f81ca342-334f-46d0-a598-4e151fafd9b5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1761-258/2020 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01756-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo KazakiÅ«no ir Dainiaus Rinkevičiaus apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

D. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo atsakovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. D. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovui R. D. iÅ¡ atsakovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 23 539,39 Eur daikto pagerinimo iÅ¡laidų, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis su šeima nuomos sutarties pagrindu gyvena nuomojamose gyvenamosiose patalpose. Ieškovas R. D. su atsakove Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovui ir jo šeimos nariams buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Trakai. Gyvenamosios patalpos buvo suteiktos dar ieškovo sutuoktinės G. D. seneliams ir tėvui J. U. kaip Lentvario kolūkio darbuotojams.

Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos ieÅ¡kovui nuomos sutarties pagrindu buvo perduotos be jokių komunalinių patogumų. Gyvenamųjų patalpų techniniame pase, kuris yra nuomos sutarties dalis, nurodyta, kad sudarant nuomos sutartį ieÅ¡kovui iÅ¡nuomojamose gyvenamosiose patalpose buvo tik dvi krosnys ir dujinė viryklė. Po nuomos sutarties sudarymo ieÅ¡kovas iÅ¡imtinai savo sÄ skaita įrengė visas gyvenamųjų patalpų inžinerines sistemas (komunalinius patogumus) bei atliko kitus gyvenamųjų patalpų pagerinimus, nurodytus teismo eksperto T.

M. parengtoje ataskaitoje. Gyvenamųjų patalpų pagerinimo iÅ¡laidų dokumentai nėra iÅ¡likę, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismo ekspertÄ T. M. dėl gyvenamųjų patalpų pagerinimo iÅ¡laidų apskaičiavimo. Remiantis teismo eksperto T. M. parengta ataskaita, gyvenamųjų patalpų pagerinimo iÅ¡laidos sudaro 23 539,39 Eur. Pažymėjo, kad prie Å¡ių iÅ¡laidų nėra priskirtos iÅ¡laidos darbams, kuriuos ieÅ¡kovas privalėjo atlikti savo lėšomis pagal nuomos sutarties 2.3.1. - 2.3.6. punktus.

Nei CK, nei nuomos sutartyje nėra numatyta, kad nuomotojo (panaudos davėjo) sutikimas dėl daikto pagerinimų atlikimo turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu. Todėl toks sutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais. BÅ«tina nurodyti, kad atsakovas visÄ laikÄ Å¾inojo apie ieÅ¡kovo daromus gyvenamųjų patalpų pagerinimus ir su jais sutiko. Tai akivaizdu iÅ¡ paties atsakovo veiksmų - atsakovo atstovai nuolatos lankydavosi ieÅ¡kovo naudojamoje teritorijoje (žemės sklype) aplink ieÅ¡kovo nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas ir matė jų bÅ«klę, dar daugiau atsakovas savo iniciatyva atliko gyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistravo pakeistÄ gyvenamųjų patalpų paskirtį, kadastro byloje nurodant visus ieÅ¡kovo sÄ skaita įrengtus komunalinius patogumus ir inžinerines sistemas.

Atsakovas, žinodamas apie ieÅ¡kovo atliktus patalpų pagerinimus, niekuomet nereiÅ¡kė jokių pretenzijų ieÅ¡kovui, bet prieÅ¡ingai, bÅ«damas nuomotoju, sutiko su visais atliktais pagerinimais, gavo akivaizdžiÄ ekonominę naudÄ dėl turto pagerinimo ir dar tuo pagrindu nuo 2016-01-01 vienaÅ¡aliÅ¡kai daugiau kaip 6 kartus padidino ieÅ¡kovui taikomÄ nuomos mokestį.

3. Atsakovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Å alys sudarė 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui ir jo Å¡eimos nariams neterminuotai buvo iÅ¡nuomotos 156,84 m2 ploto patalpos, esančios 282,24 m2 bendrojo ploto, pastate-tarnų patalpose, unikalus Nr. 7994-0170-6012, (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., (Registro Nr. 10/316814).

Pastatas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Taigi, pastate esančios patalpos nuosavybės teise taip pat priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovė niekada ir jokia forma nedavė ieÅ¡kovui jokio leidimo atlikti patalpų ir/ar pastato pagerinimų. Kadangi civiliame procese onus probandi (lot. įrodinėjimo pareiga) įrodyti savo reikalavimų (ieÅ¡kinio dalyko) pagrįstumÄ tenka bÅ«tent ieÅ¡kovui (CPK 178 str.), todėl Å¡ioje byloje be aplinkybių, susijusių su patalpų ir/ar pastato pagerinimu, ieÅ¡kovas turi nurodyti ir pateiki raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad įstatymo (CK 6.501 str.) nustatyta tvarka buvo gautas atsakovės leidimas (raÅ¡ytinis ar žodinis) patalpų ir/ar pastato pagerinimui; teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengti su ranga (statyba ir pan.) susiję dokumentai (rangos, statybos techninis ir darbo projektai ir pan.), kurie buvo suderinti su atsakove; galimai padarytų patalpų ir/ar pastato pagerinimų negalima atskirti be žalos iÅ¡sinuomotoms patalpoms (ir kartu pastatui); dėl patalpų ir/ar pastato pagerinimo patyrė atitinkamÄ iÅ¡laidų dydį.

IeÅ¡kovas nenurodo ir nepateikia jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, nurodytas atsiliepimo 14.1. – 14.4. papunkčiuose, taip pat aplinkybes dėl patalpų ir/ar pastato faktinio realaus pagerinimo, t. y. statybos rangos sutarčių, atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktų, apmokėjimÄ už rangos darbus patvirtinančių dokumentų ir pan. Be to, pažymėjo ir tai, kad kompetentingos institucijos yra ne kartÄ užfiksavusios pastato savavaliÅ¡kas statybas, kurias neteisėtai atliko bÅ«tent ieÅ¡kovas.

Å ias aplinkybes patvirtina atsakovės pateikiamas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as (Registro Nr. 10/316814). Atsakovės manymu, priteisti tariamÄ ir ieÅ¡kovo įsivaizduojamÄ pagerinimÄ jokio pagrindo nėra. Dar daugiau, kitoje Vilniaus regiono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-59-239/2019 (Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03567-2017-8) pagal ieÅ¡kovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ieÅ¡kinį atsakovui R. D. dėl skolos už patalpų nuomÄ už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 (imtinai) priteisimo ieÅ¡kovas (nurodytoje kitoje byloje, kaip atsakovas) nurodė ir patvirtino aplinkybę, kad patalpų pagerinimo darbus atliko dar 1991 – 1994 metais.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl patalpų ir/ar pastato pagerinimų iÅ¡laidų priteisimo praėjus 25 metams. Laikotarpiu nuo nuomos sutarties sudarymo iki Å¡iol ieÅ¡kovas ir jo Å¡eimos nariai naudoja patalpas, t. y. jose gyvena ir tokiu bÅ«du naudojasi bei eksploatuoja jas. Pastatas yra negyvenamosios paskirties. Tai reiÅ¡kia, kad pastate ir jame esančiose patalpose gyventi negalima (Statybos įstatymo 40 str. 1 d.). Pažymėjo ir tai, kad 1964 metų redakcijos (galiojusios iki 2001-07-01) CK 84 straipsnio 1 dalis numatė bendrÄ jÄ 3 (trejų) metų ieÅ¡kinio senatį.

Å iuo metu galiojančio CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrÄ 10 (deÅ¡imties) metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl patalpų ir/ar pastato pagerinimų iÅ¡laidų priteisimo, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovė praÅ¡o byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį bei ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino, sutiko su ieÅ¡kovo ir jo atstovės nurodomomis aplinkybėmis ir sprendė, kad ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ su ieÅ¡kiniu 2019 m. rugpjūčio 23 d., nepraleido bendrojo ieÅ¡kinio senaties termino.

6. Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos T. M. atliktos Gyvenamajam namui atliktų pagerinimo darbų kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190716 (toliau – Ataskaita) nustatė, kad Ataskaitoje esančių atliktų darbų skaičiavimo tiek bendrastatybiniams darbams, tiek inžinerinėms sistemos didžiausius kaÅ¡tus sudarę darbai atlikti laikotarpiu nuo 1991 iki 1995 metų. Teismas nurodė, kad posėdyje liudytoja apklausta artima ieÅ¡kovo kaimynė S. L. P. taip pat patvirtino, jog ieÅ¡kovas pats viskÄ padarė laikotarpiu nuo 1991 metų iki 1995 metų: kasė griovinį vandentiekiui, atsivedė kanalizacijÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, kai tiek ieÅ¡kovo užsakymu atliktoje Ataskaitoje, tiek teismo posėdyje apklaustos liudytojos parodymais, o taip pat įvertinus ir tai, jog kaip ir pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 1052 likvidavo Trakų valstybinę turizmo įmonę ir iki 1995 m. spalio 2 d. perdavė Užutrakio buvusio dvaro ansamblį ir kitus Å¡io dvaro pastatus atsakovei, o Å¡i tada sudarė su gyventojais nuomos sutartis, ir nustačius, jog didžiÄ jÄ apimtimi ieÅ¡kovo atlikti ir pirmiau iÅ¡vardyti darbai, susiję su inžinerinėmis sistemomis ir bendrastatybiniais darbais, atlikti iki Nuomos sutarties sudarymo momento, nėra pagrindo spręsti, jog už tokių darbų atlikimÄ (Patalpų pagerinimÄ ) ieÅ¡kovui turėtų atlyginti atsakovė, kaip nuomotoja, pagal Nuomos sutartį.

7. Teismas, susipažinęs su ieÅ¡kovo pateikta Ataskaita ir įvertinęs joje iÅ¡vardintus atliktus darbus nuomos sutarties laikotarpiu, nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, ar tokių darbų pagrindu ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ . Pagrindiniai patalpų pagerinimai yra susiję su įvestu į patalpas vandentiekiu, nuotekų Å¡alinimo sistema ir elektra. Tačiau iÅ¡ aukščiau iÅ¡vardintų nuomos sutarties laikotarpiu atlikti darbai susiję su vidaus vandentiekio ir nuotekų skirstomųjų tinklų įrangos keitimu, ar vidaus elektros įrenginių montavimu ir keitimu, ar bendrastatybiniai, kurie apima ieÅ¡kovo, kaip nuomininko, pagal Nuomos sutarties sÄ lygas prisiimtų įsipareigojimų atlikti einamÄ jį remontÄ (Nuomos sutarties 2.3 punktas).

Teismas sprendė, kad vien iÅ¡ Ataskaitos, kuria ieÅ¡kovas remiasi grįsdamas atliktus patalpų pagerinimus, negalima aiÅ¡kiai ir tiksliai nustatyti, kokia patalpų bÅ«klė buvo prieÅ¡ jam pradedant pagerinimus, kokie tiksliai darbai buvo atlikti ir kad dėl jų patalpų bÅ«klė neabejotinai pasikeitė (pagerėjo), o ieÅ¡kovas atitinkamai už tokį pagerinimÄ patyrė bÅ«tinųjų iÅ¡laidų (CPK 178 straipsnis).

8. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė bÅ«tų davusi leidimÄ ieÅ¡kovui vykdyti patalpų pagerinimo darbus. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo nurodoma aplinkybe, jog atsakovė tokį leidimÄ davė konkliudentiniais veiksmais, mačiusi atliekamus darbus ir jiems neprieÅ¡taravusi. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo, kaip nuomininko, įsipareigojimų pagal nuomos sutartį turinį, sprendė, jog jis turėjo pareigÄ vykdyti remonto darbus, o atsakovės darbuotojai, pravažiuodami, praeidami pro Å¡alį ir matyti atliekamus darbus, neturėjo pagrindo tam prieÅ¡tarauti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad įvertinus patalpų specifiÅ¡kumÄ , t. y. tai, jog, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2019 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-272/2019, Užutrakio dvaro sodyba – vienas iÅ¡kiliausių iki Å¡iol iÅ¡likusių Lietuvoje XIX-XX amžiaus dvarų pavyzdžių. Todėl ieÅ¡kovas, siekdamas pagerinti patalpas, atlikti darbus, nenumatytus pagal nuomos sutartį kaip privalomus jam, kaip nuomininkui, turėjo juos suderinti su patalpų, o taip pat ir viso Užutrakio dvaro sodybos kompleksÄ patikėjimo teise valdančia atsakove, gauti jos leidimÄ ne vien dėl įstatyminės pareigos (CK 6.501 straipsnis), bet ir kaip atidus ir rÅ«pestingas nuomininkas, suvokdamas, kokios reikÅ¡mės objekte patalpas nuomojasi.

9. Teismas nurodė, kad CK 6.501 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Teismui nustačius, jog nagrinėjamu atveju ieškovas patalpas gerino be atsakovės leidimo, o darbai išimtinai susiję su inžinerinėmis sistemomis ir bendrastatybiniais darbais, kurių neįmanoma atskirti be žalos, nagrinėjamu atveju išsinuomotam daiktui atliktų pagerinimų atlyginti neprivaloma (CK 6.501 straipsnio 3 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-15 sprendimÄ (iÅ¡skyrus jo dalį, kuria teismas atsisakė taikyti ieÅ¡kinio senatį) civilinėje byloje Nr. e2-113-231/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo R. D. ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 10.1. PrieÅ¡ingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog jis nuomojamose gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, pagerinimo darbus atliko po uoÅ¡vio mirties (uoÅ¡vis mirė 1994 metais), kad pagrindiniai darbai buvo daromi 1995-2015.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. L. P. nurodė, kad pagerinimo darbų datų tiksliai negali pasakyti, gal tarp 1991 ir 1995 metų. Pagal kitos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. D. parodymus Gyvenamųjų patalpų pagerinimo darbai buvo pradėti nuo vandentiekio ir kanalizacijos, tai buvo atlikta apie 1995-1996 metus, liudytoja taip pat nurodė, kad pagerinimo darbai ko gero buvo atliekami ne iki 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties sudarymo. 10.2.

Ä® bylÄ buvo pateiktas Nuomos sutarties priedas – Gyvenamųjų patalpų techninis pasas. Techniniame pase aiÅ¡kiai nurodyta, kad sudarant nuomos sutartį gyvenamosiose patalpose buvo tik dvi krosnys ir dujinė viryklė. Atitinkamai, 1995-10-03 gyvenamosiose patalpose nebuvo jokių inžinerinių sistemų ir ieÅ¡kovas jas įrengė savo lėšomis po nuomos sutarties sudarymo. Sprendime teismas be jokio pagrindo nesiremia minėtu raÅ¡ytiniu įrodymu, kuris turi itin svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant inžinerinių sistemų įrengimo darbų atlikimo datÄ .

Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad gyvenamųjų patalpų pagerinimo darbai, įskaitant komunalinių patogumų įrengimÄ , buvo atlikti po nuomos sutarties sudarymo. 10.3. IeÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ teismo eksperto T. M. parengtos ataskaitos negalima aiÅ¡kiai ir tiksliai nustatyti, kokie darbai buvo atlikti. Pažymi, kad Ataskaitoje visi ieÅ¡kovo atlikti pagerinimai yra labai aiÅ¡kiai ir tiksliai iÅ¡vardinti.

Pirmosios instancijos teismas sprendime niekaip neargumentuoja savo iÅ¡vados, jog iÅ¡ Ataskaitos negalima nustatyti padarytų darbų, prieÅ¡ingai, pačiame sprendime pirmosios instancijos teismas perraÅ¡o ieÅ¡kovo atliktus Ataskaitoje aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodytus pagerinimus. Kaip ieÅ¡kovas nurodė teismo posėdžio metu, gyvenamųjų patalpų pagerinimo iÅ¡laidų dokumentai nėra iÅ¡likę, todėl ieÅ¡kovas neturėdamas Å¡ių dokumentų jų pateikti teismui negali. Tačiau gyvenamosios patalpos akivaizdžiai buvo pagerintos, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas neatliko jokių gyvenamųjų patalpų pagerinimo darbų, tiek ieÅ¡kovas, tiek abi liudytojos nurodė, kad gyvenamÄ sias patalpas pagerino bÅ«tent ieÅ¡kovas savo lėšomis.

Ä® bylÄ nebuvo pateikta jokių atsakovės argumentų ar įrodymų, paneigiančių Å¡ias ieÅ¡kovo ir liudytojų nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovas, neturėdamas pagerinimų iÅ¡laidų dokumentų, negalėjo Å¡ių dokumentų pateikti teismui, tačiau tai negali paneigti ieÅ¡kovo teisės į pagerinimams turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Remiantis teismo eksperto T. M. parengta Ataskaita, gyvenamųjų patalpų pagerinimo iÅ¡laidos sudaro 23 539,39 EUR. 10.4. IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė ne tik teismo eksperto T.

M. parengtÄ AtaskaitÄ , bet ir dvi Centro kubo parengtas gyvenamųjų patalpų turto vertinimo ataskaitas ir turto vertinimo ataskaitomis, o ne tik Ataskaita, kaip nepagrįstai nurodoma sprendime, įrodinėjo, kad ieÅ¡kovo atlikti darbai yra gyvenamųjų patalpų pagerinimai, nes dėl pagerinimų padidėjo gyvenamųjų patalpų vertė. Ä® bylÄ be Ataskaitos taip pat buvo pateikti antstolių suraÅ¡yti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir statinio apžiÅ«ros aktas, iÅ¡ kurių matosi, kad kita to paties pastato dalis, kuriÄ sudaro ne gyvenamosios patalpos ir kurios ieÅ¡kovas nepagerino, yra visiÅ¡kai apleista ir griÅ«vanti, avarinės bÅ«klės. Be to, tiek ieÅ¡kovas, tiek abi liudytojos teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamosios patalpos sudarant nuomos sutartį buvo apleistos.

Pirmosios instancijos teismas nevertino į bylÄ pateiktos įrodymų visumos ir savo iÅ¡vadas, kad neva vien iÅ¡ Ataskaitos negalima nustatyti, kokia gyvenamųjų patalpų bÅ«klė buvo prieÅ¡ ieÅ¡kovui pradedant pagerinimus ir kad dėl jų patalpų bÅ«klė neabejotinai pasikeitė (pagerėjo), visiÅ¡kai nepagrįstai darė tik Ataskaitos, o ne į bylÄ pateiktos įrodymų visumos, pagrindu. 10.5. Sprendime tik deklaratyviai nurodoma, kad nuomos sutarties laikotarpiu atlikti darbai, susiję su vidaus vandentiekio ir nuotekų skirstomųjų tinklų įrangos keitimu, ar vidaus elektros įrenginių montavimu ir keitimu, ar bendrastatybiniai darbai apima ieÅ¡kovo, kaip nuomininko Nuomos sutarties 2.3 punktu prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ atlikti einamÄ jį remontÄ .

Pažymi, kad Nuomos sutarties 2.3.1. - 2.3.6. punktuose yra nurodyti labai konkretÅ«s einamojo remonto darbai, kuriuos ieÅ¡kovas turėjo atlikti savo sÄ skaita ir, kaip buvo nurodyta ieÅ¡kovo teismo posėdžio metu, Å¡ie darbai nėra įtraukti į AtaskaitÄ . 10.6. Nei Nuomos sutartyje nėra numatyta, kad nuomotojo sutikimas dėl daikto pagerinimų atlikimo turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu. Todėl toks sutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais. Tai, kad gyvenamosios patalpos yra pastate, kuris priklauso Užutrakio dvaro sodybos pastatų kompleksui, negali paneigti minėtos iÅ¡vados, nes, kaip minėta, teisės aktuose ir nuomos sutartyje nėra įtvirtinta nuomininko pareiga gauti raÅ¡ytinės formos nuomotojo sutikimÄ nei kultÅ«ros paveldui priklausančių pastatų atveju, nei kitais atvejais. 10.7.

Atsakovė visÄ laikÄ Å¾inojo apie ieÅ¡kovo daromus gyvenamųjų patalpų pagerinimus ir jiems neprieÅ¡taravo. Kaip nurodė ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, atliekant gyvenamųjų patalpų pagerinimo darbus buvo atliekami žemės kasimo darbai, buvo statomi pastoliai ir pan. Atsakovė taip pat nurodė, kad darbų atlikimas buvo fotografuojamas atsakovės darbuotojų. Dar daugiau, atsakovė prie gyvenamųjų patalpų vykdė statybos darbus pagal 2013 m. UAB „Senojo miesto architektai“ parengtÄ â€žUžutrakio dvaro sodybos teritorijos pritaikymo lankytojams, apsaugos sistemos ir lankytojų apskaitos sistemos įrengimo Užtrakio g.

Trakuose tvarkomieji statybos darbai“ techninį projektÄ , kuomet taip pat matė atliktus ir atliekamus darbus. Atsakovė savo iniciatyva atliko Gyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistravo pakeistÄ gyvenamųjų patalpų paskirtį, kadastro byloje nurodant visas ieÅ¡kovo sÄ skaita įrengtas inžinerines sistemas ir kitus pagerinimus.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o netenkinti ieÅ¡kovo R. D. apeliacinio skundo, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020-07-15 sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 11.1. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nenurodo teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Tokiu bÅ«du įvertinus apeliaciniame skunde nurodomus ieÅ¡kovo teiginius, darytina iÅ¡vada, kad jie yra formalÅ«s ir deklaratyvaus pobÅ«džio. Apeliaciniame skunde pateikiama ieÅ¡kovo pozicija dėl teismo sprendimo tik patvirtina jo nepasitenkinimÄ dėl tariamo patalpų ir paties pastato, kuris nebuvo jam iÅ¡nuomotas, teisinio kvalifikavimo. 11.2. IeÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomotos tik patalpos, esančios pastate, o ne visas pastatas. Å ioje byloje pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai ir pagrįstai nustatė, kad jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovė kokia nors forma davė ieÅ¡kovui leidimÄ atlikti patalpų ir/ar pastato pagerinimus, nėra.

Be to, pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pastatas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Dėl to Å¡alių ginčo byloje nėra. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.501 ir 6.605 straipsnių prasme bet koks tiek paties pastato, kuris nebuvo iÅ¡nuomotas ieÅ¡kovui, tiek jame esančių patalpų pagerinimas turėjo (turi) bÅ«ti suderintas ne tik su atsakove, bet ir atitinkamomis valstybės institucijomis (KultÅ«ros paveldo departamentu ir kt.). 11.3. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas byloje nepateikė jokių įrodymų, susijusių su patalpų ir/ar pastato pagerinimu ir kartu patvirtinančių, kad:

įstatymo (CK 6.501 str.) nustatyta tvarka gavo atsakovės leidimÄ (raÅ¡ytinį ar žodinį) patalpų ir/ar pastato pagerinimui; teisės aktų nustatyta tvarka ieÅ¡kovas parengė su ranga (statyba ir pan.) susijusius dokumentus (rangos, statybos techninis ir darbo projektai ir pan.), ir juos suderino su tiek atsakove, tiek su už kultÅ«ros paveldÄ atsakingomis valstybės institucijomis; galimai padarytų patalpų ir/ar pastato pagerinimų negalima atskirti be žalos iÅ¡sinuomotoms patalpoms (ir kartu pastatui); dėl patalpų ir/ar pastato pagerinimo patyrė atitinkamÄ , t. y. aiÅ¡kų ir tikslų, iÅ¡laidų dydį. 11.4.

Kompetentingos institucijos yra ne kartÄ užfiksavusios pastato savavaliÅ¡kas statybas, kurias neteisėtai atliko bÅ«tent ieÅ¡kovas. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o (Registro Nr. 10/316814) 10.2. ir 10.3. papunkčiuose esančios žymos, kurių ieÅ¡kovas neginčijo. 11.5. Pirmos instancijos teismas, sistemiÅ¡kai ir teleologiniu metodu įvertinęs paties ieÅ¡kovo pateiktÄ gyvenamajam namui atliktų pagerinimo darbų kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitÄ Nr. 190716 (toliau – Ataskaita), kuriÄ jo užsakymu atlikto T.

M., padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vien iÅ¡ Ataskaitos, kuria ieÅ¡kovas grindžia atliktus galimus patalpų pagerinimus, negalima aiÅ¡kiai ir tiksliai nustatyti, kokia patalpų bÅ«klė buvo prieÅ¡ jam pradedant pagerinimus, kokie tiksliai darbai buvo atlikti ir kad dėl jų patalpų bÅ«klė neabejotinai pasikeitė (pagerėjo), ir kad ieÅ¡kovas atitinkamai už tokį pagerinimÄ patyrė bÅ«tinųjų iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Byloje kilo ginčas dėl daikto, naudojamo pagal 1995 m. spalio 3 d. sudarytÄ Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas neįrodė, jog buvo gavęs atsakovės leidimÄ pagerinti nuomojamų gyvenamųjų patalpų bÅ«klę. Apeliantas nurodo, kad nei CK, nei nuomos sutartyje nėra numatyta, kad nuomotojo (panaudos davėjo) sutikimas dėl daikto pagerinimų atlikimo turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu. Todėl, apelianto manymu, toks sutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Trakai, nuo 1995 m. liepos 27 d. buvo perduotos valstybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimo pagrindu, o jas patikėjimo teise valdo atsakovė – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

16. Apeliantas ir atsakovė 1995 m. spalio 3 d. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį. Pagal Å¡ios sutarties 1 punktÄ nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo Å¡eimos nariams neterminuotai naudotis 156,84 kv. m bendro (naudingojo) ploto gyvenamÄ ja patalpa (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutarties 2.3 punktÄ ne rečiau kaip kartÄ per penkerius metus savo lėšomis daryti šį einamÄ jį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontÄ : tinkuoti, balinti, dažyti lubas ir sienas (2.3.1 p.), dažyti langų vidinius rėmus, palanges, duris, grindis, radiatorius, vamzdžius (2.3.2 p.), keisti langų ir durų įtaisus, įstiklinti langus (2.3.3 p.), pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliacijÄ ir jos įtaisus (2.3.4 p.), keisti sanitarinės technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, dujines, elektrines virykles, vandens Å¡ildymo kolonėles ir kt.), iÅ¡skyrus atvejus, kada jie sugenda arba tampa netinkamai pasibaigus normatyviniam naudojimo laikui, kai yra gauti iÅ¡ gamyklos su broku arba esti netinkamai įmontuoti (2.3.5 p.), kasmet iki Å¡ildymo sezono pradžios apÅ¡iltinti gyvenamųjų patalpų langus, balkonus ir iÅ¡orines duris (2.3.6 p.).

Sutartyje nėra numatyta, kokia forma nuomininkas turi gauti sutikimÄ iÅ¡ nuomotojo dėl daikto esminių pagerinimų atlikimo, t. y. pagerinimų nenumatytų nuomos sutarties 2.3 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis sudaryta dėl Lietuvos Respublikai priklausančių gyvenamųjų patalpų, nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į apelianto nurodomu laikotarpiu atliktų darbų (1995-2015) aktualų teisinį reglamentavimÄ dėl fiziniams asmenims iÅ¡nuomoto valstybinio turto.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio 1964 m. CK 316 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomotÄ turtÄ pagerina, tai jis turi teisę į padarytų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis nustato kÄ kita. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis nustato kÄ kita. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo pagal minėtÄ straipsnį, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas:

1) nuomininkas pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ ;

2) nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus;

3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį;

4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015 ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-969/2020).

18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai nuomos teisinių santykių objektas – savivaldybei (ieškovei) priklausančios patalpos, kurios valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama viešosios teisės normų nustatyta tvarka, nagrinėjant ieškinio reikalavimus dėl nuomininko atlikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, spręstina, kokiu nuomos teisinių santykių laikotarpiu ir kokia apimtimi kilusiam ginčui spręsti galėtų būti taikomos CK 6.501 straipsnio nuostatos, nes pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį CK normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai, o pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį šio straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei įstatymai nenustato ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020, 54 punktas).

19. Pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Butų kodekso 81 str. (galiojo nuo 1982 m. gruodžio 10 d. iki 1998 m. liepos 1 d.) buvo įtvirtinta, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ bei pagalbines patalpas, tiktai siekdami geriau įrengti butÄ ir tiktai sutinkant nuomininkui ir su juo gyvenantiems Å¡eimos nariams bei nuomotojui ir leidus vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Jeigu nuomininkas ir Å¡eimos nariai nesusitaria, taip pat nuomotojui atsisakius, ginčas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas teismine tvarka.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 1524 dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos (įsigaliojusio 2002-01-01) 3.8.2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo (tais atvejais, kai sprendimÄ dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima steigėjas, – be steigėjo arba jo įgalioto asmens) raÅ¡ytinio sutikimo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtÄ ). Kaip minėta, pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kÄ kita.

Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomų darbų atlikimo metu (1995-2015) galiojo specialūs teisės aktai, reglamentuojantys nuomininko ir nuomotojo teisinius santykius dėl nuomojamo valstybinio turto pagerinimo, kuriuose numatytas privalomas rašytinis nuomotojo sutikimas dėl gyvenamųjų patalpų esminių pagerinimo darbų atlikimo.

21. Å alys neginčija, kad nebuvo raÅ¡ytinio leidimo apeliantui atlikti pagerinimo darbus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog atliko patalpų pagerinimo darbus turėdamas atsakovės leidimÄ . Darytina iÅ¡vada, kad apeliantas, atlikdamas turto pagerinimo darbus veikė savo rizika ir apelianto patirtų turto pagerinimo iÅ¡laidų, jei tokios buvo, kompensuoti neprivalo.

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, suteikiančių teisę į iÅ¡laidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimÄ , – tokių pagerinimų atlikimas galimas turint nuomotojo leidimÄ , todėl apeliantas neturi teisės į turėtų bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ .

23. Be to, susipažinus su apelianto pateikta darbų sÄ mata, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad didžiausius kaÅ¡tus sudarę darbai atlikti laikotarpiu nuo 1991 iki 1995 metų, t. y. iki nuomos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas ir Å¡iuo pagrindu negali reikalauti iÅ¡ nuomotojo jo patirtų iÅ¡laidų dėl nuomojamo daikto kompensavimo. Apeliantas į sÄ matÄ Ä¯traukė sienų, lubų dažymo darbus, sanitarinės technikos įrenginius nors pagal nuomos sutartį jis buvo įsipareigojęs tÄ daryti, kas penkerius metus sutarties Å¡alims nenumatant, kad tokie darbai apeliantui bus kompensuojami.

Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantui iÅ¡nuomotos patalpos yra kultÅ«ros paveldo objektas. Tokių statybos darbų atlikimui reikalingas KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos leidimas (nuo 2005 m. gegužės 5 d. galiojo PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus iÅ¡davimo taisyklės“, nuo 2005 m. balandžio 24 d. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 1.01.01.2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas, siekdamas pagerinti patalpas, atlikti darbus, nenumatytus pagal nuomos sutartį kaip privalomus jam, kaip nuomininkui, turėjo juos suderinti su patalpų, o taip pat ir viso Užutrakio dvaro sodybos kompleksÄ patikėjimo teise valdančia atsakove, gauti jos leidimÄ ne vien dėl įstatyminės pareigos, bet ir kaip atidus ir rÅ«pestingas nuomininkas, suvokdamas, kokios reikÅ¡mės objekte patalpas nuomojasi.

Apeliantas nepateikė ne tik atsakovės rašytinio sutikimo dėl darbų atlikimo, bet taip pat nėra pateikęs duomenų, kad pastato pagerinimo darbus atliko teisėtai, turėdamas kompetetingų institucijų leidimus. Priešingai, byloje nustatyta, kad apeliantui už nuomojamose patalpose atliekamus statybos darbus buvo surašytas 2014-05-21 savavališkos statybos aktas, kas leidžia abejoti dėl pagerinimo darbų teisėtumo.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Tai reiÅ¡kia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ir apelianto nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 faktinės aplinkybės nėra tapačios. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl apeliantui išnuomoto valstybinio turto, o kasacinio teismo nagrinėtu atveju ginčas kilęs tarp privačių asmenų. Dėl to, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog šiuo atveju būtina vadovautis apelianto nurodomomis Kasacinio teismo nutartimis.

25. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ patyrė 1936 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovės patirtos ir praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos (užmokestis advokatui už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) virÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (maksimalus dydis atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo metu buvo 1795,30 Eur). Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, bei tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundÄ yra iÅ¡samus, tačiau didžioji dalis argumentų pateikiami pakartotinai kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kinį, atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos iki 1300 EUR sumos, kuri bÅ«tų tinkamas atlyginimas (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, juridinio asmens kodas 191835395, iÅ¡ ieÅ¡kovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Rita Kisielienė Visvaldas KazakiÅ«nas Dainius Rinkevičius