2022-06-29 Nr. AB-17751-3-62-3-00562-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2930-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00562-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 22S955 (toliau - ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atvyko iš (duomenys neskelbtini). Jis teigia, kad (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo sprendimu nesuteikti jam pabėgėlio statuso pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktus. Jis teigia, kad prašyme suteikti prieglobstį nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, kartu ir gyvybei ir sveikatai. Jo nurodyti išvykimo iš kilmės šalies motyvai patvirtina, kad pareiškėjas yra realiai persekiojamas (duomenys neskelbtini) ir yra visapusiškai diskriminuojamas. Mano, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru, abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių jo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo.

5. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo Sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Migracijos departamentas nurodė, kad jis Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes šis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau - Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Dėl to buvo pripažinta, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl buvo konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

8. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju esminis tyrimo klausimas buvo tas, ar pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė esąs (duomenys neskelbtini). Atsakovas įvertino ir pareiškėjo pasakojimo trūkumus (jis buvo nenuoseklus, abstraktus ir prieštaringas), o jo pateikti įrodymai nepatvirtino pareiškėjo pasakojimo (atvirkščiai, sudarė pagrindą dar labiau abejoti pasakojimu). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nemoka (duomenys neskelbtini), pagal nustatytus patikimumo trūkumus jo pasakojimas apie priklausymą(duomenys neskelbtini) vertintas kritiškai.

9. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų motyvų bei tikslų pareiškėją persekioti, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atkreiptas dėmesys į tai, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertinto pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, atsižvelgdamas į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją, remdamasis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

10. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio paprašė tik sulaikytas pareigūnų. Atsakovo nuomone, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsakovas pripažino tikėtina aplinkybę, kad departamentui atsisakius suteikti prieglobstį, pareiškėjas, vengdamas grąžinimo į kilmės šalį, gali pasislėpti. Draudimo atvykti laikotarpis pareiškėjui nustatytas atsižvelgus į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Pažymėta ir tai, kad nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, ten dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė, nusprendė neteisėtai kirsti sieną ir atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Tokie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo S. R. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2022 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 22S955 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 12 d. pareiškėjas iš Baltarusijos neteisėtai kirto sieną ir pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė. Pareiškėjas žodžiu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), išvyko iš (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini); iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2018 m. ir nuvyko į Rusiją, o vėliau – į Baltarusiją.

13. 2021 m. spalio 6 d. papildomos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) jis vyko į Dubajų, o iš ten – į Rusiją, iš kurios jis buvo priverstas išvykti į Baltarusiją. Baltarusijoje jis buvo pateikęs prieglobsčio prašymą, tačiau prieglobstis jam nebuvo suteiktas. Jis pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nurodė, kad pagrindine prašymo suteikti prieglobstį priežastimi pareiškėjas įvardijo jo persekiojimą (duomenys neskelbtini) pagrindu (kaip (duomenys neskelbtini). Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai bei pateikti dokumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, faktinę situaciją jo kilmės valstybėje. Pareiškėjo apklausose buvo siekiama detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį.

15. Teismas pripažino, kad pareiškėjo įvardinama baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu ir nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, tokių įrodymų nepateikta ir teisme, todėl remiantis pateikta medžiaga konstatuota, jog nepagrįsta tikimybė, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai (kankinimai arba mirties bausmė).

16. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, kad kilmės valstybėje pareiškėjui nekils pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti imtasi persekiojimų veiksmų, todėl padaryta teismo išvada, kad pareiškėjo baimė dėl pavojaus gyvybei yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis.

17. Teismas pripažino, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) yra abstraktus ir nepakankamai nuoseklus, neišsamus. Apklausos metu buvo stengiamasi sužinoti apie jo asmeninę, kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, patirtį, tačiau pareiškėjo pasakojimas apsiribojo bendro pobūdžio visuotinai žinoma informacija, dauguma atsakymų į klausimus apie(duomenys neskelbtini) gyvenimą buvo neišsamūs, itin nekonkretūs. Nors pareiškėjas pateikė, kaip jis teigė, (duomenys neskelbtini) kortelių fotografijas, teismas nelaikė šių dokumentų originalais (prasta pateiktų fotografijų kokybė, nufotografuota tik priekinė kortelių pusė). Nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti fotografijose matomų asmenų (A. Z. ir F. B.) giminystės ryšį su pareiškėju. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini), o, atsakovo teigimu, po apklausos jis persiuntė (duomenys neskelbtini) kortelių fotografijas, kurios iš esmės prieštaravo jo ankstesniems teiginiams.

18. Teismas pripažino, kad šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį.

19. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui.

20. Nors nustatytų aplinkybių pagrindu prieita prie išvados, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas, atsižvelgęs į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakyme „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją (pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje nekelia grėsmės visuomenės saugumui), laikė, kad proporcinga būtų uždrausti pareiškėjui atvykti dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti Sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 21. Pareiškėjas S. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jo bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

23. Analizuodamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, atsakovas apklausos metu pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino kaip ekonominio pobūdžio priežastis ir laikė neatitinkančiomis pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Pareiškėjas, oponuodamas atsakovo pozicijai, nurodė, kad emigrantas yra asmuo, kuris dėl kitų priežasčių savanoriškai palieka šalį, ir jei jis juda tik ekonominiais sumetimais, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis. Tačiau skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus. Atsakovas Sprendime neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl pareiškėjo pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai nebuvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

24. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą dėl baimės būti persekiojamam, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, nes pagrindžia pareiškėjo skundą.

25. Atsakovas ir teismas, pasisakydami dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, konstatavo, jog aktualios yra tos pačios faktinės aplinkybės ir tie patys kriterijai, kaip ir dėl prieglobsčio prašymo nesuteikimo. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, kad atsakovas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, jog pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai (gyvybei), todėl yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos. Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymus ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas savo prašymą grindė persekiojimu (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad jo pasakojimas apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) yra abstraktus ir nepakankamai nuoseklus, neišsamus. Nors atsakovas stengėsi sužinoti apie asmeninę jo, kaip (duomenys neskelbtini) atstovo, patirtį, tačiau pareiškėjas pasakojo bendro pobūdžio, visuotinai žinomą informaciją, o atsakymų į klausimus apie (duomenys neskelbtini) gyvenimą buvo neišsamūs, itin nekonkretūs. Pareiškėjo pateiktos, kaip jis teigė, (duomenys neskelbtini) kortelių fotografijos nėra originalūs dokumentai, be to, prasta jų kokybė, pateikta tik priekinė kortelių pusė; nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti fotografijose matomų asmenų (A. Z. ir F. B.) giminystės ryšį su pareiškėju. Be to, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini), o po apklausos jis persiuntė (duomenys neskelbtini) kortelių fotografijas. (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad jei jis pateikė (duomenys neskelbtini) korteles, tai neaiškios priežastys, kodėl jis nepersiuntė analogiškos savo kortelės nuotraukos.

29. Pareiškėjas nežinojo tikslios vietos, kur jis gimė (duomenys neskelbtini. Pareiškėjas nepapasakojo asmeninės savo patirties apie įvykius, su kuriais jis susidūrė 33 metus gyvendamas (duomenys neskelbtini), kaip išgyveno, su kokias biurokratiniais ar teisiniais sunkumais susidūrė.

30. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, atsižvelgus į tai, kad jo pateikti įrodymai nepatvirtina jo pasakojimo (atvirkščiai, leidžia pasakojimu labiau suabejoti), prieglobsčio prašytojas nemoka (duomenys neskelbtini), taip pat kad tyrimo metu nenustatyta kitų aplinkybių, pagal kurias būtų galima patvirtinti tariamą pareiškėjo tautybę, atsakovas konstatavo, kad pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos poreikį. Šiuo atveju tikėtina, kad pareiškėjo deklaruojamas priklausymas (duomenys neskelbtini) yra pramanytas turint tikslą „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį. Taigi jo prašymo pateikimas nulemtas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kadangi tyrimo metu nenustatyta, jog prieglobsčio prašytojas priklauso (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo ir tikėti, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs, kad prieglobsčio prašytojas gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini), jo gimtoji kalba yra (duomenys neskelbtini), atsakovas laikė tikėtina, jog prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Taigi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

31. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

32. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad Migracijos departamentas tariamai pažeidė EŽTT praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytas pareigas, tačiau plačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai pasireiškė šie tariami pažeidimai, kokių pareigų Migracijos departamentas tariamai neįvykdė ir kokią įtaką tai turėjo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui. Skundo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės, nes Sprendimo turinys patvirtina, jog buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai, pateiktas teisinis jų įvertinimas, atsižvelgta į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją, remtasi teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

33. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Dėl to atsakovas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

37. Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta sąvoka „pabėgėlis“ apibrėžia asmenį, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“ Pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl aptartų „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

38. Remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktu, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir [K]onvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C-472/13, 24 punktas ir jame nurodytą jurisprudenciją).

39. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, 23 punktas).

40. Teisiniai santykiai dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami atitinkamai Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

41. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šių veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatytą visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygą, konstatavo, kad viena vertus, [visiškai pagrįsta baimė] turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022; 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl prieglobsčio laikosi nuoseklios pozicijos, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

44. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

45. Pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

46. Taigi, pagal nurodytas teisės nuostatas vienas iš kriterijų, vertinant prieglobsčio prašytojo statuso nustatymui aktualius duomenis, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

47. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė viena iš „konvencinių“ priežasčių – kilmės šalyje kylančia grėsme dėl priklausymo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui negresia individualus pavojus ir jis neatitinka Įstatyme 87 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų prieglobsčiui gauti.

48. Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vertinimą, įvertinęs pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas priežastis, lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės ir baimę grįžti į ją, apklausos metu pateiktus paaiškinimus, pareiškėjo asmenines aplinkybes informacijos apie (duomenys neskelbtini) kontekste, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo tariamai patirtą kaip (duomenys neskelbtini) persekiojimą dėl abstraktumo, prieštaringumo nelaikytas patikimu įrodymu, todėl jo baimė patirti persekiojimą Konvencijos prasme nelaikyta visiškai pagrįsta (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis); nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, kad pareiškėjui dėl jo (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai); nenustačius, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas siektų tokį lygį, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjas pripažintas neatitinkančiu papildomos apsaugos suteikimo kriterijaus, nustatyto Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

49. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė tokiam pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vertinimui, pripažindamas, kad pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nelaikytas patikimu įrodymu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas turi esminių trūkumų, nes jis yra neišsamus, nekonkretus, nenuoseklus, tiek pasakojime, tiek atsakymuose į klausimus pateikta bendro pobūdžio visuotinai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodoma paties pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) konkreti asmeninė patirtis, nenurodyta jokių įvykių, biurokratinių ar teisinių sunkumų, su kuriais jis būtų susidūręs, išgyvenęs gyvendamas (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš prieglobsčio prašytojo paaiškinimų nustatė, kad pareiškėjas nemoka (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas, įvertinęs kilmės šalies informaciją, nenustatė, kad (duomenys neskelbtini). Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nurodytas miestas (duomenys neskelbtini) yra už maždaug 800 km., (duomenys neskelbtini).

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas prieštaravo jo pateiktiems įrodymams, kurie, neva turėjo patvirtinti jo pasakojimą, tačiau iš esmės sudarė pagrindą dar labiau juo abejoti. Teismas pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjas teigė, jog (duomenys neskelbtini). Tačiau po apklausos pareiškėjas atsiuntė neva (duomenys neskelbtini) kortelių fotografijas, taip paneigdamas ankstesnius savo paaiškinimus. Be to, tiek atsakovas, tiek ir teismas pripažino, kad pateiktos kaip jo (duomenys neskelbtini) kortelių fotografijos nėra originalūs dokumentai. Remdamasis kilmės šalies informacija atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo pateiktos nuotraukos labai prastos kokybės, jose užfiksuotų kortelių būsena dar prastesnė (veidai išsilieję, kortelės subraižytos, sulankstytos). Nuotraukose matoma tik priekinė kortelių pusė, nors galinėje pusėje, pagal šaltinius, matoma informacija, (duomenys neskelbtini). Pateiktose kortelėse nėra duomenų, pagal kuriuos galima būtų susieti giminystės ryšiais pareiškėją S. R. ir kortelėse matomus asmenis (A. Z. ir F. B.). Be to, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl persiuntęs, kaip jis įvardijo, (duomenys neskelbtini) korteles, negalėjo persiųsti savo kortelės nuotraukos.

51. Įvertinę prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus (nenuoseklumą, abstraktumą), jo prieštaringumą pateiktiems įrodymams, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta kitų aplinkybių, pagal kurias būtų galima patvirtinti tariamą prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini), tiek atsakovas, tiek teismas vertino jį kritiškai ir laikė nepatikimu įrodymu. Dėl to laikė tikėtina, kad pareiškėjo deklaruojamas priklausymas (duomenys neskelbtini) yra pramanytas su tikslu „tinkamai“ pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį, kurio pateikimas buvo nulemtas ne baime grįžti į kilmės šalį, o nenoru išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kadangi tyrimo metu nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini), tai mažai tikėtina atsakovas laikė ir tai, jog jis yra (duomenys neskelbtini) (labiausiai tikėtina, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Taigi pareiškėjui nepagrindus jo priklausymo (duomenys neskelbtini), nenurodžius tokių individualių aplinkybių, kurios patvirtintų jam kylančią grėsmę patirti individualų persekiojimą, teismas turėjo pagrindą pritarti atsakovo išvadai, kad šiuo atveju prieglobsčio rašytojas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ir laikyti Migracijos departamento Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentais nepaneigiamas nei atsakovo, nei teismo atliktas prašymo vertinimas ir padarytos išvados. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei jo kaip (duomenys neskelbtini) padėties kilmės valstybėje tyrimą, o teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepagrindė savo baimės kilmės valstybėje patirti persekiojimą viena iš Konvencijoje nurodytų priežasčių. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde išsamiai aptaria (duomenys neskelbtini) situaciją kilmės valstybėje, tačiau šią informaciją teisėjų kolegija vertina kaip pernelyg bendro pobūdžio, negalinčią patvirtinti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas nurodė išvykęs iš (duomenys neskelbtini) dar 2018 m. į Rusiją, vėliau 1,5 m. gyvenęs Baltarusijoje, ten kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau jis nebuvo suteiktas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų savo paaiškinimui pagrįsti, be to, neįvardijo konkrečių priežasčių, kurios pagrįstų, kodėl jam šioje šalyje buvo nesaugu gyventi ir jis nusprendė atvykti į Lietuvą.

53. Teisėjų kolegija tais pačiais motyvais sutinka su atsakovo ir teismo išvadomis, kad, nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nėra pagrįsta ir tikimybė, jog jam kilmės valstybėje grėstų individualaus pobūdžio kankinimai ar mirties bausmė. Pareiškėjo apeliaciniame skunde šiuo aspektu nurodomas argumentas yra abstraktaus pobūdžio ir nepaneigia išvados, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, netinkamo taikymo, atsižvelgiant į surinktą kilmės šalies informaciją, vertintinas kaip deklaratyvus ir neatitinkantis tikrovės.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovas Sprendime rėmėsi, bet realiai netaikė EPPB išskirtų padidintos rizikos asmenų profilių. Atsakovo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokiais profiliais nagrinėjamu atveju buvo remiamasi. Teisėjų kolegija deklaratyviais pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas paviršutiniškai atliko tyrimą dėl jo baimės būti persekiojamu, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę, individualaus persekiojimo aplinkybes. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai, pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į individualią pareiškėjo situaciją, surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė savo kaip (duomenys neskelbtini) asmens persekiojimo tikimybės, nors pagal Įstatymo 71 straipsnio nuostatas būtent prieglobsčio prašytojui teko pareiga įrodyti jam kylančias grėsmes ir jų realumą. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

55. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, atsakovas neatskyrė pabėgėlio ir ekonominio migranto, o tai nulėmė, kad buvo neišsamiai įvertinti jo prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas nors ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) patiria diskriminavimą, ekonominio poveikio priemones, tačiau nepagrindė savo priklausymo šiai etninei grupei, taigi nebuvo pagrindo spręsti ir vertinti dėl tokio persekiojimo pagrįstumo. Tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

56. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nesutinka su tokiais atsakovo Sprendime ir teismo sprendime išdėstytais argumentais, tačiau nenurodo jokių savarankiškų motyvų, dėl kurių jam nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos terminas būtų pripažintas neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui ir turėtų būti sutrumpintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė