f830da7f-3ebf-431a-a994-ce62c71bf327 · Kauno apygardos teismas

Byla Nr. 1T-39-579/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gegužės 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Marijampolės rajono apylinkės teismui teisminga baudžiamÄ ja byla Nr. 1-366-564/2014, kurioje A. V. ir E. B. kaltinami pagal BK 286 str., n u s t a t ė :              Marijampolės rajono apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje A. V. ir E. B. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str., padarymu.Visi baudžiamÄ sias bylas nagrinėjantys Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjai nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo nusiÅ¡alino, motyvuojant tuo, jog kaltinamojo A.

V. sesuo ir jo gynėja Å¡ioje baudžiamojoje byloje advokatė A. V. laikotarpyje nuo 2003-10-21 iki 2010-09-08 dirbo Marijampolės rajono apylinkės teisme teisėjo padėjėja ir dirbo bÅ«tent su baudžiamÄ sias bylas nagrinėjančiais teisėjais. Å ios aplinkybės proceso dalyviams gali kelti abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo. Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkė teisėjų nusiÅ¡alinimus patvirtino ir perdavė baudžiamÄ jÄ bylÄ Kauno apygardos teismui spręsti klausimÄ dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.Baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Dėl to turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog vieno iÅ¡ kaltinamųjų A. V. sesuo ir jo gynėja A. V. ankščiau yra dirbusi Marijampolės rajono apylinkės teisme, baudžiamÄ sias bylas nagrinėjančių teisėjų padėjėja, gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams abejonių Marijampolės rajono apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu, objektyvumu.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, Å¡ios aplinkybės nors per se ir nereiÅ¡kia subjektyvaus Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, suinteresuotumo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatais, tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo neutralumu ir nepriklausomumu. Pastaruoju aspektu objektyviam stebėtojui kiltų abejonių, ar kaltinamojo sesuo ir jo gynėja, pasinaudodama tuo, kad yra dirbusi su Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjais, nagrinėjančiais baudžiamÄ sias bylas, su jais asmeniÅ¡kai pažįstama, nemėgins daryti teismui įtakos ir tokiu bÅ«du pažeisti teismo nepriklausomumo principo, todėl siekiant tokių abejonių paÅ¡alinimo bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, skundÄ tikslinga perduoti kitam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam konkrečiam apylinkės teismui perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į Å¡ias aplinkybes: pirma, byla neturi bÅ«ti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismÄ užtruktų ilgai ir reikÅ¡tų dideles kelionės iÅ¡laidas (Å¡iuo atveju Jurbarko rajono apylinkės teismo veiklos teritorija nėra labai nutolusi nuo Marijampolės rajono apylinkės teismo veiklos teritorijos, todėl atvykimas į teismÄ tiek kaltinamiesiems, tiek ir kitiems proceso dalyviams nesukels nepatogumų ir nereikÅ¡ didelių kelionės iÅ¡laidų); antra, byla neturi bÅ«ti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krÅ«vis apygardos kontekste ir taip yra didelis ir papildomų bylų perdavimas šį krÅ«vį dar labiau padidintų (Å¡iuo atveju nenustatyta, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo darbo krÅ«vis bÅ«tų daug didesnis, palyginti su kitų teismų darbo krÅ«viu).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, skyriaus pirmininkas sprendžia, kad nustatytus kriterijus labiausiai atitinka Jurbarko rajono apylinkės teismas.Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis LR BPK 229 str., n u t a r i a : Marijampolės rajono apylinkės teismui teismingÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-366-564/2014, kurioje A. V. ir E. B. kaltinami pagal BK 286 str., perduoti nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.             BylÄ su nutartimi iÅ¡siųsti Jurbarko rajono apylinkės teismui.             Nutarties kopijas iÅ¡siųsti Marijampolės rajono apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.             Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas                                                        Evaldas Gražys