f81997a4-cb44-4601-8bfb-4ef6fbe5b5ee · Å iaulių apygardos administracinis teismas

2014 m. kovo 19 d.Å iauliai (S) Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K.,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2013 m. gruodžio 18 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo A.

K. skundas (b.l.2-8), kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 15000 Lt neturinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatorius nurodo, kad jis buvo laikomas nuo 2013 m. liepos 16 d. iki gruodžio 12 d. ŽiemÄ iÅ¡eina pasivaikščioti 2–3, o ne 10–11 žmonių. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kiek buvo Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nė karto nematė, kad purkÅ¡tų cheminėm medžiagom, o tik įkiÅ¡davo vamzdį ir purkÅ¡davo „tupyklas“ neaiÅ¡kiu skysčiu, panaÅ¡iu į vandenį, nebÅ«davo nei aitraus kvapo.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime raÅ¡oma, kad jis nerašė, kad jam atsiųstų daiktų, patalynės iÅ¡ namų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad paskambino jo sesuo ir klausė, ar galima A. K. atsiųsti drabužių. Seseriai pasakė, kad negalima. Sesuo parašė laiÅ¡kÄ , kad jam nieko negalima siųsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad iÅ¡siaiÅ¡kino su auklėtoju, jis sakė, kad gal įvyko nesusipratimas su budėtoju. Turi vienÄ Ä¯rodymÄ , buvo rašęs dėl kirpimo maÅ¡inėle. 2013 m. gruodžio 17 d. rašė skundÄ Kalėjimų departamentui, kuris nurodė iÅ¡siaiÅ¡kinti su Å iaulių tarymo izoliatoriumi.

Å iaulių tardymo izoliatorius pareiÅ¡kėjui pateikė raÅ¡tÄ , kad yra nusipirkę maÅ¡inėles gruodžio mėnesį su nuimamom galvutėm. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad gruodžio 23 d. prašė kirptis, pasakė, kad nieko nėra. Tada parašė Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, tuomet pareiÅ¡kėjÄ pradėjo kelti iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Vasario 25 d. kreipėsi į atsakingus asmenis, pareiÅ¡kėjui sakė, kad ieÅ¡ko. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nori nusikirpti plikai, nes galvoje yra pleiskanų.

Å ampÅ«nų nėra pirkti, o siuntinio iÅ¡ namų – gydomojo Å¡ampÅ«no atsiųsti neleidžia. Pradžioje buvo laikomas su rÅ«kančiais. Gruodžio mėn. dvi savaites buvo metęs rÅ«kyti. PareiÅ¡kėjÄ Ä¯kėlė pas rÅ«kančius. Pradėjo vėl rÅ«kyti, nes neseniai buvo metęs. PraÅ¡o priteisti savo nuožiÅ«ra. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o 15000 Lt. Tokios sumos nusprendė praÅ¡yti dėl pažeminimo. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, nes blogom sÄ lygom laikė.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad su skundu nesutinka.

Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2013-12-31 pažymos Nr. 69/06-5106 „Dėl A. K.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ etapuotas buvo 2013-07-16 ir įstaigoje laikytas periodiÅ¡kai iki 2013-12-16. PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas: kameroje Nr. 17 laikotarpiais nuo 2013-07-16 iki 2013-07-24 ir nuo 2013-09-13 iki 2013-09-13 su dar 6–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,6 kv. m iki 2,63 kv. m, kameroje Nr. 92 – laikotarpiais nuo 2013-07-24 iki 2013-08-13 ir nuo 2013-08-27 iki 2013-09-10 su dar 5–11 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,57 kv. m iki 3,15 kv. m, kameroje Nr. 51 – laikotarpiais nuo 2013-09-13 iki 2013-09-24 ir nuo 2013-10-01 iki 2013-12-16 su dar 4–10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,71 kv. m iki 3,77 kv. m.

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . PareiÅ¡kėjas per laikotarpį nuo 2013-07-06 iki 2013-12-16 iÅ¡ viso Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas 130 dienų. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ . PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu dėl sÄ lygų atitikimo higienos normų reikalavimams 2013-09-04 kameroje Nr. 92 buvo atliktas Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas (patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-09-05 patikrinimo akte Nr. EP-300).

Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad režiminio korpuso kameroje Nr. 92 yra veidrodis, lentynėlė tualeto reikmėms. Sanitarinio įrenginio vamzdis plastikinis, tualetas atitvertas užuolaidomis, patalpoje ant sienų, lubų apie lango angokraščius yra pelėsis, kameroje reikalingas remontas. Daugiau kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013-07-16 iki 2013-12-16, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų nebuvo atlikta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl ventiliacijos įrengimo, nepakankamo Å¡viesos patekimo į kameras ar blogo Å¡ildymo patalpose, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl atskiros oro Å¡alinimo sistemos nebuvimo sanitarinėje patalpoje ar dėl nepakankamo dienos Å¡viesos patekimo į kamerÄ , nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2013-12-31 pažymoje Nr.62/08-166 „Apie gyvenamųjų kamerų įrengimÄ â€œ yra nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimais. Minėtoje pažymoje nurodytas ir kamerose esantis inventorius, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nėra kur susidėti rūbų ar maisto produktų, nepagrįsti, nes kameros įrengtos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę. Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti valymo inventoriaus komplektas (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Å iaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grÄ Å¾inamas atsakingiems pareigÅ«nams.

Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iÅ¡ valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinkÄ be tabako dÅ«mų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.).

Iki Å¡ios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rÅ«kymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo. Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų. Ä®staigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu.

Nuo 2010 metų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76-2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet pirmÄ kartÄ Ä¯ įstaigÄ atvykę asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ . 2013-07-16 buvo gautas A.

K. praÅ¡ymas Nr. 72/04-4260, kad jis bÅ«tų paskirtas į kameras, kuriose yra laikomi rÅ«kantys asmenys, kadangi jis pats yra rÅ«kantis. Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Savo skunde pareiÅ¡kėjas skundžiasi abstrakčiai dėl tariamo rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų asmenų laikymo tose pačiose kamerose fakto. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo, jog bÅ«tų buvę pažeistos jo teisės nebÅ«ti verčiamam kvėpuoti tabako dÅ«mais, nes jis pats savo praÅ¡ymu pageidavo bÅ«ti patalpintas į rÅ«kančių kameras, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos, kad nerÅ«kantys asmenys laikomi kartu su rÅ«kančiais, neturi pagrindo.

Teisės aktuose įtvirtintas draudimas skirtas nerÅ«kančių asmenų teisių apsaugai. Ä®staiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiÅ¡kėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Ä®staiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamosiose patalpose.

Be to, atsakovas atkreipia teismo dėmesį į teismų praktikÄ , anot kurios, tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. su skundais, praÅ¡ymais ar siÅ«lymais jo kalinimo laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nesikreipė (Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2014-01-02 pažyma Nr. 62/08-166). Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerÅ«kančiųjų teisės, o ne rÅ«kančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerÅ«kančiųjų teisių į sveikÄ aplinkÄ užtikrinimas, o ne rÅ«kančiųjų interesai, pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir neįrodyti argumentai dėl rÅ«kančiųjų laikymo kartu su nerÅ«kančiais nelaikytini neturtinę žalÄ galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

Pareiškėjo teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. HN 27 p. numato, kad šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje valykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus reikalavimus, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo kamerose yra nepagrįstos ir neturi teisinio pagrindo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176. 21 p. numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Pareiškėjo pretenzijos dėl ant stogų įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių neturi jokio teisinio pagrindo. Šiaulių tardymo izoliatoriuje pasivaikščiojimų tvarka vykdoma vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų „Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių“ XVI skyriumi bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“.

Suimtieji/nutiestieji, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos, kiekvienÄ dienÄ turi galimybę ne ilgiau nei vienÄ valandÄ praleisti gryname ore ir vienu metu pasivaikščioti vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus asmens krata ir daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmuo esant žemai oro temperatÅ«rai verčiamas nusirengti. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kÅ«no apieÅ¡kojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d.

įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje iki 2014 m. sausio mėn. buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Lietuvos Respublikos HN 76:2010 26 punktas reglamentuoja, kad gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-28° C, Å¡altuoju periodu – 18-22° C.

ApžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu 2013-07-16–2013-12-16 patikrinimų nebuvo atlikta. Å ių patalpų Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimas buvo atliktas 2013-02-07, iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-02-08 patikrinimo akte Nr. EP-6. IÅ¡ patikrinimo akto matyti, kad ankstyvÄ Å¾iemos rytÄ oro temperatÅ«ra tebuvo kiek mažesnė, nei nustatyta higienos normoje, o bylos medžiaga (Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2013-12-31 pažyma Nr. 69/06-5106 „Dėl A.

K.“) rodo, kad temperatÅ«ros duomenų užfiksavimo dienÄ pareiÅ¡kėjas tikrintoje patalpoje apskritai nebuvo. Be to, mikroklimato parametrams yra bÅ«dingas momentiÅ¡kumas, todėl konkrečių rodiklių nustatymas patikrinimo metu nesudaro prielaidų teigti, jog tokie patys rodikliai vyravo pareiÅ¡kėjo buvimo patalpoje momentais. Atsakovas taip pat pažymi, kad administracinio pastato patalpos vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei duris, todėl iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra neparodo tikslios jutiminės temperatÅ«ros patalpoje. 18-22° C temperatÅ«ra laikoma optimalia protiniam darbui, todėl 2,4° žemesnė temperatÅ«ra operatyviai vykdomos visos asmens kratos metu (iÅ¡sirengęs iki apatinių rÅ«bų asmuo bÅ«na 1–2 minutes, t. y., kol nusirengia, rÅ«bai patikrinami rentgeno aparatu ir asmuo apsirengia) neturėtų bÅ«ti pripažįstama galinčia sukelti neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Pareiškėjo teiginiai dėl oro temperatūros apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Preziumuoti analogiškus temperatūros parametrus patalpoje buvus pareiškėjo atvykimo ir išvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių ir iš jo dienomis ir konkrečiai pareiškėjo buvimo patalpoje metu nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatinėti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.

Atsakovas pažymi, kad nuo 2013 m. gruodžio mėn. atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems visa asmens krata įstaigoje atliekama naujose pirmame aukšte (ne rūsyje) esančiose kratų atlikimo patalpose, tačiau Šiaulių visuomenės sveikatos centras šiose patalpose kol kas dar nėra atlikęs patikrinimų dėl higienos normų reikalavimų laikymosi. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad įstaigoje jam neleidžiama naudotis savo nuosava patalyne. Suėmimo vykdymo įstatymo (Kardomojo kalinimo įstatymo nauja redakcija 2008 m. liepos 1 d., įsigaliojo 2009 m. balandžio 1 d.) 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.

Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jei jie to pageidauja. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 p. numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Kadangi jokio prašymo naudotis savo patalyne ar raštiško atsisakymo naudotis Šiaulių tardymo izoliatoriaus išduota patalyne pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs, nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė neteisėtai ar ne pagal teisės aktus.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ A. K. AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 2324, pareiÅ¡kėjas nė karto nėra atsisakęs įstaigos iÅ¡duodamos patalynės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos, kad antklodės buvo be užvalkalų, neturi jokio teisinio pagrindo, nes, kaip ir minėta, teisės aktuose numatyta, kad vietoj užvalkalo antklodei gali bÅ«ti iÅ¡duodamos dvi paklodės, kas matyti ir iÅ¡ A. K. AprÅ«pinimo drabužiais, avalynei ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 2324. Jokių priekaiÅ¡tų ar skundų dėl iÅ¡duodamos patalynės pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs. Atsakovas dar kartÄ pažymi, kad pareiÅ¡kėjas visuomet turi galimybę naudotis savo patalyne, iÅ¡skyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę, kurie įstaigoje iÅ¡duodami privalomai.

Taip pat įstaigoje iÅ¡duodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalynės susidėvėjimo yra abstraktÅ«s ir neįrodyti, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56–60 punktais), gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2014-01-02 pažymos Nr. 76/10-2, režiminio korpuso patalpos valomos kasdien pagal poreikį ir vienÄ kartÄ per savaitę atliekamas pagrindinis valymas, kuris organizuojamas 2011-12-30 įsakymu Nr. 20/01-2720 patvirtintu „Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012-2013 patalpų valymo grafiku“.

Vadovaujantis direktoriaus 2011-12-30 patvirtintu grafiku Nr. 20/01-2719 „Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikas 2012-2013 m.“, atliekama kamerų dezinsekcija, dezinfekcija ir deratizacija. Šiaulių tardymo izoliatoriuje televizorių, radijo imtuvų, kompiuterių, kompiuterinių žaidimų aparatų ir kitų daiktų priėmimo ir naudojimosi tvarka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. IX-994 patvirtintu Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis. PareiÅ¡kėjas savo skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje neleidžiama naudotis iÅ¡ laisvės atneÅ¡tais televizoriais, kompiuteriais, radijo imtuvais ar kitais buitiniais prietaisais. Teigia, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 str. numato galimybę naudotis tik už asmenines lėšas įsigytais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais ir kitai daiktais. Atsakovas pabrėžia, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nurodyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Suėmimo vykdymo įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Atsakovas pažymi, kad nė viename teisės akte nėra uždrausta naudotis iÅ¡ laisvės atneÅ¡tais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais, kurie nėra įraÅ¡yti į Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo „Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems sÄ raÅ¡Ä â€œ, todėl pareiÅ¡kėjo neteisingai suprastas teisinis reglamentavimas neturi jokio teisinio pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui atsirasti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad daiktų patikrinimo tvarka vykdoma vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausimo ir laikymo tvarkos aprašu, kurio 12 punkte numatyta, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos – per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo.

Elektrinių prietaisų, tokių kaip virduliai, patikrinimas nėra reglamentuotas (nebent pareigÅ«nams jis sukeltų įtarimÄ dėl draudžiamo jame daikto buvimo), todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, kad pareigÅ«nai 5 dienas laiko ir tikrina virdulius, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Minėta tvarka siekiama užkardyti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiamų turėti daiktų ir reikmenų patekimÄ , vykdyti teisės pažeidimų ir nusikaltimų prevencijÄ , todėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai, vykdydami jiems teisės aktuose nurodytas funkcijas, tikrindami tiek iÅ¡ kitos laisvės atėmimo vietos atvykstančių asmenų turimus daiktus, tiek iÅ¡ laisvės jiems perduodamus daiktus, veikė teisėtai ir nesudarė blogesnių sÄ lygų iÅ¡imtinai pareiÅ¡kėjui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas – tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme). PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir sukrėtimais, emocine bei psichine depresija, reputacijos pablogėjimu, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

IÅ¡ A. K. Asmens sveikatos istorijos Nr. 864 iÅ¡rašų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nesiskundė depresine bÅ«sena, nemiga ar kitais emociniais sunkumais. Dažniausiai skundėsi bendrais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip ausies užgulimas ar galvos skausmas, tačiau sveikatos sutrikimai, kurie gali bÅ«ti bÅ«dingi ir bet kuriam laisvėje esančiam žmogui, neįrodo buvus priežastinio ryÅ¡io tarp jų atsiradimo ir pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011).

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v.

Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nustačius, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , bÅ«tų pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjo A.

