2015-10-21 Nr. AB-20533-3-61-3-00696-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-115-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00696-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad nuo 2007 m. liepos 12 d. iki 2015 m. sausio 25 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje periodiškai buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui G. K. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 220 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundo dalį dėl prašymo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teismas paliko nenagrinėtą, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 14 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo.

Kartu su skundu pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėjas paaiškino, kad nedalyvavo skelbiant teismo sprendimą, sprendimas jam įteiktas – 2015 m. rugsėjo 4 d. Mano, kas terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo skundžiamos sprendimo įteikimo dienos, ypač atsižvelgiant į specifinę pareiškėjo kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens padėtį. Pažymi, kad apeliacinį skundą išsiųsti laiku sutrukdė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės – prašymą dėl skundo kopijų padarymo Marijampolės pataisos namų administracijai jis padavė 2015 m. rugsėjo 9 d., tačiau kopijavimo procesas užtrunka dėl didelio pataisos namuose kopijuojamų dokumentų skaičiaus. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad tokiu būdu nesiekė piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, jo laisvė yra suvaržyta, veikė kiek įmanoma operatyviai, rūpindamasis savo teisių gynimu ir per protingą terminą pateikė apeliacinį skundą teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. rugpjūčio 28 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. rugsėjo 11 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl šio sprendimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstas 2015 m. rugsėjo 14 d., t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad nedalyvavo teismo posėdyje priimant ir skelbiant skundžiamą sprendimą, atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo judėjimo laisvė bei galimybė operatyviai paruošti skundą apribotos. Teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui įteiktas tik 2015 m. rugsėjo 4 d., todėl apeliacinio skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo šios datos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dalyvavo 2015 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje ir buvo informuotas apie sprendimo paskelbimo datą ir laiką (b. l. 58–59). Teismui skelbiant sprendimą pareiškėjas nedalyvavo. Pažymėtina, kad ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2015 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 74) ir, pareiškėjo teigimu, įteiktas 2015 m. rugsėjo 4 d., t. y. dar nepasibaigus jo apskundimo terminui. Minėtame sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas teigia paruošęs 2015 m. rugsėjo 9 d. ir tą pačią dieną kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl skundo ir su juo siunčiamų dokumentų kopijų padarymo. Tai patvirtina įrašas Rašytinių prašymų apskaitos žurnale ir prašymo kopija. Pareiškėjo prašyme yra būrio viršininko S. D. 2015 m. rugsėjo 10 d. įrašas, kad padaryta 30 vnt. kopijų. Taigi sprendžiant iš šio įrašo, dokumentų kopijos pareiškėjui buvo padarytos dar nepasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui – 2015 m. rugsėjo 10 d.. Pareiškėjas nepagrindžia, kodėl apeliacinį skundą išsiuntė tik 2015 m. rugsėjo 14 d., apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 3 dienomis. Kitų priežasčių, dėl kurių apeliacinio skundo negalėjo surašyti ir pateikti anksčiau, pareiškėjas nenurodė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo kalinimo įstaigoje būtų ribojamos jo galimybės įgyvendinti procesines teises, paruošti skundą teismui.

Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė