f81924ef-897e-47e2-8599-ad51afafdf30 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas P                                                                                                       Nr. 1S-250-350/2016                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                           2.5.17; 2.5.19; 2.5.20.                                                                                                                                (S)                                                                  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 28 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A.

Ž. skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, n u s t a t ė: Norvegijos Karalystės Agderio apygardos apeliacinio teismo 2015-12-02 nuosprendžiu A. Ž. pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso § 258, t.p. § 257, t.p. baudžiamojo kodekso § 60a (18 atvejų), baudžiamojo kodekso § 258 t.p. § 257, baudžiamojo kodekso § 258, t.p. § 257, t.p. baudžiamojo kodekso § 60 a, t.p. § 49 (2 atvejai), baudžiamojo kodekso § 321 ir nuteistas keturių (4) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytos 307 dienos praleistos kardomajame suėmime. 2016-05-30 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas, kuriame praÅ¡oma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2014-03-20 įstatymu ratifikuotu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas), spręsti Norvegijos Karalystės Agderio apygardos apeliacinio teismo 2015-12-02 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimÄ (b. l. 2).

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartimi nutarta:

1) pripažinti Norvegijos Karalystės Agderio apygardos apeliacinio teismo 2015-12-02 nuosprendį ir vykdyti Lietuvos Respublikoje;

2) suderinti nuteistajam A. Ž. Norvegijos Karalystės Agderio apygardos apeliacinio teismo 2015-12-02 nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 60a §, 257 §, t.p. 258 §, baudžiamojo kodekso 257 §, t.p. 258 §, baudžiamojo kodekso 60a, t.p. 49 § bei baudžiamojo kodekso 321 §, pažeidimus paskirtÄ 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę prilyginant jÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies, 2 dalies sankcijoms ir palikti 4 (keturių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ paskiriant atlikti pataisos namuose;

3) į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ Â kalinime iki 2016-04-04 iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - 428 (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonias) dienas ir laikÄ nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuteistojo perdavimo ir pradėjimo vykdyti bausmę Lietuvos Respublikoje dienos. Nuteistasis skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųsta Norvegijos karalystės pataisos tarnybos direktorato (toliau – Direktoratas) praÅ¡ymÄ ir atsisakyti pripažinti bei vykdyti Norvegijos Karalystės Agderio apygardos apeliacinio teismo 2015-12-02 nuosprendį Lietuvos Respublikoje.

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ , neinformavo jo apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , todėl tokiu bÅ«du buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Susitarimo 8 straipsnio, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvensijos 6 str., 1983 m. kovo 21 d. Europos Tarybos konvensijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo 5 straipsnio nuostatos, t.y. jo teisė žinoti apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , tinkamai pasirengti gynybai.

Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra neteisėta, nes jis pareiÅ¡kimu nesutiko su tuo, kad bÅ«tų perduotas atlikti likusiÄ bausmę Lietuvos Respublikoje ir mano, kad Å¡iuo atveju jo sutikimas buvo bÅ«tinas. Nurodo, kad medžiagoje nėra jokios kompetetingos institucijos iÅ¡vados dėl jo socialinės reabilitacijos, galimybių ir sÄ lygų atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje, nors pagal SusitarimÄ kompetetingos institucijos turi konsultuotis dėl geriausios jo socialinės reabilitacijos. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos kalėjimai neatitinka Tarptautinių žmogaus teisių, orumÄ užtikrinančių standartų.

Taip pat pagal Norvegijos Karalystės įstatymus jam yra galimybė sutrumpinti bausmės atlikimo laikÄ ir likusiÄ bausmės dalį atlikti lengvesnio įkalinimo įstaigoje, o tokios galimybės Lietuvoje nėra, kadangi teismas bausmę jam paskyrė atlikti pataisos namuose. A. Ž. skundas atmetamas.AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimÄ .

Apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikÅ¡mingos aplinkybės, kurias teismÄ Ä¯pareigoja įvertinti Susitarimas, o skunde iÅ¡dėstyti nuteistojo motyvai apylinkės teismo iÅ¡vadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.Pagal SusitarimÄ Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra iÅ¡duodančioji Å¡alis (1 straipsnio 1 dalies c punktas). Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant, kad jis bÅ«tų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji Å¡alis (1 straipsnio 1 dalies d punktas).

Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas Å¡io Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų bÅ«tinų priemonių bausmei vykdyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iÅ¡ 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų (7 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iÅ¡ aukÅ¡tesniajam teismui pateiktos skundo medžiagos, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindų, numatytų Susitarimo 8 straipsnyje, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies a punktas įtvirtina nuostatÄ , kad jeigu nuteistasis asmuo yra iÅ¡duodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu Å¡is asmuo davė sutikimÄ , kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali bÅ«ti perduodamas kitai Susitariančiajai Å aliai, kai kita Susitariančioji Å alis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena.

Nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali bÅ«ti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimÄ vadovaujantis iÅ¡duodančiosios valstybės teise (Susitarimo 6 straipsnio 1 dalis). Tačiau Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punktas nurodo, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Susitarimo 1 straipsnyje pateiktos apibrėžtys patvirtina, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, laikoma vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tokius aspektus, kaip Å¡eima, socialiniai ar profesiniai ryÅ¡iai (1 straipsnio 1 dalies e punktas).A.

Ž. atžvilgiu priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūra atliekama vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, kuris pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 4 straipsnio 3 dalį yra privalomas vykdančiajai valstybei. Susitarimo 6 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad visais atvejais, kai nuteistasis asmuo tebėra išduodančioje valstybėje, jam suteikiama galimybė išdėstyti savo nuomonę raštu ar žodžiu, o nuteistojo asmens nuomonė perduodama vykdančiai valstybei.

IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamente Direktorato praÅ¡ymas dėl Norvegijos Karalystės Agderio apygardos apeliacinio teismo 2015-12-02 nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo gautas 2016-05-10 (b.l. 3). Kartu su praÅ¡ymu pateiktas Susitarimo 4 straipsnyje nurodytas liudijimas bei nuteistojo asmeninis pareiÅ¡kimas (nuomonė) pagal Susitarimo 6 straipsnio 3 dalį (94 b.l.). PareiÅ¡kime A. Ž. patvirtino, kad yra susipažinęs su galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, susijusiomis su perkėlimu į LietuvÄ pagal SusitarimÄ ir nurodė, kad nesutinka, jog nuosprendis ir liudijimas bÅ«tų persiųstas į Lietuvos RespublikÄ tolimesniam bausmės atlikimui Lietuvos Respublikoje (94 b.l.).

Atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad procedÅ«ra apie nuteistojo informavimÄ ir nuomonės gavimÄ , remiantis Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punktu dėl nuosprendžio ir liudijimo perdavimo vykdančiai valstybei yra atlikta tinkamai. Nors nuteistasis A. Ž. skunde nurodo, kad apylinkės teismas, neinformuodamas apie praÅ¡ymo nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , pažeidė jo kaip nuteistojo teises žinoti apie bÅ«simo teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , tinkamai pasirengti gynybai, tačiau Å¡iuo atveju konstatuotina, kad apylinkės teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365, 362 straipsnių nuostatų dėl užsienio valstybių teismų nuosprendžių ir su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų iÅ¡sprendimo tvarkos nepažeidė.

Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistasis raÅ¡ytiniame pareiÅ¡kime patvirtino, kad yra susipažinęs su galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, susijusiomis su perkėlimu į LietuvÄ pagal SusitarimÄ , savo nuomonę dėl sutikimo/nesutikimo bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje iÅ¡dėstė aiÅ¡kiai nedviprasmiÅ¡kai (b.l. 94), ir Å¡iuo atveju, esant aiÅ¡kiai nuteistojo pozicijai nagrinėjamu klausimu, remiantis proceso ekonomiÅ¡ko, koncentruotumo principais, apylinkės teismas pagrįstai sprendimÄ priėmė neinformavus nuteistojo apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , be to, praÅ¡ymo nagrinėjimo metu nuteistojo interesus gynė įstatymo nustatyta tvarka paskirtas gynėjas.

Asižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje vietoje buvo pažeistosios nuteistojo teisės, todėl skundo teiginiai apie tariamus teisės pažeidimus atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.Nepritartina skundo argumentui, kad nuteistajam A. Ž. nesutikus su jo perkėlimu į Lietuvos RespublikÄ likusiai bausmės daliai atlikti, klausimas dėl jo perdavimo negalėjo bÅ«ti sprendžiamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kada toks asmens sutikimas nėra reikalingas.

Vienas iÅ¡ tokių atvejų yra tada, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje (6 straipsnio 2 dalies a punktas). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad A. Ž. bÅ«tų ne Lietuvos Respublikos, o kitos valstybės pilietis, nėra, taip pat nėra duomenų, kad jis Norvegijos Karalystėje ar kurioje kitoje užsienio valstybėje turėtų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kuriÄ bÅ«tų deklaravęs. PrieÅ¡ingai A. Ž. gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje, Panevėžyje, Molainių g. 96-39.

IÅ¡ liudijime pateiktos informacijos apie nuteistojo asmens Å¡eimÄ , socialinius ar profesinius ryÅ¡ius su vykdančiÄ jÄ valstybe matyti, kad jis nurodė, kad turi motinÄ ir brolį, kurie gyvena Lietuvos Respublikoje (20 b.l.). IÅ¡ paminėtų aplinkybių matyti, kad iÅ¡duodančiosios valstybės – Norvegijos Karalystės institucijoms jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pilietybės ir gyvenamosios vietos vykdančiojoje valstybėje nekilo, todėl dėl nuteistojo perdavimo į vykdančiÄ jÄ valstybę buvo kreiptasi net ir nesutinkant nuteistajam, kadangi toks sutikimas, kaip jau minėta, tokiu atveju nėra bÅ«tinas.

Kaip minėta, skunde A. Ž. akcentuoja asmens perdavimo siekio – palankesnių sÄ lygų asmens socialinei reabilitacijai sudarymÄ , kuris, jo nuomone, bÅ«tų užtikrintas ne pilietybės valstybėje, o Norvegijos Karalystėje Tačiau A. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje turintis gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ deklaravęs bÅ«tent Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje gyvena ir jo artimieji – motina, brolis. Tai yra pagrindiniai kriterijai, preziumuojantys efektyvesnę asmens socialinę reabilitacijÄ ir integracijÄ Ä¯ visuomenę.

Tokiu bÅ«du skundo argumentas dėl to, kad bylos medžiagoje nėra jokių kompetetingų insitucijų iÅ¡vadų dėl palankesnių socialinės reabilitacijos sÄ lygų, nėra konsultacijų tarp iÅ¡duodančiosios ir vykdančiosios institucijų, nagrinajamu atveju neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes aukščiau minėtų duomenų visiÅ¡ai pakanka padaryti iÅ¡vadai, kad socialinės reabilitacijos tikslas bus efektyviau pasiektas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę atliekant Lietuvos Respublikoje.

Duomenų apie socialinių, Å¡eimos, ekonominių ar kitokių svarbių nuteistojo realiais duomenimis pagrįstų ryÅ¡ių, kurie galimai paspartintų jo pataisymÄ ir reintegracijÄ Ä¯ visuomenę bei sietų jį su Norvegijos Karalyste, byloje nėra pateikta. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundo argumentai dėl Norvegijos Karalystėje taikomų kalinimo sÄ lygų, kurios, apelianto nuomone, yra geresnės, o atliekant bausmę Lietuvoje, tapačos sÄ lygos nebus užtikrintos.

Pažymėtina, kad vien tai, kad nuteistasis nesutinka bÅ«ti perkeliamas į Lietuvos RespublikÄ likusios bausmės atlikimui, siekdamas kuo komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo bei tai, kad, kaip nurodo, pagal Norvegijos Karalystės įstatymus nuteistajam yra galimybė sutrumpinti bausmės atlikimo laikÄ ir likusiÄ bausmės dalį atlikti lengvesnio įkalinimo įstaigoje, nelaikytina pakankamu pagrindu skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui. Be Å¡io akcentuotina ir tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nustatė nuteistajam A.

Ž. bausmę atlikti pataisos namuose, o remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose, yra skirstomi į atitinkamo režimo grupes (lengvoji, paprastoji ir drausminė), tokiu bÅ«du yra sudaryta galimybė nuteistiesiems bausmę atlikti lengvesnėmis kalinimo sÄ lygomis. Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai nesutikti A. Ž. skundo teiginiais dėl neefektyvaus socialinės reabilitacijos tikslų įgyvendinimo, pripažįstant, kad A. Ž. taikytinos įkalinimo sÄ lygos vykdančioje valstybėje nagrinėjamu atveju nelaikytinos prastesnėmis, nei iÅ¡duodančioje valstybėje ir nesudarančiomis pagrindo keisti priimtÄ sprendimÄ .Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumÄ konstatuojama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-07 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tai yra tiek įstatymo, tiek baudžiamųjų ir procesinių įstatymų nuostatos dėl nuosprendžio pripažinimo, bausmės dydžio nustatymo bei pataisos įstaigos parinkimo buvo taikytos tinkamai, todėl jÄ naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo A.

Ž. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                         Algirdas Gaputis PagrindinisPaieÅ¡kaForumasTeismaiTeisėjaiAdvokatÅ«rosAdvokatai