K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė naujas faktines aplinkybes dėl galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiÅ¡kėjo plaukų nusikirpimu maÅ¡inėle, kuriomis savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo 2013 m. gruodžio 17 d. skunde negrindė, todėl, nustatydamas nagrinėjamo ginčo ribas, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su pareiÅ¡kėjo plaukų nusikirpimu maÅ¡inėle, nevertintini, byla nagrinėtina remiantis pareiÅ¡kėjo 2013 m. gruodžio 17 d. skundu.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Å iuo atveju vertintina ar atsakovė nepažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio.Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Å ių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. pažymos Nr.69/06-5106 (b.l.14) matyti, kad tam tikrais laikotarpiais (2013-07-16–2013-07-24, 2013-07-24–2013-08-13, 2013-08-27–2013-09-10, 2013-09-13–2013-09-13, 2013-09-13–2013-09-24), iš viso 56 dienas, pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 17, 92, 51, kuriose vienam asmeniui teko gyvenamojo ploto nuo 1,57 m2 iki 3,158 m2. Tai, teismo nuomone, yra akivaizdus aukščiau paminėtų teisės aktų pažeidimas.

Laikotarpiu nuo 2013-10-01–2013-12-16 77 dienas gyvenamojo ploto virÅ¡utinė riba kameroje Nr.51 buvo 3.72 m2 ir tai, teismo nuomone, vertintina kaip priartėjimas prie tos ribos, kai gali bÅ«ti konstatuotas teisės aktų pažeidimas. Dėl sÄ lygų laikino patalpinimo kamerose PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad po patikros kiekvienas nuvedamas į kamerÄ , vadinamÄ â€žkarantinu“, kurios patalpos Å¡altos ir drėgnos, pusrÅ«syje ir ten laikomas 4 ar 6 valandas ir daugiau, kol paskirsto į kameras.Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo leidėjas neįpareigoja tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kuriose trumpalaikio sulaikymo kamerose 2 val. laikomi asmenys, teismas neturi galimybių vertindamas turimus raÅ¡ytinius įrodymus nustatyti, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas.

Nesant Å¡ių duomenų nėra galimybės nagrinėti ir konkrečių laikymo sÄ lygų, tokių kaip santykinė drėgmė, oro temperatÅ«ros atitikties higienos normos reikalavimams. Dėl aprÅ«pinimo valymo inventoriumi PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad kamerÄ plaudavo tik su vandeniu, jokių kitų Å¡varinimosi priemonių niekas neiÅ¡duodavo, tekdavo plėšyti ir panaudoti savo drabužius.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 56 punktas reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Higienos normos 58 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti įvairiu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (ginčui aktuali nuo 2010 m. kovo 3 d. galiojanti redakcija) nurodoma, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti 1 komplektas valymo inventoriaus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139 patvirtintoje Baldų, virtuvės ir kito inventoriaus, bÅ«tino laisvės atėmimo vietų bendrabučiuose, specialiose patalpose, kamerose, komunalinės ir buitinės paskirties objektuose, naudojimo laiko normoje nurodoma, jog valymo inventoriaus komplektÄ sudaro Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras.Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr.62/08-166 (b.l.15) nurodoma, jog teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti valymo inventoriaus komplektas (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras).

Dėl neapkankamo biudžeto finansavimo Å iaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriaus komplektais. Tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus Å¡is inventorius grÄ Å¾inamas atsakingiems darbuotojams. Vis dėlto Å iaulių apygardos administraciniam teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo laikomasi aukščiau nurodytų nuostatų, įpareigojančių laisvės atėmimo vietoje laikomÄ pareiÅ¡kėjÄ aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi, duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvęs iÅ¡duotas valymo inventorius ar valymo priemonės, nepateikta.Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių ir raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , konstatuotina, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 p. neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas             PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, jog kamerose nėra įrengta ventiliacija, sanitarinis mazgas niekuo neatitvertas nuo gyvenamųjų patalpų, dienÄ ir naktį gyvenama prie dirbtinio apÅ¡vietimo, langai kiauri (žiemÄ tik po vienÄ langÄ ) ir blogai Å¡ildoma patalpa, vasarÄ stiklų, grindų iÅ¡ viso nėra, tik cementinės sienos su nusilupinėjusiais dažais.Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akte Nr. EP-300 (b.l.19-25), kuris suraÅ¡ytas atlikus patikrinimÄ vietoje 2013 m. rugsėjo 4 d., nurodoma, kad kameroje Nr.92 (Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d.) operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad režiminio korpuso apgyvendinimo kameroje Nr.92 veidrodis, lentynėlė tualeto reikmenims sudėti yra.

Sanitarinio įrenginio vamzdis plastikinis; tualetas atitvertas užuolaidomis. Patalpoje ant sienų, lubų apie lango angokraščius yra pelėsis, kameroje reikalingas remontas (HN 76:2010 X sk. 56 p., X sk. 62 p. pažeidimas). Apgyvendinimo kameroje Nr.92 nustatyta oro temperatÅ«ra 19,2 0C, neapibrėžtis 0,18 0C; santykinė oro drėgmė 55,2 0C, neapibrėžtis 0,96 %, dirbtinė apÅ¡vieta 127 lx, matavimų neapibrėžtis 21,3, lx (HN 76:2010 22 p. pažeidimas). Atkreiptinas dėmesys, jog higienos normos 56 punktas reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Teismas konstatavo, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 p. Darytina išvada, kad šiuo atveju teigti, kad higienos normos 58 p. numatyta pareiga laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, negali būti priskirtina tik pareiškėjui, neatsižvelgiant į Šiaulių tardymo izoliatoriaus padarytus pažeidimus (HN 76:2010 X sk. 56 p., 58 p.).

Dėl dezinfekcijos Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad kamerų patalpos niekada nedezinfekuojamos, pažymi, kad tik kasdien atliekama sanitarinio mazgo dezinfekcija neaiškios kilmės skysčiu, kuris neturi jokio kvapo, turbūt tik vandeniu.Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr.62/08-166 (b.l.15-16) pažymima, kad kamerų dezinfekcija atliekama kasdien, apie tai pažymima Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnale. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2014 m. sausio 2 d. pažymoje Nr.76/10-2 nurodoma, kad patalpos dezinfekuojamos, atliekama jų dezinsekcija ir deratizacija, ji organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2009 m. vasario 2 d.

V-55 „Dėl privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2011 m. balandžio 7 d. Nr. V-327 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 90:2011 „Dezinfekcija, dezinsekcijos ir deratizacijos bendrieji saugos reikalavimai“ patvirtinimo bei 2011 m. gruodžio 30 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr.20/01-2719 patvirtintu Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafiku 2012–2013 m.

Å iaulių apygardos administraciniam teismui pateikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. dezinfekcijos planas (b.l.44-48)Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Å iaulių tardymo izoliatorius nevykdo nurodytų planų, nenaudoja dezinfekcijai planuose nurodytų priemonių, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl dezinfekcijos atlikimo atmestini. Dėl rÅ«kančių ir nerÅ«kančių asmenų laikymo kartu kamerose PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad kameroje laikomi kartu rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys.Nuo 2010 m. balandžio 11 d.

įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Ä®vertinus turimÄ medžiagÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad yra rÅ«kantis, todėl sutinka bÅ«ti kalinamas kameroje, kurioje yra laikomi rÅ«kantys asmenys (b.l.81).PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad gruodžio mėnesį dvi savaites buvo metęs rÅ«kyti, jį įkėlė pas rÅ«kančius.

Pradėjo vėl rÅ«kyti, nes neseniai buvo metęs. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nurodydamas, jog yra nerÅ«kantis ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose drauge su rÅ«kančiais asmenimis nenustatyta.

Dėl visos kratos (iÅ¡rengiant) atlikimo PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad patikra vykdoma neÅ¡ildomoje pusrÅ«sio patalpoje žmogų iÅ¡rengiant iki apatinių, taip pat net per pačius didžiausius Å¡alčius. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad patikra atliekama „grįžtant iÅ¡ etapo“.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 144 p. nurodoma, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visÄ (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant).

JÄ atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. ApieÅ¡kodami suimtojo ar nuteistojo kÅ«nÄ ir maisto produktus, kratÄ atliekantys pareigÅ«nai privalo mÅ«vėti pirÅ¡tines. Instrukcijos 145.1 p. numatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos. Instrukcijos 146 punktas detaliai numato visÄ procedÅ«ros atlikimo tvarkÄ : visa asmens krata (iÅ¡skyrus kratÄ , atliekamÄ uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje.

PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Å ie daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siÅ«les, apykaklę, pamuÅ¡alÄ . Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siÅ«lės iÅ¡ardomos. Avalynė apžiÅ«rima iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus.

Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratÄ atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Suimtojo (nuteistojo) kÅ«nas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kÅ«nas apžiÅ«rimas). ApžiÅ«rimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Ä®taręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visa krata, gali turėti ginklÄ , kratÄ atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad bÅ«tų užtikrintas atliekančio kratÄ asmens saugumas.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus, susijusius su galimais pažeidimais, padarytais asmens patikros metu, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad visa krata (iÅ¡rengiant) pareiÅ¡kėjui buvo atlikta pažeidžiant aukščiau nurodytÄ tvarkÄ arba, jog nepagrįstai buvo atlikta bÅ«tent visa krata (iÅ¡rengiant), o ne dalinė krata (neiÅ¡rengiant).

Dėl naudojimosi televizoriumi, personaliniu kompiuteriu, radijo ir kitais buitiniais prietaisais PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, kad jokiais įstatymais ar teisės aktais nėra uždrausta naudotis televizoriumi, personaliniu kompiuteriu, radijo ir kitais buitiniais prietaisais, kurie nėra įtraukti į draudžiamų daiktų sÄ raÅ¡Ä , tačiau pagal LR bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnį, Å¡iais prietaisais „leidžiama naudotis tik tada, jei juos įsigysi iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos“. Pažymi, jog jei sÄ skaitoje asmuo neturi pinigų, tai ir neleidžiama perduoti nei sutuoktiniams, sugyventiniams ar artimiesiems giminaičiams.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog tai akivaizdi diskriminacija, Å¡is LR bausmių kodekso 96 str. akivaizdžiai prieÅ¡tarauja LR Konstitucijai dėl diskriminacijos (socialinės padėties), taip pat dėl teisės į nuosavybę, kuri įtvirtinta LR Konstitucijos 23 str. 1 d. LR bausmių kodekso 96 str. 1 d. numato, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

             LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų taisyklių 83 p. numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Įvertinus turimus rašytinius duomenis, negalima daryti išvados, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės naudotis televizoriumi, personaliniu kompiuteriu, radijo ir kitais buitiniais prietaisais, įgytais už savo lėšas arba perduotais sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių.

Dėl daiktų tikrinimo trukmės              PareiÅ¡kėjo skunde nurodoma, jog kitose kalinimo įstaigose daiktai, t. y. elektriniai prietaisai, patikrinami ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inami savininkui, o Å iaulių tardymo izoliatorius neleidžia ir neduoda bent kelias paras. Taip atimama galimybė panorėjus pačiam iÅ¡sivirti kavos ar arbatos.             Teismas pažymi, jog Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 12 p. numatyta, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos – per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų.             Šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamų elektrinių prietaisų patikrinimo trukmės atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimo vietos Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pasivaikščiojimo vieta įrengta ant stogo, tokio pat ploto kaip ir kameros ir jose vienu metu vaikšto nuo 6 ir daugiau žmonių, jog ten galima tik stovėti.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 p. numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 21 patvirtintų taisyklių 21 p. numatyta, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Įvertinus teisės aktuose numatytus pasivaikščiojimo vietų įrengimo reikalavimus, darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo vietos atmestini. Dėl patalynės Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad antklodės labai baisios, be jokių užvalkalų.

Taip pat pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Kardomojo kalinimo įstatymo 13 str. 15 d. nurodyta, kad asmuo gali naudotis savo nuosava patalyne, tačiau Å iaulių tardymo izoliatorius ja naudotis neleidžia (ji atimama) ir asmuo turi naudotis nehigieniÅ¡ka Å iaulių tardymo izoliatoriaus patalyne. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr.62/08-166 (b.l.15-16) nurodoma, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantys suimtieji ir nuteistieji kiekvienÄ mėnesį yra aprÅ«pinami asmens higienos priemonėmis ir patalyne vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr.1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis. Informuoja, kad visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodama patalynė yra: čiužinys, pagalvė, užvalkalas pagalvei, rankšluostis ir dvi paklodės vietoj užvalkalo antklodei.

IÅ¡ AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr.2324 matyti (b.l.82), kad ginčijamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamas čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodės, pagalvės užvalkalai, rankÅ¡luosčiai. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos, saugos reikalavimai“ 66 p. numatyta, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Ä®vertinus sÄ skaitoje numatytÄ iÅ¡duodamų daiktų sÄ raÅ¡Ä , darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatorius, neiÅ¡duodamas pareiÅ¡kėjui užvalkalų antklodei, pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 66 punktÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos, kad antklodės buvo be užvalkalų, neturi jokio teisinio pagrindo, nes, kaip ir minėta, teisės aktuose numatyta, kad vietoj užvalkalo antklodei gali bÅ«ti iÅ¡duodamos dvi paklodės, kas matyti ir iÅ¡ A. K. AprÅ«pinimo drabužiais, avalynei ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 2324. Jokių priekaiÅ¡tų ar skundų dėl iÅ¡duodamos patalynės pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs. Atsakovas dar kartÄ pažymi, kad pareiÅ¡kėjas visuomet turi galimybę naudotis savo patalyne, iÅ¡skyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę, kurie įstaigoje iÅ¡duodami privalomai.

Taip pat įstaigoje išduodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. Pareiškėjo teiginiai dėl patalynės susidėvėjimo yra abstraktūs ir neįrodyti, todėl negali būti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo.Atsakovo nurodyti argumentai vertintini kritiškai, išsakytuose motyvuose neatsižvelgiama į tai, kad šiuo atveju būtent Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 66 punktas nustato detalų sÄ raÅ¡Ä .PareiÅ¡kėjo argumentai dėl teisės naudotis savo nuosava patalyne atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas savo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas) 13 str. 1 d. 15 p., numatančiu teisę kalinamajam naudotis savo drabužiais, avalyne bei patalyne.

Pažymėtina, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d., įsigaliojus 2008 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijai X-1660 minėtoji norma neteko galios. Suėmimo vykdymo įstatymo (Kardomojo kalinimo įstatymo nauja redakcija priimta 2008 m. liepos 1 d., įsigaliojo 2009 m. balandžio 1 d.) 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jei jie to pageidauja. LR teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 p. numatyta, kad suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperraÅ¡omais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (iÅ¡skyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raÅ¡tu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Å iaulių apygardos administraciniam teismui nebuvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu atsisakė Å iaulių tardymo izoliatoriaus suteikiamos patalynės. Dėl sveikatos sutrikimų (depresijos) PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad patyrė emocinę, psichinę depresijÄ .Teismui pateiktos pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡uose nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl depresijos, jog jam bÅ«tų buvusi diagnozuota depresija.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo apgyvendinimo perpildytose kamerose ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 p., 56 p., 58 p., 66 p. pažeidimas kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra neabejotina, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kalinimo kamerose, dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 p., 56 p., 58 p., 66 p. pažeidimų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį – t. y. įvertindamas pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertindamas turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (133 dienos), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismas sprendžia, kad už apgyvendinimÄ perpildytose kalinimo kamerose priteistina 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti bei 300 Lt suma neturtinei žalai, atsiradusiai dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 p., 56 p., 58 p., 66 p. pažeidimų, atlyginti.

Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 15000 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 800 Lt neturtinei žalai atlyginti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                 Virginijus Stankevičius            Â