f829e2be-e904-4ab6-bb6d-9af36ae99c1c · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                 NUORAŠAS       Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-717-190/2012                                    Teisėjas Mindaugas Striaukas                          Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00907-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: (S)                   2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2012 m. lapkričio 15 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Reginos Pocienės,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokuroru Tomui Uldukiui,nuteistiesiems V. G. ir D. M.,nuteistųjų gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei ir Bogdan Chranovskij,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V.

G. ir D. M. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir skirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 (dviems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. konfiskuoti iš V. G. paimti 60 (šešiasdešimt) litų.D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. ir skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.D.

M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir skirtas laisvės atėmimas 3 (trims) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinė bausmė D. M. skirta terminuotas laisvės atėmimas 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Å iuo nuosprendžiu nuteisti ir T. K. bei D. J., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai negauti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :             V.

G. nuteistas už tai, kad 2011-07-18 apie 3.00 val. Vilniuje, prie ŽirmÅ«nų g. 42 namo, neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas iÅ¡ D. J. į skolÄ už 125 litus įgijo 4,51 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) - kurios dalį (1,73 g) 2011-07-18 apie 12.20 val. prie degalinės „Nesteoil“, ŽirmÅ«nų g. 54c, Vilniuje, už 60 litų pardavė T. K., o likusiÄ dalį (2,78 g) laikė iki tos pačios dienos bute, (duomenys neskelbtini), kai 14.00 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.D.

M. nuteistas už tai, kad 2011-07-18 apie 13.00 val. Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., iÅ¡ kito asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo narkotinę medžiagÄ â€“ heroinÄ , kurios kiekis 0,133 g, kurios dalį (0,074 g) heroino laikė su savimi iki 2011-07-20, kai apie 15.50 val. prie DaugėliÅ¡kio g. 6 namo, Vilniuje, už 200 litų pardavė D. J., o likusiÄ dalį (0,059 g) heroino laikė savo automobilyje „BMW 520“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2011-07-20, kai jÄ minėto automobilio apžiÅ«ros metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Apeliaciniu skundu V.

G. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teigimu, teismas neįvertino tai, kad jis įsidarbino ir dabar dirba UAB „Melga“ Å¡altkalviu. Darbo sutartis buvo pasiraÅ¡yta 2012-04-02 ir dirbti pradėjo nuo 2012-04-16.Be to, teismas be pagrindo nepripažino ir kitos jo atsakomybę Å¡velninančios aplinkybės - tai, kad jis nuo pat sulaikymo ir pirmos apklausos ne tik pripažino savo kaltę, bet ir padėjo pareigÅ«nams atskleisti kitų asmenų padarytus nusikaltimus.

Jis iÅ¡ karto po sulaikymo pareigÅ«nams nurodė, kad narkotinę medžiagÄ pardavė T. K., kad jam žinoma, jog narkotines medžiagas platina D. M.. Taip pat pareigÅ«nams pasakė, kad namuose turi dar 3 maiÅ¡elius su kanapėmis, o atvykus į butÄ parodė, kur tos narkotinės medžiagos padėtos.Taigi, anot V. G., jis tokiais savo veiksmais padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tiesÄ Å¡ioje byloje. Tai atitinka LR BK 62 str. iÅ¡vardintas aplinkybes, todėl jo atžvilgiu teismas turėjo galimybę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog yra neteistas, nuo sulaikymo dienos narkotinių medžiagų nevartoja.

Nuo 2011-07-18 jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, dirba. Nuo narkotikų nėra priklausomas, vartodavo tik retkarčiais. Be to, narkotines medžiagas yra pardavęs tik vieninteliam asmeniui - T. K..Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, V. G. manymu, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.Apeliaciniu skundu D. M. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo D.

M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., dalyje dėl 3 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir maksimaliai sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet neatsižvelgė į įstatymo nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti bei įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Pažymi, jog, nors vienas nusikaltimas, kurio padarymu nuteistas D.

M., priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, tačiau nustatyta, kad parduotos ir laikytos narkotinės medžiagos buvo iÅ¡platintos pagal nusikalstamos veikos elgesį imitavimo modelį, o tai reiÅ¡kia, jog narkotikai nebuvo suvartoti, todėl ir reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad „...D. M. nebuvo provokuojamas daryti narkotinių medžiagų platinimo nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ Å¡is asmuo jau buvo pradėjęs vykdyti, ir prie kurios Nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelio dalyvis tinkamai prisijungė teisės aktų reglamentuota tvarka“, nes, gynėjo manymu, tokia iÅ¡vada grindžiama tik prielaidomis.

Teismas padarė tokiÄ iÅ¡vada neva „ Ä®vertinus V. G. ir D. J. parodymus apie tai, kad iki sulaikymo jie ir anksčiau buvo įsigiję narkotines medžiagas iÅ¡ D. M., D. J. iÅ¡ fotonuotraukų atpažintÄ D. M. kaip asmenį, kuris prekiauja heroinu ir „žole“, tinkamai sankcionuotÄ Nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelį, kurio dalyviu savarankiÅ¡kai sutiko bÅ«ti pats D. J., Å¡io asmens kontaktų, skaičių ir heroino iÅ¡ D. M. įsigijimo aplinkybes...“. Tačiau toks teismo teiginys neatitinka tikrovės, bylos faktinėms aplinkybėms, nes jokių objektyvių įrodymų, kad D.

M. ir anksčiau bÅ«tu platinęs narkotines medžiagas, byloje nėra. Apklaustas teismo posėdyje nuteistasis V. G. parodė, kad jis kartu su D. J. buvo vienÄ kartÄ važiavęs susitikti su D. M., su kuriuo bendravo D. J., tačiau nematė, kad jo ginamasis bÅ«tu pardavęs narkotikų, tai tik nuteistojo prielaida. Pats V. G. pas D. M. jokių narkotikų nematė ir įsigijęs nebuvo. Taigi, teismas nepagrįstai vadovaujasi nuteistojo V. G. parodymais sprendžiant klausimÄ dėl provokacijos jo ginamojo atžvilgiu daryti nusikaltimÄ nebuvimo.

Taip pat negalima vadovautis ir nuteistojo D. J. niekuo nepagrįstais parodymais, kad jis neva anksčiau buvo įsigijęs narkotikus pas D. M. (teismo posėdžio metu D. J. parodė, kad įsigijo narkotikus pas ginamÄ jį tik vienÄ kartÄ ). Ginamasis neneigia pažinojęs D. J., tačiau jokių reikalų dėl narkotikų su juo neturėjęs ir kodėl Å¡is apkalba jį, paaiÅ¡kinti negalėjo.Atsižvelgiant į tai, gynėjo teigimu, jo ginamasis buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 260 str. 1 d. ir į tai neabejotinai turėjo bÅ«ti atsižvelgta skiriant jam bausmę.Gynėjas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nuteistasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę narkotinių medžiagų įsigijime, laikyme, tai yra nusikaltimo, numatyto LR BK 259 str. 1 d. padaryme, o taip pat ir platinime nuteistajam D.

J., padėjo tyrimui atskleisti nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi. Anksčiau teistas už pasikėsinimÄ padaryti nesunkų nusikaltimÄ (LR BK 11 str. 3 d.), bausmę atliko, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , pagal mokymosi vietas charakterizuojamas teigiamai, jam yra suteikta darbo vietÄ , yra jauno amžiaus. Visos Å¡ios aplinkybės rodo mažesnį jo padaryto nusikaltimo, palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumu, bei jo paties asmenybės pavojingumÄ .Skunde pažymima, kad teismo iÅ¡vados, skiriant D.

M. bÅ«tent 3 metų laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstos, nes teismas, nepripažinęs jo baudžiamojo įtatymo prasme recidyvistu (LR BK 27 str. 1 d.), formaliai taikė jo atžvilgiu LR BK 56 nuostatas, neatsižvelgė į tai, jog bausmė, paskirta jo ginamajam pagal ankstesnį nuosprendį už pasikėsinimÄ padarytį nesunkų, visiÅ¡kai ne tos rÅ«Å¡ies nusikaltimÄ .Be to, teismas pripažintam recidyvistu D. J. (anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs) paskyrė tik 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas, kad jis neva be visiÅ¡ko prisipažinimo, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad jo ginamasis taip pat padėjo tyrimui atskleisti savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ pat pradžių prisipažino laikęs ir iÅ¡platinęs narkotikus.Gynėjo teigimu, teismas nesilaikė baudžiamojoje teisėje įtvirtinto proporcingumo principo.Taigi, esant Å¡ioms aplinkybėms, gynėjo manymu, Å¡ioje byloje net ir mažesnės už vidurkį sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D.

M. aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirčiai, įtvirtintai LR BK 41 straipsnyje. Todėl tikslinga, anot apelianto, svarstyti galimybę už padarytus nusikaltimus D. M. skirti bausmę vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. G., D. M. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų V. G. ir D. M. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.V. G. ir D. M. gynėjas veiksmų kvalifikavimo neginčija.

Kolegijai Å¡is klausimas abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo V. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., o D. M. - pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. bei 260 str. 1 d. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su per giežtomis bausmėmis. Dėl V. G. paskirtos bausmės Apeliaciniu skundu V. G. nesutinka su, anot jo, per giežta bausme ir praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, bausmę.

Nuteistojo praÅ¡ymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti patenkintas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už nusikalstamos veikos padarymÄ skiriama tik tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos iÅ¡imtys iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės ir nurodyta sÄ lygų visuma, kuriai esant nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog V.

G. nusikalstama veika turtinė žala nėra padaryta, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Tai apylinkės teismas pagrįstai pripažino V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Jų, kolegijos nuomonė, ir nėra.V. G. praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuo pat sulaikymo ir pirmos apklausos ne tik pripažino savo kaltę, bet ir padėjo pareigÅ«nams atskleisti kitų asmenų padarytus nusikaltimus, nes iÅ¡ karto po sulaikymo pareigÅ«nams nurodė, kad narkotinę medžiagÄ pardavė T.

K., kad jam žinoma, jog narkotines medžiagas platina D. M., taip pat pareigÅ«nams pasakė, kad namuose turi dar 3 maiÅ¡elius su kanapėmis, o atvykus į butÄ parodė, kur tos narkotinės medžiagos padėtos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog D. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog asmens, vardu D. M., nepažįsta (t. 2, b.l. 57, 60), o teisiamajame posėdyje parodė, jog D. M. pažįsta iÅ¡ matymo, buvo užvažiavęs vienÄ kartÄ su D. J. pas jį pirkti narkotikų, tačiau tame pačiame posėdyje atsakydamas į advokato klausimÄ teigė, jog tÄ kartÄ , kai su D.

J. užvažiavo pas D. M., D. J. prie Klavarijų turgaus iÅ¡lipo susistikti su D. M., o jis (V. G. liko sėdėti automobilyje ir matė, jie susitiko, pasisveikino, narkotinių medžiagų įgijimo momento nematė, tik susidarė tokia nuomonė, kad galėjo įgyti (t. 5, b.l. 292-303). Todėl pripažintina, jog jo parodymai nėra pakankamai nuoseklÅ«s ir nuoÅ¡irdÅ«s. Pažymėtina ir tai, kad V. G. buvo sulaikytas 2011-07-18 ir tÄ pačiÄ dienÄ jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kur jis nurodė, jog turi 3 maiÅ¡elius su kanapėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tokie jo veiksmai buvo sÄ lygoti manymo, jog narkotinės medžiagos vis tiek gali bÅ«ti surastos, taip pat suvokimo, jog jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė, kas ir paskatino parodyti narkotinių medžiagų buvimo vietÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino tai atsakomybe lengvinančia aplinkybe.Taigi taikyti BK 62 str. nuostatas ir paskirti nuteistajam V. G. Å¡velnesnę, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, kolegijos nuomone, nėra įstatyminio pagrindo. V. G. padarė sunkiÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal įstatymÄ Å¡velnesnės negu įstatyme numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje byloje BK 62 str. 1 ir 2 dalyse numatytų sÄ lygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylÄ , teisė, bet ne pareiga.

Skirdamas nuteistajam V. G. bausmę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. V. G. padarė sunkų nusikaltimÄ , susijusį su narkotinių medžiagų disponavimu turint tikslÄ jas aprduoti ar kitaip platinti.

Be to, jis nedirba, baustas administracine tvarka. Svarstydamas bausmės skyrimo klausimÄ teismas atsižvelgė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai V. G. už Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė vienintelės Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės minimalų dydį – dvejus metus, todėl V.

G. paskirta bausmė negali bÅ«ti pripažinta aiÅ¡kiai per griežta arba neteisinga. Dėl D. M. paskirtos bausmės D. M. gynėjas teigia, jog tikslinga svarstyti galimybę jo ginamajam už padarytus nusikaltimus skirti bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatomis.Apeliacinė instancija pažymi, kad jeigu nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo numatytÄ bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 62 str., o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms, gali bÅ«ti pritaikyta Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å iuo atveju, kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo skunde nėra nurodyta iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nepagrįstas, kolegijos manymu, skundo argumentas, jog teismo iÅ¡vada, kad „...D.

M. nebuvo provokuojamas daryti narkotinių medžiagų platinimo nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ Å¡is asmuo jau buvo pradėjęs vykdyti, ir prie kurios Nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelio dalyvis tinkamai prisijungė teisės aktų reglamentuota tvarka“, nes, neva grindžiama tik prielaidomis, jokių objektyvių įrodymų, kad D. M. ir anksčiau bÅ«tų platinęs narkotines medžiagas, gynėjo teigimu, byloje nėra. Apeliacinė instancija pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 p. operatyvinės veiklos subjektams, taikant nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelį, draudžiama provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas.

Provokacija laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti. D. M. atžvilgiu taikytas nusikalstamos veikos elgesio imitavimo modelis, pagal kurį veikė D. J., buvo teisėtas. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. J. bÅ«tų iÅ¡provokavęs D. M. padaryti nusikaltimÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ laisva valia, sÄ moningai suvokdamas pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėdamas taip veikti, t.y. veikdamas tiesiogine tyčia.

Byloje nėra duomenų, kad jo atžvilgiu bÅ«tų buvusi panaudota fizinė ar psichinė prievarta. Atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų V. G. ir D. J. parodymai patvirtina, jog D. M. ir anksčiau yra platinęs narkotines medžiagas. Skundo argumentas, kad D. M. padaryti nusikaltimÄ iÅ¡provokavo D. J., yra nepagrįstas ir vertintinas kaip siekimas suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį.Kolegija atkreipia dėmesį, jog D. M. nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimÄ , yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šį straipsnį ir D. M. teisingai parinko Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ .

Tai, jog ankstesniu nuosprendžiu D. M. nuteistas už pasikėsinimÄ padarytį nesunkų ir kitos rÅ«Å¡ies nusikaltimÄ , Lietuvos Respublikos BK 56 str. taikymui reikÅ¡mės neturi.Kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. M., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.D.

M. padarė nesunkų ir sunkų tyčinius nusikaltimus. Be to, praeityje teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, tačiau jis ir vėl nusikalto. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių iÅ¡vadų iÅ¡ savo poelgių, nerodo noro pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Svarstydamas bausmės skyrimo klausimÄ teismas atsižvelgė, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Apylinkės teismas pagrįstai D. M. už Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskyrė sankcijose nurodytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurių dydžiai yra ženkliai mažesni už vidurkį, todėl paskirtos bausmės negali bÅ«ti pripažintos aiÅ¡kiai per griežtomis arba neteisingomis.D. M. gynėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, jog teismas D. J., nors jis anksčiau teistas 9 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, paskyrė tik 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas, kad jis neva be visiÅ¡ko prisipažinimo, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir joje dalyvavusius asmenis, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad jo ginamasis taip pat padėjo tyrimui atskleisti savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ pat pradžių prisipažino laikęs ir iÅ¡platinęs narkotikus.

Kolegija pažymi, jog nėra pagrindo pripažinti D. M. lengvinančia aplinkybe, jog jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , nes, kaip matyti, jis teigia, kad buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 260 str. 1 d. Bausmė nuteistajam skiriama individualiai, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltę, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas aplinkybes. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija, n u t a r ė:

V. G. ir D. M. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                           Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                        Daiva Pranytė-Zalieckienė                                                                                Regina Pocienė Nuorašas tikras