z. nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimas) ir neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jų tyčiÄ nusikalsti, sprendžia, kad jiems skiriama bausmė turi bÅ«ti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų. 30.1.1.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamųjų asmenybę, amžių, jų įvykdytų nusikaltimų paskatas ir motyvus, į tai, kad jie visi teisiami pirmÄ kartÄ , kaltinamieji P. M. ir M. Z. administracine tvarka nebausti, o kaltinamasis E. B. baustas administracine tvarka, yra viena jų atsakomybę lengvinanti ir viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog kaltinamieji charakterizuojama palankiai, neįtraukti į psichikos centro psichiatrinę įskaitÄ , kaltinamieji P. M. ir E. B. dirba, o kaltinamasis M.

Z. mokosi. 30.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sÄ vokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtÄ bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011). 30.2.1. Nors kaltinamajam P. M. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų bÅ«tinų sÄ lygų 62 straipsnio 1 daliai taikyti, t. y., kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ , todėl nėra sÄ lygų taikyti minėto įstatymo nuostatų. 30.2.2.

Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Tokių sÄ lygų kaltinamojo P. M. atžvilgiu nagrinėjamojoje byloje taip pat nenustatyta. 30.2.3. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga Å¡iuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamasis nei iki Å¡io nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, kaltinamasis nukentėjusiajam koja sudavė vienÄ kartÄ , tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė, o jo padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, pripažįstama iÅ¡imtine aplinkybe sudarančia pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytas kaltinamojo asmenybę apibrėžiančias aplinkybes, jam tinkama bausmės rÅ«Å¡imi už šį padarytÄ nusikaltimÄ pripažintinas laisvės apribojimas. 30.3. Kaltinamieji E. B. ir M. Z. bei jų gynėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ jų atžvilgiu taikant BK 40 straipsnį, atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Laiduotojomis atitinkamai nurodytos E. B. motina J. B. ir M. Z. motina M. K.. Apklaustos teisiamajame posėdyje jos abi sutiko bÅ«ti laiduotojomis, prašė atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti juos jų atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato.

Patikrinus duomenis, nustatyta, kad abi pretendentės į laiduotojus yra neteistos, J. B. administracine tvarka nebausta, o M. K. bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , abi yra dirbančios, nurodė gyvenančios kartu su sÅ«numis, todėl galinčios daryti jiems teigiamÄ Ä¯takÄ bei prižiÅ«rėti jų elgesį. 30.3.1. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimai turi bÅ«ti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismo nuomone, abu kaltinamieji Å¡iuo atveju atitinka keliamus ir BK 40 straipsnyje numatytus reikalavimus asmenims tam, kad jie galėtų bÅ«ti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. 30.3.2. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali bÅ«ti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.

Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į jo charakteristikÄ ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). 30.3.3.

PraÅ¡ymÄ atleisti kaltinamuosius E. B. ir M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pateikusios J. B. ir M. K., kaip jau buvo nurodyta, yra kaltinamųjų motinos (tai yra artimos giminaitės), gyvenančios kartu su kaltinamaisiais, charakterizuojamos teigiamai. Å ios bei J. B. ir M. K. praÅ¡yme nurodytos aplinkybės (tai, kad jos ir kaltinamieji nuolat bendrauja, kad J. B. ir E. B. veda bendrÄ Å«kį, kad kaltinamieji tariasi su motinomis visais svarbesniais klausimais bei visada įsiklauso į jų nuomonę bei į jÄ atsižvelgia) leidžia konstatuoti, kad kaltinamųjų motinos yra verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetÄ kaltinamiesiems ir galintys daryti jiems teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl jos pripažintinos tinkamomis laiduotojomis.

Kadangi yra pagrindas atleisti kaltinamuosius E. B. ir P. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , o E. B. ir M. K. yra verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetÄ kaltinamiesiems ir galintys daryti jiems teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl, kaltinamieji E. B. ir M. Z., padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduotini laiduotojų atsakomybėn. 30.3.4. Kadangi padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), po jo įvykdymo praėjo daugiau nei metai, per šį laikotarpį kaltinamieji jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl laidavimo terminas nustatytinas BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytam laidavimo termino vidurkiui – 2 metams.

Kadangi laiduotojos nors Å¡iuo metu ir dirba, duomenų apie jų gaunamas pajamas ir turtÄ byloje nėra, abi nurodė, jog pageidautų, kad laidavimas bÅ«tų skirtas be užstato, todėl laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Laiduotojoms iÅ¡aiÅ¡kintina jų teisė atsisakyti laidavimo (BK 40 straipsnio 6 dalis). Atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. ir M. Z. iÅ¡aiÅ¡kintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse. V. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 31. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiÅ¡kusi 3485,71 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos, kilusios L.

P. teikiant medicinines paslaugas po jo sužalojimo (1 t., b. l. 113–115, 118), tačiau bylos duomenimis visa ši ieškinio suma iki priimant nuosprendį byloje yra atlyginta, todėl teismas dėl jos atskirai nepasisako, konstatuodamas, jog ieškinys iki priimant nuosprendį yra patenkintas kaltinamųjų gera valia ir civilinis ieškovas ieškinio atsisakė (3 t., b. l. 125).

32. Nukentėjęs L. P. byloje yra pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamų solidariai priteisti 2694,28 eurus turtinės žalos ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų solidariai 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo civilinio ieÅ¡kinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat praÅ¡o priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamųjų 1500 eurų patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 94–109, 3 t., b. l. 117–121) Taip pat teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, jog už jo atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme advokatei jis sumokėjo 2000 eurų (4 t., b. l. 77–80). 32.1.

Nukentėjęs L. P. nurodo, kad jo praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ â€“ 2694,28 eurų sumÄ sudaro: gydytojų konsultacijos – 75 eurai, kuro iÅ¡laidos vykstant į gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigas – 149,28 eurai, sugadinti, sukruvinti drabužiai – 50 eurų „Audimas“ marÅ¡kinėliai ir Å¡ortai 40 eurų. Taip pat pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymÄ jo numatomo gydymo iÅ¡laidos, kuriomis bÅ«tų paÅ¡alinti po sužalojimo likę defektai, sudarytų 1500 eurų, o rando korekcijai reikalingos 5 procedÅ«ros kainuotų 880 eurų. 32.1.1.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Paprastai yra atlyginama tik realiai patirta dėl nusikaltimo žala arba tokia žala, kuri dėl nusikaltimo bus patirta ateityje (nusikaltimu padarytų padarinių šalinimas ir pan.), tačiau šiuo atveju tokia žala gali būti atlyginama tik tada kai jos dydis yra konkrečiai apibrėžtas, protingo dydžio ir šių išlaidų būtinumas yra pagrįstas atitinkamais rašytiniais įrodymais arba nusistovėjusia tvarka.

Å iuo atveju nukentėjęs pateikė teismui bendrovės teikiančios grožio procedÅ«ras pažymas apie galimas iÅ¡laidas ateityje atliekant nusikaltimu padarytų liekamųjų reiÅ¡kinių – randų, kitų defektų, Å¡alinimÄ . Pats nukentėjęs apklausiamas teisme nurodė, kad be Å¡ių procedÅ«rų jis gali gyventi, jog ateityje norėtų jas atlikti, tačiau Å¡iuo metu neturi tam lėšų be to Å¡iuo metu jo gyvenime yra kitokie finansiniai prioritetai. Kaltinamojo P. M. gynėja pasisakydama dėl Å¡ios civilinio ieÅ¡kinio dalies nurodė, kad jai yra žinomos kitos įstaigos, kurios nurodytas procedÅ«ras teikia daug pigiau.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu nėra tiksliai ir konkrečiai apibrėžta kiek galėtų kainuoti nukentėjusiojo patirtų nuo sužalojimo liekamųjų defektų Å¡alinimas, teismas neturi pagrindo pripažinti nurodytas iÅ¡laidas pagrįstomis Å¡ioje stadijoje, todėl Å¡ioje dalyje dėl 2300 eurų priteisimo nukentėjusiajam L. P. pripažintina teisė į civilinį ieÅ¡kinį, jo dydžio klausimÄ nagrinėjant civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu likusioje dalyje ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu ir atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala atsirado dėl nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto kaltinamojo P. M. veiksmais, turtinės žalos – 394,28 eurų, atlyginimas priteistinas bÅ«tent iÅ¡ Å¡io kaltinamojo. 32.2.

Nukentėjęs L. P. taip pat praÅ¡o iÅ¡ visų kaltinamųjų solidariai priteisti jam 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Tokį savo reikalavimÄ jis grindžia tuo, kad, jo nuomone, sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl visų kaltinamųjų veiksmų jo atžvilgiu. Taip pat bylos duomenimis Å¡iuo metu nukentėjusiajam kaltinamasis P. M. yra atlyginęs 10 000 eurų, o kaltinamieji E. B. ir M. Z. po 1000 eurų, taigi bendrai sumokėta 12 000 eurų. 32.2.1. Teismas pasisakydamas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo reikalavimo visÄ 30 000 eurų sumÄ priteisti iÅ¡ visų kaltinamųjų solidariai lygiomis dalimis, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju padarytos neturtinės žalos dydis turėtų bÅ«ti diferencijuojamas pagal padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ , nes akivaizdu, jog kaltinamiesiems E. B. ir M.

Z. padarius nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ ji yra ženkliai mažiau pavojinga ir sukelianti Å¡velnesnes pasekmės, nei kaltinamojo P. M. padaryta labai sunki nusikalstama veika, kurios pasėkoje dėl chuliganiÅ¡kų paskatų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. BÅ«tent pagal padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ ir jos padarymo aplinkybes turi bÅ«ti sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio klausimas. Atsižvelgiant į tai pripažintina, jog iÅ¡ kaltinamųjų E. B. ir M. Z. priteistinos mažesnis neturtinės žalos atlyginimas nei iÅ¡ kaltinamojo P. M.. 32.2.2.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji P. M. ir E. B. yra dirbantys ir turintys pragyvenimo lėšų, o kaltinamasis M. Z. Å¡iuo metu mokosi ir yra nedirbantis, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ atsižvelgtina į nukentėjusiajam jau atlygintas neturtinės žalos sumas – P. M. yra atlyginęs 10 000 eurų, kas pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ atitiktų artimÄ minimaliai ribai priteisiamÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, kai žala atlyginama padarius sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o kaltinamųjų E. B. ir M.

Z. sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas – po 1000 eurų, nesiektų minimalios sumos priteisiamos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydį už nusikalstamas veikas pagal BK 284 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, jų sunkumÄ nustatytina, kad nukentėjusiajam visi kaltinamieji be jau atlygintos neturtinės žalos sumos, dar turi atlyginti po 2500 eurų. 32.3. Nukentėjusysis L. P. taip pat praÅ¡o pritiesti lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamųjų 1500 eurų patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 94–109, 3 t., b. l. 117–121).

Taip pat teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, jog už jo atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme advokatei jis sumokėjo 2000 eurų (4 t., b. l. 77–80) ir taip pat praÅ¡o priteisti ir Å¡iÄ sumÄ , todėl bendra, praÅ¡oma priteisti, atstovavimo iÅ¡laidų suma yra 3500 eurų. 32.3.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytos aktyviais visų kaltinamųjų veiksmais, du kaltinamieji yra dirbantys ir nors vienas kaltinamasis nedirba, o mokosi, visi jie jauno amžiau ir darbingi, todėl nukentėjusiojo patirtos jo atstovavimo iÅ¡laidos priteistinos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmę ir apimtį, atstovės rengtų dokumentų procese kiekį, jos dalyvavimÄ teismo posėdžiuose, praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma nėra per didelė. 32.4.

Nukentėjusysis L. P. taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų solidariai 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo civilinio ieÅ¡kinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å is praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, nes teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ nustatytina, jog Å¡iuo atveju penkių procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistų turtinių žalų sumų, skaičiavimo pradžia nustatytina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. VI. Dėl proceso iÅ¡laidų 33. Byloje yra duomenys apie tai, kad dėl bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje į jį liudytojais buvo kviesti liudytojas D. M., kuriam už atvykimÄ iÅ¡ teismo sÄ skaitos buvo iÅ¡mokėta 10,06 eurų patirtų iÅ¡laidų kompensavimui.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir jų padarytos veikos tyrimo, tai vadovaujantis BPK 103 straipsniu, jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir solidariai iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamųjų. VII. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 34. Kartu su baudžiamÄ ja byla teismui perduotos 2 vnt. kompaktinių plokÅ¡telių su vaizdo ir garso įraÅ¡ais prisegtos prie bylos 3 tomo, paliktinos saugoti byloje.

VIII. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo 35. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieÅ¡kiniui, galimam turto konfiskavimui arba iÅ¡plėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bÅ«du gautÄ ar įgytÄ arba BK 72 3 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotinÄ turtÄ , gali bÅ«ti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš šių pagrindų:

1) pagrindui užtikrinti procese civilinį ieÅ¡kinį, 2) pagrindui užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ arba iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ . 35.1. IÅ¡ BPK 116 straipsnio nuostatų seka, kad imtis priemonių pareikÅ¡tam ar ateityje galimam civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti.

Pažymima, jog nusikalstamu bÅ«du gautas ar įgytas turtas – tai užsiimant nusikalstama veika gauti pinigai bei kiti materialinę vertę turintys daiktai ar objektai. Laikinai gali bÅ«ti apribojama nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ , pinigus, vertybinius popierius. Kai byla perduota į teismÄ , dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis). 35.2.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo L. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuris nuosprendžio priėmimo dienÄ nėra atlygintinas. 35.2.1. Esant paminėtoms aplinkybėms, t. y. esant BPK 151 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms ir pagrindui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamųjų piniginėms lėšoms, esančioms banko sÄ skaitose, paliktinas nepakeistu iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo. Teismas remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Paskirtas bausmes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę P. M. paskirti laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. E. B. padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Perduoti E. B. jo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato. Nustatyti laidavimo terminÄ â€“ 2 (dvejus) metus. M. Z. padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Perduoti M. Z. jo motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato. Nustatyti laidavimo terminÄ â€“ 2 (dvejus) metus.

KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Laiduotojoms J. B. ir M. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jos turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju, jei jos atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl E. B. ir M. Z. baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. ir M.

Z. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jiems laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jiems padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti L. P. iÅ¡ P. M. 394,28 eurus (tris Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis eurus 28 centus) turtinės žalos atlyginimui, o dalyje dėl reikalavimo priteisti 2300 eurų – L. P. pripažinti teisę į civilinį ieÅ¡kinį jo dydžio klausimÄ nagrinėjant civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Priteisti L. P. iÅ¡ P. M., E. B. ir M. Z. po 2500 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti L. P. iÅ¡ P. M., E. B. ir M. Z. penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo kiekvienam iÅ¡ jų priteistos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Priteisti L. P. iÅ¡ P. M., E. B. ir M. Z. solidariai 3500 (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus) eurų atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ P. M., E. B. ir M. Z. solidariai 10,06 eurų (deÅ¡imt eurų 6 centus) proceso iÅ¡laidų. Å iaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ kaltinamojo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti nurodytoje sÄ skaitoje esančiomis ir į jÄ patenkančiomis piniginėmis lėšomis, iÅ¡skyrus vieno minimalaus pragyvenimo lygio dydžio pinigų sumÄ ; skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ kaltinamojo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti nurodytoje sÄ skaitoje esančiomis ir į jÄ patenkančiomis piniginėmis lėšomis, iÅ¡skyrus vieno minimalaus pragyvenimo lygio dydžio pinigų sumÄ ; skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ kaltinamojo M.

Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms „(duomenys neskelbtini)“ banke, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“ AS (duomenys neskelbtini), sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti nurodytose sÄ skaitose esančiomis ir į jas patenkančiomis piniginėmis lėšomis, iÅ¡skyrus vieno minimalaus pragyvenimo lygio dydžio pinigų sumÄ , palikti iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo Å¡ioje byloje. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vienetus kompaktinių plokÅ¡telių palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėjas Gražvydas PoÅ¡kus