f83b09b4-d84d-48cd-9a4b-df09173e6706 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                      Pranešėja L. Aleknavičienė                                   Civilinė byla Nr. 2A-33-124/2012Teisėja A. Monstavičienė                                      Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02296-2011-5                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5,121.                                                                                      (S)              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 14 d.Å iauliai            Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „BTA Insurance Company“ SE veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3122-79/2011 pagal ieÅ¡kovo UAB „BTA Insurance Company“ SE ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Volvega“ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, irn u s t a t ė :

   IeÅ¡kovas teismui pateikė ieÅ¡kinį (1 t., 1–2 b. l.), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo UAB „Volvega“ priteisti 46133,17 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ Â sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 2370290, pagal kuriÄ buvo apdrausta atsakovui priklausančio automobilio DAF FT95XF430 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2010-01-28 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui priklausanti transporto priemonė DAF FT95XF430 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama P. P., apgadino automobilį RENAULT TRAFIC valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio kaltininku buvo pripažintas atsakovo vairuotojas, todėl ieÅ¡kovas 2010-05-11 iÅ¡mokėjo 42071,78 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Be to, ieÅ¡kovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį Nr. 12 2371431, pagal kuriÄ buvo apdrausta atsakovui priklausančio automobilio MERCEDES BENZ 1841, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2009-10-08 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui priklausanti transporto priemonė MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama V. Z. apgadino automobilį CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vykio kaltininku buvo pripažintas atsakovo vairuotojas, todėl ieÅ¡kovas 2010-06-11 iÅ¡mokėjo 4061,39 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas 2010-03-09 iÅ¡mokėjo 864,53 Lt pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 2113704 dėl 2010-02-20 įvykusio autoįvykio, kurio pasekmėje UAB ,,Volvega,, priklausančio automobilio DAF FT 95 XF 480 v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. J. apgadino automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini).

Å io įvykio kaltininku pripažintas UAB „Volvega“ vairuotojas. Atsakovas praleido draudimo sutartyse numatytus draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir laiku nesumokėjo įmokų už teikiamÄ draudimo apsaugÄ , todėl ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį ( 1 t., 48–56 b. l.) atsakovas UAB „Volvega“ prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika - atsakovas draudimo įmokas mokėjo vėliau nei buvo numatyta draudimo sutartyse, ieÅ¡kovas niekuomet nereiÅ¡kė atsakovui pastabų ar pretenzijų dėl vėlavimo sumokėti draudimo įmokas, ieÅ¡kovas teisės norminių aktų nustatyta tvarka nepranešė atsakovui apie vėlavimÄ sumokėti draudimo įmokas, sudarytų draudimo sutarčių nenutraukė, ieÅ¡kovas atsakovo pavėluotai sumokėtas draudimo įmokas priėmė, kaip tinkamÄ iÅ¡ draudimo sutarčių kylančių prievolių įvykdymÄ , pavėluotai sumokėtų draudimo įmokų negrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu neįrodo, kad eismo įvykių metu buvo padaryta ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio žala, kad Å¡iÄ Å¾alÄ yra atlyginęs ir turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ .Å iaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (2 t., 69–73 b. l.) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 2000 Lt už advokato padėjėjo teisines paslaugas ir 68 Lt žyminio mokesčio bei valstybei 21,35 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių draudimo teisiniai santykiai buvo susiklostę nuo 2006 m. ir atsakovas draudė pas ieÅ¡kovÄ vidutiniÅ¡kai apie 50 transporto priemonių. Atsakovas mokėjimus atlikdavo po to, kai ieÅ¡kovas pateikdavo sÄ skaitÄ apmokėjimui, kurioje nurodydavo draudimo liudijimo numerį, apdraustos transporto priemonės valstybinį numerį, datÄ kada turi bÅ«ti sumokėta įmoka ir sumÄ . SÄ skaitos bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos iki sueinant sutartyse numatytiems mokėjimo terminams ir jau jiems suėjus.

IeÅ¡kovas sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. BTA0062384 dėl draudimo įmokos mokėjimo pagal draudimo sutartį Nr. 12 2370290, iÅ¡rašė tik 2009-09-09 t. y. jau praėjus sutartyje numatytam eilinės įmokos mokėjimo terminui. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos faktÅ«ros dar pagal devynias draudimo sutartis eilinės įmokos turėjo bÅ«ti sumokėtos iki 2009-09-08, tačiau sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta jau praėjus Å¡iam terminui. Atsakovas ieÅ¡kovo sÄ skaitas apmokėdavo praėjus kuriam laikui po sÄ skaitos pateikimo, t. y. jau praėjus sutartyse numatytiems draudimo įmokų mokėjimo terminams, tačiau ieÅ¡kovas dėl eilinių draudimo įmokų pavėluoto mokėjimo pretenzijų atsakovui nereiÅ¡kė, draudimo sutarčių nenutraukė ar nesustabdė, pavėluotas ir vėlesnes draudimo įmokas priėmė.

Atsakovas sumokėjo, o ieÅ¡kovas priėmė visas draudimo įmokas pagal draudimo sutartis Nr. 12 2370290 ir 12 2371431, t. y. atsakovas visiÅ¡kai įvykdė savo įsipareigojimus pagal minėtas draudimo sutartis, todėl draudimo sutartys galiojo ir užtikrino atsakovui draudimo apsaugÄ per visÄ jų galiojimo laikotarpį. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 str. 2 d. numatyta, kad įprastinė draudimo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas.

Tokiu atveju, nutraukiant draudimo sutartį, draudėjui grÄ Å¾inama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines iÅ¡laidas ir pagal Å¡iÄ draudimo sutartį iÅ¡mokėtas sumas, tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė, niekada nereiÅ¡kė pretenzijų dėl draudimo įmokų vėlavimo, nenutraukė draudimo sutarčių ir negrÄ Å¾ino sumokėtų draudimo įmokų už transporto priemones, kurios sukėlė autoavarijas.

Tai rodo, kad ieÅ¡kovas nelaikė pavėluoto draudimo įmokų mokėjimo esminiu sutarčių pažeidimu (Lietuvos Respublikos CK 6.217 str. 2 d.), todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas teismas laikė nepagrįstu, prieÅ¡taraujančiu teisingumo principui. IeÅ¡kovas, reikalaudamas priteisti iÅ¡mokėtÄ sumÄ kitam asmeniui, faktiÅ¡kai negali remtis kitos Å¡alies netinkamu sutarties įvykdymu (LR CK 6.206 str.). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio patenkinimas faktiÅ¡kai prieÅ¡tarautų ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, nes sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytÄ Â Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas pradiniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2010-03-09 iÅ¡mokėjo 864,53 Lt pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 122113704 dėl 2010-02-20 įvykusio autoįvykio, ko pasekoje UAB ,,Volvega“, priklausančio automobilio vairuotojas E. J. apgadino automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir kaltu pripažintas UAB „Volvega“ vairuotojas. Atsakovas 2010-08-11 informavo ieÅ¡kovÄ , kad atsakovo vairuotojas E. J. pripažintas nekaltu ir pateikė Å iaulių apygardos administracinio teismo nutarimÄ , todėl teismas laikė, kad Å¡ioje dalyje atsakovui civilinė atsakomybė nekilo, nes nėra civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurios numatytos Privalomojo draudimo 16 str. 2d.

Be to, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2011-03-28, teisme priimtas 2011-04-11, praėjus vienerių metų terminui, o atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl ir Å¡iuo pagrindu Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino. IeÅ¡kovas UAB „BTA Insurance Company“ SE apeliaciniu skundu (2 t., 76–78 b. l.) praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo 46 133,17 Lt, žyminį mokestį, 6 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. TPVCAPD įstatymo 7 str. 1 dalis nurodo, kad draudėjas turi teisę nutraukti draudimosutartį, jeigu nustatomas pažeidimas, atsižvelgiant į LR CK 6.217 straipsnį. Draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartį, jeigu draudėjas sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Draudikas nenutraukė draudimo sutarties, nes draudimo sutartis sudaroma ne tik draudėjo, bet ir nukentėjusiojo interesais, be to, draudikas turi tik teisę, o ne pareigÄ nutraukti draudimo sutartį.

Teisė nutraukti ar nenutraukti sutartį yra paliekama draudimo įmonei.             2. Draudėjas sumokėjo draudimo įmokÄ , praleidęs draudimo sutartyje numatytus terminus ir per tÄ laikotarpį įvyko eismo įvykis. Ä®statymo 11 str. 6 d. numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jei įvykis įvyko laikotarpiu, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Esant galiojančiai draudimo sutarčiai, t. y. galiojant draudimo apsaugai, draudikas priima visas įmokas, mokėtinas pagal draudimo sutarties sÄ lygas, tame tarpe ir pavėluotai sumokėtas.

Draudimo įmonė neturi teisės atsisakyti priimti draudimo įmokÄ už suteiktÄ draudimo apsaugÄ . CK 6.987 str. nurodo, kad draudikas moka draudimo iÅ¡mokÄ už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ , įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudėjui pavėlavus sumokėti draudimo įmokas, draudikas turi teisę reikalauti delspinigių, o jeigu tuo laikotarpiu įvyko įvykis, draudikas turi teisę reikalauti ir sumokėtos draudimo iÅ¡mokos.3. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas net nenumato draudimo įmonei teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai sustabdyti draudimo sutarties galiojimÄ .

Tik draudėjas turi teisę praÅ¡yti sustabdyti draudimo sutarties galiojimÄ . IeÅ¡kovas nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs noro stabdyti draudimo sutartį.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja teismų praktikai, o taip pat Å iaulių apygardos teismo nutarčiai civ. byloje Nr. 2A-281-71/2009, tiek pačiai naujausiai praktikai, suformuotai apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1769-260/2011.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Volvega“ (2 t., 85–90 b. l.) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad vykdant draudimo sutartis, buvo vėluojama sumokėti ne visÄ draudimo įmokÄ , o tik jos dalį (eilinę draudimo įmokÄ ). LR TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. numatyti itin neigiami padariniai draudėjui gali bÅ«ti taikomi ne bet kokio draudimo sutarties pažeidimo, o tik esminio, pažeidimo atveju. LR TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai draudėjas apskritai nesumoka visos draudimo įmokos ir tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas.

Vien tik eilinės draudimo įmokos sumokėjimo vėlavimas negali bÅ«ti laikomas esminiu sutarties pažeidimu ir taikomi itin neigiami padariniai. Å iuo atveju, ieÅ¡kovas gavęs visas draudimo įmokas, susigrÄ Å¾intų draudimo iÅ¡mokas ir tuo visiÅ¡kai nepagrįstai praturtėtų.2. LR TPVCAPDÄ® 11 str. 5 d. numato, kad jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

Taigi, Å¡iuo atveju, atsakovui pavėlavus sumokėti dalį draudimo įmokos - eilinę draudimo įmokÄ , ieÅ¡kovas įgijo teisę reikalauti delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos, bet ne teisę reikalauti visos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo.3. IeÅ¡kovas atsakovui niekuomet nepranešė apie vėlavimÄ sumokėti draudimo įmokas, draudimo apsaugos sustabdymÄ , nepranešė, kad vėluojant sumokėti dalį draudimo įmokos sumos, atsakovui ateityje gali bÅ«ti taikomos TPVCAPDÄ® 11 str. 5 ir 7 d. numatytos draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmės. Taip pat nepranešė apie ketinimÄ nutraukti draudimo sutartį ar draudimo sutarties nutraukimÄ .

IeÅ¡kovui neįvykdžius Å¡ių įstatymo nustatytų pareigų, ieÅ¡kovas netenka teisės reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo. PrieÅ¡ingai, Å¡is ieÅ¡kovo neveikimas liudija, kad pavėluoto draudimo įmokų mokėjimo ieÅ¡kovas nelaikė esminiu sutarčių pažeidimu.4. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad jis yra atlyginęs eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) arba bÅ«tų atlyginęs žalÄ (nuostolius) kitiems reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimÄ turintiems asmenims ir yra įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ .

IeÅ¡kovas tik nurodė, kad dėl Å¡ių eismo įvykių draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo Lenkijos bendrovei Compensa ir Ispanijos bendrovei Avus Espana. IeÅ¡kovas teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad Lenkijos bendrovė Compensa ir Ispanijos bendrovė Avus Espana bÅ«tų atlyginusios žalÄ , eismo įvykių metu žalÄ patyrusiems asmenims.    5. Å iaulių miesto apylinkės teismas nenukrypo nuo teismų analogiÅ¡kose bylose suformuotos praktikos, todėl teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas neturi bÅ«ti naikinamas.

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį bei faktinį pagrindus, nes savo iniciatyva apeliacinis teismas negali iÅ¡plėsti skundo argumentų sÄ raÅ¡o ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, tai pat įsitikina neesant absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).Apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia, jo manymu, netinkamu materialinės teisės normų, reglamentuojančių draudimo teisinius santykius taikymu, nukrypimu nuo teisminės praktikos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ ir skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai (CPK 185 str.), teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, savo iÅ¡vadas dėl apelianto reikalavimo nepagrįstumo ir atsisakymo jį tenkinti tinkamai motyvavo ir argumentavo.Byloje nustatyta, kad apeliantas su atsakovu 2009 09 08 buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį NR.12 2370290 pagal kuriÄ privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonė DAF FT 95XF.430 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nustatant 4300 Lt draudimo įmokÄ , mokant jÄ dalimis po 1075 Lt per 4 kartus (1t.,7, 29 b.l. ). Dėl apdraustojo automobilio vairuotojo P. P. kaltės 2010-01-28 Lenkijoje buvo apgadintas automobilis RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1t. 6, 8-13b.l.),todėl už jo sugadinimÄ ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 42071,78 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Autoįvykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieÅ¡kovui nustatyto dydžio eilinės draudimo įmokos, mokėtinos 2001-01-11 d. Å i įmoka buvo sumokėta po įvykio 2010-02-26.Be to ieÅ¡kovas ir atsakovas 2009-09-09 d.buvo sudaręs ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 2371431, pagal kuriÄ privalomuoju draudimu apdraudė atsakovo transporto priemonę MERCEDES BENZ 1841, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo įmoka 4300 Lt , mokama dalimis po 1075 Lt per 4 kartus (1 t., 32 b.l). Dėl apdraustojo automobilio vairuotojo V. Z. kaltės 2009-10-08 Ispanijoje buvo apgadintas automobilis CITROEN C4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už jo sugadinimÄ ieÅ¡kovas 2010-06-11 iÅ¡mokėjo 4061,39 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Ä®vykio metu atsakovas nebuvo sumokėjęs ieÅ¡kovui eilinės 1075 Lt draudimo įmokos , kuriÄ turėjo sumokėti iki 2010-09-09, o jÄ sumokėjo po autoįvykio 2010-10-28.Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal kiekvienÄ sutartį sumokėjo visÄ sutartyje numatytÄ draudimo įmokÄ .Byloje kilo ginčas dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. aiÅ¡kinimo, t. y. ar tuo atveju, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo eilinės draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ (o sumokėjo jÄ pavėluotai), ir per tÄ laikotarpį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, atsiranda iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ draudikui teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas.Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. numatyta, kad iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala.

Taigi įstatymo nuostatos numato, kad draudikas turi teisę susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kai yra nesumokama draudimo įmoka, tačiau nereglamentuoja situacijos, kai draudimo įmoka įmokėta, nors ir pavėluotai, ir draudiko buvo priimta, kas yra nagrinėjamu atveju. Apelianto teigimu, minėtos įstatymo nuostatos taikymui svarbiausia aplinkybė yra draudimo įmokos dalies nesumokėjimas laiku. Sprendžiant šį ginÄÄ Â taikytinas ne tik TPVCAPD , bet ir LR Draudimo įstatymo nuostatos, taip pat Å¡alių santykius reglamentuoja ir LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintos Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sÄ lygos.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog civiliniai teisiniai santykiai yra reglamentuojami ne tik įstatymuose įtvirtintų teisės normų, bet ir teisinių imperatyvų, įpareigojančių teisinių santykių subjektus veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo standartus. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. taikymas siejant vien tik su faktu, kad atsakovas draudiminio eismo įvykio metu nebuvo sumokėjęs priklausančios draudimo įmokos, bÅ«tų nepagrįstas minėtų teisės normų požiÅ«riu.

Pats ieÅ¡kovas neginčija to fakto, kad visos draudimo įmokos pagal draudimo sutartis atsakovo ieÅ¡kovui buvo sumokėtos ir priimtos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ioje byloje, net jeigu ir bÅ«tų pagrindo laikyti, kad atsakovas priklausančios mokėti draudimo įmokos laiku nesumokėjo, pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas nėra esminis sutarties pažeidimas. AiÅ¡kinant ir taikant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. tam atvejui, kai draudimo įmokÄ draudėjas sumokėjo pavėluotai, svarbu pažymėti, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali bÅ«ti naudojamas nesÄ Å¾iningai.

Kadangi Å¡ioje teisės normoje reglamentuota draudiko teisė iÅ¡reikalauti draudėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ yra kompensuojamojo, o ne baudžiamojo pobÅ«džio norma, todėl teisingumo principui prieÅ¡tarautų ir draudimo įmokos priėmimas ir visos 100 proc. dydžio draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimas. IeÅ¡kovas gavo draudimo sumas pagal ginčo draudimo sutartis , kurias ir tikėjosi gauti pagal draudimo sutartis, draudimo įmokas priėmė. Be to minėto įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. numatė, kad draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį dėl esminių sutarties sÄ lygų pažeidimo, apie tai raÅ¡tu įspėjęs draudikÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 d. iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos, grÄ Å¾inant tam tikrÄ dalį sumokėtos draudimo įmokos, tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė, nepareiÅ¡kė pretenzijos dėl įmokų mokėjimo vėlavimo, nenutraukė sutarties, negrÄ Å¾ino sumokėtų draudimo įmokų už automobilius, kurie sukėlė avarijÄ .

Tai rodo, kad ieÅ¡kovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, kÄ numato CK 6.217 str. 2 d. Teismas konstatavo, kad Å¡ioje situacijoje ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl patenkinus ieÅ¡kinį bÅ«tų pažeistas ir CK 1.5 str. Taip pat teismas pagrįstai įvertino ir tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ ilgalaikę nuo 2006 metų sutarčių vykdymo praktikÄ . Atsakovas pas ieÅ¡kovÄ kasmet draudė apie 50 transporto priemonių , apmokėdavo draudimo įmokas pagal sÄ skaitas, kurias ieÅ¡kovas iÅ¡raÅ¡ydavo ir vėliau, t.y. jau suėjus įmokos mokėjimo laikui, kas įvyko ir pagal privalomojo draudimo sutartį NR.12 2370290 , t.y. sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 2009-09-09, kai apmokėjimas jau turėjo bÅ«ti atliktas 2009-09-08 d.(1t., 82 b.l.) .Å ie ieÅ¡kovo veiksmai patvirtina, kad ieÅ¡kovas neteikė esminės reikÅ¡mės draudimo įmokos sumokėjimo terminams.

SÄ skaitos bÅ«davo apmokamos mėnesio eigoje. Å i tarp Å¡alių susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika buvo priimtina abiems Å¡alims. IeÅ¡kovas niekuomet nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nesavalaikio draudimo įmokų mokėjimo , laikytina, kad toks draudimo įmokų mokėjimas ieÅ¡kovo buvo (pripažįstamas)laikomas tinkamu sutarties prievolės vykdymu. Kasacinio teismo ne kartÄ nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuriÄ draudikas perima iÅ¡ draudėjo nuostolių atsiradimo rizikÄ ; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei) sutartis; dėl to draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Pozicija“ v.

AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003; 3K-3-600/2006 ,3K-3-78/20102010 m. vasario 23 d.kt.). Ä®vardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę Å¡ios sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas, taip pat didesnį atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ viena kitos Å¡alies atžvilgiu.

Å iuo atveju ieÅ¡kovui tai yra profesinė veikla, todėl jam yra keliami didesni reikalavimai.                                                                Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės teisės, tiek materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nustačius, kad atsakovui (draudėjui) draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, pretenzijos dėl to nebuvo reiÅ¡kiamos, buvo apmokama pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , iÅ¡raÅ¡ius sÄ skaitas, įspėjimas apie įsiskolinimÄ , nurodant draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes, atsakovui iÅ¡ viso nebuvo siunčiamas, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovas nesilaikė LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sÄ lygų 27 p. nustatytų imperatyvių nuostatų – praneÅ¡ti raÅ¡tu apie draudimo įmokos nesumokėjimÄ laiku ir to galimas pasekmes, dėl ko ieÅ¡kovas negali remtis atsakovo netinkamu sutarties vykdymu (CK 6.206 str.).

Nagrinėjamoje byloje draudėjas (atsakovas) pažeidė savo prievolę mokėti draudimo įmokas draudimo sutartyse nustatytais terminais. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad draudikas (ieÅ¡kovas) nesiėmė jokių veiksmų dėl pažeistų draudimo įmokų mokėjimo terminų, nesikreipė į draudėjÄ dėl Å¡ių įmokų sumokėjimo ir nenurodė jam dėl Å¡ių prievolių nevykdymo teisinių pasekmių, numatytų TPVCAPD įstatymo 11 str. 5 ir 7 dalyse.. Taigi ieÅ¡kovas pats netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigÄ .

NereikÅ¡damas pretenzijų bei neskaičiuodamas delspinigių, ieÅ¡kovas tokiais veiksmais patvirtino, t.y. jo neveikimas patvirtina, kad pavėluoto draudimo įmokų mokėjimo ieÅ¡kovas nelaikė esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju neturi teisės susigrÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovo sumas, ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtas dėl padarytos žalos, nes tai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.), t. y. atsakovas sumokėjęs draudiminę įmokÄ , turėtų atlyginti ir ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ draudiminę iÅ¡mokÄ , vien dėl to, kad nežinodamas apie galimas pasekmes (ieÅ¡kovas apie tai neinformavo atsakovo, o iÅ¡ įstatymo ir sutarties to negalima aiÅ¡kiai nuspręsti), praleido draudimo įmokos mokėjimo terminÄ .

Tai bÅ«tų aiÅ¡kiai neadekvačia sankcija padarytam pažeidimui. PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant nagrinėjamÄ situacijÄ , gautųsi, kad draudikas bÅ«tų suinteresuotas, jog draudėjas praleistų draudimo įmokos sumokėjimo terminÄ ir įmokÄ sumokėtų po draudiminio įvykio, tam kad draudikas galėtų gauti ir draudimo įmokÄ (dar galėtų reikalauti delspinigių), ir iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. gauti pelnÄ niekuo nerizikuojant, tuo paneigiant draudimo esmę.Neesant esminio draudimo sutarties pažeidimo bei atsakovui sumokėjus visas draudimo įmokas pagal sutartis ir visiÅ¡kai įvykdžius savo įsipareigojimus pagal Å¡ias sutartis bei atsižvelgus į kitas Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, Ä®statymo 11 str. 7 d. turi bÅ«ti netaikoma, kadangi ji negali bÅ«ti naudojama nesÄ Å¾iningai.Kolegija nesutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentais, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atlygino įvykio metu patyrusiems asmenims žalÄ ir neturi atgręžtinio reikalavimo teisės. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad žalos atlyginimas buvo pervestas atitinkamoms draudimo įmonėms , esančioms užsienio valytėse Ispanijoje bei Lenkijoje Å¡ių draudimo sumų iÅ¡mokėjimui nukentėjusiems asmenims (2t.,2-60b.l.).

Dėl teismų praktikos, kuria turėjo vadovautis teismas , priimdamas sprendimÄ Apeliantas nurodo, kad teismas , priimdamas sprendimÄ , privalėjo vadovautis apeliaciniame skunde nurodytomis nutartimis, t.y. Å iaulių apygardos teismo Nr. 2A-781-71/2009 bei 2011-10-10 Kauno apygardos teismo nutartimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pasisakė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų– sprendimų analogiÅ¡kose bylose.

Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas. Tačiau Å¡iose bylose faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl Å¡is apelianto argumentas nepagrįstas.Nors apeliantas nurodo, kad teismas nevertino Draudimo priežiÅ«ros komisijos rekomendacijų dėl TPVCAPDÄ® 11 str. 7 dalies taikymo , tačiau pati komisija 2011-02-08 d. raÅ¡te nurodė, kad ji nėra institucija, įgaliota aiÅ¡kinti teisės aktus, todėl Å¡is raÅ¡tas gali bÅ«ti vertintinas kaip nuomonė.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡Â apelianto atsakovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93str.).Atsakovas nurodo, kad turėjo 2500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo (2 t.,93-94 b.l.).Å ios iÅ¡laidos žymiai virÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ 8.11punkte numatytus dydžius.

Atsižvelgiant į tai, kad tas pats advokatas dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, apeliaciniame skunde nėra keliami nauji teisės taikymo klausimai, advokato darbo laiko sÄ naudos nebuvo didelės, nes advokatas paruošė tik vienÄ procesinį dokumentÄ - atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , todėl laikytinos protingos ir pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos 800 Lt, kurios ir priteistinos iÅ¡ apelianto atsakovui. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1d.1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „BTA Insurance Company“ SE veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ atsakovui UAB „Volvega“ 800 Lt.bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Kolegijos pirmininkė                                                                        Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                    Vytautas Kursevičius Danutė Matiukienė