2021-07-14 Nr. AB-14367-3-62-3-02223-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-672-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02223-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. (R. L.) skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1352 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-4105 „Dėl R. L. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų dėl to, jog jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti, tačiau jis šių pažeidimų nepadarė, nes incidento metu miegojo savo lovoje, ir tik 2019 m. liepos 25 d. apie 01.30 val. jį pažadino garsus triukšmas, trenksmai, smūgiai, kurie apie 02.00 val. pritilo. Pareiškėjo teigimu, netrukus, panaudojus smurtą, jis pareigūnų buvo išvestas iš kameros. Maždaug apie 6 val. ryte jis buvo nuvestas į kamerą pasiimti savo čiužinio, vėliau uždarytas į kitą kamerą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nuobauda paskirta net nepasiūlius jam parašyti pasiaiškinimą, nemotyvuotai, įvykis išnagrinėtas paviršutiniškai, pažeidimo padarymo faktą atsakovas grindė tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie neatitinka tikrovės.

4. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamento Sprendimas taip pat yra nepagrįstas, įvykio aplinkybės jame išnagrinėtos netinkamai, todėl taip pat naikintinas.

5. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Neramumai kilo visose 11–12 būrių kamerose. Nuteistieji į pareigūnų nurodymus visiškai nereagavo, triukšmavo, kėlė neramumus, daužė duris iš vidaus. Nustatyti, kas daužė kamerų duris, nebuvo galimybės, nes kamerų durys buvo užrakintos.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 50 ir 73.4 punktų nuostatas bei nuteistųjų dienotvarkę. Skiriant nuobaudą nekilo abejonių, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Pravieniškių PN-AK Nutarimu pareiškėjui paskyrė nuobaudą, kuri yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjui pateiktame Sprendime buvo nurodyta, jog Pravieniškių PN-AK pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota pareiškėjo nusižengimo sudėtis, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus, todėl nenustatyta, kad pareiškėjui nuobauda paskirta nepagrįstai ar neteisėtai.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. L. skundą, t. y. panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1352 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-4105 „Dėl R. L. skundo išnagrinėjimo“.

11. Teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjas nubaustas drausmine nuobauda (perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) dėl to, jog 2019 m. liepos 24 d. naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tuo šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Taisyklių 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Pareiškėjas paskirtą nuobaudą apskundė Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau Pravieniškių PN-AK Nutarimas buvo paliktas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestas.

12. Teismas aptarė BVK 10, 11 ir 12 straipsnių, 110 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų nuostatas, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, taip pat nurodė, kad nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai.

13. Teismas, įvertinęs tarnybiniuose pranešimuose nurodytą informaciją, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. masinis triukšmas ir neramumų kėlimas prasidėjo 11 ir 12 būrių kamerose, kur buvo kalinamas pareiškėjas, o po kelių akimirkų ir 9 ir 10 būrių kamerose, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris. Atsakovas pripažino, kad nebuvo įmanoma nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris iš vidaus, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Teismo posėdyje apklausti liudytojai K. J.-G. bei L. N. taip pat patvirtino, kad konkrečiai, kuris asmuo kėlė neramumus, negalėjo nustatyti, nes vykusių masinių nuteistųjų organizuotų neramumų metu triukšmavo visos kameros, o pareigūnų buvo daug mažiau nei nuteistųjų ir nebuvo galimybės net ir nufilmuoti kiekvieno nuteistojo pažeidimo, buvo užfiksuotas tik bendras vaizdas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje pareiškėjas buvo kalinamas, kokius konkrečius veiksmus atliko būtent jis. Skiriant nuobaudą buvo apsiribota vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, kad pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, bylos įrodymus, sprendė, kad Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Teismas pabrėžė, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog pažeidimo padarymo metu jis miegojo savo lovoje, o Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas yra tik formalus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

15. Teismas nurodė, kad objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas.

16. Teismas vertino, kad pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, jog jis padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Dėl byloje nustatytų aplinkybių teismas konstatavo, kad nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, ir pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino skundžiamus aktus.

III. 17. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl padarytų esminių materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimo.

18. Atsakovas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, padarė proceso teisės normų pažeidimų, t. y. visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus.

19. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 ir 6 dalių, 57 straipsnio 6 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, teigia, kad teismas privalo rinkti įrodymus arba savo iniciatyva, arba įpareigodamas ginčo šalis pateikti papildomus dokumentus, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ reikalavimų.

20. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas pateikė savo išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes, o teismas pareiškėjo paaiškinimais patikėjo ir jais pagrindė savo sprendimą, nors tokius pareiškėjo akivaizdžiai prasimanytus ir nelogiškus paaiškinimus visiškai paneigia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas pareiškėjo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi ir siekia išvengti teisinės atsakomybės už pataisos įstaigoje nustatyto režimo šiurkštų pažeidimą, paaiškinimams suteikė aukštesnį patikimumo laipsnį, nei statutinių pareigūnų, davusių priesaiką Lietuvos valstybei ir neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, paaiškinimams. Toks įrodymų patikimumo vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių elementarių reikalavimų.

21. Atsakovas nurodo, kad vieni iš pagrindinių teismo spendimo argumentų yra tai, jog atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų nustatyti konkrečius asmenis, gadinusius inventorių ir triukšmavusius, be to, nepateikė jokio akto apie sugadintą inventorių. Tačiau atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta, kad visa medžiaga yra Kriminalinės žvalgybos skyriuje prie pradėto ikiteisminio tyrimo. Pravieniškių PN-AK nei vaizdo įrašų, nei kitos medžiagos teismui pateikti negalėjo dėl nurodytų priežasčių. Teismas į tai privalėjo atsižvelgti ir savo iniciatyva išreikalauti reikiamus vaizdo įrašus bei kitą medžiagą, tačiau to nepadarė. Be to, šioje situacijoje teismas privalėjo spręsti, ar nėra pagrindo bylos nagrinėjimą sustabdyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galbūt nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas, tačiau to nepadarė. Atsakovas teigia, kad visiškai nepagrįsti teismo argumentai ir išvada, kad byloje nėra neginčijamų bei pakankamų įrodymų, paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą.

22. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokio akto dėl sugadinto inventoriaus. Turto sugadinimas ar sulaužymas nėra privalomasis nustatyto režimo pažeidimo požymis – nuteistiesiems draudžiama daužyti kamerų duris, kitą inventorių ir tokiu būdu kelti triukšmą. Be to, jeigu teismas ir matė, kad tokių duomenų trūksta ir be jų negalima teisingai išspręsti bylą, vykdydamas įstatyme nustatytą pareigą būti aktyviam, ex officio (pagal pareigas) privalėjo tokius duomenis išreikalauti iš atsakovo. Tačiau šiuo atveju teismas tik formaliai vadovavosi universaliuoju in dubio pro reo teisės principu, iškreipė šio principo esmę, kadangi jis gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas išnaudoja visas galimybes abejonėms pašalinti (reikiamiems įrodymams surinkti). Teismas taip pat neapklausė pareigūnų, mačiusių įvykį ir surašiusių tarnybinius pranešimus.

23. Atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. kad masiniuose neramumuose dalyvavo ir analogiškus pažeidimus padarė 98 nuteistieji. Tokiu būdu buvo sukelta ypatingai pavojinga situacija – nuteistieji iš anksto suderintais organizuotais veiksmais siekė išsiveržti iš kamerų, ir tik pataisos įstaigos pareigūnų ryžtingais profesionaliais veiksmais nuteistųjų ketinimai buvo nutraukti.

24. Atsakovo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, dėl to jo teisės ir laisvės yra specifinės. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, jog vien dėl to, kad pataisos įstaiga nepateikė vienų ar kitų įrodymų, pareiškėjo argumentai nėra paneigti. Teismas ne tik padarė esminių proceso teisės pažeidimų, bet ir nukrypo nuo teismų praktikos.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Bylos esminis dalykas – Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1352, kuriuo pareiškėjui R. L. paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat byloje skundu prašė panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-4105, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas panaikinti Nutarimą.

27. Byloje nustatyta, kad Nutarimu drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta dėl to, jog jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių, t. y. pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, ginčo laikotarpiu galiojusių Taisyklių 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362.

28. Pirmosios instancijos teismas panaikino Nutarimą, nustatęs, kad nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų, atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad pažeidimo padarymo metu jis miegojo savo lovoje, Nutarime nurodytas kaltinimas yra tik formalus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ l40 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad BVK 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte nurodyta, kad jie privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

30. BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos nuteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016).

32. Pažymėtina, kad įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

33. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pripažįstant, kad pareiškėjui už Nutarime nurodytus jo atliktus veiksmus (pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti) nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda.

34. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

35. Pagal BVK 143 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

36. Šios bylos kontekste akcentuotina, kad BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nuobaudų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skyrimo, taip pat akcentuoja, jog nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

38. Įvertinus Nutarime nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė aplinkybę, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytus pažeidimus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog atsakovo Nutarime nurodytas kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda jam skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

39. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad jis, priimdamas Nutarimą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo veiksmais (neveikimu) įvykio metu, tiek kitus įrodymus, kuriuos jis surinko atlikdamas tyrimą dėl įvykio aplinkybių, iš kurių jis nustatė, kad būtent pareiškėjas triukšmavo, kėlė neramumus, daužė kameros duris, niokojo turtą. Iš pirmosios instancijos teisme surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas negali pateikti įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, duris, niokojo inventorių. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai K. J.-G. ir L. N. taip pat nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti, kad būtent pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių įrodymų, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui ir kurie patvirtino, kad būtent pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą pažeidimą, o pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus netinkamai įvertino (ar iš viso neįvertino).

41. Teismų praktikoje taip pat nustatyta, kad analogiško pobūdžio suformuluotas kaltinimas kitam nuteistajam, nesant pateiktų konkrečių įrodymų, patvirtinančių padarytus atsakovo nurodytus pažeidimus, yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4077-624/2021).

42. Kaip minėta, būtent pataisos įstaiga, skirianti drausminę nuobaudą nuteistajam, turi įrodyti pažeidimą padariusio asmens kaltę, tačiau šiuo atveju tokie įrodymai nebuvo pateikti. Atsakovui buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus ir įrodinėti Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neišreikalavo iš prokuratūros reikiamų vaizdo įrašų, kitos medžiagos.

43. Atsakovas nurodo, kad ši administracinė byla pagal ABTĮ 100 straipsnio 3 punktą turėjo būti sustabdyta, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, tačiau nenurodo jokios teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, todėl nėra suprantama, dėl kokių priežasčių ši administracinė byla turėjo būti sustabdyta minėtu pagrindu. Apeliaciniame skunde kalbama apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl panaudotų specialiųjų priemonių teisėtumo, tačiau šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, o ne dėl pareiškėjo patirtų (nepatirtų) sužalojimų ir / ar pagrįstai buvo panaudotos specialiosios priemonės.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas bei trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimas prie atsakovo apeliacinio skundo atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė