2025-04-09 Nr. AB-6099-3-64-3-03035-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-72-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03035-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų A. U. ir E. U. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams A. U. ir E. U. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Administratorius) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovų A. U. bei E. U. lygiomis dalimis priteisti 170 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), susidariusios už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovų priteisti 23 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 3,88 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą.

2. Pareiškėjas savo poziciją grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovai A. U. ir E. U. nuo 2001 m. balandžio 9 d. dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį turi nekilnojamojo turto Mažeikių rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (butų)), todėl atsakovams kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su A. U. ir E. U. dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra nustatyta norminiuose teisės aktuose.

2.2. Atsakovams buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, A. U. ir E. U. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nėra sumokėję 170 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri buvo apskaičiuota remiantis 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtintais Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir 2013 m. Nuostatai; neteko galios 2021 m. sausio 1 d.), kurie buvo pakeisti 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T1-177 patvirtintais Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

2.3. Pranešimai bei įspėjimai rinkliavos mokėtojams, taigi ir atsakovams, buvo siunčiami neregistruotu laišku, į siunčiamus mokėjimo pranešimus ir raginimus A. U. bei E. U. nesureagavo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei atliekų tvarkymą nesumokėjo.

2.4. Atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., ir reikalavimo senaties terminas nėra praleistas.

2.5. Vietinės rinkliavos administravimas yra pavestas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Administratorius atsako už vietinės rinkliavos surinkimą ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijai teikia informaciją apie vietinės rinkliavos mokėtojų skolas, rinkliavos surinkimo eigą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Mažeikių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems ar disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

3. Pacitavęs 2013 m. Nuostatų 41, 42 ir 59 bei Nuostatų 22, 27–29 ir 51 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą turi būti vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios yra tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl ši vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir aptarta paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos yra pagrindinė grandis, organizuojanti komunalinių atliekų, susidarančių atitinkamoje teritorijoje, tvarkymą. Jos yra atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų reglamentavimą, sukūrimą (plėtojimą) ir administravimą savo teritorijose, o savivaldybių teritorijose esantys gyventojai ir ūkio subjektai (įmonės, įstaigos ir organizacijos) privalo naudotis šia sistema (jeigu jų gamtos išteklių naudojimo leidimuose nenustatyta kitaip). Visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytųjų atliekų tvarkymo reikalavimų.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais yra patvirtinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai bei dydžiai, nėra panaikinti ar ginčijami, jie yra galiojantys, todėl atsakovai privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir nustatytu laiku mokėti nustatyto dydžio rinkliavas.

5. Atsakovai A. U. ir E. U. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad atsiųstų dokumentų nepripažįsta ir juos grąžina atgal. Atsakovai pažymėjo, kad paslaugos tiekėjas su jais nėra sudaręs paslaugų teikimo sutarties, o pirkdami prekes ir įgydami paslaugas sumokėdami pridėtinės vertės mokestį, A. U. bei E. U. susimoka už jiems suteiktas paslaugas.

II. 6. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovų A. U. ir E. U. lygiomis dalimis priteisė 147 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., o prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atmetė. Teismas pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų jam priteisimo iš atsakovų netenkino.

7. Pacitavęs Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad Mažeikių rajone privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo įvesta nuo 2008 m. sausio 1 d. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-391 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 8 punktu pareiškėjui pavedė rinkliavos administravimą, o 4.11 punkte nurodė, kad rinkliavos mokėtojai yra fiziniai (individualių namų ar butų savininkai) arba juridiniai (negyvenamųjų patalpų, pastatų, komercinių patalpų ir kt. savininkai) asmenys, kurių veikloje susidaro komunalinės atliekos. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis 2013 m. Nuostatais ir Nuostatais. Nuostatų, galiojusių iki 2020 m. gruodžio 31 d., 6 punkte buvo įtvirtinta, kad vietinę rinkliavą moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje, o pagal 35.1 punktą, už naudojimąsi bendru arba individualiu konteineriu fiziniams, juridiniams asmenims vietinės rinkliavos suma apskaičiuojama patvirtintą metinę minimalią atliekų susikaupimo normą, išreikštą kubiniais metrais, dauginant iš nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio.

8. Pacitavęs Nuostatų 2, 28 ir 29 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų buvo nustatyta, jog atsakovams A. U. ir E. U. nuo 2001 m. birželio 25 d. dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. nekilnojamasis turtas, šiame bute yra deklaruota ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl atsakovams pagal 2013 m. Nuostatų, galiojusių iki 2020 m. gruodžio 31 d., 6, 53 ir 68.1 punktus bei Nuostatų, galiojančių nuo 2021 m. sausio 1 d., 2, 28 ir 29 punktus, kyla pareiga mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktos pažymos matosi, jog atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra 170 Eur.

9. Teismas nurodė, kad atsakovai nesutinka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, be kita ko, todėl, jog jie nėra sudarę paslaugų teikimo sutarties, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką, šios kategorijos bylose yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji yra reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatuose

10. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu. Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jis neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovų priteisimo.

11. Teismas pažymėjo, kad likę atsakovų argumentai, išdėstyti atsiliepime, laikytini pertekliniais, neturinčiais jokios juridinės reikšmės kilusiam ginčo išspręsti, todėl, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas detaliau jų neanalizavo.

12. Teismas nustatė, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atsižvelgęs į tai, kad Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, teismas padarė išvadą, jog šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

13. Teismas pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XIII-1329 (priimtas 2018 m. birželio 28 d.) buvo pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje yra įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d., o 6 dalis nustato, kad trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, t. y. ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Teismas nurodė, kad tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva).

14. Atsižvelgęs į minėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m. gruodžio 28 d., todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovų priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus arba penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2023 m. sausio 1 d. Teismas pažymėjo, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ teismui nepateikė duomenų, iš kurių matytųsi, jog vietinės rinkliavos dydis už 2019 m. buvo paskaičiuotas iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, todėl šiuo atveju turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas nuo kreipimosi į teismą dienos ir priteisiamas įsiskolinimas, susidaręs per laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Prašymą dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. teismas atmetė, kadangi yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.

15. Pateikdamas argumentus dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą, teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių.

16. Teismas nurodė, kad prašymas, su kuriuo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, kadangi tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos, kadangi jos neatitinka būtinumo kriterijaus.

17. Teismas taip pat netenkino UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo jam priteisti 3,88 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą, kadangi Nuostatų 7 punkte yra įtvirtinta, kad Administratorius Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenų bazėje teisės aktų nustatyta tvarka registruoja ir tvarko šiuos duomenis apie atliekų turėtojus – vietinės rinkliavos mokėtojus: rinkliavos mokėtojo vardas, pavardė, gimimo data arba juridinio asmens pavadinimas, kodas (7.1 p.); nekilnojamo turto unikalus numeris (7.2 p.); nekilnojamo turto adresas (7.3 p.); rinkliavos mokėtojo kodas apskaitos sistemoje (7.4 p.); kiti duomenys, būtini minėtam registrui administruoti (7.5 p.). Teismas padarė išvadą, kad duomenis iš nekilnojamojo turto registro bei gyventojų registro pareiškėjas turėjo turėti prieš apskaičiuodamas vietinę rinkliavą ir rinkliavos administravimo metu, todėl išlaidos dėl išrašų suformavimo neturi būti laikomos būtinomis.

III. 18. Atsakovai A. U. ir E. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad su Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu nesutinka ir prašo bylą nutraukti.

19. Atsakovai paaiškina, kad jiems kyla rimtų abejonių dėl UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ veiksmų ir teisminio proceso teisėtumo.

20. A. U. ir E. U. nurodo, kad jie nei žodžiu, nei raštu savo noru niekada neatsisakė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – TSRS)/Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos (toliau – LTSR) pilietybės ir iki šiol yra TSRS/LTSR teritorijoje bei yra susaistyti ir ginami TSRS 1977 m. bei LTRS 1978 m. konstitucijų teisės normų. Atsakovai mano, kad jiems negali būti teikiamos jokios pretenzijos bei priimami teismo sprendimai, prieš juos negali būti imamasi jokių veiksmų, kaip prieš žmones, turinčius TSRS pilietybę.

21. A. U. ir E. U. pažymi, kad jie jokių sutarčių nesudarinėjo, o jeigu jos ir buvo sudarytos, tai buvo padaryta apgaule, neišaiškinus visų teisinių pasekmių, o tokios sutartys negalioja nuo pat pradžių.

22. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir jam iš A. U. bei E. U. priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

23. Savo poziciją pareiškėjas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ akcentuoja, kad, remiantis Nuostatais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą yra siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Vietinės rinkliavos mokėjimas yra siejamas ne su faktine ar deklaruota gyvenamąja vieta, bet su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu savivaldybės teritorijoje.

24. Pareiškėjas pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog atsakovai yra nekilnojamojo daikto savininkai, pagal Nuostatus jie yra vietinės rinkliavos mokėtojai, kuriems kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovams A. U. ir E. U., kaip nekilnojamojo turto, esančio Mažeikių rajono savivaldybėje, savininkams, apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovų A. U. bei E. U. lygiomis dalimis priteisė 147 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., o pareiškėjo prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atmetė. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgus į tai, jog atsakovai turi nekilnojamojo turto Mažeikių mieste, jiems kyla pareiga mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas nustatė, kad A. U. ir E. U. nurodytos pareigos neįvykdė, todėl susidarė skola. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. teismas atmetė, konstatavęs, kad yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas. Taip pat buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo. A. U. ir E. U. su teismo sprendimu nesutinka ir prašo bylą nutraukti. Jie teigia, kad jokių sutarčių nesudarinėjo, o jeigu jos ir buvo sudarytos, tai buvo padaryta apgaule, neišaiškinus visų teisinių pasekmių, o tokios sutartys negalioja nuo pat pradžių.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovų A. U. ir E. U. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama atsakovų apeliacinio skundo ribų.

28. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad vietinės rinkliavos yra nustatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

29. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Atsižvelgus į tai, kad Rinkliavų įstatymas šios nuostatos nedetalizuoja, ji turi būti vertinama sistemiškai su kitais teisės aktais, be kita ko, su Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį, atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. To paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

30. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtino Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 5 punkte buvo nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą – tai Mažeikių rajono savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka, o 6 punkte buvo įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų vėlesnės redakcijos 2 punkte yra nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Mažeikių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus; vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems TIPK leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Pagal Nuostatų 5 punktą, juose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Atliekų tvarkymo įstatyme, Atliekų tvarkymo taisyklėse ir kituose teisės aktuose. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matosi, kad atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamąjį turtą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrąją taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą yra siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.

31. Pareiškėjas teismo prašė jam iš atsakovų A. U. ir E. U. priteisti 170 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamąjį turtą objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), apskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. rugsėjo 26 d. išrašas patvirtina, kad atsakovai nuo 2001 m. birželio 25 d. dalinės nuosavybės teise turi po 1/2 dalį nekilnojamojo turto Mažeikių rajono savivaldybėje, adresu: (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (butų). Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai Nuostatų prasme ir jie turėjo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą. Duomenų, kad vietinė rinkliava buvo sumokėta, byloje nėra. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovams nuosavybės teise valdomame ginčo objekte nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesusidarė, ar kad A. U. ir E. U. nustatyta tvarka būtų kreipęsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų ir buvo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, o pareiga šią aplinkybę įrodyti teko būtent atsakovams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-985-968/2021, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-415/2024). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-821-520/2021, 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-107-1047/2024).

33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas iš A. U. ir E. U. priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas.

34. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir jam iš atsakovų priteisė 147 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, o kitą UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dalį atmetė, argumentuodamas tuo, kad yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas. Skundžiamo teismo sprendimo dalies, kurioje nebuvo patenkinta UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dalis, administracinės bylos šalys neginčija.

35. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteista 147 Eur vietinės rinkliavos skola už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., buvo neteisingai apskaičiuota. A. U. ir E. U. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos dydžio neginčijant bei nepateikus įrodymų, kad tokia suma buvo apskaičiuota neteisingai, teisėjų kolegija išsamesnių motyvų dėl atsakovams apskaičiuotos skolos sumos neteikia ir konstatuoja, kad 147 Eur suma, kaip A. U. ir E. U. skola pareiškėjui, teismo sprendimu UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo priteista pagrįstai. Atsakovai nepagrįstai abejoja pareiškėjo veiksmais ir teismo proceso teisėtumu.

36. Atsakovų argumentai, kad jiems negali būti teikiamos jokios pretenzijos bei priimami teismo sprendimai, prieš juos negali būti imamasi jokių veiksmų, kaip prieš žmones, turinčius TSRS pilietybę, nėra pagrįsti ir prieš padarytos išvados nepaneigia.

37. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo jam iš atsakovų A. U. ir E. U. priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagrįstumą bei pagrįstai pareiškėjui priteisė vietinės rinkliavos skolą, susidariusią nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovų A. U. ir E. U. apeliacinis skundas atmetamas.

38. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ taip pat prašo jam iš atsakovų A. U. bei E. U. priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

39. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

40. Nagrinėjamu atveju atsakovų apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl pareiškėjas įgijo teisę į teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau atsižvelgus į tai, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui duomenų, susijusių su šių išlaidų apskaičiavimu ir apgrindimu, nepateikė, pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų A. U. ir E. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis