2019-01-23 Nr. AB-2248-3-61-3-03968-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-143-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03968-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS REPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo: Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo, įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN) direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“ (toliau – ir Įsakymas); 2) Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 28-732(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); bei 3) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Departamentas) 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-4965 (toliau – ir Departamento sprendimas).

2. Pareiškėjas teigė 2016 m. liepos 20 d. atsisakęs vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymą eiti į paskirtą 3-iąjį būrį, nes kiti nuteistieji jam grasino. Apie tai jis informavo Vilniaus PN Psichologinės tarnybos psichologę ir savo žmoną. Pareiškėjas paaiškino, jog, kadangi 3-iajame būryje vyrauja subkultūra, jis priklausytų „nuskriaustųjų“ kastai, būtų žeminamas, turėtų vykdyti kitų asmenų nurodymus. Vilniaus PN sąmoningai toleruoja nuteistųjų pasiskirstymą į kastas. Pareiškėjas savo atsisakymą vykdyti administracijos reikalavimus laiko teisėtu, todėl, jo nuomone, buvo nepagrįstai pripažinta, kad jis pažeidė teisės aktų ir Įsakymo reikalavimus, be to, buvo pasiūlyta jį nubausti dar griežčiau, perkeliant 5 mėnesiams į drausmės grupę. Atsakovas, pareiškėjui skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į visas aplinkybes. Be to, pareiškėjo vertinimu, Departamento sprendimas yra abstraktus. Departamentas melagingai nurodė, jog Vilniaus PN administracija buvo išsikvietusi jį atsakyti į tam tikrus klausimus tiek raštu, tiek žodžiu.

3. Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo konsultuojamas Psichologinės tarnybos darbuotojų, bet jiems nenurodė konkrečių asmenų, kurie neva jam grasino. Vilniaus PN tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui nebuvo grasinta, todėl atsakovas tokius pareiškėjo teiginius laikė neatitinkančiais tikrovės. Atsakovo nuomone, pareiškėjas buvo pagrįstai laikinai izoliuotas. Atsakovas tvirtino, kad su pareiškėju buvo atlikti auklėjamo pobūdžio pokalbiai, jam primintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės bei nurodyta, kad, jeigu bausmės atlikimo metu yra pažeidinėjami nustatyti draudimai, jo teisinė padėtis bus griežtinama nustatant papildomus apribojimus. Todėl pareiškėjo teiginiai apie siekį su juo susidoroti skiriant griežtesnę nuobaudą yra nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN Drausmės komisija, priimdama atitinkamą siūlymą, vadovaujasi ne tik socialinės reabilitacijos gerinimu, bet ir visuma tikslų, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1 dalis. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 49 kartus buvo pažeidęs nustatytą tvarką, už tai jam buvo skirtos 44 nuobaudos, kurios tuo metu galiojo. Pareiškėjas nuolat, nenurodydamas konkrečių asmenų, atsisakydavo būti jam paskirtuose būriuose. Atsakovo nuomone, pareiškėjo pateikti liudytojų parodymai negali būti pripažinti įrodymais, nes šiuos parodymus pateikę nuteistieji yra suinteresuoti bylos baigtimi. Atsakovas teigė, kad nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūrinei grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai, jis toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje, o ne Vilniaus PN administracijos.

5. Atsakovas papildomai nurodė, kad pareiškėjas atsisakė eiti į jam paskirtą 3-iąjį būrį ir 2016 m. rugpjūčio 1 d., tvirtindamas, jog šio būrio nuteistieji jo nepriima. Už šį bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą jam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. 2016 m. rugpjūčio 11 d. grąžintas į paprastąją grupę, pareiškėjas pakartotinai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus dėl tų pačių priežasčių, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas Nutarimas (skirta nuobauda – 5 mėnesiai drausmės grupėje). Priešingai nei teigė pareiškėjas, nenustatyta, jog pareigūnas, surašęs tarnybinį pranešimą, buvo šališkas ar neobjektyvus. Atsakovo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimus, skiriant nuobaudą Vilniaus PN administracija laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo, paskirta nuobauda nėra per griežta. Be to, atsakovas pažymėjo, jog Vilniaus PN viršininkai nuolat bendrauja su nuteistaisiais, norėdami išsiaiškinti nuteistiesiems kilusias problemas, padėti jas išspręsti bei atsakyti į rūpimus klausimus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė nenustatęs pagrindo panaikinti Įsakymą ir Nutarimą, kadangi pareiškėjo skunduose nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų, kitų aplinkybių ar argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti šių sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Remdamasis Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus atlikto tarnybinio tyrimo išvadomis, Departamentas nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmės atlikti paskirtame būryje. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta nuteistųjų teisė pasirinkti gyventi atitinkamuose būriuose ar konkrečiose gyvenamosiose patalpose. Nemotyvuotas atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos skyrimo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, o nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai, jis toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai pažeidė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimus, skiriant nuobaudą Vilniaus PN pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji pagrįsta. Departamentas laiku ir išsamiai atsakė į pareiškėjo skundus, atsakymas teisiškai pagrįstas, jame nurodyta apskundimo tvarka.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendime pareiškėjo A. M. skundą tenkino, t. y. panaikino Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 7-255 ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 28-732(1) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-4965.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN Drausmės komisija 2016 m. liepos 20 d. posėdžio metu, vadovaudamasi BVK 70 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėją perkelti iš 5-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosios patalpos Nr. 306 į 3-iojo nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą Nr. 206. Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis Vilniaus PN Drausmės komisijos 2016 m. liepos 20 d. protokoliniu Nr. 41-168(1) sprendimu (toliau – ir Protokolinis sprendimas), 2016 m. liepos 20 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 7-255, kuriame nutarė pareiškėją perkelti iš 5-306-10 gyvenamosios patalpos į 3-208-02 gyvenamąją patalpą.

10. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. F. 2016 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-8710(1) Vilniaus PN direktorių informavo apie tai, kad 2016 m. liepos 20 d., 18.45 val. pareiškėjas atsisakė vykdyti pataisos įstaigos nurodymą. Pareiškėjas pateiktame paaiškinime teigė negalintis eiti į paskirtą 3-iąjį būrį, kadangi nepriklauso „nuskriaustųjų“ kastai, o paskirtojo būrio nuteistieji „nuskriaustųjų“ kastai priskiriamų nuteistųjų nepriima. Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2016 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 39-391(1) pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2016 m. liepos 21 d. neskyrus nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas – pareiškėjas iš kamerų tipo patalpos buvo išleistas. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 56-949(1) priimtas sprendimas pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų su izoliacija. Izoliacijos vykdymas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 1 d.

11. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu apklausė 3-iojo būrio nuteistuosius. Nuteistieji teigė nežinantys, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė eiti į 3-iąjį būrį, jis iš būrio nebuvo vejamas ir jam nebuvo grasinta. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2016 m. liepos 28 d. tarnybinio tyrimo išvadose konstatavo, jog pareiškėjo atsisakymai vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikti 3-iajame būryje nepagrįsti, todėl jį izoliuoti, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, yra netikslinga.

12. Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. J. 2016 m. rugpjūčio 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-910(1) Vilniaus PN direktorių informavo apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., 20.15 val. pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus eiti į jam paskirtą 3-iąjį būrį. Pareiškėjas pateiktame paaiškinime nurodė, jog jis atsisako eiti į 3-iąjį būrį, kadangi šio būrio nuteistieji jo nepriima. Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 39-414(1) pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2016 m. rugpjūčio 2 d. neskyrus nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas – pareiškėjas iš kamerų tipo patalpos buvo išleistas. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 28-709(1) pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų, už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – nenurodydamas konkrečių priežasčių, atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą būti jam paskirtame 3-iajame būryje. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas ir grąžintas į paprastąją grupę 2016 m. rugpjūčio 11 d.

13. Vilniaus PN apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. P. 2016 m. rugpjūčio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-938(1) Vilniaus PN direktorių informavo, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d., 20.30 val. pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus eiti į jam paskirtą 3-iąjį būrį. Pareiškėjas pateiktame paaiškinime nurodė, kad jis atsisako eiti į 3-iąjį būrį, kadangi šio būrio nuteistieji jo nepriima. Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 39-431(1) pareiškėjas laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2016 m. rugpjūčio 12 d. neskyrus nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas – pareiškėjas iš kamerų tipo patalpos buvo išleistas.

14. 2016 m. rugpjūčio 12 d. įvyko Drausmės komisijos posėdis. Drausmės komisijai įvertinus tai, jog bausmės atlikimo metu pareiškėjas padarė režimo reikalavimų pažeidimus, nutarė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą – 3 mėnesiams perkelti į drausmės grupę. Vilniaus PN direktorius ginčijamame 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarime Nr. 28-732(1) skyrė pareiškėjui nuobaudą – 5 mėnesiams perkelti į drausmės grupę. Ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 17 d. skundus dėl Nutarimo ir Įsakymo panaikinimo, Departamentas ginčijamame 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. 2S-4965 patvirtino Nutarimo ir Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, o pareiškėjo skundus atmetė.

15. Teismas, įvertinęs Drausmės komisijos 2016 m. liepos 20 d. posėdžio protokolą (jame priimtą Protokolinį sprendimą), taip pat nustatė, kad šiame protokole yra užfiksuota numatyta darbotvarkė ir svarstymo klausimai. Iš Protokolinio sprendimo matyti, kad buvo atlikti auklėjamojo pobūdžio pokalbiai su pareiškėju dėl jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, primintos taisyklės bei pažymėta, kad, jeigu nuteistieji bausmės atlikimo metu pažeidinėja nustatytus draudimus, jų teisinė padėtis yra griežtinama nustatant papildomus apribojimus. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, Drausmės komisija nutarė perkelti pareiškėją į kitas gyvenamąsias patalpas. Daugiau aplinkybių, susijusių su pareiškėju, Protokoliniame sprendime nenurodyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo 2016 m. liepos 20 d. įvykusiame posėdyje. Tačiau, teismo vertinimu, Protokoliniame sprendime visiškai nėra nurodyti argumentai ir motyvai, kurių pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į kitą nuteistųjų būrį. Jame nurodytas teisinis pagrindas – BVK 70 straipsnio 1 dalis – nelaikytinas pakankamu motyvu siūlant Vilniaus PN direktoriui priimti atitinkamą sprendimą, kadangi tai yra viena iš sąlygų („laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų“), nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 punkte, į kurias turi atsižvelgti Drausmės komisija. Nors Vilniaus PN atsiliepime į skundą akcentavo, kad Drausmės komisija, priimdama sprendimą siūlyti įstaigos direktoriui perkelti pareiškėją į kitą nuteistųjų būrį, vadovavosi socialinės reabilitacijos gerinimu, Protokoliniame sprendime tokių duomenų nėra. Jame taip pat nėra duomenų apie tai, kad Drausmės komisija būtų atsižvelgusi į kitus kriterijus (šiuo atveju – neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, pareiškėjo sveikatos būklę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir pan.). Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, jog Protokolinis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Taisyklių 65 punktą.

16. Teismo vertinimu, Įsakymas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, kadangi jame nenurodyta jokių objektyvių duomenų (faktų), teisės normų, motyvų, taip pat nepateikta apskundimo tvarka. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Protokoliniu sprendimu, kuris pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, ir 2016 m. liepos 20 d. protokoliniu sprendimu Nr. 41-170(1), kuris buvo priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas yra be motyvuojamosios dalies, nepagrįstas konkrečiomis teisės normomis, jame nustatyti kiti pažeidimai, kurie laikytini esminiais, konstatuota, kad šis administracinis aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Panaikinus Įsakymą, yra naikintinas ir Nutarimas, kadangi šis administracinis aktas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Įsakymo reikalavimo, bei Departamento Sprendimas, kuriame ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka buvo išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl Nutarimo ir Įsakymo panaikinimo. Teismas, panaikinęs ginčijamus administracinius aktus, dėl kitų bylos proceso šalių argumentų nepasisakė.

III. 17. Atsakovas Vilniaus pataisos namai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. M. skundą atmesti.

18. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Protokolinis sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Jo vertinimu, Protokoliniame sprendime yra nurodyti jo faktinis ir teisinis pagrindai, pateiktos išsamios ir detalios aplinkybės, lėmusios pareiškėjo perkėlimą į kitą būrį. Atsakovas atsiliepime į skundą buvo papildomai nurodęs, kad pareiškėjas yra nuteistasis, kuris įstaigoje nuolat daro pažeidimus, Protokoliniame sprendime buvo nurodytas jo daromų pažeidimų pobūdis (draudžiamų daiktų platinimas ir kt.). Pareiškėjo elgesys daro neigiamą įtaką kartu su juo būryje gyvenantiems nuteistiesiems, todėl Drausmės komisija pagrįstai siūlė jį perkelti į kitą būrį, tokiu būdu užkertant kelią pareiškėjui daryti neigiamą įtaką nuteistiesiems, galimiems kriminaliniams ryšiams plisti ir palaikyti. Be to, atsakovo teigimu, teismas visiškai neįvertino Drausmės komisijos sudėties, t. y. aplinkybės, jog šią komisiją sudarė pareigūnai, kurie atlieka kasdienį darbą su nuteistaisiais, kiekvieną iš jų žino asmeniškai, valdo atitinkamą informaciją apie kiekvieną iš nuteistųjų dėl jų asmeninių savybių, veiklų, poveikio kitiems nuteistiesiems ir pan. Atsakovas neabejoja Drausmės komisijos kompetencija ir objektyvumu. Pažymi, kad protokolinis sprendimas yra dokumentas, kuriame informacija turi būti pateikta koncentruotai ir lakoniškai, todėl nėra galimybės tokio pobūdžio dokumente pateikti visas žinomas aplinkybes. Atsakovas paaiškina, kad Drausmės komisijos nariai (kai kurie iš jų) disponuoja ir tam tikra kriminalinės žvalgybos informacija, kuri negali būti atskleista, antraip būtų neįmanoma pasiekti kriminalinei žvalgybai keliamų uždavinių – teismas į tai neatsižvelgė. Teismas taip pat visiškai neįvertino pareiškėjo asmenybės, jo polinkio sistemingai daryti pažeidimus, daromą neigiamą įtaką kartu su juo gyvenantiems asmenims. Atsakovas išreiškia nuomonę, kad Protokolinis sprendimas pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas, jis pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukuria, todėl negali būti pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu.

19. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu Įsakymą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Atsakovas nurodo, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Protokoliniu sprendimu, todėl jame nebuvo būtina pakartoti minėtame procedūriniame dokumente nustatytas aplinkybes (faktinį pagrindą) bei teisės normas (teisinį pagrindą). Nuoroda į Protokolinį sprendimą yra pateikta Įsakymo įžanginėje dalyje. Pripažinus, kad Protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teisėtu ir pagrįstu laikytinas ir Įsakymas. Atsakovas tvirtina, kad teismas nevertino aplinkybės, jog bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato nuteistajam teisės rinktis būrį ar gyvenamąją patalpą. Be to, pareiškėją perkelti iš vienos gyvenamosios patalpos į kitą (kito nuteistųjų būrio) buvo nuspręsta tam esant minėtoms objektyvioms priežastims. Įsakymas pagal savo prigimtį nėra individualus administracinis aktas, nes šis dokumentas nesukėlė tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjui, neturėjo įtakos jo teisių ir pareigų apimčiai (jis liko paprastosios grupės nuteistuoju).

20. Atsakovas pastebi, kad teismas plačiau nevertino Nutarime pareiškėjui skirtos nuobaudos pagrįstumo. Akcentuoja, kad pareiškėjas Nutarime buvo nubaustas ne už Įsakymo pažeidimą, o už BVK reikalavimų (12 str. 1 ir 2 d., 110 str. 1 d. 1 ir 2 p.) pažeidimus, t. y. pareigūnų teisėtų ir privalomų nurodymų nevykdymą eiti į jam paskirtą nuteistųjų būrį. Iki ginčijamo teismo sprendimo priėmimo dienos Įsakymas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl pareiškėjas privalėjo jį vykdyti. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas visiškai nevertino pareiškėjo atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį priežasčių, tokio atsisakymo motyvų ir kitų svarbių aplinkybių. Pareiškėjas nuolat, nenurodydamas konkrečių priežasčių, atsisako būti jam paskirtuose būriuose, o jo teiginiai apie tokio atsisakymo motyvus yra abstraktūs ir nepagrįsti. Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 28 d. patvirtintoje tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 33-168 nekonstatuota, kad pareiškėjui 3-iajame būryje grėstų pavojus sveikatai ar gyvybei.

21. Pareiškėjas A. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjo teigimu, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismui teikia melagingą informaciją. Pareiškėjas tvirtina, jog jam nebuvo suteikta galimybė gintis arba turėti gynėją, tokiu būdu pažeidžiant jo teises į teisingą sprendimą Vilniaus PN. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginius apie neva pareiškėjo vykdomą draudžiamų daiktų platinimą pataisos namuose ir t. t. Pareiškėjas pakartoja atsakovui paaiškinęs, jog jo 3-iajame būryje niekas nepriims, nes jis yra žemesnėje kastoje, tai patvirtina ir teismui pateikti liudytojų parodymai. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 7-255 ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 28-732(1) bei Departamento 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 2S-4965 teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Įsakymas nėra motyvuotas ir šis ginčijamo administracinio akto trūkumas yra esminis, o Įsakymą pripažinus naikintinu, taip pat yra naikintini Nutarimas ir Departamento sprendimas. Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja savo argumentus dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui pagrįstumo, nesutinka, kad Įsakymas nėra pakankamai motyvuotas, nurodo, kad Įsakymo motyvai yra išsamiai išdėstyti Protokoliniame sprendime, bei mano, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, pavyzdžiui, pareiškėjo asmenybės, jo daromos neigiamos įtakos kartu su juo gyvenantiems asmenims, pareiškėjo atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį priežasčių. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl Įsakymo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

26. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai, tarp jų – BVK. BVK inter alia (liet. be kita ko, įskaitant) yra įtvirtintas teisėtumo principas, reiškiantis, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (BVK 5 str. 2 d.), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga (BVK 5 str. 3 d.). BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta nuteistųjų pareiga vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nuteistieji turi pareigą vykdyti ne bet kokius nurodymus ir įsakymus, o tik tuos, kurie yra teisėti.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Įsakymo (I t., b. l. 105) turinį, konstatavo, kad šis administracinis aktas iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (Protokoliniame sprendime (I t., b. l. 98–103) nebuvo išdėstyti pakankami pareiškėjo perkėlimo į 3-iąjį būrį motyvai, todėl ir Įsakymas, kuriame juo remiamasi, buvo pripažintas nemotyvuotu), todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Teismas, pripažinęs, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atitinkamai panaikino ir Nutarimą, kuriame pareiškėjui buvo skirta nuobauda, susijusi su Įsakymo vykdymu, t. y. pareiškėjo atsisakymu eiti į 3-iąjį būrį, bei Departamento sprendimą, kuriame pareiškėjo skundai dėl Įsakymo ir Nutarimo buvo atmesti.

28. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad Įsakymas yra individualus administracinis aktas, sukuriantis pareiškėjui atitinkamas teises ir pareigas (šiuo atveju – pareigą būti 3-iajame būryje, už kurios nevykdymą, pasireiškusį kaip pareigūnų nurodymų eiti į 3-iąjį būrį nevykdymas, pareiškėjui buvo skirtos nuobaudos). Kadangi Įsakymas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

29. Įsakyme nurodoma, kad, vadovaujantis 2016 m. liepos 20 d. nuteistųjų priskyrimo paprastajai grupei komisijos (protokolo Nr. 41-170(1)) bei Drausmės komisijos (protokolo Nr. 41-168(1)) sprendimu, pareiškėjas perkeliamas iš 5-306-10 gyvenamosios patalpose į 3-208-02 gyvenamąją patalpą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus PN Nuteistųjų suskirstymo į būrius (gyvenamąsias patalpas) komisijos posėdžio protokole Nr. 41-170(1) (I t., b. l. 104) pareiškėjas nėra minimas, todėl šis dokumentas nagrinėjamam ginčui nėra aktualus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad Protokoliniame sprendime išdėstyti faktinis ir teisinis pareiškėjo perkėlimo į 3-iąjį būrį pagrindai neprivalo būti pakartoti Įsakyme, t. y. Protokolinis sprendimas gali būti laikomas Įsakymo sudedamąja dalimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas laikėsi tokios pačios pozicijos ir, vertindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, analizavo Protokolinio sprendimo turinį. Protokolinio sprendimo dalyje, kurioje buvo sprendžiama dėl nuteistųjų perkėlimo iš būrio (iš gyvenamosios patalpos) į būrį (gyvenamąją patalpą), išvardijami nuteistieji, su kuriais buvo atlikti auklėjamojo pobūdžio pokalbiai bei kurie buvo įspėti apie tolesnio draudimų pažeidinėjimo pasekmes (tarp jų – pareiškėjas), ir nurodoma, jog, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 1 dalies reikalavimais, Drausmės komisijos sprendimu nutariama perkelti iš būrio (gyvenamosios patalpos) į kitą būtį (gyvenamąją patalpą) išvardytus asmenis (tarp jų – pareiškėją). Taigi, Protokoliniame sprendime nurodomas tam tikras teisinis sprendimo perkelti pareiškėją į 3-iąjį būrį pagrindas, bet nepateikiami jokie motyvai, kodėl apskritai buvo svarstomas pareiškėjo perkėlimo į kitą būrį klausimas bei kodėl jis buvo perkeltas būtent į 3-iąjį būrį, t. y. Protokoliniame sprendime nėra faktinio sprendimo perkelti pareiškėją į 3-iąjį būrį pagrindo.

30. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Protokoliniame sprendime yra pateiktos išsamios ir detalios aplinkybės, lėmusios pareiškėjo perkėlimą į kitą būrį, tačiau šie atsakovo teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Protokoliniame sprendime yra nurodoma, kad išvardytiems nuteistiesiems (tarp jų – pareiškėjui) buvo išaiškinta, kad, be kita ko, jeigu nuteistieji bausmės atlikimo metu pažeidinėja jiems nustatytus draudimus (t. y. perdavinėja draudžiamus turėti daiktus nuteistiesiems, atliekantiems paskirtą nuobaudą drausmės grupės sąlygomis arba kamerų tipo patalpose, dėl asmeninių savybių daro neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, gadina pataisos įstaigos turtą, planuoja ir organizuoja „permetimus“ su draudžiamais daiktais į pataisos įstaigos teritoriją ir pan.), jų teisinė padėtis yra griežtinama nustatant papildomus apribojimus, tačiau tokie teiginiai yra hipotetiniai, informacinio pobūdžio, juose nėra konstatuoti konkretaus asmens (šiuo atveju – pareiškėjo) padaryti konkretūs pažeidimai, nepateikiama jo asmens charakterizacija.

Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose teismui pateikė paaiškinimus, kodėl, jo nuomone, pareiškėjas turėtų būti perkeltas į kitą būrį, šie paaiškinimai turėjo būti išdėstyti Protokoliniame sprendime arba Įsakyme, o jų vėlesnis pateikimas teismui nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog Įsakymas nėra motyvuotas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad informacija Protokoliniame sprendime turi būti pateikta koncentruotai ir lakoniškai, tačiau, pirma, teisėjų kolegijai nėra žinomos jokios teisės normos, ribojančios protokolinių sprendimų apimtį, antra, svarstant dėl nuobaudos skyrimo nuteistajam M.

Ž., Protokoliniame sprendime buvo pateikti aiškūs siūlymo šiam asmeniui skirti nuobaudą motyvai, ir trečia, sprendimo pareiškėją perkelti į kitą būrį motyvai galėjo būti plačiau išdėstyti pačiame Įsakyme. Tai, kad sprendimo perkelti pareiškėją į kitą būrį motyvai buvo žinomi Drausmės komisijos nariams, esminės teisinės reikšmės neturi, nes, kaip minėta, individualaus administracinio akto motyvacijos vertinimas turi būti atliekamas šio akto adresato požiūriu. Atsakovas pažymi, kad Drausmės komisijos nariai (kai kurie iš jų) disponuoja tam tikra kriminalinės žvalgybos informacija, bet nenurodo, ar tokio pobūdžio informacija buvo vertinama sprendžiant konkrečiai dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą būrį ir, jei taip, kokia tai buvo informacija.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakymas iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui įtvirtintų reikalavimų, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

31. Nutarime (I t., b. l. 126) atsakovas nusprendė pareiškėjui skirti nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 5 mėnesiams, už tai, kad jis pakartotinai atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, t. y. eiti į jam Įsakyme paskirtą 3-iąjį būrį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatavus, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, panaikinti ir Nutarimą, kadangi pareigūnų nurodymai, kuriuos pareiškėjas atsisakė vykdyti, jam buvo duodami neteisėto ir nepagrįsto administracinio akto – Įsakymo – pagrindu. Taigi, už tokių neteisėtų nurodymų nevykdymą pareiškėjui negalėjo kilti neigiamos teisinės pasekmės. Be to, papildomai pastebėtina, jog Nutarime irgi yra motyvacijos trūkumų. Drausmės komisija 2016 m. rugpjūčio 12 d. teikime dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 40-198(1) (I t., b. l. 125), įvertinusi tai, kad pareiškėjas režimo reikalavimus pažeidė 55 kartus, buvo baustas 45 kartus, 42 nuobaudos galioja, 3 kartus buvo pervestas į drausmės grupę, bei išanalizavusi nagrinėjamo pažeidimo – pakartotinio atsisakymo vykdyti pareigūno nurodymą būti jam paskirtame 3-iajame būryje – aplinkybes, pataisos įstaigos direktoriui siūlė pareiškėją 3 mėnesiams pervesti į drausmės grupę, tačiau Nutarime nepaaiškinta, kodėl Vilniaus PN direktorius nusprendė pareiškėjui skirti griežtesnę nei siūlytoji Drausmės komisijos nuobaudą, šiame administraciniame akte plačiau nenagrinėti ankstesni pareiškėjo pažeidimai, jo asmeninės savybės ir kt., kas buvo padaryta minėtame teikime dėl nuteistojo nubaudimo.

32. Departamentas sprendime (I t., b. l. 129–131) atmetė pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 17 d. skundus dėl Įsakymo ir Nutarimo, nenustatęs, kad Vilniau PN būtų pažeidęs šiuo metu galiojančius teisės aktus. Nors Departamentas sprendime detaliai išanalizavo aktualius teisinius santykius, jis nepagrįstai nevertino ginčijamų administracinių aktų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, toks Sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl yra naikintinas.

33. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, pavyzdžiui, pareiškėjo asmenybės, jo daromos neigiamos įtakos kartu su juo gyvenantiems asmenims, atsisakymo eiti į jam paskirtą būrį priežasčių. Pažymėtina, jog konstatavus, kad ginčijamas administracinis aktas (šiuo atveju – Įsakymas) iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, atsakovo minimos aplinkybės esminės reikšmės bylos baigčiai neturi, todėl pirmosios instancijos teismas, nutaręs šių aplinkybių plačiau nenagrinėti, proceso teisės normų nepažeidė.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė