f82df453-3ffa-4d7f-b9b6-8d26fee3e53a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1103-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-03790-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. Z. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas L. Z. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (b. l. 1–8). PaaiÅ¡kino, kad buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K ankÅ¡tomis sÄ lygomis nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018-10-05, Å¡iuo laikotarpiu neužtikrintas teisės aktuose įtvirtintas 3,6 kv. m. minimalus gyvenamasis plotas. PareiÅ¡kėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ , tačiau tokia praktika netinkama, nuteistasis turi turėti galimybę ne mažiau kaip 8 val. per dienÄ praleisti lauke.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose ventiliacija neveikia arba kamerose jos nėra iÅ¡ viso, todėl neužtikrinama pareiÅ¡kėjo teisę gauti natÅ«ralaus oro ir pažeidžiama teisė į sveikatÄ ir sveikÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 13–23).

PaaiÅ¡kino, kad vienam asmeniui tenkantis plotas kamerose nustatytus reikalavimus atitiko. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra prilaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi. Gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, o artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose.

Oro temperatÅ«ra atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡ildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatÅ«ra. PaaiÅ¡kino, jog pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant bÅ«tinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis ir nuteistieji, įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus. Atsakovo atstovės manymu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, juose nėra konkretumo.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K atstovas, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a: Å ioje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimo sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2018 m. spalio 5 d. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017-05-15 iki 2018-10-05 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose tinkamas plotas pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas visÄ kalinimo laikotarpį (b. l. 13–15). Todėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinama pakankama ventiliacija, grynas oras nepateko į patalpas, ventiliacija arba neveikė arba tokios iÅ¡ viso nebuvo įrengta. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., LVAT 2017-01-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., drėgmės, pelėsio, temperatÅ«ros) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose taisykles, todėl pareiÅ¡kėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl ventiliacijos visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama ventiliacija, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, įrengtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis dieninis ir naktinis apšvietimas, vėdinant kameras išvengiamas nemalonus kvapas, pelėsio susidarymas (b. l. 28–29).

Kadangi pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir neindividualizavo aplinkybių, susijusių su higienos normos pažeidimais, nenurodė kokiuose konkrečiose kamerose tokie pažeidimai galėjo egzistuoti, teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K nurodomais duomenimis. Byloje duomenų, jog pareiÅ¡kėjas buvo kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , taip pat nėra. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam taip pat nebuvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimÄ Â gryname ore, kadangi pasivaikščioti gryname ore galėjo tik vienÄ 1 val., tačiau toks pasivaikščiojimui skirtas laikas pareiÅ¡kėjo nuomone yra nepakankamas.

Bausmių vykdymo kodeksas nustato, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis Å¡io kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su teisės į pasivaikščiojimÄ Ä¯gyvendinimu.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kokiomis dienomis pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl netinkamai įgyvendintos teisės į pasivaikščiojimÄ , tokių aplinkybių nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas teismui teikiamame skunde. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nepakankamo pasivaikščiojimui skirto laiko yra atmestini.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus 47 punkte numatyta, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo kliudoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl Bausmių vykdymo įstatymo nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas norėjo pasivaikščioti, o LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai to neleido, byloje nėra. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas.

Nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas. Kadangi LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo L. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Mefodija Povilaitienė