2024-04-09 Nr. CB-2485-2-68-3-24897-2022-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1217

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24897-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 20 d. paduotu pareiškėjų UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 19 d.) patvirtino šalių po sprendimo priėmimo pateiktą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė AB „Litgrid“ įsipareigojo išduoti ieškovei UAB „Telšių vėjo jėgainės“ prijungimo sąlygas įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo dėl tokios įrengtosios ir leistinos generuoti galios hibridinės elektrinės prijungimo prie elektros perdavimo tinklo, kokia bus nurodyta ieškovės gautame leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinėje elektrinėje, taip pat parengti ir pasirašyti 2022 m. liepos 8 d. ketinimų protokolo Nr. 22KP-41 pakeitimą, įtraukiant į jį atsakovės įsipareigojimą prie elektros perdavimo tinklo prijungti ieškovės 200 MW instaliuotosios galios vėjo elektrinę, kuri kartu su 200 MW saulės šviesos elektrine sudaro bendrą 200 MW leistinos generuoti galios hibridinę elektrinę (3 punktas); atsakovė patvirtino, kad prašymo išduoti prijungimo sąlygas įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo, kai ketinimų protokolas neprivalomas, kurį ieškovė teiks atsakovei po to, kai gaus leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinėje elektrinėje, 4 punkte vietoj tinklų naudotojo Nr. perdavimo tinklo pralaidumų sąraše ieškovė turės nurodyti šios taikos sutarties sudarymo datą ir civilinės bylos numerį.

Pareiškėjos UAB „Peiruna” ir UAB „Bivija” 2023 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu prašymą grįsdamos tuo, kad teismo 2023 m. birželio 8 d. patvirtinta taikos sutartis iš pareiškėjų atėmė galimybę rezervuoti pageidautus elektros perdavimo tinklo pralaidumus, į kuriuos, jau besibaigiančioje pralaidumų paskirstymo procedūroje būtent pareiškėjos turėjo prioritetą/pirmumą, lyginant su ieškove, o taikos sutartimi paliktomis galioti laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo nesąžiningai ir neteisėtai sustabdytas tinklo pralaidumų skirstymas tretiesiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjoms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turėjo pirmenybę į šiuos pralaidumus.

Pareiškėjų UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ kasacinis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis atmesti pareiškėjų UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu įvykdyti prievolę natūra – išduoti išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas, atsakovės neprašė skirti papildomų tinklo pralaidumų. Ieškovė su AB „Litgrid“ pasirašytu ketinimų protokolu įsipareigojo tiek saulės, tiek vėjo elektrinei naudoti tuos pačius rezervuotus 200 MW, aiškiai deklaruodama, kad statys vėjo elektrinę nedidindama saulės elektrinei suteiktų 200 MW elektros perdavimo tinklo pralaidumų. Nėra pagrindo nesutikti su ieškove, kad prašydamos atnaujinti procesą byloje pareiškėjos iš esmės siekia suvienodinti ieškovės ir pareiškėjų teisinę padėtį ignoruodamos faktą, kad ieškovė elektros perdavimo tinklo pralaidumų rezervavimo procesą pradėjo beveik vieneriais metais anksčiau pagal AB „Litgrid“ Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-932 (toliau – 2022 Aprašas) nei pareiškėjos, kurių santykiams su atsakove taikytinas VERT 2023 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. O3E-254 „Dėl Litgrid AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – 2023 Aprašas) (nutarties 65 punktas). Pareiškėjos negali būti įtrauktos į bylos nagrinėjimo procesą, nes bylos inicijavimo ir jos nagrinėjimo metu neturėjo materialiųjų teisių, kurios galėtų būti ginamos pakartotinai nagrinėjant šią bylą, ir šiuo metu neturi materialiųjų teisių, kurias galėtų siekti apginti teikdamos prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nes pareiškėjoms 2023 m. birželio 2 d. AB „Litgrid“ sprendimu neteisėtai išduotos išankstinės prijungimo sąlygos buvo panaikintos (nutarties 68 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos civilinės bylos Nr. e2-3398-1169/2023 iškėlimo ir skundžiamos 2023 m. birželio 8 d. nutarties priėmimo metu neturėjo suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, nebuvo įgijusios teisių, kurias nurodo ginančios pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nuspręsta dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų (nutarties 70 punktas).

Kasaciniu skundu pareiškėjos UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti pareiškėjų UAB „Bivija“ ir UAB „Peiruna“ 2023-11-06 prašymą dėl proceso atnaujinimo bei atnaujinti teismo procesą, užbaigtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3398-1169/2023.

Pareiškėjų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde pateikiama argumentų santrauka, joje nurodoma, kad pareiškėjų teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad taikos sutarties šalys nutarė pratęsti byloje ieškinio užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones (toliau – LAP), kuriomis buvo „įšaldyti“ elektros tinklų pralaidumai. Tokiu būdu jokie tretieji asmenys, kurie nebuvo taikos sutarties šalimi, neteko net teorinės galimybės gauti iš AB „Litgrid“ išankstines prijungimo prie elektros perdavimo tinklo sąlygas (toliau – IPS), nors ginčas tarp UAB „Telšių vėjo jėgainės“ ir AB „Litgrid“ jau buvo pasibaigęs ir AB „Litgrid“ buvo išdavusi IPS (t. y. buvo visiškai įvykdytas UAB „Telšių vėjo jėgainės“ reikalavimas, dėl kurio ir buvo taikytos LAP) bendrovei „Telšių vėjo jėgainės“ iki taikos sutarties patvirtinimo. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar apskritai šalys gali savo abipusiu individuliu susitarimu (taikos sutartimi) numatyti taikyti ir/ar pratęsti LAP taikymą išeinant už CPK 144 straipsnyje įtvirtintų LAP taikymo pagrindų ir, atitinkamai, ar teismas gali tokį individualų susitarimą (taikos sutartį), kurioje numatytas LAP taikymas, patvirtinti, ir jeigu taip, tai iki kada tokios LAP galioja – ar jų taikymas galėjo būti tęsiamas ir po to, kai buvo visiškai įvykdyti ieškinio reikalavimai (skundo 5 psl.). Tokiomis LAP padarytas neigiamas poveikis pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, nes panaikintos visos pareiškėjų galimybės gauti IPS į tą patį elektros tinklą, kuriame pralaidumai atiduoti UAB „Telšių vėjo jėgainės“. Būtent taikos sutartyje numatytos LAP suteikė teisę UAB „Telšių vėjo jėgainės“ ir AB „Litgrid“ nesilaikyti imperatyvių elektros tinklo pralaidumų paskirstymą reglamentuojančių normų reikalavimų, įtvirtintų 2023 Apraše. Byloje buvo nuspręsta dėl joje nedalyvavusių pareiškėjų teisių ir pareigų, tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą (skundo 6 psl.; 20-55 punktai).

2. Sudaryta taikos sutartimi UAB „Telšių vėjo jėgainės“ ir AB „Litgrid“ išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir tokios taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad klausimai, dėl kurių išsprendimo įstatymo nustatyta tvarka į teismą nebuvo kreiptasi, taikos sutartimi negali būti sprendžiami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2001; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Nurodyta taisyklė turi vienintelę išlygą. Kaip nurodo kasacinis teismas, „įstatymai nedraudžia šalims susitarti taikos sutartyje ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia (be kita ko), dėl priešpriešinių, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, t. y. sudarydamos taikos sutartį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017) (skundo 61, 62 punktai). Išeinant iš ieškinio ribų buvo išvengta taikymo elektros pralaidumų skirstymo imperatyviosios tvarkos, o tai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams. Byla buvo nagrinėjama pagal UAB „Telšių vėjo jėgainės“ ieškinį AB „Litgrid“ dėl IPS išdavimo. Tačiau taikos sutartimi šalys susitarė dėl daug platesnės apimties tarpusavio teisių ir pareigų – ne tik dėl IPS išdavimo, tačiau ir AB „Litgrid“ prisiimtų papildomų įsipareigojimų išduoti ieškovei prijungimo sąlygas UAB „Telšių vėjo jėgainės“ įrenginių prijungimui prie elektros perdavimo tinklo bei pasirašyti ketinimų protokolo pakeitimą, įsipareigojant prie elektros perdavimo tinklų prijungti UAB „Telšių vėjo jėgainės“ vėjo elektrinę, kuri kartu su saulės šviesos elektrine sudarytų hibridinę elektrinę (taikos sutarties 3 punktas) (skundo 7 psl.; 56-73 punktai).

3. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar individualiu susitarimu (taikos sutartimi) šalys gali nustatyti/pakeisti/„apeiti“ atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie elektros tinklų procedūras nustatantį imperatyvų teisinį reguliavimą. Patvirtinus taikos sutartį padaryta aiški teisės taikymo klaida: Taikos sutartimi šalys susitarė dėl 2023 Aprašo pagrindu atsiradusių pralaidumų, tokiu būdu apeidamos imperatyvų pralaidumų skirstymo teisinį reglamentavimą, nes pralaidumų rezervavimo ir elektrinių, hibridinių elektrinių ar kaupimo įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų etapai yra nustatyti tik naujajame 2023 Apraše (skundo 8, 9 psl.). Be to, teismams pripažinus, kad UAB „Telšių vėjo jėgainės“ ir AB „Litgrid“ ginčui taikytinas 2022 Aprašas, UAB „Telšių vėjo jėgainės“ neturėjo teisėto pagrindo hibridizuoti elektrinę ir įgyti tinklo pralaidumus hibridinės elektrinės vystymui 2022 Aprašo pagrindu, kadangi 2022 Aprašas tokios teisės net nenumatė, be to, galiojant 2022 Aprašo reguliavimui nebuvo pakankamų perdavimo tinklo pralaidumų naujoms vėjo elektrinėms. 2022 Aprašas elektrinių hibridizavimo procedūrų nereglamentavo. Tai buvo sureglamentuota tik įsigaliojus 2023 Aprašui (skundo 10 psl.). Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 dalis, nei jokia kita teisės norma nenurodo, kad UAB „Telšių vėjo jėgainės“ nereikėjo rezervuoti papildomų tinklo pralaidumų vėjo elektrinės prijungimui prie saulės elektrinės, taip hibridizuojant vystomą elektrinę (skundo 11 psl.; 74-152 punktai).

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK 185, 197 straipsnių nuostatas, nes neįvertino išvadą teikiančios institucijos byloje – VERT – išvados, joje pažymėta, priešingai negu teismų pozicija, kad taikos sutartimi elektros tinklų pralaidumai ieškovei buvo atiduoti neteisėtai, pažeidžiant galiojantį imperatyvųjį teisinį reglamentavimą. Spręsdami proceso atnaujinimo klausimą teismai neįvertino, jog VERT ieškovei išduotas leidimas būtent ir buvo byloje neteisėtai patvirtintos taikos sutarties pasekmė – jeigu nebūtų patvirtinta neteisėta taikos sutartis, VERT niekada nebūtų turėjusi pagrindo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus hibridinėje elektrinėje (skundo 12 psl.; 153-164 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų kontorai „Ellex Valiūnas ir partneriai“ (kodas 9158471) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 20 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. CP25643.

Grąžinti advokatų kontorai „Ellex Valiūnas ir partneriai“ (kodas 9158471) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 20 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. CP25644.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas