2025-08-26 Nr. CB-4824-2-68-3-19022-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2897

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19022-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 7 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės SIA „Ramco“ 2640 Eur nuostolių atlyginimą, 10,5 procentų dydžio procesines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 4 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą, pašalino iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo motyvus, kuriais konstatuota, kad netaikytini atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, numatyti 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR Konvencija) 17 straipsnio 4 dalies b) bei c) papunkčiuose.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškinio senaties sustabdymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė CMR Konvencijos 32 straipsnio 2 dalį, taip pat nepagrįstai netaikė ir neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.129 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybė, buvusi pagrindas ieškinio senaties terminą sustabdyti, senaties terminas tęsiasi toliau. Tokiu būdu byloje buvo neteisingai nustatyta, iki kada nagrinėjamo ginčo atveju buvo sustabdyta ieškinio senatis.

2. Nors ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės veiksmai turėjo būti prilyginti tyčiniams veiksmams, nes atsakovė krovinį vežė visiškai jo nepritvirtinusi transporto priemonėje ir tai nurodė apeliaciniame skunde, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo ginčo materialųjį teisinį santykį ir netinkamai nustatė, koks ieškinio senaties terminas (3 (trejų) ar 1 (vienerių) metų), kaip nustato CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalis, turi būti taikomas nagrinėjamam ginčui. Pirmosios instancijos teismas dėl 3 (trejų) metų ieškinio senaties termino iš viso nepasisakė ir jo nenustatinėjo, nors ieškovė ir įrodinėjo atsakovės tyčinius veiksmus, o apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisakė. Pagal teismų praktiką ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, ir, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, taigi, kuri įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma. Aplinkybė, kad ieškinio senatimi atsikertantis atsakovas nurodo neteisingą ieškinio senaties terminą ar jo iš viso nenurodo, bylą nagrinėjančio teismo nuo šios pareigos neatleidžia ir savaime negali būti pagrindas tokį atsakovo reikalavimą atmesti. Tokiu atveju teismas turi taikyti tinkamą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

3. Pagal teismų nustatytą faktinę aplinkybę, kad krovinys buvo vežamas jo nepritvirtinus transporto priemonėje, o krovinio sutvirtinimas būtų turėjęs reikšmės galimai mažesnės žalos padarymui arba net jos išvengimui, bylą nagrinėję teismai turėjo kvalifikuoti vežėjo veiksmus vežant nepritvirtintą krovinį kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams ir atitinkamai parinkti tinkamą ieškinio senaties terminą – šiuo atveju CMR Konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, konstatuodami, kad aplinkybė, jog SIA „Marine Underwriting Services“ pateikė iki konkretaus termino galiojantį siūlymą pasiekti taikų susitarimą, išmokant ieškovei 2000 Eur kompensaciją, nesustabdė ir nenutraukė ieškinio senaties termino (CK 1.130 straipsnio 2 dalis), pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismai byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstai vienai aplinkybei suteikdami didesnę įrodomąją reikšmę nei kitai, nevertino atsakovės konkliudentinių veiksmų bei kitų byloje buvusių rašytinių įrodymų. Ieškovės teigimu, ieškinio senatis buvo sustabdyta iki 2022 m. gruodžio 31 d. ar netgi nutraukta. Ieškovės teigimu, 2022 m. gruodžio 1 d. atsakovės teiktas atsakymas, nors ir formaliai buvo pavadintas kaip pretenzijos atmetimas, tačiau visgi pretenzija nebuvo kategoriškai atmesta. 2022 m. gruodžio 1 d. atsakymu atsakovė faktiškai pripažino žalos faktą ir jos dydį bei pateikė alternatyvų pasiūlymą, kuris galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d. Todėl 2022 m. gruodžio 1 d. atsakovės atsakymas negalėjo būti vertinamas kaip visiškas pretenzijos atmetimas, leidęs ieškovei suvokti, kad reikalavimas nebus patenkintas. Teismai nevertino šalių susirašinėjimo, kuris patvirtino, kad šalys pripažino, kad senatis buvo sustabdyta iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalį ir CK 1.129 straipsnio 3 dalį, CK 6.130 straipsnio 2 dalį, taip pat atsižvelgiant į subjektyvų momentą (ieškovės suvokimą), ieškinio senatis nuo pretenzijos pateikimo dienos iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo sustabdyta ir atsinaujino tik nuo 2023 m. sausio 1 d., todėl ieškinio senatis nebuvo praleista.

5. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškovės prašymą atnaujinti galimai praleistą ieškinio senaties terminą, šį klausimą sprendė labai formaliai, nevertino ieškovės aktyvių veiksmų ginant jos pažeistas teises.

6. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl vežėjo atsakomybės pagal CMR Konvenciją klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c ir b papunkčius ir nukrypo nuo vežėjo atsakomybę ir šią normą aiškinančios nuoseklios kasacinio teismo praktikos, kurioje yra išaiškinta, kad netinkamo pakrovimo ir supakavimo faktorius nelaikomas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui ir/ar netinkamą krovinio pakuotę, turi atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. Taigi tuo atveju, jei vežėjo vairuotojas matė, kad prekių pakrovimas (pakuotė) kelia grėsmę krovinio saugumui, tačiau jis CMR važtaraštyje nepadarė jokios žymos, vežėjas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2004).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naurida“ (j. a. k. 126314849) 2025 m. rugpjūčio 7 d. už kasacinį skundą AB Swedbank banke mokėjimo nurodymo Nr. 301 sumokėtą 59 Eur (penkiasdešimt devynių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO58509.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė