f82f8d43-919a-4907-b035-ed56ccdb4567 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-507-468/2015                                                                   Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-02146-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41.4.; 79.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R I M A S 2015 m. gegužės 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal S. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimo, kuriuo S. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 45 str. 1 d. 289 eurų dydžio bauda,n u s t a t ė :

S. G. nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ir 2009 m. spalio 23 d. sutartimi (nustatyta naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka) valdantis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, joje įrengė tvenkinį, kuris įeina į privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio V. L., ribas ir užima 167 m2 ploto.S. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui.

Nurodo, kad 2012 m. vasario mėn. jam priklausančioje sklypo dalyje buvo iÅ¡kastas tvenkinys ir įrengta vandens pralaida į Neries upę. Å io tvenkinio iÅ¡kasimo faktÄ 2012 m. patvirtino teisme apklausti liudytojai. Be to, tvenkinio buvimo faktÄ 2012 m. patvirtina 2012-10-19 daryta aerofotografinė nuotrauka, kuri yra pateikta Å¡ioje byloje. Apelianto teigimu, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad tvenkinys buvo iÅ¡kastas 2012 metais, todėl administracinio teisės pažeidimo padarymo data yra 2012 m. vasario mėn. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V.

L. inicijuoto žemės nuosavybės atkÅ«rimo pagrindu 2013-06-06 buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo - patikrinimo aktas. Kadastrinius matavimus atliko Valstybės žemės fondas, patikrinimÄ atliko bei suderino ir ant žemės sklypo plano pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vyriausieji specialistai. Vyriausioji specialistė D. B., kuri patikrino formuojamo sklypo, į kurį įeina minėtas tvenkinys, ribas, turi tiek kompetencijÄ , tiek pareigÄ atlikti žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimÄ ir žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumo patikras vietovėje, taip pat turi ir gali organizuoti bei vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, ­atlikti patikras vietoje.

Å ios funkcijos ir pareigos yra nurodytos D. B. pareigybės apraÅ¡yme. Todėl institucijos atstovo iÅ¡sakyti teiginiai ir argumentai pirmosios instancijos teisme, kad specialistė, kuri patikrino formuojamÄ Å¾emės sklypÄ , neturėjo kompetencijos nustatyti teisės pažeidimÄ , yra nepagrįsti. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo sužinojimo pradžiÄ sieja su suraÅ¡ytu žemės naudojimo patikrinimo aktu. Atsižvelgiant į tai, kad specialistė žinojo apie administracinio teisės pažeidimo padarymo faktÄ , kurį ji turi ir gali nustatyti pagal savo kompetencijÄ , senaties terminas, apelianto teigimu, turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo tos dienos, kai pastarajai tapo žinoma apie faktiÅ¡kai padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , t.y. nuo 2013-06-06.

Anot apelianto, iÅ¡ teismui pateiktų įrodymų matyti, kad jis neturėjo tyčios užimti svetimÄ Å¾emę, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų užimti V. L. priklausančiÄ Å¾emę, kadangi pastarajam asmeniui nuosavybės teisė į minėtÄ Å¾emės sklypÄ buvo atkurta jau faktiÅ¡kai esant iÅ¡kastam tvenkiniui. Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių S. G. kaltę, t.y. jog jis užėmė ar sudarė sÄ lygas užimti V. L. priklausantį žemės sklypÄ .

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad tvenkinys buvo iÅ¡kastas ankščiau už V. L. nuosavybės teisės įregistravimÄ . Pirmosios instancijos teismas netyrė, kada Nacionalinė žemės tarnyba tapo žinoma apie iÅ¡kastÄ tvenkinį ir jo „įlindimÄ â€œ į gretimÄ sklypÄ , todėl iÅ¡ esmės buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. IÅ¡ V. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano matyti, kad žemės sklypo formavimo darbus, t.y. kadastro matavimus, ženklinimo darbus atliko valstybės įmonė „Valstybės žemės fondas“ Vilniaus žemėtvarkos skyrius, suderino ir patikrino Nacionalinė žemės tarnyba Vilniaus rajono skyriaus vyr. specialistės. Specialistai nei tikrindami, nei derindami nenurodė minėto tvenkinio kaip trÅ«kumo, nors tokiÄ pareigÄ turėjo.

Apelianto teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba apie padarytÄ pažeidimÄ Å¾inojo ne vėliau kaip 2014-02-20, todėl nagrinėjamoje byloje ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių nuobaudos paskyrimo terminas pasibaigė atitinkamai 2014-08-20. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Vilniaus rajono skyriaus, praÅ¡o palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimÄ ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. G. teiginiai, kad jis neturėjo tyčios užimti svetimÄ Å¾emę, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų užimti V.

L. priklausančiÄ Å¾emę, kadangi jam nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ buvo atkurtos jau faktiÅ¡kai esant iÅ¡kastam tvenkiniui, laikytini nereikÅ¡mingais ir nepagrįstais. S. G. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas, ir jam yra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai. Dėl Å¡ios priežasties apeliantui, kaip žemės sklypo bendrasavininkui, turi bÅ«ti žinomos tikslios žemės sklypo ribos. Kaip matyti iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus.

Kadastro duomenų nustatymo data yra 2009-06-19, kada ir nustatytos tikslios žemės sklypo ribos, taip pat 2009-10-23 nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Apeliantas, pirkdamas žemės sklypÄ , žinojo jo ribas, kurios buvo nustatytos ir įregistruotos VÄ® „Registrų centras“ 2009-06-19, taip pat žino žemės sklypo dalies, kurios naudotoju, remiantis 2009-10-07 sutartimi, jis yra, ribas. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena turėtų bÅ«ti 2014-02-20.

Skyriaus specialistai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2014-10-07 atliko patikrinimÄ vietoje, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktinį naudojimÄ , ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ . 2014-10-07 atlikus žemės naudojimo patikrinimÄ ir suraÅ¡ius žemės naudojimo patikrinimo aktÄ , buvo konstatuota, kad žemės sklypo dalies, nustatytos 2009-10-07 sutartimi, savininkas S. G. pietvakarinėje sklypo dalyje yra užėmęs, iÅ¡kasdamas vandens telkinį, privataus žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, t.y. 167 m2.

Skyriaus specialistas, atliekantis žemės naudojimo patikrinimÄ ir fiksuodamas žemės sklypo faktinį naudojimÄ geodezine matavimo įranga GPS „TopCon“ GRS-1, dar nežino, ar yra užimta valstybinė ar privati žemė, ar ne. Užėmimo faktas užfiksuojamas tik grįžus į skyrių, kai faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo duomenys yra sugretinami su turimais sklypo duomenimis, gautais iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“. Apelianto teiginiai, kad neva pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momentu turi bÅ«ti laikoma 2014-02-20, ir tai, kad apie pažeidimÄ tapo aiÅ¡ku dar derinant žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ skyriuje, laikytini nepagrįstais.

Specialistas žemės sklypo kadastro duomenų bylas tikrina, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2012-01-04 Nr. 1P-(1.3.)-2 įsakymÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymo Nr. 1P-98 „Dėl geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiÅ«ros, žemes sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybines ekspertizės organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuriame nėra įtvirtintas teisinis imperatyvas, kad žemes sklypo kadastro duomenų bylÄ tikrinantis specialistas siekia nustatyti galimus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus.

Tam, kad bÅ«tų nustatytas pažeidimas, turi bÅ«ti atlikta valstybinė žemės naudojimo kontrolė, t.y. nuvykta į vietÄ ir tikrinama faktinis žemės sklypo naudojimas, kas Å¡iuo atveju buvo atlikta 2014-10-07, ir kada, pagal patikrinimo metu surinktus duomenis, sugretinus juos su turimais žemės sklypo duomenimis, gautais iÅ¡ „VÄ® Registrų centras“, buvo nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimo faktas, kurį S. G. pirmosios instancijos teisme pripažino ir jo neginčijo. Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, pažymi, kad ATPK 35 str. numatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų paskirtis - garantuoti, kad administracinė nuobauda bÅ«tų skiriama per protingÄ laikÄ nuo veikos padarymo.

Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 45 str. 1 d. numatytas pažeidimas, už kurį nubaustas S. G., yra trunkamasis, todėl nagrinėjamu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus skyriui) (toliau – ir Institucija) tapo apie jį žinoma.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad minėtai valstybės institucijai apie tai, kad S. G. priklausančiame žemės sklype yra iškastas tvenkinys, kuris įeina į V. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, buvo žinoma anksčiau, tai yra 2014-02-20, kuomet buvo tikrinami ir derinami atliktų kadastrinių matavimų duomenys dėl V. L. priklausančio žemės sklypo suformulavimo, negu oficialiai atliktas patikrinimas ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (2014-10-07). Pažymėtina, kad tokias aplinkybes S. G. nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme bei duodamas paaiškinimus (b.l. 35-37, 52).

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Å¡ias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog S. G. padarytas pažeidimas buvo nustatytas tik 2014-10-07, kuomet buvo suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 36 str. 1 d. nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 p. nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šių Nuostatų 4, 5 punktuose detalizuoti kontrolės įgyvendinimo būdai (Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai turi teisę tikrinti, ar žemės savininkai ir kiti naudotojai laikosi teisės aktų reikalavimų, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, racionaliai naudoja bei tausoja žemę, turi teisę susipažinti su tam tikrais dokumentais ir kt.).

Pažymėtina, kad nei Žemės įstatyme, nei Nuostatuose nėra reglamentuota, kada, kokiais pagrindais tokie tikrinimai gali ar turi bÅ«ti atliekami. Taigi teisės aktai neapibrėžia, į kokius konkrečius faktus turi reaguoti Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojai ir kokios informacijos pagrindu privalo imtis Nuostatuose nurodytų veiksmų – atlikti patikrinimus, suraÅ¡yti žemės naudojimo patikrinimo aktus ir, nustačius pažeidimÄ , imtis atitinkamų priemonių, numatytų 6 punkte (suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ arba informuoti kitas institucijas pagal jų kompetencijÄ ).

Atsižvelgiant į tai ir į Nuostatų 1 punkte įtvirtintÄ Å¾emės naudojimo valstybinės kontrolės tikslÄ (užtikrinti žemės naudojimÄ reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymÄ ), darytina iÅ¡vada, kad vykdyti kontrolę Nacionalinė žemės tarnyba turėtų kiekvienu atveju, kai iÅ¡ bet kokio Å¡altinio (fizinių ar juridinių asmenų, kitų valstybės institucijų praneÅ¡imų, pačios Nacionalinės žemės tarnybos nustatytų faktų ir kt.) gaunama pakankamai patikima informacija apie galimai padarytÄ pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-2012).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, atlikus kadastrinius matavimus V. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, buvo sudarytas žemės sklypo planas, kurio duomenis 2014-02-20 patikrino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė D. B., o 2014-03-10 suderino vyriausioji specialistė V. U. (b.l. 41). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 24-25) patvirtina, kad 2014-03-28 nekilnojamojo turto registre V. L. nuosavybės teise buvo įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėtų duomenų visuma patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiosios specialistės D. B. ir V. U. derinant minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ apie V. L. tikslias žemės sklypo ribas (tuo pačiu ir Å¡ių ribų pažeidimÄ ) atitinkamai žinojo jau 2014-02-20 ir 2014-03-10. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog Nacionalinė žemės tarnyba dar iki oficialaus patikrinimo turėjo pakankamai informacijos apie padarytÄ ATPK 45 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ , tačiau Å¡ių duomenų pagrindu nesiėmė jokių veiksmų.

Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba atitinkamai sureagavo tik gavusi V. L. pareiÅ¡kimÄ , tačiau ignoravo anksčiau turėtÄ informacijÄ apie tÄ patį faktÄ , tai yra ėmėsi priemonių dėl vieno fakto, o į kitÄ nekreipė dėmesio, tuo pažeisdama teisės aktuose įtvirtintus bendradarbiavimo, tarnybinės pagalbos, skaidrumo ir objektyvumo principus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo negali atsidurti blogesnėje padėtyje (bÅ«ti baudžiamas už nusižengimus praleidus tam skirtÄ terminÄ ) dėl valstybės institucijų neveiklumo.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momentÄ siejo su oficialaus patikrinimo ir žemės naudojimo patikrinimo akto suraÅ¡ymo data – 2014-10-07. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie tai, jog S. G. jam priklausančio žemės sklypo dalyje iÅ¡kasė tvenkinį, kuris įeina į V. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, t. y. galbÅ«t padarė administracinį teisės pažeidimÄ , Nacionalinei žemės tarnybai tapo žinoma ne vėliau kaip 2014-02-20, todėl laikytina, kad nagrinėjamoje byloje ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių nuobaudos paskyrimo terminas pasibaigė atitinkamai 2014-08-20.

Net ir pripažinus, kad Nacionalinei žemės tarnybai apie padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma, gavus V. L. pareiÅ¡kimÄ , tai yra 2014-08-19, skundžiamu nutarimu S. G. administracinė nuobauda paskirta suėjus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam nuobaudos skyrimo terminui. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda S. G. paskirta jau pasibaigus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia Å¡io kodekso 35 str. numatyti terminai.

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu administracinę nuobaudÄ S. G. paskyrė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla S. G. atžvilgiu dėl ATPK 45 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 str. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.). Esant tokioms aplinkybėms, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 2 p., n u t a r ė:

S. G. apeliacinį skundÄ tenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ S. G. atžvilgiu dėl ATPK 45 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo nutraukti.Nutarimas neskundžiamas. Teisėja                                                                                                          Daiva Kazlauskienė