2020-10-23 Nr. AB-19889-3-66-3-00141-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-114-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00141-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.1; 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. N. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir garbę bei orumą žeminančių teiginių paneigimo priėmimo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. spalio 23 d. gautas pareiškėjo V. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija, VRK) pirmininkę L. M. pašalinti padarytus pažeidimus, t. y. įpareigoti atsakovą: 1) viešai paneigti, tokiu pat būdu kaip buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys pareiškėjo garbę ir orumą žeminantys teiginiai; 2) grąžinti arba išduoti naują 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą; 3) sudaryti sąlygas stebėti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinius balsavimus, pateikiant rinkėjų, turinčių būti saviizoliacijoje ir nepateikusių nustatytos formos prašymo asmenų asmens kodų (tik skaičių) rinkinį, nesusietą su asmenų pavardėmis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2020 m. spalio 11 d. gavo VRK pirmininkės išduotą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Pareiškėjas 2020 m. spalio 11 d. kreipėsi į VRK pirmininkę su pakartotiniu prašymu pateikti saviizoliacijoje esančių rinkėjų, nepateikusių VRK nustatytos formos rinkėjo pažymėjimo balsuoti namuose asmens kodų sąrašą, tačiau jis nebuvo pateiktas. 2020 m. spalio 11 d. VRK Spaudos konferencijų patalpoje pareiškėjas kreipėsi į VRK pirmininkę, klausdamas kodėl ne visiems stebėtojams sudaromos galimybės stebėti rinkimus, tačiau buvo iškviesti policijos pareigūnai, o VRK pirmininkė pareikalavo, kad pareiškėjas grąžintų rinkimų stebėtojo pažymėjimą, ką jis įvykdė. Kitą dieną, 2020 m. spalio 12 d. spaudos konferencijos Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose metu pareiškėjas turėjo galimybę užduoti klausimus dėl rinkimų pažeidimų bei atimto rinkimų stebėtojo pažymėjimo, tačiau VRK pirmininkė rinkimų klausimais nesusidomėjo, o pasisakė apie neva keliamą triukšmą, trikdomą rinkimų organizavimo procesą ir įstaigos darbą. Tokiu būdu viešai per visuomenės informavimo priemones buvo paskleisti melagingi ir pareiškėjo garbę ir orumą žeminantys teiginiai, matomi internete ir skundo padavimo dieną. Pareiškėjas dar kartą 2020 m. spalio 12 d. kreipėsi į VRK, prašydamas išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą. VRK 2020 m. spalio 14 d. raštu Nr. 2-1553(2.5) atsisakė grąžinti arba išduoti naują rinkimų stebėtojo pažymėjimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) teisės aktų, tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnyje, nustatančiame skundų dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos, nagrinėjimo tvarką, yra nurodyta, kokie asmenys turi teisę paduoti skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimto sprendimo – tai partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas.

Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ir su tuo susijusių teisinių santykių stabilumą, asmenų, dėl kurių buvo priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, susiformavusius teisėtus lūkesčius, operatyvų rinkimų ginčų išnagrinėjimą ir greitą suinteresuotų asmenų teisių gynybą, todėl yra konstituciškai pateisinamas (žr., pvz., 2012 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R146-5/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir jame keliamus reikalavimus grąžinti arba išduoti naują 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų stebėtojo pažymėjimą ir sudaryti sąlygas stebėti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinius balsavimus, pateikiant rinkėjų, turinčių būti saviizoliacijoje ir nepateikusių nustatytos formos prašymo asmenų asmens kodų (tik skaičių) rinkinį, nesusietą su asmenų pavardėmis, pažymi, kad tokio pobūdžio prašymai adresuotini pirmiausiai VRK, kuri pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus. Nagrinėjamu atveju matyti, kad VRK pareiškėjo keliamais klausimais jau yra priėmusi sprendimą – 2020 m. spalio 14 d. raštą Nr. 2-1553(2.5) „Dėl atsisakymo registruoti rinkimų stebėtoju“, kuriuo atsisakyta registruoti pareiškėją rinkimų stebėtoju 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotiniame balsavime. Pareiškėjas nenurodo, kad į VRK atitinkamais klausimais buvo kreipęsis dar kartą, po minėto 2020 m. spalio 14 d. rašto Nr. 2-1553(2.5) priėmimo, todėl darytina išvada, kad jis savo teisių pažeidimą kildina būtent iš minėto VRK sprendimo. Pareiškėjo skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2020 m. spalio 23 d., t. y. paduotas praleidus Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą 5 dienų terminą, todėl pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti VRK pirmininkę viešai paneigti tokiu pat būdu kaip buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys pareiškėjo garbę ir orumą žeminantys teiginiai pažymėtina, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnyje yra įtvirtintos normos dėl garbės ir orumo gynimo, kai apie asmenį yra paskleidžiami duomenys, žeminantys jo garbę ir orumą ir neatitinkantys tikrovės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, kad garbės ir orumo gynimas reglamentuojamas CK, ginčai dėl garbės ir orumo bei dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio, todėl jie nagrinėtini vadovaujantis CPK normomis bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2311-1062/2018 ir kt.). Todėl pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti VRK pirmininkę viešai paneigti tokiu pat būdu kaip buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys pareiškėjo garbę ir orumą žeminantys teiginiai atsisakytina priimti nagrinėti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip paduotą praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.) ir kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais ir 124 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. N. skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Skirgailė Žalimienė