Legislator Case Law & Legislation
f82c9c19-5d81-4dd7-8b08-4a8c1073256b AI generated

f82c9c19-5d81-4dd7-8b08-4a8c1073256b · Panevėžio apygardos teismas

Case Number f82c9c19-5d81-4dd7-8b08-4a8c1073256b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

A. G. 2022-01-14 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2021-06-11 20.00, (duomenys neskelbtini), važiuodamas riedlente, įvažiuodamas nuo šaligatvio į automobilių stovėjimo aikštelę, nesuvaldė riedlentės ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje važiavusį ir sustojusį automobilį. Protokole nurodyta, kad A. G. nevykdė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 p. ir 44 p., t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos ANK 428 str. 3 d.

Legislator headnote

AI generated

f82c9c19-5d81-4dd7-8b08-4a8c1073256b · Panevėžio apygardos teismas: Atidi ir rÅ«pestinga vairuotoja, važiuodama 10-15 km./h. greičiu, aplenkusi Å¡aligatviu einantį pėsčiÄ jį, prieÅ¡ sukdama į deÅ¡inę, t. y. kirsdama pėsčiojo judėjimo (važiavimo riedlente) kryptį, galėjo ir turėjo įsitikinti, jog jos manevras yra saugus, turėjo galimybę pastebėti atvažiuojantį riedlente pėsčiÄ jį. Å iuo atveju KET 9 p. taikomas ir vairuotojai, pastaroji turėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, <…> nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-63-366/2022 Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00001-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2022-04-12 nutarties, n u s t a t ė :

1. A. G. 2022-01-14 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2021-06-11 20.00, (duomenys neskelbtini), važiuodamas riedlente, įvažiuodamas nuo šaligatvio į automobilių stovėjimo aikštelę, nesuvaldė riedlentės ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje važiavusį ir sustojusį automobilį. Protokole nurodyta, kad A. G. nevykdė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9 p. ir 44 p., t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos ANK 428 str. 3 d.

2. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjas D. Liuima 2022-01-14 priėmė nutarimÄ Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje, kuriuo už minėtÄ pažeidimÄ , numatytÄ ANK 428 str. 3 d. D. G. paskyrė administracinę nuobaudÄ - baudÄ 45 eurus.

3. Nesutikdamas su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-01-14 nutarimu, A. G. atstovas advokatas Linas Blažulionis pateikė skundÄ Utenos apylinkės teismui, kuriuo prašė nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ A. G. nutraukti.

4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022-04-12 nutartimi A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio skundas atmestas, teismui konstatavus, kad A. G. veiksmai kvalifikuoti teisingai, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose, vadovaujantis bausmių skyrimo taisyklėmis.

5. Panevėžio apygardos teisme gautas A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinis skundas, kuriuo jis praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo 2012-04-12 nutartį ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-01-14 nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisenÄ A. G. atžvilgiu nutraukti. 5.1. Skunde nurodoma, kad ANK 423 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta eilė skirtingų veikų, tačiau analizuojant protokolo ir nutarimo turinį nėra aiÅ¡ku, kokia konkrečiai ANK 423 straipsnio 1 dalyje iÅ¡ nurodytų veikų padarymu pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas (pripažintas kaltu). 5.2.

Atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį, formaliai įvertino tik A. G. veiksmus, tačiau nevertino kieno veiksmai apskritai sÄ lygojo eismo įvykį, t. y. visiÅ¡kai nevertino vairuotojos J. B. Z. veiksmų. Nurodytu atveju turėjo bÅ«ti iÅ¡tirta ar tariami A. G. KET pažeidimai sÄ lygojo eismo įvykį, ar J. B. Z. padaryti KET pažeidimai sÄ lygojo eismo įvykį ir ar J. B. Z., kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, galėjo įvykio iÅ¡vengti. 5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog vairuotoja iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ posÅ«kio signalo nerodė, o posÅ«kio signalas buvo įjungtas tik manevro į deÅ¡inę metu, t. y. jau įsukus į aikÅ¡telę ir tai matyti vaizdo medžiagos apžiÅ«ros 2021-10-20 protokole, kuriame užfiksuota, kad 19:58:22 posÅ«kio metu įjungtas posÅ«kio signalas, o 19:58:23 įvyko įvykis, t. y. tarp vairuotojos manevro ir susidÅ«rimo praėjo tik 1 sekundė. 5.4.

Skunde cituojamas KET 27 punktas, kuris nustato, jog įvažiuodamas į keliÄ iÅ¡ esančių Å¡alia jo teritorijų, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio į Å¡alia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiÄ jį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į deÅ¡inę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kuriÄ eismo juostÄ Ä¯Å¾engusį, žengiantį arba prieÅ¡ pat eismo juostÄ (važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ ) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiÄ jį.

KET 158 p. nustato, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostas. Sukdamas į keliÄ su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kuriÄ važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostÄ . KET 3.2. nustato, jog duoti keliÄ yra reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį 5.5.

Nagrinėjant bylÄ nevertinta ar vairuotoja turėjo galimybę įvykio iÅ¡vengti.Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du vairuotojai ir kiekvienas iÅ¡ jų pažeidžia KET, bÅ«tinÄ ja padarinių kilimo sÄ lyga gali bÅ«ti vieno eismo įvykio dalyvio pažeidimai arba abiejų eismo dalyvių KET reikalavimų pažeidimai. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo atsiradimo sÄ lyga, taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimÄ , ir tai yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-151/2011). 5.6.

Skunde pažymima, kad vairuotoja nurodė automobilį vairavusi 10-15 km. greičiu, teigė A. G. aplenkusi, tačiau sukdama į deÅ¡inę, iÅ¡ anksto neparodė deÅ¡inio posÅ«kio signalo. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ vairuotoja bÅ«tų įjungusi deÅ¡inės pusės posÅ«kio signalÄ , eismo įvykio bÅ«tų iÅ¡vengta, kadangi A. G. bÅ«tų galėjęs iÅ¡ anksto matyti ir suprasti, jog vairuotoja suka į deÅ¡inę ir pakeisti važiavimo kryptį. Å iuo atveju pirmiausiai vairuotoja pasuko į deÅ¡ine, ir tik tada įjungė posÅ«kio signalÄ , dėl ko įvyko įvykis.

Atidi ir rÅ«pestinga vairuotoja, važiuodama 10-15 km./h. greičiu, aplenkusi Å¡aligatviu einantį pėsčiÄ jį, prieÅ¡ sukdama į deÅ¡inę, t. y. kirsdama pėsčiojo judėjimo (važiavimo riedlente) kryptį, galėjo ir turėjo įsitikinti, jog jos manevras yra saugus, turėjo galimybę pastebėti atvažiuojantį riedlente pėsčiÄ jį. Å iuo atveju KET 9 p. taikomas ir vairuotojai, pastaroji turėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, <…> nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių.

Å iuo atveju taip pat nebuvo įvertina, jog eismo įvykis įvyko stovėjimo aikÅ¡telėje, o pėstieji turi pirmumÄ stovėjimo aikÅ¡telėse. Tačiau nurodytos aplinkybės tirtos nebuvo, kas sÄ lygojo neteisėtos nutarties ir nutarimo priėmimÄ . 5.7. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, išėjo už kaltinimo ribų. 2022-01-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A.G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 str. 3 d. numatytÄ pažeidimÄ , neva pažeidęs KET 9 ir 44 p. reikalavimus.Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį nurodė, jog A.

G. pažeidė ir KET 36, 37 p. reikalavimus, t. y. nurodė pažeidimus, kuriais asmuo nebuvo kaltinamas, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ne tik išėjo iš kaltinimo ribų, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesuteikė teisės pasisakyti dėl naujų kaltinimų. Kita vertus, nurodyti teismo argumentai ir nurodyti KET 36 ir 37 p. pažeidimai yra nepagrįsti, kadangi stovėjimo aikštelė nepriskiriama važiuojamajai kelio daliai, o eismo įvykis įvyko stovėjimo aikštelėje.

Tuo tarpu pėsčiųjų pirmumas galioja stovėjimo aikštelėse, gyvenamosiose zonose bei daugiabučių namų kiemuose.

6. Nukentėjusioji J. B. Z. Panevėžio apygardos teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, jog teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl praÅ¡o A. G. skundÄ atmesti. 6.1. Atsiliepime nurodoma, kad A. G. įvažiuodamas riedlente į automobilių stovėjimo aikÅ¡telės važiuojamÄ jÄ dalį, besijungiančiÄ su Vilniaus gatve, važiuodamas automobilių judėjimo kryptimi, akivaizdžiai pažeidė Kelių eismo taisyklėse nurodytas pėsčiųjų pareigas.

Važiuodamas riedlente nuo kalno įvažiavo (įžengė) į važiuojamÄ jÄ dalį, neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės, taip pat nesilaikė visų atsargumo priemonių, bei nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, dėl to atsitrenkė į automobilio galÄ . 6.2. Važiuojant važiuojamÄ ja kelio dalimi ir privažiavus Å¡aligatvio pabaigÄ , A. G. sustojusio, laukiančio ir rodančio ketinimÄ Ä¯Å¾engti ar kitaip kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, ar įvažiavusio (įžengusio) į važiuojamÄ jÄ dalį, nebuvo.

Keisdama automobilio judėjimo kryptį rodė įspėjamÄ jį signalÄ , tačiau A. G. negalėjo suvaldyti riedlentės dėl jos iÅ¡vystyto greičio leidžiantis nuo stataus kalno. Jis ir ketino važiuoti tiesiai, automobilių judėjimo kryptimi, kadangi Å¡aligatvio pabaigoje jis nesugebėjo sustoti ir įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį saugiai arba tęsti judėjimÄ Å¡aligatviu į deÅ¡inę 90 laipsniu kampu palei stovėjimo aikÅ¡telės kraÅ¡tÄ . Be to, eismo įvykio metu A. G. buvo neblaivus, todėl manytina, kad galimai ir dėl Å¡ios aplinkybės asmuo negebėjo blaiviai ir tinkamai įvertinti situacijos ir jos valdyti.

7. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovas Darius Liuima taip pat pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o A. G. skundo netenkinti. Su skundu Institucijos atstovas nesutinka dėl Å¡ių motyvų:

1. Skirtingai, nei raÅ¡oma skunde, 428 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nėra konkrečiai nurodyta, kad bÅ«tent 428 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretÅ«s pažeidimai užtraukia atsakomybę pagal 428 straipsnio 3 dalį. Å io straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad 428 428 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų (dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Å¡iÄ dalį, kai buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.

Å iuo atveju A. G. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, t. y. pareiÅ¡kėjas nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo. Taip pat A. G. pažeidė KET 44 punkto reikalavimus, t. y. įvažiavo (įžengė) į važiuojamÄ jÄ dalį neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir neįsitikino, kad tai saugu, prieÅ¡ įvažiuodamas į važiuojamÄ jÄ dalį nesustojo, kad įsitikintų, kad tai yra saugu.

2. Automobilio vairuotoja J. B. Z. Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Kaip matyti iÅ¡ video medžiagos, vairuotoja KET 82. 2 p. reikalavimų nepažeidė, nes keisdama judėjimo kryptį rodė įspėjamÄ jį signalÄ . Video įraÅ¡e matyti, kad 19:58:20, o ne 19:58:22 kaip nurodyta skunde, vairuotoja parodo posÅ«kio signalÄ ir tik tada suka į aikÅ¡telę. Po 3 sekundžių įvyksta susidÅ«rimas. Vairuotoja KET 158 punkto reikalavimų nepažeidė, nes eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, asmuo važiuojantis riedlente dar nebuvo priartėjęs prie Å¡aligatvio kraÅ¡to ar įžengęs į važiojamÄ jÄ dalį. KET 27 punkto reikalavimų vairuotoja taip pat nepažeidė, nes A. G. dar nebuvo įvažiavęs (įžengęs) į važiuojamÄ jÄ dalį, nebuvo sustojęs ir laukiantis kada galės nuvažiuoti nuo Å¡aligatvio.

3. Skunde nurodyta aplinkybė, kad vairuotoja aplenkė Å¡aligatviu einantį pėsčiÄ jį ir kirsdama pėsčiojo judėjimo (važiavimo riedlente) kryptį galėjo ir turėjo įsitikinti, jog jos manevras yra saugus, neatitinka tikrovės, nes video įraÅ¡e matyti, kad vairuotoja pravažiuoja pro pareiÅ¡kėjÄ , kai jis ant Å¡aligatvio stovi ir nejuda ir tik vėliau jau pravažiavus automobiliui pradeda važiuoti Å¡aligatviu link stovėjimo aikÅ¡telės. Todėl bÅ«tent A. G., matydamas kad automobilis pasuko į aikÅ¡telę, privalėjo sustoti, įsitikinti, kad tęsti judėjimÄ yra saugu ir tik tada įvažiuoti į aikÅ¡telę.

8. Apeliacinis skundas atmetamas.

9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

10. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. G. atstovas advokatas Linas Blažulionis nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog A. G. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 428 straipsnio 3 dalyje. SkundÄ grindžia argumentais, kad iÅ¡ nutarimo nėra aiÅ¡ku, kokia konkrečiai ANK 428 straipsnio 1 dalyje iÅ¡ nurodytų veikų padarymu pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas (pripažintas kaltu); teismas formaliai įvertino tik A.

G. veiksmus, tačiau nevertino kieno veiksmai apskritai sÄ lygojo eismo įvykį, t. y. visiÅ¡kai nevertino vairuotojos J. B. Z. veiksmų, kuri galėjo eismo įvykio iÅ¡vengti laiku parodžiusi posÅ«kio signalÄ . Atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas nutartį, išėjo už kaltinimo ribų, nes 2022-01-14 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , neva pažeidęs KET 9 ir 44 punktų reikalavimus, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nurodė, jog A.

G. pažeidė ir KET 36, 37 punktų reikalavimus, t. y. nurodė pažeidimus, kuriais asmuo nebuvo kaltinamas.

11. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma, kai iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

12. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga daro iÅ¡vadÄ , jog įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo nei priimant 2022-01-14 nutarimÄ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariate, nei priimant 2022-04-12 nutartį Utenos apylinkės teisme. Apylinkės teismas, teismo posėdyje iÅ¡klausęs patraukto administracinėn atsakomybėn asmens A. G. paaiÅ¡kinimÄ , nukentėjusiosios J. B. Z. paaiÅ¡kinimÄ , liudytojo S. L. parodymus, patikrinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, peržiÅ«rėjęs tiek tyrimo eigoje darytus vaizdo bei garso įraÅ¡us, tiek Zarasų miesto stovėjimo aikÅ¡telės vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡us, padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad administracinę bylÄ nagrinėjęs ir nutarimÄ priėmęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nas tinkamai įvertino esančius įrodymus ir teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

13. IÅ¡ byloje esančios video medžiagos matyti, kad automobilio vairuotoja KET 82. 2 p. reikalavimų nepažeidė, nes prieÅ¡ keisdama judėjimo kryptį, ji rodė įspėjamÄ jį signalÄ . Netiesa, kad posÅ«kio signalÄ vairuotoja įjungė pavėluotai – tik posÅ«kio į deÅ¡inę pusę metu, todėl neiÅ¡vengė eismo įvykio. Skirtingai nei nurodoma skunde, nukentėjusioji J. B. Z. posÅ«kio signalÄ Ä¯jungia 19:58:20 (skunde neteisingai nurodytas posÅ«kio signalo įjungimo momentas 19:58:22) ir tik po to suka į aikÅ¡telę.

SusidÅ«rimas įvyksta 19:58:23, t. y. po 3 sekundžių nuo posÅ«kio signalo įjungimo, o ne po 1 sekundės, kaip tai nurodoma skunde. Beje, pagal A. G. ir J. B. Z. pirminius paaiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. G. susidÅ«rimas su automobiliu buvo neiÅ¡vengiamas, nepriklausomai nuo automobilio posÅ«kio signalo įjungimo laiko ir tai sÄ lygojo bÅ«tent A. G. neatsargus elgesys. Kaip nurodė A. G., jis riedlente leidosi Å¡aligatviu nuo kalno ir matė važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini).

Priartėjęs prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, automobilis į jÄ pasuko, o jis (A. G.) Å¡aligatviu nusileidęs ant važiuojamosios kelio dalies, negalėjo riedlentės sustabdyti ir atsitrenkė į automobilio galinę dalį. Kaip matyti, Å¡iuo atveju A. G. elgėsi labai rizikingai – žinodamas, kad nuokalnėje riedlentė iÅ¡vystys didelį greitį, neįvertino galimybės iÅ¡vengti staiga atsiradusios kliÅ«ties jÄ apvažiuojant ar sustabdant riedlentę. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad automobiliui sukant į deÅ¡inę, A.

G. dar nebuvo privažiavęs prie Å¡aligatvio kraÅ¡to ir važiuodamas saugiu greičiu, bÅ«tų galėjęs sustabdyti riedlentę neprivažiavęs kliÅ«ties. BÅ«tent A. G. neatsargus elgesys sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Automobilio apgadinimo vieta yra jo galas, daugiau į kairę pusę ir tai rodo, kad A. G. su riedlente pasivijo automobilį ir trenkėsi į jį.

14. Vertinant J. B. Z. elgesį ar ji buvo pakankamai atsargi ir ar nepažeidė KET, apeliacinės instancijos teismas Google maps pagalba iÅ¡studijavo įvykio vietÄ ir nustatė, kad Å¡aligatvis, kuriuo važiavo A. G., jo važiavimo kryptimi neturėjo tęstinumo – jis užsisuko 90 laipsnių kampu į deÅ¡inę, užsisukimo vietoje Å¡aligatvio nuolydžio nusileidžiant į važiuojamÄ jÄ dalį nėra. A. G. važiavimo kryptimi tėra gatvė ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, kuri įrengta kaip gatvės iÅ¡platėjimas be jokių skiriamųjų konstrukcijų ar žymėjimo.

Kaip nurodė J. B. Z., ji važiavo pakankamai lėtai, 10-15 km/h greičiu, nes kirto „gulintį policininkÄ â€œ, be to ruošėsi daryti posÅ«kį, tai patvirtina vaizdo įraÅ¡as. Privažiavusi Å¡aligatvio pabaigÄ , jokio pėsčiojo sustojusio, laukiančio ir rodančio ketinimÄ Ä¯Å¾engti ar kitaip kirsti važiuojamÄ jÄ dalį, ar įvažiavusio (įžengusio) į važiuojamÄ jÄ dalį, nebuvo. Tokiu bÅ«du vairuotoja KET 158 punkto, įpareigojančio vairuotojÄ duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostas, nepažeidė.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 49 punktu, asmuo, važiuojantis riedlente, laikomas pėsčiuoju ir jam taikomos KET nustatytos pėsčiųjų pareigos, numatytos KET VI skyriuje. Ä®vertinus eismo įvykio kilimo mechanizmÄ , pritartina Institucijos ir teismo iÅ¡vadai, kad A. G. pažeidė KET 44 punkto reikalavimus, nes įvažiavo (įžengė) į važiuojamÄ jÄ dalį neįvertinęs atstumo iki artėjančios transporto priemonės ir neįsitikino, kad tai saugu, prieÅ¡ įvažiuodamas į važiuojamÄ jÄ dalį nesustojo, kad įsitikintų, kad tai yra saugu.

Tuo pačiu A. G. nesilaikė ir KET 9 punkto, įpareigojančio eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

16. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui A. G., dideliu greičiu įvažiuodamas riedlente į automobilių stovėjimo aikÅ¡telės važiuojamÄ jÄ dalį, akivaizdžiai pažeidė minėtas kelių eismo taisyklėse imperatyviai nurodytas pareigas. Beje, važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamÄ ja dalimi, iÅ¡skyrus gyvenamÄ jÄ zonÄ , draudžia ir KET 48.7 punktas. Nors Å¡i KET norma administracinio nusižengimo protokole nebuvo paminėta, tačiau A. G. kaip eismo dalyvis turėjo bÅ«ti su ja susipažinęs ir vadovautis važiuodamas riedlente.

17. Skunde nurodoma, kad ANK 423 straipsnio dalies dispozicijoje nurodyta eilė skirtingų veikų, tačiau analizuojant protokolo ir nutarimo turinį nėra aiÅ¡ku, kokia konkrečiai ANK 423 straipsnio 1 dalyje iÅ¡ nurodytų veikų padarymu pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas (pripažintas kaltu). Å is skundo argumentas yra akivaizdžiai klaidinantis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl Å¡io ANK 428 straipsnio konstrukcijos administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-222/2019, kurioje nurodė, kad aiÅ¡kinant ANK 428 straipsnio 3 dalies esmę, pažymėtina tai, kad Å¡i norma su to paties straipsnio 1 dalimi yra susijusi tiek, kiek 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie gali bÅ«ti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnį. Kaip teisingai nurodoma Institucijos atstovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , 428 straipsnio 3 dalies taikymas nesaistomas su 428 straipsnio 1 dalyje nurodytais konkrečiais pažeidimais.

18. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2022-04-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jÄ apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2022-04-12 nutartį palikti nepakeistÄ , administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovo advokato Lino Blažulionio apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Sigitas Bagdonavičius