2018-12-19 Nr. AB-23726-3-61-3-02417-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1307-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02417-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. birželio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. A1-62 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas) (b. l. 1–5).

2. Pareiškėjas nurodė, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turėjo būti surašytas vėliausiai iki 2016 m. balandžio 22 d., tačiau buvo surašytas tik 2016 m. balandžio 25 d. Be to, Administracija nesilaikė tyrimo skaidrumo principo, nes pareiškėjui nepateikė galimai itin svarbaus dokumento, t. y. Administracijos Mokesčių ir turto skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. rašto Nr. (25.8.25)R14-104. Administracijos 2016 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. (6.26)A4-474 (toliau – Išvada) nėra aptarti tarnybinio nusižengimo padariniai. Visi šie procedūriniai pažeidimai, pareiškėjo nuomone, yra esminiai, eliminavę pareiškėjo teisę į tinkamą gynybą, todėl vien šie pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti Įsakymą neteisėtu, nepagrįstu ir jį panaikinti.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad yra kaltinamas tuo, jog pažeidė Administracijos viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. A-40 (toliau – Pirkimų taisyklės), 10 punktą, nes Adutiškio daugiafunkcinio centro šarvojimo salei 2016 m. kovo mėn. nupirko baldinius skydus (už 173 Eur), neįtraukęs šio pirkimo į 2015 m. ir 2016 m. numatomų vykdyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimo planą. Pareiškėjas nurodė, kad su tuo nesutinka, paaiškindamas, kad minėtos prekės buvo įtrauktos tiek į 2015 m. reikalingų pirkti prekių sąrašą (57 eilutė), tiek į 2016 m. reikalingų pirkti prekių sąrašą (jo 28 eilutė).

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, priešingai nei teigiama Išvadoje, minėtos prekės – šarvojimo salės apsauginės sienų lentos negali būti vertinamos kaip biuro baldai. Įsigytos lentos apsaugo sienas nuo nubrozdinimų, yra pritvirtintos prie šarvojimo salės sienų, todėl laikytinos ne baldais, o patalpų dalimi. Apsauginės sienų juostos nebuvo įsigytos biuro reikmėms, o Adutiškio daugiafunkcinio centro šarvojimo salė, akivaizdu, negali būti laikoma Adutiškio seniūnijos biuro patalpomis.

5. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 29–35).

6. Administracijos nuomone, pareiškėjas remiasi išimtinai prielaidomis, todėl jo skundas turėtų būti atmestas. Pareiškėjo skunde nurodyti samprotavimai prieštarauja paties pareiškėjo pasiaiškinimui, kuris buvo vienas iš įrodymų, kuriuo remiantis buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas Įsakymas. Pareiškėjas pasiaiškinime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad į pirkimų planus tokio pobūdžio prekių nėra ir nebuvo įtraukęs, t. y. pareiškėjas atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą pripažino, kad padarė tarnybinį nusižengimą.

7. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjas kaip Adutiškio seniūnas buvo įpareigotas siekiant įsigyti prekes ar paslaugas organizuoti viešąjį pirkimą, o apie Adutiškio seniūnijos poreikį informuoti ir suderinti su Administracija. Pareiškėjas nei į 2015 m., nei į 2016 m. seniūnijos reikalingų pirkti prekių sąrašą neįtraukė ir neišskyrė įsigytų prekių (baldinių skydų).

8. Administracijos nuomone, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl ginčijamo Įsakymo neteisėtumo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 85–89).

10. Teismas nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. kovo mėnesį Adutiškio daugiafunkcinio centro šarvojimo salėje ant sienų sumontavo baldinius skydus, neinicijavęs jų pirkimo įtraukimo į Administracijos planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų planą (nepateikė atitinkamo rašytinio pasiūlymo ir jo nesuderino su Administracija). Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad baldinės lentos nelaikytinos biuro baldu, o poreikis jas įsigyti buvo nustatyta tvarka deklaruotas, šį pirkinį įtraukus tiek į 2015 m., tiek į 2016 m. reikalingų pirkti prekių, paslaugų ir darbų sąrašą. Teismas nurodė, kad šiais teiginiais pareiškėjas iš esmės paneigia savo paties 2016 m. balandžio 27 d. teiktame paaiškinime (toliau – Paaiškinimas) išsamiai išdėstytas aplinkybes, susijusias su minėtu pirkimu, t. y. kad apsauginės sienų lentos (juostos) nebuvo įtrauktos į reikalingų pirkti prekių sąrašą, nes už jas buvo planuojama atsiskaityti iš lėšų, gaunamų už paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius laikė jo gynybine pozicija.

11. Teismas taip pat nurodė, kad PVM sąskaitoje tiesiogiai nurodyta, jog užsakyti baldiniai skydai. Teismas vertino, kad tai, jog jie buvo sumontuoti šarvojimo salėje savaime nereiškia, kad jie gali būti laikomi laidotuvių ir (arba) su laidotuvėmis susijusiomis prekėmis. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad laidotuvių ir (arba) su laidotuvėmis susijusiomis prekėmis laikytinos žvakidės, vazos gėlėms pamerkti ir pan., o šarvojimo salėje esantys baldai (t. y. suolai, kėdės) tokiomis prekėmis nelaikytini.

12. Teismas nenustatė taip pat ir procedūrinių tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimų, todėl darė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti (b. l. 93–96).

14. Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Išvados atitikimo Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės), 13 punkto reikalavimams. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, minėta Taisyklių norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio. Nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjo, Išvadoje nebuvo nurodyti Taisyklių 13 punkte minimi tarnybinio nusižengimo padariniai, o pažeidimo kvalifikavimas buvo netikslus. Kvalifikuojant pažeidimą nebuvo atskleista, kokiai prekių rūšiai, kategorijai priskirtinos lentos ar baldiniai skydai ir ar šios prekės išties nepatenka į 2015–2016 m. reikalingų pirkti prekių, paslaugų ir darbų sąrašus.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, kad pirktos prekės negali būti vertinamos kaip biuro baldai ir yra su laidotuvėmis susijusios prekės. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sąskaitoje apsauginių lentų medžiaga įvardinta „baldiniais skydais“ patvirtina šių prekių nepriklausymą su laidotuvėmis susijusių prekių kategorijai. Pareiškėjas pastebi, kad prekės seniūnijai buvo reikalingos pagal jų funkcinę paskirtį, o ne pagal žaliavos, iš kurios jos pagamintos, pavadinimą. Be to, užsakydamas apsaugines sienų lentas, pareiškėjas negalėjo prognozuoti, kaip jos bus įvardintos pardavėjo buhalterinės apskaitos dokumente (PVM sąskaitoje faktūroje). Pareiškėjas tvirtina, kad įsigytos prekės yra susijusios su laidotuvių organizavimu, nes laidotuvių metu šarvojimo salėje esančios kėdės išdėstomos pagal sienas, kur jų atlošai dėl trinties gadina sienų dangą. Apsauginės sienų juostos nebuvo įgytos biuro reikmėms, o šarvojimo salė negali būti laikoma biuro patalpomis. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus tarnybinio nusižengimo sudėtį.

16. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į šio administracinio ginčo kontekstą, paaiškindamas, kad Administracija, siekdama atleisti daug kartų už gerą darbą skatintą pareiškėją, 2016 metais per labai trumpą laikotarpį keturis kartus inicijavo jam tarnybinių nusižengimų tyrimus ir jį nubaudė. Skundžiamas Įsakymas yra antroji tarnybinė nuobauda, po kurios sekė griežtas papeikimas, o po jo – atleidimas iš pareigų. Skirdama kiekvieną paskesnę nuobaudą, Administracija ją motyvavo ankstesniu tarnybiniu nusižengimu. Dėl visų nuobaudų vyksta teisminiai ginčai, kurių nei vienas dar nėra pasibaigęs galutiniu teismo sprendimu.

17. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu (b. l. 101–109).

18. Administracijos nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė nei logiškai, nei faktiškai nepagrįstus išvedžiojimus dėl neva baldinių skydų priskirtinumo laidotuvių prekėms ir paslaugoms. Pasak Administracijos, pareiškėjo apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nemotyvuotas, nepagrįstas, nukreiptas į betikslį bylinėjimąsi, todėl jo pateikimas turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu ir pareiškėjui turėtų būti skirta bauda.

19. Administracija nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tarnybinio nusižengimo pasekmės nėra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas. Administracija pakartotinai pažymi, kad pareiškėjas Paaiškinime pripažino faktinę pažeidimo dalį, kad įsigytos prekės buvo neįtrauktos į 2016 metų planuojamų pirkimų planą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Administracijos Bendrojo skyriaus Išvadą (b. l. 10–11), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Adutiškio seniūnu ir neinicijavęs tokių prekių pirkimo įtraukimo į numatomų vykdyti viešųjų pirkimų planą, užsakė bei 2016 m. kovo mėn. seniūnijos šarvojimo salėje ant sienų sumontavo baldinius skydus. Išvadoje nurodyta, kad šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 10 punkto reikalavimą ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Įsakymu pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

22. Pirmosios instancijos teismas, Administracijos direktoriaus Įsakymą pripažinęs teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Administracijos Bendrojo skyriaus Išvada neatitinka tokių išvadų turiniui keliamų reikalavimų, t. y. Išvadoje nenurodyti tarnybinio nusižengimo padariniai. Be to, nebuvo atskleista, kokiai prekių kategorijai priskirtini baldiniai skydai ir ar jie nepatenka į 2015–2016 m. reikalingų pirkti prekių, paslaugų ir darbų sąrašus, kas leistų pripažinti, kad pareiškėjas jokio nusižengimo nepadarė.

23. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo ir kitas aplinkybes.

24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Išvadoje nenurodyti tarnybinio nusižengimo padariniai, teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012 ir kt.), todėl nusižengimo pasekmių nenurodymas Išvadoje nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu procedūros pažeidimu.

25. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista, ar baldiniai skydai nepatenka į 2015 m. ir 2016 m. reikalingų pirkti prekių sąrašus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad Administracijos Bendrojo skyriaus Išvadoje, į kurią atsižvelgiant buvo priimtas ginčijamas Administracijos direktoriaus Įsakymas, konstatuota, jog baldinių skydų pirkimas neįtrauktas į 2015 m. ir 2016 m. Adutiškio seniūnijos reikalingų pirkti prekių, paslaugų ir darbų sąrašus. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, Išvadoje yra aptariama, ar baldiniai skydai patenka į 2015–2016 m. reikalingų pirkti prekių sąrašus. Būtent šios faktinės aplinkybės pagrįstumas iš esmės ir yra nagrinėjamos bylos vertinimo objektas, sprendžiant dėl ginčijamo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimų taisyklių 10 punktą, be kita ko, numatantį, kad prekių, paslaugų ar darbų pirkimo procedūros gali būti pradedamos, jeigu pirkimas yra įtrauktas į tam tikrų metų perkančiosios organizacijos numatomų vykdyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimų planą.

27. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas, kaip Adutiškio seniūnas, 2015 m. vasario mėnesį tarėsi su S. T. firma „Gieva“ dėl šarvojimo salės sienų apsauginių lentų (juostų) pagaminimo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad minėtos prekės Adutiškio seniūnijai buvo pagamintos, parduotos ir sumontuotos ant šarvojimo salės sienų 2016 m. kovo mėn. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Paaiškinime nurodė, jog minėtų prekių nebuvo įtraukęs į reikalingų pirkti prekių sąrašą, nes už jas planavo atsiskaityti iš lėšų, gaunamų už paslaugas, pareiškėjo skundo argumentus, kad minėtų prekių pirkimas buvo įtrauktas tiek į 2015 m., tiek ir į 2016 m. numatomų vykdyti pirkimų planus (eilutėje „Laidotuvių ir susijusios paslaugos ir prekės“) vertino tik kaip pareiškėjo gynybinę poziciją. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

28. Pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda negali būti skiriama nenustačius pažeidimo padarymo fakto (tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės) – valstybės tarnautojo neteisėtos veikos, t. y. veiksmų ar neveikimo, kuriais buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojo veiklą. Taikant tarnybinę atsakomybę svarbus ne tik Administracijos atsiliepime minimas atsakomybės neišvengiamumo principas, bet ir tokie principai, kaip, pavyzdžiui, draudimo teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, aiškinti plečiamai principas, imperatyvas visas abejones vertinti tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-281/2007).

29. Nustatant, ar valstybės tarnautojas padarė teisei priešingą veiką, būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010). Pažymėtina, kad pareigą tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-918/2011).

30. Tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti atliktas išsamiai ir objektyviai, visapusiškai išsiaiškinant visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Šios tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančios institucijos pareigos neeliminuoja valstybės tarnautojo pateikiamas paaiškinimas dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Tarnautojo paaiškinime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes nusižengimą tiriantis pareigūnas (komisija) privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009). Būtent tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas aplinkybes ir visa tai motyvuotai įvertinti tyrimo išvadoje. Taigi, tarnybinės nuobaudos skyrimas negali būti pagrįstas iš esmės vien tarnautojo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, jų nepatikrinus ir teisiškai neįvertinus.

31. Išvados įžanginėje dalyje nurodyta, kad Administracijos Mokesčių ir turto skyrius 2016 m. balandžio 19 d. raštu informavo, kad pareiškėjas nepateikė prašymo dėl planuojamų 2016 m. viešųjų pirkimų plano papildymo biuro baldų pirkimu (b. l. 10). Atitinkamai, tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs Administracijos Bendrasis skyrius turėjo vertinti, ar pareiškėjo 2016 m. kovo 31 d. Adutiškio seniūnijai įgytos prekės yra biuro baldai, ir ar 2016 m. pirkimų planas privalėjo būti papildytas. Pareiškėjas, ginčydamas paskirtą tarnybinę nuobaudą, teigė, kad įsigytos prekės, nėra biuro baldai, o su laidotuvių paslaugomis susijusios prekės, todėl buvo atitinkamų metų reikalingų pirkti prekių sąraše, o Administracija šios aplinkybės nepaneigė.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra šių santykių silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų, todėl viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-395/2013).

33. Pirkimų taisyklių 10 punktas, kaip minėta, numato, kad prekių pirkimo procedūros gali būti pradedamos, jeigu pirkimas yra įtrauktas į tam tikrų metų numatomų vykdyti prekių pirkimų planą. Pasak Administracijos, pareiškėjas negalėjo pradėti baldinių skydų pirkimo procedūros, šios prekės pirkimo neįtraukęs į tam tikrų metų numatomų vykdyti pirkimų planą. Tačiau atsakovas neatkreipė deramo dėmesio, kad pareiškėjas 2015 metais siekė nupirkti ne baldus ar jų dalis, o apsaugines sienų juostas šarvojimo salei, kurios pagal funkcinę paskirtį nėra priskirtos biuro baldams ar įrangai. Be to, netirta, ar pareiškėjas žinojo, kad jo užsakomos prekės pateiktoje sąskaitoje bus įvardintos kaip baldiniai skydai. Paaiškinime pareiškėjo nurodytos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės tarnybinį nusižengimą tiriančio pareigūno Išvadoje nebuvo patikrintos ir motyvuotai įvertintos. Taigi, Išvadoje nėra pagrįsta (teisiškai motyvuota) konstatuoto tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė.

34. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrįstai nesivadovavo tokio pobūdžio bylose suformuota praktika, kad visos abejonės turi būti vertinamos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaip silpnesniosios šalies naudai. Pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad iš pradžių pareiškėjas planavo atsiskaityti už S. T. firmos „Gieva“ pagamintas apsaugines sienų lentas (juostas) iš lėšų, seniūnijoje gaunamų už paslaugas, todėl minėto pirkimo į viešųjų pirkimų planą neįtraukė (b. l. 8), nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo diskrecijos, pasikeitus aplinkybėms, vėliau pakeisti savo pasirinkimą dėl apmokėjimo už prekes tvarkos ir būdo, jeigu pinigų suma, reikalinga prekių apmokėjimui, neviršija atitinkamais kalendoriniais metais reikalingų pirkti prekių sąraše numatytos sumos tam tikrai prekių kategorijai ir prekės patenka į tą kategoriją.

35. Kaip minėta, pareiškėjas tvirtina, kad 2016 m. kovo mėn. šarvojimo salei už 179 Eur (su PVM) nupirktos apsauginės sienų lentos (juostos) su montavimu ir transportu (b. l. 13) patenka į reikalingų pirkti prekių sąrašo eilutę „Laidotuvių ir susijusios paslaugos ir prekės“. Iš byloje esančio 2016 m. biudžetiniais metais reikalingų pirkti prekių, paslaugų ir darbų sąrašo matyti, kad 2016 m. Adutiškio seniūnijai buvo numatyta, be kita ko, pirkti laidotuvių ir susijusių paslaugų ir prekių (b. l. 25). Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo 2015 m. užsakytos šarvojimo salės sienų apsauginės lentos (juostos) PVM sąskaitoje faktūroje įvardytos „baldiniais skydais“ buvo sumontuotos šarvojimo salėje (ant sienų). Nors šios prekės nėra tiesiogiai susijusios su laidotuvėmis, tačiau pagal jų paskirtį ir faktinį panaudojimo būdą (sumontavimą ant šarvojimo salės sienų), minėtas prekes galima priskirti prekėms, netiesiogiai susijusioms su laidotuvėmis (šarvojimo salės apdailos prekės), o minėtų prekių transportavimas ir montavimas, kuris, kaip minėta, taip pat buvo įtrauktas į minėtų prekių kainą, gali būti priskiriamas su laidotuvėmis netiesiogiai susijusioms paslaugoms. Byloje nėra nustatyta, kad šiuo pirkimu pareiškėjas viršijo minėtoje sąrašo eilutėje tokio pobūdžio išlaidoms 2016 biudžetiniais metais numatomą skirti bendrą pinigų sumą (363 Eur su PVM). Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjo veiksmai, inicijuojant minėtų prekių pirkimą, buvo neteisėti. Nesant tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – neteisėtos pareiškėjo veikos – nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Nesant tarnybinio nusižengimo, pareiškėjui negalėjo būti skirta tarnybinė nuobauda, todėl Administracijos direktoriaus Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

36. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkina ir Administracijos direktoriaus Įsakymą panaikina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. A1-62 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius