f81e7d8d-3df0-4d11-ae76-ad783cf42c7f · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. 1S-136-574/2023

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo T. K. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-964 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,

n u s t a t ė:

1. T. K. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, bei 284 straipsnio 1 dalį (tuo metu galiojusi teisės akto redakcija), jam paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bei bausmė, paskirta 2009 m. gruodžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. T. K. bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 13 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės – 2019 m. vasario 13 d.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. RV-25-964 nuteistajam T. K. atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

4. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis T. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-964 netaikyti lygtinio paleidimo ir tenkinti jo apeliacinį skundÄ .

4.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė dvigubÄ standartÄ tam tikriems lygtinio paleidimo instituto taikymo aspektams, iÅ¡ dalies pripažindamas nuteistojo daromÄ pažangÄ laikotarpyje nuo 2014 metų, užsimindamas apie nustatytÄ reikÅ¡mingÄ pažangÄ nuo 2018 m., iÅ¡ esmės nelaikė to akivaizdžiai daroma pažanga. Teismas nurodė, kad akivaizdi pažanga yra vertinamoji dalis, todėl kokiais kriterijais galima bÅ«tų laikyti pažangÄ akivaizdžiÄ , nustatyta ir susisteminta nėra, o tai reiÅ¡kia, kad priklauso nuo teisėjo. Nesant kriterijų aiÅ¡kiai pažangai nustatyti, nepagrįstai palikta Å¡i vertinamojo elemento dalis teismo asmeninei nuožiÅ«rai pasisakyti, t. y. nesivadovaujant įstatymu, o tiesiog iÅ¡reiÅ¡kiant savo nuomonę. Nors įstatymas numato, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , turėdamas iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti duomenų atitikimÄ Ä¯statymo reikalavimams, jų įrodomÄ jÄ vertę, kurių pagrindu daro iÅ¡vadas, tačiau teismas negali savo asmeninę nuomonę vertinti, nesiremdamas jokiais įstatymų reikalavimais. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje vyrauja teismo, kuris nagrinėjo skundÄ , asmeninė pasirinkta nuomonė dėl aiÅ¡kios pažangos nustatymo ribų, teismas nesant jokiam apibrėžtumui, jokiai normai pats sprendė, kas yra aiÅ¡ki pažanga, kokiais požymiais ji gali bÅ«ti apibÅ«dinta ir kokie požymiai negali bÅ«ti jai priskirti. Todėl apeliantas pareiÅ¡kia, kad priimant Å¡iÄ skundžiamÄ nutartį, įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu, todėl nutartis naikintina.

4.2. Pirmosios instancijos teismo argumentai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims. Atsisakymo taikyti lygtinį paleidimÄ pagrįstumas turi bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir kitos aplinkybės negali nusverti pagrindinių saugomų asmens laisvės gerbimo taisyklių, o netaikymo priežastys turėtų bÅ«ti įrodytos pagal įstatymÄ . Skundžiama nutartis yra formali ir iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostatoms. Teismo sprendimo motyvavimo svarba teismÄ Ä¯pareigoja iÅ¡samiai iÅ¡tirti visus bylos duomenis, pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, motyvavimas yra bÅ«tinas siekiant parodyti, kad proceso dalyviai buvo iÅ¡klausyti ir teisingumas įvykdytas atidžiai.

4.3. Pirmosios instancijos teismas aptardamas bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , nurodė, kad paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais rodo nepakankamÄ nuteistojo gebėjimÄ atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktÅ«ruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti, nuteistasis nesielgė nepriekaiÅ¡tingai. Su Å¡iuo teismo argumentu nesutinka, kadangi toks pasisakymas yra abstraktaus pobÅ«džio, pirmiausia turėtų bÅ«ti nustatyta, ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ galėtų neturėti negatyvios įtakos. NuteistÄ jį supanti aplinka yra sukurta tikslinei asmenų grupei, kurie už padarytus teisės pažeidimus buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. BÅ«tent todėl nuteistasis siekia, kad jam bÅ«tų taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tokiu bÅ«du jis atsiribotų nuo jį supančios aplinkos, kurioje vyrauja negatyvi įtaka.

4.4. Teismas neįsigilino ir tinkamai neiÅ¡analizavo nuteistojo praÅ¡ymo ir bylos aplinkybių visumos tam, kad bÅ«tų priimtas tinkamas ir pagrįstas sprendimas, nepatikrino nuteistojo elgesio korekcijos progresavimo ir dedamų pastangų. Bausmių vykdymo įstatymo pagrindinė paskirtis, nuteistajam padėti pakeisti savo elgesį taip, kad savo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis ir nebenusikalstų. Sukurtos įvairios auklėjimo priemonės ir programos, siekiant koreguoti asmens elgesį, taikomi suvaržymai ir skatinamosios priemonės, motyvuojant nuteistÄ jį keistis. Viena iÅ¡ reikÅ¡mingiausių skatinimo priemonių yra lygtinio paleidimo institutas, todėl reikalavimų jam taikyti nesilaikymas turėtų bÅ«ti iÅ¡tiriamas itin kruopščiai, iÅ¡siaiÅ¡kinant to priežastis. Teismas nepakankamai objektyviai vertino nuteistojo elgesio pokyčius, taip pat tai, kad terpė, kurioje jis yra laikomas nėra palanki jo elgesio korekcijai pasiekti. Teismui nebuvo svarbu, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastoje grupėje ir yra įvykdęs visas jam pasiÅ«lytas rekomendacijas, taip pirmosios instancijos teismas galimai pažeidė lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nėra sprendžiamas bausmės teisingumo klausimas, nes jis jau yra nuteistasis, atlikdamas jam skirtÄ bausmę, patiria įvykdyto teisingumo padarinius. Lygtinio paleidimo taikymas neatleis nuo likusios bausmės ir jos nesutrumpins, tik palengvins neatliktos bausmės dalies atlikimo sÄ lygas.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

Skundas atmetamas

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Ä®statyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

7. T. K. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, leidžiančiÄ spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertinta tai, ar nuteistojo pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi. Komisija konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ ir vienbalsiai nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos nutarimui pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog nutartyje aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad T. K. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ yra akivaizdi, t. y. nekelianti abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam bÅ«nant laisvėje.

8. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali bÅ«ti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Ä®vertinus nuteistojo T. K. asmens byloje esančius duomenis, socialinio tyrimo iÅ¡vadas, nuteistojo skundo argumentus, spręstina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundÄ , kadangi Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis pabrėžia teismo subjektyvų aplinkybių vertinimÄ neatsižvelgiant į jokius konkrečius kriterijus. Su Å¡iais skundo argumentais nesutiktina. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigų sÄ lygos ir tvarka yra aiÅ¡kiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis Å¡ių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutÄ Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ , o kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai. Kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti aplinkybių visetÄ : nuteistojo asmenybę, jo elgesį visÄ bausmės atlikimo laikÄ , taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiÅ«rį į darbÄ , nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ , socialinius ryÅ¡ius ir kitas svarbias aplinkybes. Å ie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sÄ lyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiÅ¡kai“.

11. Nuo pat pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2014 m. gegužės 8 d. T. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant ankstesnių socialinio tyrimo išvadų rezultatus matyti, jog balai nežymiai svyravo, tačiau viso bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko vidutinė. Nors konkretus balų skaičius paskutinėse socialinio tyrimo išvadose nėra pateikiamas, akivaizdžios pažangos buvimas/nebuvimas vertinamas analizuojant T. K. kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykį.

12. Statiniai kriminogeniniai veiksniai (susiję su nuteistojo teisės pažeidimais, jų skaičiumi ir pobÅ«džiu) yra stabilÅ«s ir nesikeičiantys, nepriklausantys nuo nuteistojo elgesio. Sutiktina su nuteistojo argumentais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nėra sprendžiamas bausmės teisingumo klausimas, kadangi jis jau yra nuteistasis, atlieka jam skirtÄ bausmę. AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nors svarstant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo didžiausia reikÅ¡mė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, teismo vertinimu, aptartos su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės vertinamos kaip jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarios. Ä®vertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ . AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir T. K. padarytų teisės pažeidimų skaičių, sunkėjantį jų pobÅ«dį. Pažymėtina, jog nuteistasis teisme savo kaltę neigė, 2023 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje įvertinus nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį nustatyta, jog nuteistajam bÅ«dingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, elgesys, negalvojant apie pasekmes, kontroliuojančio elgesio atvejai, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgÅ«džiai.

13. 2023 m. kovo 7 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kaip darbo patirties stoka, neigiama nuostata į darbinę veiklÄ , finansinio stabilumo stoka dėl turimų skolų, gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, piktnaudžiavimas psichikÄ veikiančiomis medžiagomis įkalinimo įstaigoje, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgÅ«džiai, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Apsauginiai veiksniai – patvirtinta galimybė įsidarbinti, įgyta profesinė kvalifikacija, teigiami santykiai su žmona. Ankstesnėje (2022 m. rugsėjo 20 d.) Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti identiÅ¡ki dinaminiai kriminogeniniai ir apsauginiai veiksmai, per pusės metų laikotarpį nenustatyta jokių pokyčių – nei teigiamų nei neigiamų. Nuo 2020 m. sausio 29 d. stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2009 m. gegužės 14 d., tačiau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir aktyviai dalyvauti elgesio pataisos programose pradėjo tik pastaraisiais metais.

14. Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir tinkamai neiÅ¡analizavo jo praÅ¡ymo ir bylos aplinkybių visumos tam, kad bÅ«tų priimtas tinkamas ir pagrįstas sprendimas, nepatikrino nuteistojo elgesio korekcijos progresavimo ir dedamų pastangų. Vis dėl to, iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, jog teismas atsižvelgė ir įvertino teigiamai T. K. apibÅ«dinančias aplinkybes – užsiėmimÄ apmokestinamÄ ja individualia veikla, galimybę įsidarbinti, jei bÅ«tų taikytas lygtinis paleidimas, savanoriÅ¡kai sumokėtus 170 Eur skolos, stiprius socialinius ryÅ¡ius, nebuvimÄ gyvenamosios vietos pastovumo problemų. Ä® Å¡ias aplinkybes atsižvelgta ir Komisijos nutarime – buvo įvertinta, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu baigė mokslus, įgijo kelis profesinius įsilavinimus. Taip pat, nors stiprÅ«s socialiniai ryÅ¡iai gali teigiamai veikti nuteistÄ jį, pastebėtina, jog prieÅ¡ patekdamas į įkalinimo įstaigÄ T. K. taip pat gyveno su tėvais, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Su žmona nuteistasis santuokÄ Ä¯registravo bÅ«damas įkalinimo įstaigoje, o Å¡iuo metu išėjęs į laisvę bute gyventų vienas, kadangi žmona su vaiku yra laikinai iÅ¡vykę į užsienį.

15. Kaip nurodyta anksčiau, vertintinas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nedirbo, atsisakė dirbti administracijos paskiriamus aplinkos gerinimo darbus, individualiÄ veiklÄ vykdyti pradėjo tik 2022 m. balandžio 28 d., gavęs Vilniaus pataisos namų direktoriaus leidimÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad darbas pataisos įstaigoje nesuteikia jam jokių socialinių garantijų, žemina jo orumÄ . Vis dėl to pastebėtina, jog darbas atliekant laisvės atėmimo bausmę yra vertinamas ne tik siekiant finansinio atlygio, bet kaip viena iÅ¡ socialinės reabilitacijos priemonių. 2014 m. ir 2016 m. T. K. dalyvavo dvejose programose, 2017 m. ir 2019 m. nesistemingai lankė kitos programos užsiėmimus.

16. Vertintini ir kiti kriminogeniniai veiksniai, nustatyti 2023 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kurie gali turėti neigiamÄ poveikį jam išėjus iÅ¡ įkalinimo įstaigos – turimos skolos (Å¡iuo metu asmuo vis dar skolingas 7926,26 Eur), kontaktas su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, impulsyvus analogiÅ¡kų klaidų kartojimas, negalvojant apie padarinius, kontroliuojančio/agresyvaus elgesio atvejai, nepakankami problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgÅ«džiai, netinkamos moralinės nuostatos, nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo negatyvios jį supančios aplinkos, laikytis visuotinai nustatytos tvarkos struktÅ«ruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti. IÅ¡ asmens bylos matyti, kad T. K. yra padaręs įvairius įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimus: pareigÅ«nų nurodymų nevykdymÄ , draudžiamų daiktų turėjimÄ , grubų elgesį, įstaigos turto gadinimÄ . Taip pat, asmuo ne kartÄ yra baustas už psichotropinių medžiagų bei alkoholio vartojimÄ . Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡samiai pasisakė skundžiamoje nutartyje.

17. Nuteistojo skundo argumentai, jog buvimas įkalinimo įstaigoje su kitais nuteistais asmenimis negali daryti teigiamos įtakos, o lygtinis paleidimas bÅ«tų tokia jo teisinę padėtį Å¡velninanti procedÅ«ra, kuri padėtų jam atitolti nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių asmenų, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais tokios neigiamos įtakos darymÄ , kad bÅ«tų įtakoję tokio T. K. elgesio ir nustatytos tvarkos pažeidimų darymÄ , kurie nusvėrė tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

18. Ä®vertinus nuteistojo skundo argumentus, asmens bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti Komisijos nutarimÄ . Nors yra nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nagrinėjamu atveju, jų visumos, vertinant jas visų aptartų duomenų kontekste, nepakanka iÅ¡vadai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi ir padaryta akivaizdi pažanga jÄ mažinant, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo T. K. skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama

Teisėja Jurgita Mačionytė