f83785af-47b2-4e39-8a2b-5827fdc0086f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-3763-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-02335-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovėms S. K., J.

L., atsakovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui Tomui Ragauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skundÄ atsakovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl pažymos ir sprendimo dalies panaikinimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1. PareiÅ¡kėja VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – ir Ligoninė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau – VTLK) 2013-12-31 ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 „Apie VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninį patikrinimÄ â€œ (toliau – ir Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475) 11.1, 11.5.1 punktus, VTLK direktoriaus 2014-03-14 sprendimo Nr. 4BR-19 „Dėl VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninio patikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 4BR-19) 4–12 punktus ir priteisti patirtas teismo iÅ¡laidas.2.

PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:VTLK nepagrįstai nurodo, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡raÅ¡ytų ir po to iÅ¡ kitų gydymo įstaigų tÄ pačiÄ dienÄ atvežtų pacientų hospitalizacijai antras ir pirmas atvejai negali bÅ«ti vertinami kaip du atskiri atvejai, o du atskirus gydymus vertina kaip „vienÄ aktyvaus gydymo atvejį“. Pacientams gydymo Ligoninėje eigoje yra užtikrinamas kitų specialistų konsultacijų teikimas, tačiau pacientÄ iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡ius jo psichikos bÅ«klei pagerėjus, jis gali bÅ«ti siunčiamas kitų specialistų konsultacijai ir (arba) gydymui.

VTLK nepaneigė ir neįrodė, kad pareiškėja pacientams jų gydymosi Ligoninėje metu neteikė kitų specialistų konsultacijų ir nepaneigė, kad pareiškėjos gydytojų sprendimai išrašius pacientus dėl pagerėjusios psichikos sveikatos būklės yra pagrįsti ir teisingi. VTLK nenurodo jokių motyvų, kodėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. V-76 patvirtintos Hospitalizacijos rodiklių skaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punktas.

IÅ¡raÅ¡ydama pacientÄ , Ligoninė teisėtai ir pagrįstai iÅ¡davė asmeniui siuntimus kreiptis į kitas gydymo įstaigas. Siuntimas galioja 30 dienų, todėl asmens teisė pasirinkti dienÄ , kada vykti į kitÄ gydymo įstaigÄ , neribojama. VTLK nepagrįstai Ligoninės veiksmus iÅ¡raÅ¡ius pacientÄ dėl pagerėjusios psichikos sveikatos bÅ«klės vertina kaip planingÄ paciento vienos dienos gydymÄ kitose gydymo įstaigose, nors tolimesnis gydymas kitose įstaigose ir paciento psichinės sveikatos bÅ«klės kaita nepriklausė nuo Ligoninės. Pagal Metodikos 2 punkto 2 dalį stacionarinė vienos dienos paslauga kitose gydymo įstaigose turi bÅ«ti suplanuota iÅ¡ anksto, o planavimas reiÅ¡kia, kad vadovai apgalvoja savo tikslus bei veiksmus iÅ¡ anksto ir jų veiksmai remiasi kokia nors taisykle, planu ar logika, o ne atliekami spontaniÅ¡kai.

Todėl VTLK ginčijamuose sprendimuose privalėjo įrodyti, kad Ligoninė, teikdama antrinio ir tretinio lygio psichiatrijos paslaugas, priimdama pacientÄ gydymui, iÅ¡ anksto buvo suplanavusi psichine liga sergančio paciento perkėlimÄ Ä¯ kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (toliau – ir ASPÄ®) vienai dienai dėl kitų, ne dėl psichinių ligų, gydymo. VTLK neįvertino aplinkybės, kad pacientas iÅ¡raÅ¡omas bÅ«klei pagerėjus, suteikus bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ , ir pareiÅ¡kėja negali užtikrinti, kad iÅ¡raÅ¡ytam pacientui dėl jam susidariusių nepalankių aplinkos, bendravimo ir kitų veiksnių, neprireiks bÅ«tinosios pagalbos dėl psichinės sveikatos bÅ«klės paÅ«mėjimo.

VTLK ginčijamuose sprendimuose nenurodė, kad yra pažeistas bent vienas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus 2012-11-15 įsakymu Nr. 1K-282 Patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų apraše (toliau – Aprašas) įtvirtintas principas.

Pasak pareiÅ¡kėjos, VTLK ginčijami sprendimai neteisėti ir todėl, kad VTLK taikinimo komisijos (toliau – Taikinimo komisija) 2014-02-28 posėdžio protokolo Nr.23TK-2 3 punkte nuspręsta siÅ«lyti VTLK direktoriui pateikti pasiÅ«lymus Sveikatos apsaugos ministerijai ir VLK dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo.PareiÅ¡kėjos atstovės teismo posėdyje iÅ¡ esmės remdamosi skunde iÅ¡dėstytais motyvais prašė skundÄ tenkinti.3. Atsakovė VTLK atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovė savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:SistemiÅ¡kai vertinant VLK direktoriaus 2006-03-24 įsakymu Nr. 1K-41 (2013-01-23 redakcija galiojusi iki 2014-01-22) patvirtinto Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos apraÅ¡o (toliau – Kontrolės tvarkos apraÅ¡as) 14, 31 punktų nuostatas, akivaizdu, kad patikrinimo pažymoje ir ekspertizės pažymoje neatitikčių vertinimas ir jų teisinis pagrindimas gali skirtis, nes teisės aktas nustato dvi atskiras kontrolės procedÅ«ros dalis, ekspertizės komisija vertintina kaip labiau patyrusi kompetentingesnė ir galinti vertinti tiek patikrinimo pažymos teiginius, tiek kontroliuojamo subjekto paaiÅ¡kinimus, tiek neatitikčių vertinimo teisinį pagrindimÄ .

PareiÅ¡kėjos skundžiamuose atsakovės sprendimuose yra nurodyti bÅ«tent tie atvejai, kai tiek patikrinimÄ atlikusių specialistų, tiek ekspertizę dariusių specialistų, tiek Taikinimo komisijos narių nuomone, pacientai buvo siųsti juos konsultuoti į kitas gydymo įstaigas jų gydymo Ligoninėje metu ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yti iÅ¡ jos, o vėliau tÄ pačiÄ dienÄ vėl paguldyti į Ligoninę. Tokias iÅ¡vadas leidžia daryti Å¡ie faktai: konkretÅ«s pacientai Ligoninės gydytojų nusiųsti į gydytojų specialistų konsultacijas (tai įrodo gydytojų įraÅ¡ai pirmosios ligos istorijos paskutiniame įraÅ¡e) ir po konsultacijų kitose gydymo įstaigose tÄ pačiÄ dienÄ buvo grÄ Å¾inti į Ligoninę (tai įrodo gydytojų įraÅ¡ai antrosios ligos istorijos pirmajame įraÅ¡e);

Ligoninė neturėjo galimybės tokių konsultacijų suteikti savo gydymo įstaigoje, nes neturi tokių gydytojų specialistų ir pan. VTLK nesistengė paneigti ar įrodyti, kad pareiÅ¡kėja pacientams neteikė kitų specialistų konsultacijų, o kaip tik teigia, kad kitų specialistų konsultacijos kitose gydymo įstaigose buvo teikiamos pacientų gydymo Ligoninėje metu ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties jie negalėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omi iÅ¡ Ligoninės tÄ pačiÄ dienÄ , kai kuriais atvejais net po kelių valandų, vėl hospitalizuojami Ligoninėje.

IÅ¡ Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 patvirtintų Psichiatrijos antrinio lygio stacionarinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų (5 priedas), Psichiatrijos tretinio lygio stacionarinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų (7 priedas) taip pat iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministro 2005-06-13 įsakymu Nr. V-488 patvirtinto Stacionarinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų taikymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) 3 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo darytina iÅ¡vada, kad jei reikia taikyti diagnostikos technologijas, kurių ASPÄ® nėra įdiegusi, ir bendrieji paslaugų teikimo reikalavimai nenumato, kad įstaiga gali jų taikymÄ užtikrinti pagal sutartis, tai įstaiga turi organizuoti paciento perkėlimÄ ir užtikrinti jo pervežimÄ Ä¯ kitÄ ASPÄ®, kurioje reikiamos diagnostikos technologijos yra įdiegtos, iÅ¡skyrus atvejus, kai teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje nėra kito Å¡ios paslaugos teikėjo.

Todėl akivaizdu, kad jei gydymo įstaiga neturi reikiamų specialistų, ji turi siųsti pacientus konsultuotis į kitas gydymo įstaigas, o neiÅ¡raÅ¡yti juos. Lygiai taip pat, jei dėl psichinės ligos hospitalizuotas pacientas turi kitų patologijų, jis turi bÅ«ti siunčiamas jį konsultuoti į kitas gydymo įstaigas, tačiau dėl to neturėtų nutrÅ«kti jo gydymas pagrindinėje įstaigoje. Ginčijamu atveju pacientai buvo tik konsultuoti dėl įtariamų Å«mių patologijų, kurios daugeliu atvejų nepasitvirtino, jų gydymas nebuvo bÅ«tinas kitame stacionare ir jie buvo grÄ Å¾inti atgal tęsti Ligoninėje pradėto gydymo, todėl negalėjo bÅ«ti dviejų atskirų hospitalizavimų toje pačioje įstaigoje.

Nei patikrinimÄ atlikę specialistai, nei ekspertizės komisijos nariai, nei Taikinimo komisija niekur neteigė, kad tikrinti pacientai buvo siunčiami į kitÄ gydymo įstaigÄ dėl stacionarinės vienos dienos paslaugos, taigi ir įrodinėti to nereikėjo.Atsakovės atstovai iÅ¡ esmės remdamiesi atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytais motyvais prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismaskonstatuoja:PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas.1. Å ioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktų ir Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 11.1, 11.5.1 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.2.

Byloje, remiantis proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta:VTLK direktoriaus 2013-08-30 įsakymu Nr. 1V-505 „Dėl VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninio tikrinimo“ (įsakymas pakeistas VTLK direktoriaus 2013-10-30 įsakymu Nr. 1V-607), VTLK specialistams buvo pavesta patikrinti 2012-2013 metais Ligoninės suteiktų stacionarinių sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, kurių iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, tinkamumÄ ir jų iÅ¡laidų apmokėjimo pagrįstumÄ pagal VLK atrinktų stacionare gydytų asmenų statistinių kortelių sÄ raÅ¡Ä .

Patikrinimo laikotarpiu tarp VTLK ir Ligoninės buvo sudarytos asmens sveikatos paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų apmokėjimo sutartys (2012-03-27 sutartis Nr. ST-10-12 „Dėl asmens sveikatos paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų apmokėjimo“, 2013-03-20 sutartis Nr. ST-10-13 „Dėl asmens sveikatos paslaugų teikimo ir Å¡ių paslaugų apmokėjimo“ (toliau – Sutartis Nr. ST-10-13)).Atlikusi neplaninį Ligoninės patikrinimÄ VTLK 2013-11-08 surašė patikrinimo pažymÄ Nr. 1VP-411/V (toliau – ir Patikrinimo pažyma), kurioje, be kita ko, nustatė, kad:

Ligoninė, siųsdama Å¡ioje pažymoje nurodytus pacientus gydytojo specialisto konsultacijai į kitÄ gydymo įstaigÄ , juos iÅ¡raÅ¡ydavo, o po konsultacijos hospitalizuodavo iÅ¡ naujo; tokiems pacientams bÅ«davo užvedamos naujos ligos istorijos ir statistinės kortelės; kadangi pacientai po konsultacijos grÄ Å¾inti tolimesniam gydymui, už pacientų gydymÄ VTLK turėjo bÅ«ti pateikta apmokėjimui kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis, o ne 2 (du) ar 3 (trys) atskiri aktyviojo gydymo atvejai (žr. 11.2, 11.3, 11.4 punktai, lentelės Nr. 1 ir Nr. 2).

Patikrinimo pažymos 11.2 punkte VTLK konstatavo, kad Ligoninė pažeidė Sutarties Nr. ST-10-13 10.1 punktÄ , pagal kurį ji buvo įsipareigojusi teikti sutartyje numatytas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, vadovaudamasi teisės aktų nustatytais Å¡ių paslaugų teikimo reikalavimais ir jų teikimo metodikomis, užtikrinti teikiamų paslaugų saugÄ , efektyvumÄ , prieinamumÄ , tinkamumÄ ir kokybę, pildyti medicininę dokumentacijÄ teisės aktų nustatyta tvarka, Metodikos 2 punkto nuostatas.

VTLK 2013-11-12 raÅ¡tu Nr. 3S-9461 Ligoninei iÅ¡siuntė Patikrinimo pažymÄ ir pasiÅ«lė dėl Å¡ioje pažymoje nurodytų faktų pateikti VTLK direktoriui pastabas, patikslinimus, paaiÅ¡kinimus bei juos pagrindžiančius dokumentus; taip pat informavo apie tai, kad Patikrinimo pažyma 2013-12-09 bus svarstoma ekspertizės posėdyje. Ligoninė 2013-11-25 raÅ¡tu Nr. K2-1303 dėl Patikrinimo pažymos pateikė VTLK direktoriui pastabas, patikslinimus, paaiÅ¡kinimus dėl kiekvieno Patikrinimo pažymoje nurodyto paciento, nurodydama, kad kelios atskirų Patikrinimo pažymoje nurodytų pacientų hospitalizacijos negali bÅ«ti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis ir nurodė, kad visi pacientai iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡yti dėl to, kad iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tÄ pačiÄ dienÄ buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretÅ«s Å¡iame raÅ¡te nurodyti veiksniai, atsiradę jau iÅ¡raÅ¡ius pacientus iÅ¡ Ligoninės; raÅ¡te Ligoninė pateikė detalius tokiÄ jos pozicijÄ pagrindžiančius medicininius argumentus.VTLK 2013-12-31 surašė Ekspertizės pažymÄ Nr. 1EP-475 (Ligoninei Å¡i pažyma iÅ¡siųsta VTLK 2013-12-31 raÅ¡tu Nr. 3S-11446), kurioje buvo vertinama Patikrinimo pažyma ir Ligoninės 2013-11-25 raÅ¡tas Nr. K2-1303.

Å ioje pažymoje, be kita ko, nuspręsta: kad Ligoninė PSDF biudžetui padarė iÅ¡ viso 15 429,17 Lt žalÄ , kuri susidarė dėl to, kad Å¡ios pažymos 9.2.2, 9.2.3, 9.2.4, 9.2.7 punktuose nurodyti pacientai po konsultacijos grÄ Å¾inti tolimesniam gydymui, nors, VTLK nuomone, už Å¡ių pacientų gydymÄ turėjo bÅ«ti pateikta apmokėjimui kaip už vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį (11.1 punktas); nurodyti Ligoninei iki 2014-01-31 grÄ Å¾inti PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ (11.2 punktas);

Ligoninei iki 2014-01-31 negrÄ Å¾inus Å¡ios žalos, jÄ iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyta tvarka (11.3 punktas); apie patikrinimo rezultatus informuoti Ligoninės steigėjÄ (11.4 punktas); Ligoninės administracijÄ Ä¯pareigoti iki 2014-01-10 koreguoti Å¡ios pažymos 9.2.1–9.2.5, 9.2.7, 9.3.1, 9.3.2, 9.3.4–9.3.7. punktuose nurodytų pacientų statistines korteles pagal nurodytus pažeidimus (11.5.1 punktas). Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 VTLK, inter alia, konstatavo, kad Ligoninė pacientų V.

M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08) (žr. Ekspertizės pažymos 9.3.6 punktas), J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12) (žr. Ekspertizės pažymos 9.2.2 punktas), B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16) (žr. Ekspertizės pažymos 9.2.3 punktas), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18) (žr.

Ekspertizės pažymos 9.3.1 punktas), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19) (žr. Ekspertizės pažymos 9.3.2 punktas), V. Å . (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21) (žr. Ekspertizės pažymos 9.3.4 punktas), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12) (žr. Ekspertizės pažymos 9.3.5 punktas), gydymo atvejus turėjo pateikti apmokėti kaip po vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, nes:– V.

M. 2013-01-24–2013-02-08, J. Č. 2012-10-18–2012-11-12, B. Ž. 2012-10-31–2012-11-16, N. V. 2013-01-14–2013-02-18, L. T. 2013-02-25–2013-04-19, V. Å . 2013-03-11–2013-03-21, L. T. 2013-02-12–2013-03-12 buvo teikiamos vienos rÅ«Å¡ies gydymo paslaugos, o pagal Sveikatos apsaugos ministro 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 „Dėl medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“ (Ä®sakymo redakcija galiojusi nuo 2013-11-01 iki 2014-06-19) 2.1 punktu patvirtintų Formos Nr. 066/a-LK „Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 5 punktÄ gydymo etapu vadinamas paciento gydymo laikotarpis, kuriuo teikiamos vienos rÅ«Å¡ies gydymo paslaugos;– Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei bazinių kainų tvirtinimo (Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei psichiatrijos dienos stacionaro ir psichoterapijos paslaugų bazinių kainų tvirtinimo)“ (Ä®sakymo redakcija galiojusi nuo 2008-05-14 iki 2014-07-01) 5 priedo „Psichiatrijos antrinio lygio stacionarinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimai“ 2 punkte numatytas reikalavimas ASPÄ® teikiant psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas užtikrinti trÅ«kstamų specialistų konsultacijas pagal sutartis su kitomis gydymo įstaigomis, todėl atitinkamai:

V. M. laikotarpiu 2013-01-24–2013-02-08 turėjo užtikrinti angiochirurgo konsultacijÄ , J. Č. laikotarpiu 2012-10-18–2012-11-12 turėjo užtikrinti dermatovenerologo konsultacijÄ , B. Ž. laikotarpiu 2012-10-31–2012-11-16 turėjo užtikrinti traumatologo konsultacijÄ , N. V. laikotarpiu 2013-01-14–2013-02-18 turėjo užtikrinti ortopedo traumatologo konsultacijÄ , L. T. laikotarpiu 2013-02-25–2013-04-19 turėjo užtikrinti gydytojo ginekologo konsultacijÄ , V. Å . laikotarpiu 2013-03-11–2013-03-21 turėjo užtikrinti traumatologo konsultacijÄ , L.

T. laikotarpiu 2013-02-12–2013-03-12 turėjo užtikrinti chirurgo konsultacijÄ .Ligoninė 2014-01-29 raÅ¡tu Nr. K2-201 dėl Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 pateikė skundÄ Taikinimo komisijai dėl kiekvieno Å¡ioje pažymoje nurodyto paciento (inter alia, dėl V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T.), nurodydama, kad kelios atskirų Patikrinimo pažymoje nurodytų pacientų hospitalizacijos negali bÅ«ti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis. Å iame raÅ¡te Ligoninė nurodė, kad visi pacientai (inter alia, V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T.) iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡yti dėl to, kad iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tÄ pačiÄ dienÄ buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretÅ«s Å¡iame raÅ¡te nurodyti veiksniai, atsiradę jau iÅ¡raÅ¡ius pacientus iÅ¡ Ligoninės. Å iame raÅ¡te Ligoninė taip pat nurodė, kad: visiems Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 minimiems pacientams (inter alia, dėl V. M., J.

Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T.) baigus gydymÄ psichiatrijos stacionare, esant medicininėms indikacijoms, buvo iÅ¡duotas tinkamai įformintas siuntimas reikiamos profesinės kvalifikacijos gydytojo konsultacijai ir gydymui; visi Å¡ie pacientai, visais atvejais buvo iÅ¡raÅ¡yti iÅ¡ psichiatrijos stacionaro baigus gydymÄ , todėl Ligoninė Sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakyme Nr. 256 nustatytų reikalavimų nepažeidė. Å iame kontekste pabrėžtina, kad Ligoninė pateikė detalius tokiÄ jos pozicijÄ pagrindžiančius medicininius argumentus.VTLK Taikinimo komisija 2014-02-28 iÅ¡nagrinėjo Ligoninės 2014-01-29 raÅ¡tÄ Nr. K2-201 dėl Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 ir posėdžio protokole Nr. 23TK-2, be kita ko, nutarė: pacientų J.

Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12), B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19), V. Š. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21), L.

T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12), V. M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08) gydymo atvejus vertinti kaip po vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. PasiÅ«lė VTLK direktoriui perskaičiuoti 2012 metais Ligoninės padarytÄ PSDF biudžetui žalÄ , įvertinti 2013 metais padarytÄ PSDF biudžetui žalÄ . IÅ¡ Taikinimo komisijos 2014-02-28 posėdžio protokolo Nr. 23TK-2 turinio matyti, kad Å¡i komisija iÅ¡ esmės niekaip nevertino Ligoninės 2014-01-29 raÅ¡te Nr. K2-201 dėl Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 nurodytų argumentų, kad visi pacientai (inter alia, V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T.) iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡yti dėl to, kad iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tÄ pačiÄ dienÄ buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretÅ«s Å¡iame raÅ¡te nurodyti veiksniai, atsiradę jau iÅ¡raÅ¡ius pacientus iÅ¡ Ligoninės. IÅ¡ Taikinimo komisijos 2014-02-28 posėdžio protokolo Nr. 23TK-2 matyti ir tai, kad Å¡i komisija konstatavo, jog nėra teisinio reglamentavimo dėl reikalavimų siunčiant į konsultacijas, kai pacientai guli stacionare, todėl pasiÅ«lė VTLK direktoriui pateikti pasiÅ«lymus Sveikatos apsaugos ministerijai ir VLK dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo.VTLK direktorius 2014-03-14 priėmė sprendimÄ Nr. 4BR-19, kuriuo iÅ¡ dalies pakeitė Vilniaus TLK 2013-12-31 ekspertizės pažymÄ Nr. 1EP-475 pagal Taikinimo komisijos pateiktus siÅ«lymus.

Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktuose nustatyta:„4. Paciento V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gydymÄ stacionare nuo 2013-01-15 iki 2013-01-24 vertinti kaip atskirÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir jį apmokėti, o gydymÄ nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08 vertinti ir apmokėti kaip vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Apskaičiavus ASPÄ® [Ligoninei] pateiktų apmokėti dviejų V. M. aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainÄ balais (3504,62 + 3999,74) ir abu atvejus sugrupavus į vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 3999,74, kuriÄ ASPÄ® [Ligoninei] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK.

Žala PSDF biudžetui balais – 3504,62. Ä®vertinus ASPÄ® [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. vasario mėnesio balo vertę (1,038437), apskaičiuota žala PSDF biudžetui 3639,32 Lt.5. Pritarti paciento J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo ASPÄ® [Ligoninėje] nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12 apmokėjimui kaip už vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir apskaičiuotai žalai PSDF biudžetui – 4 735,34 Lt, kaip tai nurodyta Vilniaus TLK 2013-12-31 Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 9.2.2. punkte.6.

Pritarti paciento B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16 apmokėjimui kaip už vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir apskaičiuotai žalai PSDF biudžetui – 3562,00 Lt, kaip tai nurodyta Vilniaus TLK 2013-12-31 Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 9.2.3 punkte.7. Pacientės N. V., gim. (duomenys neskelbtini) (gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), gydymo atvejus vertinti kaip vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį.

Apskaičiavus ASPÄ® [Ligoninės] pateiktų apmokėti trijų aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainÄ balais (3999,74 + 3999,74 + 3999,74) ir visus atvejus sugrupavus į vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 3999,74, kuriÄ ASPÄ® [Ligoninė] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK. Žala PSDF biudžetui balais – 7999,48, Ä®vertinus ASPÄ® [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. vasario mėnesio balo vertę (1,038437), apskaičiuota žala PSDF biudžetui – 8306,95 Lt.8.

Pacientės L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19 atvejus vertinti kaip vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Apskaičiavus ASPÄ® [Ligoninės] pateiktų apmokėti dviejų aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainÄ balais (5326,53 + 5326,53) ir abu atvejus sugrupavus į vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 5326,53, kuriÄ ASPÄ® [Ligoninė] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK. Žala PSDF biudžetui balais – 5326,53.

Ä®vertinus ASPÄ® [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. balandžio mėnesio balo vertę (1,111432), apskaičiuota žala PSDF biudžetui – 5920,07 Lt.9. Paciento V. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21 atvejus vertinti kaip vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Apskaičiavus ASPÄ® [Ligoninės] pateiktų apmokėti dviejų aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainÄ balais (384,12 + 14488,93) ir abu atvejus sugrupavus į vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 14488,93, kuriÄ ASPÄ® [Ligoninė] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK.

Žala PSDF biudžetui balais – 384,12. Ä®vertinus ASPÄ® [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. kovo mėnesio balo vertę (1,212319), apskaičiuota žala PSDF biudžetui – 465,67 Lt.10. Pacientės L. T., gim. (duomenys neskelbtini), gydymo nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12 atvejus vertinti kaip vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį. Apskaičiavus ASPÄ® [Ligoninės] pateiktų apmokėti dviejų aktyvaus stacionarinio gydymo atvejų kainÄ balais (384,12 + 4767,97) ir abu atvejus sugrupavus į vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, gauta kaina balais – 4767,97 kuriÄ ASPÄ® [Ligoninė] ir turėjo pateikti apmokėti Vilniaus TLK.

Žala PSDF biudžetui balais – 384.12. Ä®vertinus ASPÄ® [Ligoninės] stacionarinių paslaugų 2013 m. kovo mėnesio balo vertę (1,212319), apskaičiuota žala PSDF biudžetui – 465,67 Lt.11. Žala PSDF biudžetui iÅ¡ viso 27095,02 Lt (dvideÅ¡imt septyni tÅ«kstančiai devyniasdeÅ¡imt penki Lt 2 ct).12. ASPÄ® iki 2014 m. balandžio 14 d. turi atlyginti PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ viso pervesdama 27095,02 (dvideÅ¡imt septynis tÅ«kstančius devyniasdeÅ¡imt penkis Lt 2 ct) Lt į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „SWEDBANK“.

Banko kodas 73000, gavėjas –Vilniaus TLK, įmonės kodas 188783796. Mokėjimo pavedime nurodyti Å¡ios ekspertizės pažymos numerį ir datÄ .“3. IÅ¡ ginčijamų Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktų ir Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 11.1, 11.5.1 punktų turinio analizės, juos vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad, pareiÅ¡kėjos nuomone, Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktai ir Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 11.1, 11.5.1 punktai yra neteisėti ir nepagrįsti tiek, kiek jais VTLK, atlikusi neplaninį Ligoninės patikrinimÄ , pacientų V.

M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08), J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12), B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19), V.

Å . (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12), gydymo atvejus įvertino kaip po vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir dėl to priskaičiavo Ligoninei 27 095,02 Lt žalÄ PSDF biudžetui. Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad VTLK galėjo atlikti neplaninį Ligoninės patikrinimÄ ir jį atliko nepažeisdama teisės aktuose nustatytų procedÅ«rų ir tvarkos, taip pat pareiÅ¡kėja neginčija Sprendime Nr. 4BR-19 ir Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 atliktų žalos PSDF biudžetui skaičiavimų.Vadinasi, Å¡ioje byloje bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teisėtai ir pagrįstai VTLK, atlikusi neplaninį Ligoninės patikrinimÄ , pacientų V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T. gydymo atvejus įvertino kaip po vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį ir dėl to Ligoninei priskaičiavo ir nurodė atlyginti žalÄ PSDF biudžetui.4. Hospitalizacijos rodikliai ir jų skaičiavimo tvarka sureguliuoti Sveikatos apsaugos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. V-76 patvirtintoje Metodikoje. Metodikos 2 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad hospitalizacija – paciento paguldymas į stacionarines paslaugas teikiančiÄ ASPÄ®; hospitalizacijos atveju nelaikoma paciento perkėlimas į kitÄ skyrių toje pačioje ASPÄ®, stacionarinė vienos dienos paslauga, sveikų naujagimių buvimas ASPÄ® po gimimo, vaikus slaugančių asmenų buvimas ASPÄ®.

Metodikos 2 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad stacionarinė vienos dienos paslauga – planuotas paciento paguldymas į stacionarines paslaugas teikiančiÄ ASPÄ® vienai dienai. Siekiant įvertinti, ar stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos atitinka bendruosius ir specialiuosius teikimo reikalavimus, inter alia, jas teikiant ir apmokant iÅ¡ PSDF biudžeto, yra taikomas Sveikatos apsaugos ministro 2005-06-13 įsakymu Nr. V-488 patvirtintas Tvarkos apraÅ¡as, kurio 3 punkte nustatyta, kad teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas: turi bÅ«ti taikoma tiek diagnostikos technologijų, kiek jų reikia paciento ligai nustatyti, pagrįsti bei gydyti, o jei reikia taikyti diagnostikos technologijas, kurių ASPÄ® nėra įdiegusi, ir bendrieji paslaugų teikimo reikalavimai nenumato, kad įstaiga gali jų taikymÄ užtikrinti pagal sutartis, tai įstaiga turi organizuoti paciento perkėlimÄ ir užtikrinti jo pervežimÄ Ä¯ kitÄ ASPÄ®, kurioje reikiamos diagnostikos technologijos yra įdiegtos, iÅ¡skyrus atvejus, kai TLK veiklos zonoje nėra kito Å¡ios paslaugos teikėjo (3.1 punktas); turi bÅ«ti taikomi visi pacientui gydyti reikalingi gydymo metodai, o jei pacientui bÅ«tina taikyti gydymo metodÄ , kuris toje įstaigoje neįdiegtas, tai ji privalo organizuoti paciento perkėlimÄ ir užtikrinti jo pervežimÄ Ä¯ kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurioje Å¡is gydymo metodas yra įdiegtas (3.2 punktas); turi bÅ«ti užtikrinamas bendruosiuose paslaugų teikimo reikalavimuose nurodytų profesinių kvalifikacijų gydytojų paslaugų teikimas ir pacientų priežiÅ«ra bei, esant reikalui, užtikrinamos įstaigos nustatyta tvarka specialiuosiuose paslaugų teikimo reikalavimuose nurodytų profesinių kvalifikacijų gydytojų konsultacijos (3.3 punktas).NurodytÄ Metodikoje ir Tvarkos apraÅ¡e įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ vertinant sistemiÅ¡kai, nagrinėjamos bylos kontekste, darytinos Å¡ios iÅ¡vados:– pacientus V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T. hospitalizavus, t. y. paguldžius į Ligoninę, turėjo bÅ«ti taikoma tiek diagnostikos technologijų, kiek jų reikia Å¡ių pacientų ligai nustatyti, pagrįsti bei gydyti, o jei reikėjo taikyti diagnostikos technologijas, kurių Ligoninė nėra įdiegusi, ir bendrieji paslaugų teikimo reikalavimai nenumato, kad Ligoninė gali jų taikymÄ užtikrinti pagal sutartis, tai Ligoninė turėjo organizuoti Å¡ių pacientų perkėlimÄ ir užtikrinti jo pervežimÄ Ä¯ kitas ASPÄ®, kuriose reikiamos diagnostikos technologijos yra įdiegtos.

Ligoninė nurodytiems pacientams teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, turėjo užtikrinti profesinių kvalifikacijų gydytojų konsultacijas;– Å¡is teisinis reguliavimas taikomas tik tais atvejais, jeigu diagnostikos ar profesinių kvalifikacijų gydytojų konsultacijų prireikia teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, todėl jis savaime nepaneigia Ligoninės, kurioje nurodyti pacientai buvo hospitalizuoti teisės ir pareigos baigus gydymÄ tokius ligonius iÅ¡ jos iÅ¡raÅ¡yti.5.

Å ioje byloje nustatyta, kad VTLK galėjo atlikti neplaninį Ligoninės patikrinimÄ ir nustačiusi, kad Ligoninė PSDF biudžetui yra padariusi žalÄ , galėjo ir gali reikalauti jÄ atlyginti. Å i VTLK teisė ir pareiga įtvirtinta Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį valstybinė ir teritorinė ligonių kasos atlieka asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, apmokamų iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekio ir kokybės kontrolę ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę įstaigose, kurios sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų teikimo ir kompensavimo.

Taip pat Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnyje, pagal kurį teritorinių ligonių kasos kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, apmokamų iÅ¡ PSDF biudžeto, kiekį ir kokybę (6 punktas), tikrina, ar teisingai iÅ¡raÅ¡omos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų sÄ skaitos (7 punktas), vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iÅ¡ sveikatos priežiÅ«ros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytÄ Å¾alÄ (9 punktas).Sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, kurių iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ PSDF biudžeto, teikimo (kiekio ir kokybės požiÅ«riu) bei tuo susijusios Å¡ių įstaigų ir įmonių veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams kontrolės, kuriÄ vykdo TLK, tikslus, bÅ«dus, rÅ«Å¡is, kontroliuojančiųjų asmenų teises ir pareigas, kontrolės procedÅ«rÄ ir jos rezultatų įforminimÄ , reglamentavo VLK direktoriaus 2006-03-24 įsakymu Nr. 1K-41 (2013-01-23 redakcija galiojusi iki 2014-01-22) patvirtintas Kontrolės tvarkos apraÅ¡as.

Pagal Kontrolės tvarkos apraÅ¡Ä : viena iÅ¡ TLK kontroliuojamosiose įstaigose atliekamų kontrolės rÅ«Å¡ių – neplaninė kontrolė (9.2 punktas); kontrolės procedÅ«ra atliekama dviem etapais, t. y. pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė (14 punktas); patikrinimui atlikti skiriami kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, turintys reikiamos kompetencijos efektyviai, proporcingai, neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai įvykdyti kontrolės užduotis ir pasiekti jos tikslus (15 punktas); kontroliuojančiosios įstaigos vadovas, suėjus patikslinimų, paaiÅ¡kinimų ir pastabų pateikimo terminui, įsakymu paveda atlikti ekspertizę (30 punktas).

Pagal Kontrolės tvarkos apraÅ¡o 31 punktÄ ekspertizei atlikti skiriami kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, turintys reikiamÄ kompetencijÄ efektyviai, proporcingai, neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai įvertinti patikrinimo pažymoje nurodytus duomenis ir iÅ¡vadas, kontroliuojamosios įstaigos pateiktus patikrinimo metu nustatytų faktų paaiÅ¡kinimus bei kitus papildomai gautus duomenis ir galintys nuspręsti, dėl kurių neatitikčių padaryta žala PSDF biudžetui ir koks Å¡ios žalos dydis, bei pateikti siÅ«lymus dėl neatitikčių Å¡alinimo ir prevencijos; didžiausiÄ tarnybinę patirtį ir (ar) kompetencijÄ kontroliuojamoje srityje turintis darbuotojas skiriamas vyresniuoju ekspertu, kuris pagal Kontrolės tvarkos apraÅ¡o 32.3 punktÄ turi teisę ir pareigÄ reikalauti iÅ¡ kontroliuojamosios įstaigos papildomos medžiagos ir duomenų.

Jeigu ekspertizės pagal kompetencijÄ negali atlikti kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, jos vadovas kreipiasi į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos (34 punktas). Pagal Kontrolės tvarkos apraÅ¡o 53 punktÄ ikiteisminės stadijos metu TLK ir kontroliuojamosios įstaigos ginčus sprendžia TLK taikinimo komisija, o TLK direktorius, įvertinęs taikinimo komisijos siÅ«lymus, motyvuotu sprendimu gali pakeisti ekspertizės iÅ¡vadas, pakeisti jas iÅ¡ dalies arba palikti nepakeistas (analogiÅ¡kas teisinis reguliavimas įtvirtintas nuo 2014-01-22 galiojančiame VLK direktoriaus 2014-01-21 įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Veiklos priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o 62 punkte).

NurodytÄ Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatyme, Sveikatos draudimo įstatyme, Kontrolės tvarkos apraÅ¡e įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ vertinant sistemiÅ¡kai, nagrinėjamos bylos kontekste, darytinos Å¡ios iÅ¡vados:– VTLK galėjo atlikti Ligoninės neplaninę kontrolės procedÅ«rÄ . Ji turėjo bÅ«ti atliekama dviem etapais, t. y. pirmiausia atliekamas patikrinimas (po jo suraÅ¡oma patikrinimo pažyma), po to – ekspertizė (po jos suraÅ¡oma ekspertizės pažyma);– tiek patikrinimui, tiek ekspertizei atlikti VTLK turėjo skirti reikiamÄ kompetencijÄ turinčius darbuotojus, o tais atvejais, jeigu ekspertizės pagal kompetencijÄ negalėjo atlikti VTLK darbuotojai, jos vadovas turėjo kreiptis į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos;– ginčijama Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475 galėjo bÅ«ti pakeista TLK direktoriaus motyvuotu sprendimu.6.

Ginčijami Sprendimas Nr. 4BR-19 ir Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475 yra administraciniai sprendimai, o juos priėmusi VTLK, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pažymėtina, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjektams pareigÄ priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindÄ , kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Taigi pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį tiek Sprendimas Nr. 4BR-19, tiek Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475 turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juose motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.7. Šioje byloje nustatyta, kad Ligoninė 2013-11-25 raštu Nr. K2-1303 dėl Patikrinimo pažymos Nr. 1VP-411/V pateikė VTLK direktoriui detalius medicininius argumentus, pagrindžiančius tai, kad visi Patikrinimo pažymoje nurodyti pacientai (inter alia, V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T.) iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡yti dėl to, kad iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tÄ pačiÄ dienÄ buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretÅ«s Å¡iame raÅ¡te nurodyti veiksniai, atsiradę jau iÅ¡raÅ¡ius pacientus iÅ¡ Ligoninės. Ligoninės 2013-11-25 raÅ¡te Nr. K2-1303, be kita ko, nurodyta:– Dėl V. M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydymo nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08).

Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2013.01.24–2013.01.31 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): pacientÄ hospitalizuoti Ukmergės ligoninėje buvo atsakyta, motyvuojant tuo, kad jis neramus, grasina nusižudyti, kelia grėsmę sau ir aplinkiniams; Ligoninėje hospitalizuotas pakartotinai, nes dėl sunkios somatinės bÅ«kles – pneumonija, pragulos, ryÅ¡ki astenija, kuriai gilėjant provokuojasi sumiÅ¡imo epizodai, pacientui reikalinga bÅ«tinoji med. pagalba; pirmomis dienomis stebėti sumiÅ¡imo epizodai, o likusį gydymo laikÄ buvo ramus, pasyvus, mažai bendraujantis, dementiÅ¡kas, be Å«mios psichozės reiÅ¡kinių, maitinamas, slaugomas, prižiÅ«rimas med. personalo. 2013-01-31 dėl giliųjų kairės kojos venų trombozės perkeltas į VMKL angiochirurginiam gydymui; rekomenduota gydymÄ dėl psichikos bÅ«klės tęsti Ukmergės PSC, dėl terapinių susirgimų – pas Å¡eimos gydytojÄ pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

VMKL priėmimo skyriuje apžiÅ«rėtas angiochirurgo, diagnozuota deÅ¡. kojos giliųjų venų trombozė, bet hospitalizuoti pacientÄ atsakyta, rekomenduotas konservatyvus gydymas. Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2013.01.31–2013.02.05 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini): pacientas grÄ Å¾intas iÅ¡ VMKL; lydėjusios žmonos teigimu pacientas labai pavargo VMKL priėmimo skyriuje, kur teko ilgai laukti, tapo piktas, sujaudintas, keikėsi, mušėsi, prieÅ¡inosi apžiÅ«rimas; dėl tokios nuovargio ir įtampos iÅ¡provokuotos bÅ«senos, žmona vėl atvežė pacientÄ Ä¯ Ligoninę, kur hospitalizuotas dėl bÅ«tinosios med. pagalbos indikacijų – F05.1.

F02.8; stacionare stebėta ryÅ¡ki astenija, nuvargsta nuo menkiausių pastangų, pradeda snausti; epizodiÅ¡kai tampa brazdus, Å¡Å«kauja, stebima dezorientacija, greit iÅ¡senkantis dėmesys, ryÅ¡kÅ«s atminties sutrikimai; bÅ«senai pagerėjus, pacientas iÅ¡raÅ¡ytas į namus, rekomenduojant tęsti ambulatorinį gydymÄ dėl psichikos sutrikimų Ukmergės PSC, dėl somatinių ligų pas Å¡eimos gydytojÄ pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ . PareiÅ¡kėjos raÅ¡te dėl paciento V. M., be kita ko, paaiÅ¡kinta, kad esant sunkiems organinio tipo psichikos sutrikimams bet kokia stresinė situacija lengvai provokuoja psichinės bÅ«senos pablogėjimÄ , todėl ir pakartotinos hospitalizacijos Ligoninėje buvo pagrįstos;– dėl J.

Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12). Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2012.10.18–2012.10.30 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klės su delyru: lydinčios ligos – neurosifilis, nepatikslintas; alkoholinis epilepsinis sindromas; bÅ«tinoji pagalba dėl Å«mios psichozės; iÅ¡raÅ¡ant, 2012.10.30 dienyne konstatuojama, jog delyrinė sÄ monės sutrikimo bÅ«sena iÅ¡nyko, tyrimų ir gydymo planas įvykdytas, gydymas Ligoninėje baigtas; dėl neurosifilio iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ Ligoninės, pacientas nukreiptas į VUL „SK“ dermatovenerologijos centrÄ .

Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2012.10.30–2012.11.12 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): tÄ pačiÄ dienÄ , po 3,5 valandų, pacientas pakartotinai atvyko į Ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių; apžiÅ«rėjęs budintis gydytojas diagnozavo amnezinį sindromÄ ir hospitalizavo pacientÄ , esant bÅ«tinosios med. pagalbos indikacijoms dėl psichomotorinio sujaudinimo; paciento psichikos bÅ«senos dekompensacija, pasireiÅ¡kusi amneziniu sindromu (kita diagnozė), Å¡iuo atveju, tikėtinai provokuota fizinio nuovargio ir psichotraumuojančios situacijos.

PareiÅ¡kėjos raÅ¡te dėl paciento J. Č., be kita ko, paaiÅ¡kinta, kad 2012.10.30 iÅ¡raÅ¡ant pacientÄ iÅ¡ Ligoninės, indikacijų tęsti gydymÄ psichiatrijos stacionare nebuvo, todėl Å¡ios dvi hospitalizacijos negali bÅ«ti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis;– Dėl B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16). Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2012.10.31–2012.11.08 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl paranoidinės Å¡izofrenijos: lydinčios ligos cukrinis diabetas II tipo, vidutinio sunkumo eiga; krÅ«tinės angina, nepatikslinta; bÅ«tinoji pagalba dėl Å«mios psichozės; 2012.11.08 16 val. apžiÅ«rėtas GKK ir įtariant deÅ¡inio klubo sÄ nario lūžimÄ , nuspręsta pacientÄ nukreipti gydymui į RVUL; konstatuota, jog pacientas aiÅ¡kios sÄ monės, aktyvios psichopatologijos nėra.

Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2012.11.08–2012.11.16 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): po 3 valandų pacientas GMP pakartotinai atvežtas į Ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių; apžiÅ«rėjęs budintis gydytojas diagnozavo paranoidinę Å¡izofrenijÄ , sunkų neurolepsinį sindromÄ ir hospitalizavo esant bÅ«tinajai pagalbai dėl Å«mios psichozės; kitÄ dienÄ (2012.11.09), paciento bÅ«sena pablogėjo, greta paranoidinės simptomatikos pasireiÅ¡kė somatogeninis delyras ir sunkus neurolepsinis sindromas; 2012.11.16 pacientas mirė.

PareiÅ¡kėjos raÅ¡te dėl paciento B. Ž., be kita ko, paaiÅ¡kinta, kad 2012.11.08 iÅ¡raÅ¡ant pacientÄ iÅ¡ Ligoninės, indikacijų tęsti gydymÄ psichiatrijos stacionare nebuvo, todėl Å¡ios 2 hospitalizacijos negali bÅ«ti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis, nes antros hospitalizacijos metu stebėta komplikacija – sunkus neurolepsinis sindromas;– Dėl N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18).

Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.01.14–2013.01.24 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): 2013.01.09–2013.01.14 gydyta RVUL, atlikta k. žastikaulio osteosintezė; po operacijos prie motinos visÄ laikÄ budėjo dukra, kurios teigimu, nežiÅ«rint gaunamo antipsichozinio gydymo, pacientė buvo nerami, neadekvataus elgesio, nemiegojo naktimis, todėl dukra vėl pacientę atvežė į Ligoninę; gydymo metu klinikoje dominavo psichoorganinis sindromas, organinis asmenybės sutrikimas, klampus mÄ stymas, iÅ¡senkanti dėmesio koncentracija, astenija, euforija, anosognozija, greit besiprovokuojančios disforijos, gilėjant astenijai, ryÅ¡kėjantis sumiÅ¡imas; stebėti trumpalaikiai delyrinio sÄ monės sutrikimo epizodai; dinamikoje sÄ monės sutrikimo epizodai iÅ¡nyko, sumažėjo manipuliatyvumas, disforiÅ¡kumas; elgesys tapo adekvatus; gydymo ir tyrimo planas įvykdytas, gydymas RVPL baigtas; paskirtas ambulatorinis gydymas, gydymo stacionare istorijos iÅ¡raÅ¡as iÅ¡siųstas Vilniaus rajono psichiatrui; kadangi rentgenologiÅ¡kai stebėtas k.

žastikaulio proksimalinio galo priekinis iÅ¡nirimas, nukreipta traumatologo konsultacijai. Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.01.24–2013.02.08 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): pacientė atvyko iÅ¡ RVUL, kur buvo konsultuota traumatologų konsiliumo, atlikti papildomi tyrimai; ilgai užtrukus RVUL, pacientė tapo nerami, sujaudinta, disforiÅ¡ka, todėl dėl ryÅ¡kaus psichomotorinio sujaudinimo, esant bÅ«tinosios med. pagalbos indikacijoms, pakartotinai hospitalizuota RVPL. PareiÅ¡kėjos raÅ¡te dėl pacientės N. V., be kita ko, paaiÅ¡kinta, kad pacientė hospitalizuota pagal bÅ«tinosios med. pagalbos indikacijas, o pacientė buvo iÅ¡raÅ¡oma iÅ¡ stacionaro pagerėjusios psichikos bÅ«senos ir nesant indikacijų tolimesniam gydymui RVPL stacionare rekomenduojant ambulatorinį gydymÄ ;– Dėl L.

T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19). Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.02.25–2013.03.29 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini): diagnozuota katatoninė Å¡izofrenija; Hospitalizuota esant bÅ«tinosios med. pagalbos indikacijoms; dinamikoje katatoninio stuporo simptomai iÅ¡nyko, psichomotorinio sujaudinimo epizodai nesikartojo; kadangi gautas teigiamas antineuroninių antikÅ«nių tyrimo atsakymas, ieÅ¡kant pirminio židinio, atlikta diagnostinė pilvo organų echoskopija, rastas cistinis darinys deÅ¡. kiauÅ¡idėje; 2013-03-29 ryte pacientei atsirado stiprÅ«s pilvo skausmai, prasidėjo kraujavimas iÅ¡ genitalijų; gydančio gydytojo sprendimu, įtariant Ca, pacientė perkelta į VUL SK ginekologiniam gydymui; pacientė iÅ¡raÅ¡yta pagerėjusios psichikos bÅ«senos, rekomenduota tęsti ambulatorinį gydymÄ PSC pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.03.29–2013.04.19 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): pervežta GMP iÅ¡ VUL SK, kur priėmimo skyriuje buvo atliekami papildomi tyrimai, apžiÅ«rėta specialistų; apžiÅ«rėjimo ir tyrimų metu pradėjo vėl ryÅ¡kėti katatoninio stuporo simptomai, pacientė tapo vangi, atsirado dalinis mutizmas; stebimÄ psichikos bÅ«senos pablogėjimÄ iÅ¡provokavo stresinė situacija, įtampa, neįprasta aplinka; kadangi katatoninis stuporas yra pavojinga gyvybei bÅ«sena, pacientė pakartotinai hospitalizuota Ligoninėje, esant bÅ«tinosios med., pagalbos indikacijoms.

PareiÅ¡kėjos raÅ¡te dėl pacientės L. T., be kita ko, paaiÅ¡kinta, kad pirmÄ kartÄ pacientė iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ stacionaro įvykdžius tyrimo ir gydymo planÄ bei pagerėjus psichikos bÅ«senai ir nesant indikacijų tolimesniam gydymui psichiatrijos stacionare;– Dėl V. Å . (V. S.) (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21). Ligoninės gydymo stacionare gydytas 2013.03.11–2013.03.12 (ist. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl alkoholinės abstinencijos su delyru, esant bÅ«tinosios pagalbos indikacijai: 2013.03.12 nustatytas fragmentinis deÅ¡.

žastikaulio lūžimas, ranka skausminga, judesiai riboti, aplink didelė hematoma, kadangi delyrinė simptomatika nublanko, indikacijų būtinajai pagalbai nebebuvo, todėl buvo išrašytas; nukreiptas dėl dešiniojo žastikaulio lūžio į RVUL traumatologo konsultacijai ir gydymui; RVUL ligonis operuotas nebuvo, uždėtas Dezo tvarstis, intervencijų metu galimai dėl skausminio sindromo vėl paūmėjo delyras, todėl ligonis stacionarizuotas į RVPL 2013.03.12–2013.03.21 dėl ūmios alkoholinės psichozės, esant būtinosios pagalbos indikacijoms.

PareiÅ¡kėjos raÅ¡te dėl paciento V. Å ., be kita ko, paaiÅ¡kinta, kad pacientÄ gydant pirmos hospitalizacijos metu delyro simptomatika nublanko, nebuvo bÅ«tinosios pagalbos indikacijų, todėl pacientas buvo iÅ¡raÅ¡ytas;– Dėl L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12). Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.02.12–2013.02.13. (ist. Nr. (duomenys neskelbtini): 20 val. 15 min. pacientė atvežta iÅ¡ RVUL; priėmimo metu konstatuota Å«mi psichozinė bÅ«sena; skyriuje diagnozuotas kitas delyras; terapeuto apžiÅ«ros metu Å«mios somatinės patologijos nebuvo; 2013.02.13. 13 val. 05 min. ligonės bÅ«sena radikaliai pasikeitė – pacientė pasituÅ¡tino melena, dejavo, atsirado pilvaplėvės dirginimo reiÅ¡kiniai.

Dominavo intensyvus skausminis sindromas ir Å«maus pilvo klinika, bei somatogeninė astenija. Kraujo tyrime Hb-90gr/l, erit-2,67; pagal gyvybines indikacijas pacientė, nedelsiant, grÄ Å¾inta į RVUL dėl kraujavimo iÅ¡ virÅ¡kinimo trakto. Ligoninės gydymo stacionare gydyta 2013.02.13–2013.03.12. (ist. Nr. (duomenys neskelbtini)): 2013.02.13 17.45 val. pacientė GMP atvežta į Ligoninę pakartotinai; apžiÅ«rėjęs budintis gydytojas diagnozavo kitÄ delyrÄ ; bÅ«tinoji pagalba dėl Å«mios psichozės; chirurgo iÅ¡vadoje raÅ¡oma, jog pacientė skundų pilvu neturi, vaikÅ¡to, aktyvi, apie atliktus tyrimus duomenų nėra.

PareiÅ¡kėjos raÅ¡te dėl pacientės L. T., be kita ko, paaiÅ¡kinta, kad perkeliant ligonę į RVUL 02.13 dėl kraujavimo iÅ¡ virÅ¡kinamo trakto delyrinio sÄ mones sutrikimo nebuvo, dominavo somatogeninė astenija, todėl indikacijų gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o antros hospitalizacijos metu rentgenologiÅ¡kai konstatuotas abipusis hidrotoraksas, kairiojo VII-VIII Å¡onkaulių lūžimai ir IX Å¡onkaulio fragmentinis lūžimas dorsalinėje dalyje su ženklia dislokacija, bei deÅ¡inio IX Å¡onkaulio lūžimas;

Å¡i patologija sukėlė intensyvų skausminį sindromÄ , įtakojantį besikartojančias delyrinių sÄ monės sutrikimų bÅ«senas.Ligoninės 2013-11-25 raÅ¡te Nr. K2-1303 nurodyta informacija grindžiama paminėtų pacientų ligos istorijose esančiais įraÅ¡ais. Argumentus dėl to, kad kelios atskirų Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 nurodytų pacientų (inter alia, dėl V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T.) hospitalizacijos negali bÅ«ti vertinamos kaip vienas aktyvaus stacionarinio gydymo atvejis Ligoninė pateikė ir 2014-01-29 skunde Nr. K2-201 Taikinimo komisijai, o visiems Å¡iems pacientams baigus gydymÄ psichiatrijos stacionare, esant medicininėms indikacijoms, buvo iÅ¡duotas tinkamai įformintas siuntimas reikiamos profesinės kvalifikacijos gydytojo konsultacijai ir gydymui.

Å iame kontekste pažymėtina, kad teismas 2014-10-20 nutartyje konstatavo, kad Ligoninės ir VTLK raÅ¡ytinių įrodymų, susijusių su pacientų V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T. hospitalizavimu, gydymu, iÅ¡raÅ¡ymu ir Å¡ių pacientų siuntimu specialistų konsultacijoms, įvertinimui nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualiu aspektu yra bÅ«tinos specialios žinios, o 2014-11-12 priėmė nutartį skirti kompleksinę (t. y. deontologinę ir medicininę) ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriui, esančiam Didlaukio g. 86E, 08303 Vilniuje, pasitelkiant du konsultantus arba iÅ¡ VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės, esančios Žiegždriuose, Kauno raj., arba VÅ Ä® Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos, esančios Eivenių g. 2, Kaune).

Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2015-02-23 raÅ¡tu Nr. 7.5-SD-134 „Dėl ekspertizės administracinėje byloje Nr. I-7862-968/2014“ teismÄ informavo, kad Å¡ios tarnybos teismo medicinos ekspertai pagal kompetencijÄ negali atlikti Å¡ios ekspertizės, kadangi Å¡ioje tarnyboje dirbantiems teismo medicinos ekspertams nepakanka specialių psichiatrijos žinių, reikalingų tiriamosios dalies, o tuo pačiu ir teismo ekspertizės akto iÅ¡vadų, parengimui.8. Å ioje byloje nustatyta, kad Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 Ligoninės 2013-11-25 raÅ¡te Nr. K2-1303 iÅ¡dėstyti argumentai, pagrindžiantys Patikrinimo pažymoje nurodytų pacientų (inter alia, V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T.) iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ Ligoninės teisėtumÄ (neteisėtumÄ ), buvo neįvertinti ir to nepadarius konstatuota, kad Å¡ie pacientai buvo iÅ¡siųsti specialistų konsultacijoms ne po to, kai jie buvo iÅ¡raÅ¡yti iÅ¡ Ligoninės, tuo pat metu jiems Ligoninėje teikiant psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas. Teismo nuomone, tai, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro 1998-11-26 įsakymo Nr. 687 (redakcija galiojusi nuo 2013-11-01 iki 2014-06-19) patvirtintų Taisyklių 5 punktÄ gydymo etapu vadinamas paciento gydymo laikotarpis, kuriuo teikiamos vienos rÅ«Å¡ies gydymo paslaugos, savaime nepaneigia Ligoninės 2013-11-25 raÅ¡te Nr. K2-1303 iÅ¡dėstytų motyvų, kad Patikrinimo pažymoje nurodyti pacientai (inter alia, V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T.) iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡yti dėl to, kad iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tÄ pačiÄ dienÄ buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo veiksniai, atsiradę jau iÅ¡raÅ¡ius pacientus iÅ¡ Ligoninės. Nepaneigus Å¡ių Ligoninės 2013-11-25 raÅ¡te Nr. K2-1303 iÅ¡dėstytų motyvų, kaip nepagrįstas vertintinas ir Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 iÅ¡dėstytas argumentas, kad Patikrinimo pažymoje nurodyti pacientai (inter alia, V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T.) negalėjo būti išrašyti iš ligoninės ir jiems turėjo būti užtikrintos trūkstamų specialistų konsultacijos.Teismas, įvertinęs Taikinimo komisijos 2014-02-28 posėdžio protokolo Nr. 23TK-2 turinį negali nustatyti, kokiais argumentais remdamasi Taikinimo komisija vienbalsiai nutarė pacientų V. M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08), J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12), B.

Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19), V. Å . (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12) gydymo atvejus įvertinti kaip po vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį.

IÅ¡ VTLK pateikto Taikinimo komisijos protokolo neaiÅ¡ku, kokios sudėties Taikinimo komisija priėmė nurodytÄ sprendimÄ (matyti, kad dalyvavo ir po protokolu pasirašė tik posėdžio pirmininkas Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narys A. B. ir VTLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja R. J.), ar buvo įvertinti visi pareiÅ¡kėjos pateikti argumentai. Taip pat iÅ¡ pateikto protokolo neaiÅ¡ku, ar Taikinimo komisijoje buvo asmenų, turinčių pakankamai specialių psichiatrijos žinių, bÅ«tinų siekiant tinkamai nustatyti ir įvertinti, ar Ligoninė nurodytais laikotarpiais tinkamai vykdė nustatytus gydymo planus, pagrįstai konstatavo, kad netikslinga nurodytus pacientus gydyti Ligoninės stacionare ir juos iÅ¡rašė iÅ¡ Ligoninės.IÅ¡ bylojo esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad VTLK direktorius ginčijamÄ SprendimÄ Nr. 4BR-19, kuriuo iÅ¡ dalies pakeitė Ekspertizės pažymÄ Nr. 1EP-475, priėmė tiesiogiai vadovaudamasis Taikinimo komisijos pateiktais siÅ«lymais.

Vadinasi, jis taip pat niekaip neįvertino paminėtųjų Ligoninės 2013-11-25 raÅ¡te Nr. K2-1303 ir 2014-01-29 skunde Nr. K2-201 iÅ¡dėstytų argumentų, pagrindžiančių tai, kad pacientai V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T. iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡yti dėl to, kad iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tÄ pačiÄ dienÄ buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretÅ«s Å¡iame raÅ¡te nurodyti veiksniai, atsiradę jau iÅ¡raÅ¡ius pacientus iÅ¡ Ligoninės.9.

LVAT praktikoje (žr. pvz., LVAT nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006) dėl įrodymų vertinimo yra konstatavęs, kad proceso Å¡alis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiÅ¡kiant nuomonę dėl įrodymų galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 52 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis). ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, nei vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma, o pagal ABTÄ® 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas tenkintinas.VTLK ginčijamuose Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 ir Sprendime Nr. 4BR-19 pateiktus motyvus dėl pacientų V.

M. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-01-24 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-01-31 iki 2013-02-08), J. Č. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-18 iki 2012-10-30 ir nuo 2012-10-30 iki 2012-11-12), B. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2012-10-31 iki 2012-11-08 ir nuo 2012-11-08 iki 2012-11-16), N. V. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-01-14 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-24 iki 2013-02-08 ir nuo 2013-02-08 iki 2013-02-18), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-25 iki 2013-03-29 ir nuo 2013-03-29 iki 2013-04-19), V.

Å . (gim. (duomenys neskelbtini); gydytas nuo 2013-03-11 iki 2013-03-12 ir nuo 2013-03-12 iki 2013-03-21), L. T. (gim. (duomenys neskelbtini); gydyta nuo 2013-02-12 iki 2013-02-13 ir nuo 2013-02-13 iki 2013-03-12) gydymo atvejų įvertinimo kaip po vienÄ aktyvaus stacionarinio gydymo atvejį, įvertinus Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina iÅ¡vada, kad jie yra nepakankami. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs Å¡ioje byloje iÅ¡tirtus įrodymus, pabrėžia, kad ginčijamuose Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 ir Sprendime Nr. 4BR-19 pateikti motyvai dėl nurodytų pacientų ginčijamais laikotarpiais gydymo atvejų, nelaikytini tinkamais motyvais, paneigiančiais Ligoninės 2013-11-25 raÅ¡te Nr. K2-1303 ir 2014-01-29 skunde Nr. K2-201 iÅ¡dėstytus ir konkrečių pacientų gydymo istorijų dokumentais pagrįstus argumentus, patvirtinančius, kad pacientai V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T. ginčijamais laikotarpiais iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡yti dėl to, kad iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo, o tai, kad tokie asmenys tÄ pačiÄ dienÄ buvo hospitalizuoti pakartotinai, įtakojo konkretÅ«s Å¡iame raÅ¡te nurodyti veiksniai, atsiradę jau iÅ¡raÅ¡ius pacientus iÅ¡ Ligoninės. Teismo nuomone, Ligoninė pateikė pakankamai iÅ¡samius jos teiginius pagrindžiančius medicininius argumentus, todėl VTLK turėjo pareigÄ Å¡iuos argumentus įvertinti ir motyvuotai juos paneigti.

Å iame kontekste pažymėtina, kad nei vienas ekspertinį vertinimÄ atlikęs asmuo (kaip matyti iÅ¡ Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 turinio tokį vertinimÄ atliko VLK ir VTLK tarnautojai, t. y. VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja, VTLK Kontrolės skyriaus vedėja, Kontrolės ir ekspertizės poskyrio vedėja ir Teisės skyriaus vyriausioji specialistė) neturėjo specialių psichiatrijos žinių, kurios, teismo nuomone, bÅ«tinos siekiant tinkamai nustatyti ir įvertinti, ar Ligoninė nurodytais laikotarpiais tinkamai vykdė nustatytus gydymo planus; tokių žinių neturėjo ir 2013-11-08 patikrinimo pažymÄ Nr. 1VP-41l/V suraÅ¡iusios VTLK Kontrolės skyriaus Apdraustųjų teisių apsaugos poskyrio bei Kontrolės ir ekspertizės poskyrio vyriausiosios specialistės, Taikinimo komisijos nariai ir VTLK direktorius, pasirašęs ginčijamÄ SprendimÄ Nr. 4BR-19.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad pagal Kontrolės tvarkos apraÅ¡e įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ tais atvejais, jeigu ekspertizės pagal kompetencijÄ negali atlikti kontroliuojančiosios įstaigos darbuotojai, jos vadovas kreipiasi į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos, tačiau byloje nėra duomenų, kad VTLK direktorius bÅ«tų kreipęsis į kitas institucijas dėl tarnybinės pagalbos vertinant pacientų V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T. ligos istorijas ir kitus Ligoninės argumentus, kurių vertinimui bÅ«tinos specialios psichiatrijos žinios.Atsakovė teigia, kad iÅ¡vadÄ dėl ginčijamose Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 ir Sprendime Nr. 4BR-19 nurodytų pacientų V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T. hospitalizavimo pažeidžiant teisės aktuose iÅ¡dėstytus reikalavimus, leidžia daryti Å¡ie faktai: konkretÅ«s pacientai Ligoninės gydytojų nusiųsti į gydytojų specialistų konsultacijas (tai įrodo gydytojų įraÅ¡ai pirmosios ligos istorijos paskutiniame įraÅ¡e) ir po konsultacijų kitose gydymo įstaigose tÄ pačiÄ dienÄ buvo grÄ Å¾inti į Ligoninę (tai įrodo gydytojų įraÅ¡ai antrosios ligos istorijos pirmajame įraÅ¡e);

Ligoninė neturėjo galimybės tokių konsultacijų suteikti savo gydymo įstaigoje, nes neturi tokių gydytojų specialistų ir pan. Ä®vertinęs Å¡iuos atsakovės teiginius, teismas konstatuoja, kad, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, tiek tarp patikrinimÄ atlikusių specialistų, tiek tarp specialistų suraÅ¡iusių ekspertizės pažymÄ , tiek Taikinimo komisijoje nebuvo asmenų, turinčių specialių psichiatrijos žinių ir galinčių kompetentingai įvertinti Ligoninėje gydytų (iÅ¡ jos iÅ¡raÅ¡ytų ir vėl hospitalizuotų) ligonių V.

M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. būklę. VTLK nepateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių jos ginčijamuose sprendimuose išdėstytus teiginius, o atsakovės nustatyti faktai, kuriais ji grindžia ginčijamus sprendimus, savaime nereiškia, kad Ligoninės gydytojai, įvertinę konkrečių pacientų būklę, negalėjo pagrįstai konstatuoti, kad pastarieji yra pasveikę, jų hospitalizacija Ligoninėje nėra būtina, tai taip pat nereiškia, kad šiems ligoniams, kurie buvo išrašyti iš Ligoninės, dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių, ligos simptomai negalėjo atsinaujinti.

Teismas ypač pabrėžia, kad iš teismui pateiktų pacientų V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Š., L. T. ligos istorijų matyti, kad Ligoninės gydytojai tiek hospitalizuodami, tiek išrašydami pacientus iš stacionaro, vertino pacientų būklę, jų sprendimai buvo argumentuoti. Taip pat kaip neįrodytas vertintinas VTLK teiginys, jog kitų specialistų konsultacijos kitose gydymo įstaigose buvo teikiamos pacientų gydymo Ligoninėje metu, nes pati VTLK pripažįsta, kad minimi pacientai, juos gydant kitose ASPĮ nustatyta tvarka iš Ligoninės buvo išrašyti.

VTLK neįrodė, kad Ligoninė nurodytus pacientus iÅ¡rašė iÅ¡ Ligoninės ne dėl to, kad pastariesiems jų iÅ¡raÅ¡ymo metu nebuvo bÅ«tinas gydymas Ligoninės stacionare, o tik dėl to, kad, gydant Å¡iuos pacientus, buvo bÅ«tina iÅ¡siųsti juos konsultuotis į kitas gydymo įstaigas, nes Ligoninė neturėjo reikiamų specialistų. Tokių įrodymų nesurinko ir teismas. Vadinasi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡yti pacientai ginčijamu atveju buvo tik konsultuoti dėl įtariamų Å«mių patologijų, o jų gydymas nebuvo bÅ«tinas kitame stacionare, ar kad jie buvo grÄ Å¾inti atgal tęsti Ligoninėje pradėto gydymo.10.

Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Ekspertizės pažymoje Nr. 1EP-475 ir Sprendime Nr. 4BR-19 nepateikta pakankamų motyvų, paneigiančių Ligoninės 2013-11-25 raÅ¡te Nr. K2-1303 ir 2014-01-29 skunde Nr. K2-201 iÅ¡dėstytus argumentus, pagrindžiančius tai, kad pacientai V. M., J. Č., B. Ž., N. V., L. T., V. Å ., L. T. iÅ¡ Ligoninės iÅ¡raÅ¡yti dėl to, kad iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ ligoninės metu indikacijų juos gydyti psichiatrijos stacionare nebuvo ir kad Å¡ių asmenų pakartotinÄ hospitalizavimÄ Ligoninėje tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯takojo konkretÅ«s Å¡iuose raÅ¡tuose nurodyti veiksniai, atsiradę jau iÅ¡raÅ¡ius pacientus iÅ¡ Ligoninės. Todėl Ekspertizės pažyma Nr. 1EP-475 ir Sprendimas Nr. 4BR-19 tiek, kiek jie yra ginčijami Å¡ioje byloje, neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvo, pagal kurį individualÅ«s administraciniai aktai turi bÅ«ti pagrįsti, o juose iÅ¡dėstyti motyvai, pateikti argumentai ir įrodymai – adekvatÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir pakankami.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas, o Sprendimo Nr. 4BR-19 4–12 punktai ir Ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 11.1, 11.5.1 punktai naikintini kaip nepagrįsti.11.

PareiÅ¡kėja, be kita ko, praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Å¡is jos praÅ¡ymas paliktinas nenagrinėtas.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alies teisė į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, kad Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos iÅ¡laidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos bÅ«tent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme.

Todėl proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas bÅ«tent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. PraÅ¡ymai atlyginti iÅ¡laidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja konkrečiai nenurodė, kokių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ji siekia, nepateikė dėl jų įrodymų, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.12.

Å iame sprendime minėta, kad teismas 2014-11-12 priėmė nutartį skirti kompleksinę (t. y. deontologinę ir medicininę) ekspertizę. Å ia nutartimi teismas įpareigojo Ligoninę ir VTLK į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) sumokėti po 1321,50 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ litÄ , penkiasdeÅ¡imt centų). Tiek Ligoninė, tiek VTLK šį įpareigojimÄ Ä¯vykdė, tačiau Valstybinė teismo medicinos tarnyba 2015-02-23 raÅ¡tu Nr. 7.5-SD-134 teismÄ informavo, kad Å¡ios tarnybos teismo medicinos ekspertai pagal kompetencijÄ negali atlikti Å¡ios ekspertizės, kadangi Å¡ioje tarnyboje dirbantiems teismo medicinos ekspertams nepakanka specialių psichiatrijos žinių, reikalingų tiriamosios dalies, o tuo pačiu ir teismo ekspertizės akto iÅ¡vadų, parengimui.

Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjus sprendimui Ligoninei ir VTLK grÄ Å¾intina po 1321,50 Lt (382,73 Eur).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismasn u s p r e n d ė:PareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2013-12-31 ekspertizės pažymos Nr. 1EP-475 „Apie VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninį patikrinimÄ â€œ 11.1, 11.5.1 punktus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2014-03-14 sprendimo Nr. 4BR-19 „Dėl VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės neplaninio patikrinimo“ 4–12 punktus.VÅ¡Ä® Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei grÄ Å¾inti į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtus 382,73 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus, 73 centus).Vilniaus teritorinei ligonių kasai grÄ Å¾inti į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtus 382,73 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus, 73 centus).Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                  Marius Bajoras                                                                                               Rytis Krasauskas                                                                                               Irena Paulauskienė