2016-11-22 Nr. BB-4762-1-30-1-00078-2014-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-369-788/2016

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00078-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.1; 1.2.23.4.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Aldonos Rakauskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2514 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, šios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Vadovaujantis BK 82, 85 straipsniais, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; devynis mėnesius tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. A., R. A., A. Č., E. D., T. G., A. V., B. S. ir M. P..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nuosprendis pakeistas: A. J., B. S. ir M. P. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 261 straipsnį paliekant jiems bausmes, paskirtas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nuosprendžiu. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Kasacinis skundas nagrinėjamojoje byloje paduotas tik dėl A. J. nuteisimo pagal BK 261 straipsnį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. J. nuteistas pagal BK 261 straipsnį už tai, kad neteisėtai platino narkotines medžiagas, t. y. 2014 m. liepos 14 d., apie 14.40 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, nepilnamečiui I. D. už 30 Lt pardavė vieną folijos lankstinuką su 0,618 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jos dalių.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. J. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

2.1. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo nuteistojo A. J. veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai šią veiką perkvalifikuodamas į BK 261 straipsnį, padarė BPK 369 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl to kasatorius kelia klausimą, ar pagal BK 261 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik pilnamečiui asmeniui (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), ar asmeniui, sulaukusiam BK 13 straipsnio 1 dalyje numatyto 16 metų amžiaus.

2.2. Nors BK 261 straipsnio dispozicijoje nėra apibrėžtas nusikalstamos veikos subjektas – pilnametis asmuo, tačiau kasatorius pažymi, kad teisės doktrinoje dėl BK 261 straipsnio taikymo yra nurodoma, jog pagal šį straipsnį atsakomybė kyla pilnamečiui – sulaukusiam 18 metų – asmeniui. Kasatorius nesutinka ir su tuo, kad šiuo atveju galima taikyti pažodinį dispozicijos aiškinimą, t. y. kad atsakomybės subjektu gali būti 16 metų sulaukęs asmuo. Juolab kad ir teismų praktikoje yra nepritariama pažodiniam BK 261 straipsnio aiškinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2010), nes, vadovaujantis vien lingvistine šio straipsnio dispozicijos analize, tektų daryti išvadą, jog atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinamos daugiau nei vienam nepilnamečiam asmeniui – aptariamoje dispozicijoje yra naudojama daugiskaita – „nepilnamečiams“. Nepritardamas pažodiniam aiškinimui, kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad asmuo traukiamas atsakomybėn pagal BK 261 straipsnį ir tada, kai jis platino narkotines medžiagas tik vienam nepilnamečiui. Dėl to kasatorius teigia, kad jei teismų praktikoje leidžiamas kitoks nei pažodinis minėto BK straipsnio dispozicijos taikymas, pabloginantis kaltinamojo padėtį, tai atitinkamai turi būti leidžiamas ir kaltinamojo padėtį lengvinantis aiškinimas, išeinantis už pažodinio dispozicijos aiškinimo ribų.

Be to, teismų praktikoje BK 261 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra laikoma pavojingesne veika, nes atliekama prieš labiau pažeidžiamos visuomenės narių grupės atstovus –nepilnamečius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-395/2010). Šios nusikalstamos veikos pavojingumą suponuoja ne tik tai, kad narkotines medžiagas įgyja nepilnametis asmuo, bet ir tai, kad šias medžiagas platina pranašesnis už narkotinių medžiagų įgijėją asmuo, gebantis suprasti ir įvertinti, jog jis naudojasi savo pranašumu, ir gebantis įvertinti žalą, kurią daro savo pavojinga veika. Dėl to kasatorius mano, kad tais atvejais, kai narkotines medžiagas nepilnamečiui asmeniui parduoda nepilnametis, net ir nustačius, kad narkotinių medžiagų pardavėjas žinojo apie pirkėjo buvimą nepilnamečiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pardavėjas, pats būdamas nepilnamečiu, naudojasi savo pranašumu prieš pirkėją ar kad jis deramai suvokia ir gali įvertinti daromos veikos pavojingumą.

2.3. Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teisės doktrinoje analogiškos nuostatos yra laikomasi ir dėl kitų nusikalstamų veikų, kurios atliekamos prieš nepilnamečius (vaikus), pavyzdžiui, dėl BK 159, 160, 161 ir 162 straipsnių taikymo. Kasatorius, aptardamas šių BK straipsnių dispozicijas, nurodo, kad jose (taip pat kaip ir nagrinėjamu atveju BK 261 straipsnio dispozicijoje) nėra nurodytas subjekto amžius, nuo kurio jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal minėtas BK normas. Tačiau teisės doktrinoje aiškiai pažymima, kad už šių veikų padarymą atsako tik pilnametis asmuo, ir ypač dėl BK 161 straipsnio taikymo – „jei nepilnametis įtraukė nepilnametį girtauti, pagal šį straipsnį jis neatsako“. Be to, teisės doktrinoje dėl BK 13 straipsnio taikymo yra pažymėta, jog kai kuriais atvejais nusikalstamos veikos sudėtis yra konstruojama taip, jog nusikalstamos veikos subjektui atsakomybę nulemia pilnametystė, t. y. už nusikaltimus, numatytus BK 159,160,161, 162, 261, 264 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, gali atsakyti ne jaunesnis kaip 18 metų asmuo.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Valys atsiliepimu į nuteistojo A. J. gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinį skundą prašo jį atmesti.

3.1. Prokuroras, aptardamas BK 13 straipsnio nuostatas, teigia, kad kasatoriaus argumentai nepagrįsti, nes baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tada, kai kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platina narkotines medžiagas, yra nepilnametis, arba pagal bylos aplinkybes (nukentėjusiojo fizinius duomenis, savo asmenines savybes) turėjo ir galėjo suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines medžiagas, yra nepilnametis. Pagal BK 13 straipsnio nuostatas už šią veiką atsako asmuo, kuris jos padarymo metu buvo sulaukęs 16 metų. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukęs 16 metų, todėl buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, subjektas.

4. Nuteistojo A. J. gynėjo advokato H. Mackevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, subjekto amžiaus

5. Kasacinio skundo argumentams, kad pagal BK 261 straipsnį atsakomybė kyla tik asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas sulaukęs 18 metų, nepritartina.

6. BK 261 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalgos 19, 19.1 punktai) pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Traukiant baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, BK 261 straipsnis yra specialioji norma BK 260 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Jei kaltininkas nepilnamečiui platino didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji BK 261 straipsnyje ir 260 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų nusikaltimų sutaptis.

7. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų.

8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK specialiojoje dalyje yra tokių normų, kurios, nors formaliai ir neriboja baudžiamosios atsakomybės subjekto pilnametystės požymiu, bet toks ribojimas natūraliai išplaukia iš pačios nusikalstamos veikos apibrėžimo. Pavyzdžiui, logiška teigti, kad vaikas (asmuo iki 18 metų amžiaus) negali atsakyti už tai, kad įtraukė kitą vaiką į nusikalstamą veiką, apkvaišinančių nenarkotinių priemonių ar dopingo vartojimą, girtavimą (BK 159–161 straipsniai). Toks siaurinamasis minėtų normų aiškinimas pateisinamas, nes baudžiamoji atsakomybė už šias veikas nustatyta dėl to, kad šios veikos nukreiptos būtent prieš nepilnamečius, o analogiški veiksmai suaugusių asmenų atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Iš to išplaukia išvada, kad baudžiamasis draudimas daryti minėtą poveikį vaikams skirtas išimtinai pilnamečiams. Minėtas siaurinamasis įstatymo aiškinimas taip pat apsaugo pačius nepilnamečius nuo baudžiamojo persekiojimo už veikas, kurių pavojingumo jie dažnai dar nesugeba tinkamai suvokti. Kita vertus, narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tiek tais atvejais, kai medžiagos platinamos suaugusiems, tiek ir tais atvejais, kai medžiagos platinamos nepilnamečiams. Nekelia abejonių ir tai, kad asmenys, sulaukusieji 16 metų, geba suvokti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams didesnį pavojingumą.

9. A. J. nuteistas pagal BK 261 straipsnį už tai, kad neteisėtai pardavė 0,618 g kanapių ir jos dalių 15-mečiui I. D.. Iš bylos medžiagos ir paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis suvokė, jog parduoda narkotines medžiagas nepilnamečiui. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą perkvalifikavęs A. J. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 261 straipsnį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. J. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas