f81614a7-6aaa-406c-b650-e95efe6d5e05 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-1020/2020 Proceso Nr. 1-02-2-00683-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.3; 2.3.2.1.3.2; 2.14.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos (toliau – prokuroras) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. G. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu, prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. 2020 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje L. G. kaltinamas BK 209 straipsnyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

2. Pagal byloje pateiktÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. gruodžio 16 d. kaltinamÄ jį aktÄ L. G. kaltinamas tuo, kad: 2.1. „Jis, bÅ«damas UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2008-2012 metais, privalėdamas veikti bendrovės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, bÅ«damas atsakingas už UAB „G“ veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , žinodamas apie UAB „G“ įsiskolinimus kreditoriams, sÄ moningai blogai valdė bendrovę bei jos turtÄ , t. y. turėdamas nepanaudotų avansų likutį, jo neįnešė į UAB „G“ kasÄ , tokiu bÅ«du sumažino UAB G“ apyvartines lėšas dėl ko žymiai pablogino UAB „G“ finansinę ir turtinę padėtį ir nesuteikė galimybės įmonei iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai atsiskaityti su kreditoriais, kas lėmė UAB „G“ nemokumo atsiradimÄ ir 2014 m. gruodžio 22 d. bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , ir dėl to padarė didelės – 45 020,99 Eur turtinės žalos kreditoriams.

Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje.“ 2.2. „Jis, bÅ«damas UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2008-2012 metais direktoriumi ir akcininku, turėdamas savo žinioje UAB „G“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekdamas sutrukdyti nustatyti juridinio asmens – UAB „G“ veiklÄ , turtÄ , nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktÅ«rÄ , laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-30 įraÅ¡ant Å«kines operacijas, kurių bendra suma 13210.30 Lt (3825.97 Eur), į 2012 m. „Didžiosios knygos“ ir „Kasos knygos nuo 2012-01-01 iki 2012-10-01 už 2012-08-30“ nepagrindžiant apskaitos dokumentais: 2012-01 mėn. buhalterinė sÄ skaita „6113 Draudimo sÄ naudos“-91.00 Lt, t. y. panaudojant atskaitingo asmens gautas lėšas ir įraÅ¡ant jas avanso likutis 2012-01-31-357730.28 Eur (103605.85 Eur) 2012-02 mėn. buh. sÄ sk.

„6113 Draudimo sÄ naudos-75.00 Lt, panaudojant atskaitingo asmens gautas lėšas, kurių bendra suma 3775.00 Lt ir įraÅ¡ant jas į nepanaudotÄ avanso likutį 2012-06-30-357355.28 Lt (103497.24 Eur, 2012-07 mėn. buhalterines sÄ skaitas: „2431 gautinas PVM“-6028.00 Lt, „61111 Automobilio remonto sÄ naudos“-287.04 Lt, „6113 Draudimo sÄ naudos“-75.00 Lt, t. y. panaudojant atskaitingo asmens gautas lėšas ir įraÅ¡ant nepanaudoto avanso likutį 2012-07-31 -356932.96 Lt (103374.93 Eur), 2012-08 mėn. sÄ skaitas:

„2014 pirktos prekės, skirtos perparduoti“ -30.56 Lt, „2431 gautinas PVM“-23.77 Lt, „272 Kasa“- 10 110.00 Lt „6006 Įrankių nuoma“-82.65 Lt, „6113 Draudimo sÄ naudos“-75.00 Lt, „272 Kasa“-2000.00 Lt, t. y. UAB „G“ iÅ¡mokėjo grynuosius pinigus iÅ¡ kasos atskaitingam asmeniui ir nepanaudoto avanso likutį įraÅ¡ant 2012-08-31 data- 348 610.98 Lt (100964.72 Eur), o t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tokiu bÅ«du iÅ¡kreipiant tikrÄ jÄ Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, bei duomenis apie turtÄ , neiÅ¡saugant apskaitos dokumentų, pagrindžiančių įraÅ¡ytas Å«kines operacijas, kurių bendra suma 13210.30 Lt (3825.97 Eur), į 2012 m.

„Didžiosios knygos“ ir „kasos knygos nuo 2012-01-01 iki 2012-10-01 už 2012-08-30“ apskaitos registrus, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių atskaitų patvirtinimo saugoti Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-08-30.

Å iais savo veiksmais L. G. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.“ 2.3. „Jis, bÅ«damas UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2008-2012 metais direktoriumi ir akcininku, bÅ«damas atsakingu asmeniu už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ , užimamų pareigų pagrindu, atsakingu už jam patikėtÄ UAB „G“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitymui įmonės reikmėms, turėdamas paraÅ¡o teisę, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-30 kaip atskaitingas asmuo gavęs iÅ¡ UAB „G“ kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius 100964,72 Eur avanso bendrovės veiklos iÅ¡laidoms, bei nepateikęs Å¡ių piniginių lėšų panaudojimÄ pagrindžiančių buhalterinių dokumentų, pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB „G“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus 100964,72 Eur, kuriuos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti.

Å iais savo veiksmais L. G. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 183 str. 2 d.“ (byloje pateiktų kaltinimų tekstas netaisytas).

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta raÅ¡ytinio proceso tvarka, perdavė bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, o 2020 m. vasario 10 d. teisiamajame posėdyje, teismui iÅ¡kėlus klausimÄ dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų ir prokurorui atsisakius keisti ar tikslinti kaltinimÄ , 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nuspręsta perduoti bylÄ prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylÄ teisme. 3.1.

Nutartyje nurodyta, kad kaltinimas pagal BK 209 straipsnį pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nes kaltinime nesuformuluoti inkriminuojamo nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai. Taip pat jame nėra nurodytos konkrečios Å«kinės operacijos, kurių vykdymas ar nevykdymas sukėlė BK 209 straipsnyje numatytus padarinius – įmonės nemokumÄ ir žalÄ kreditoriams. Žalos padarymo priežastis kaltinamajame akte nurodyta abstrakčiai – žala padaryta L. G. negrÄ Å¾inant 45 020,99 Eur nepanaudoto avanso likučio.

Tačiau iÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 1 d. specialisto iÅ¡vados matyti, kad L. G. nepanaudoto avanso likutis sudarė daug didesnę sumÄ , nei nurodyta kaltinime, – 100 964,72 Eur. Kaltinime nurodyta 45 020,99 Eur suma specialisto iÅ¡vadoje niekur nefigÅ«ruoja, taip pat nėra tokios sumos apskaičiavimo. Todėl, teismo įsitikinimu, neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur Å¡i suma atsirado ir kokius konkrečiai L. G. iÅ¡mokėto avanso negrÄ Å¾inimo atvejus kaltinimas laikė sukėlusiais įmonės nemokumÄ ir žalÄ kreditoriams.

Be to, teismas konstatavo, kad BK 209 straipsnio norma yra blanketinio pobūdžio, todėl kaltinime turėjo būti nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kurios buvo pažeistos kaltinamojo, tačiau to nepadaryta. Dėl šių priežasčių nei teismas, nei kaltinamasis neturi galimybės nustatyti, kuo konkrečiai L. G. yra kaltinamas. 3.2. Kaltinimo dalis dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo nesuprantama, o inkriminuojamų aplinkybių aprašymo formuluotės nepaaiškinamos – iš jų aprašymo neįmanoma suprasti, kur baigiasi viena mintis ir prasideda kita.

Be to, pagal pateiktÄ kaltinimÄ L. G. lyg ir kaltinamas į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukęs dokumentais nepagrįstas Å«kines operacijas, kurių vertė 13 210,30 Lt. Visgi sudėjus kaltinime nurodytas Å«kines operacijas gaunama didesnė suma – 16 610 Lt. 3.3. L. G. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį prieÅ¡tarauja kaltinimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pagal kaltinimÄ padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , L. G. per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m rugpjūčio 30 d. gavo tik 579,20 Eur avanso.

Visgi jam taip pat inkriminuota, kad per tÄ patį laikotarpį jis gavo 100 964 Eur dydžio avansÄ ir jį pasisavino. Todėl neaiÅ¡ku, kokia, prokuroro nuomone, yra tikroji kaltinime nurodytu laiku gauto, dokumentais nepagrįsto ir pasisavinto avanso suma. Å is klausimas svarbus sprendžiant ir dėl bylos teismingumo. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 4. Prokuroras skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui. 4.1. Prokuroras nurodo, kad, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, baudžiamoji byla dėl netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto prokurorui gali bÅ«ti perduota tik tada, kai kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų ir trÅ«kumai yra tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylÄ . 4.2.

Prokuroro teigimu, byloje pateiktas kaltinimas pagal BK 209 straipsnį suformuluotas tinkamai. L. G. sÄ moningai blogas įmonės valdymas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, turėdamas nepanaudoto avanso likutį, jo neįmokėjo į įmonės kasÄ ir taip pablogino įmonės finansinę padėtį bei sukėlė BK 209 straipsnyje numatytus padarinius. Teismas nepagrįstai interpretuoja kaltinimÄ , teigdamas, kad didelė turtinė žala buvo padaryta negrÄ Å¾inant 45 020,99 Eur nepanaudoto avanso likučio.

Anot prokuroro, didelė 45 020,99 Eur žala kreditoriams buvo apskaičiuota remiantis UAB „G“ bankroto byloje pateiktu kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡u bei byloje pateiktu bankroto administratoriaus civiliniu ieÅ¡kiniu, kadangi tik bankroto bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kokio dydžio UAB „G“ kreditorių reikalavimai po bankroto bylos iÅ¡kėlimo liko nepadengti. Prokuroro teigimu, prieÅ¡ priimdamas skundžiamÄ nutartį, teismas nepagrįstai neapklausė bankroto administratoriaus apie UAB „G“ turtÄ ir jo realizavimo galimybes. 4.3.

Nesutikdamas su teismo iÅ¡vada, kad kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį formuluotės nesuprantamos ir nelogiÅ¡kos, prokuroras pažymi, kad kvalifikuojant veikÄ pagal Å¡iÄ normÄ svarbiausias kaltinimÄ grindžiantis dokumentas yra specialisto iÅ¡vada. Tyrimo pareigÅ«nui ir prokurorui, įvertinant specialisto iÅ¡vadoje nustatytus pažeidimus, paliekama minimali diskrecijos teisė spręsti, ar nustatyti pažeidimai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Anot prokuroro, teisminio nagrinėjimo metu teismas negalėjo bÅ«ti pasyvus, o manydamas, kad kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neaiÅ¡kus, galėjo apklausti iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusį specialistÄ . 4.4.

Prokuroras nesutinka ir su iÅ¡vada, kad kaltinimas L. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį prieÅ¡tarauja Å¡iam asmeniui pareikÅ¡tam kaltinimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį yra nurodyti UAB „G“ buhalterinės apskaitos pažeidimai, o kaltinime pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nurodyta, kiek pinigų buvo iÅ¡mokėta L. G., kokios piniginės sumos jis negrÄ Å¾ino į įmonės kasÄ ir nepateikė Å¡ių lėšų panaudojimÄ pagrindžiančių dokumentų.

Prokuroras pažymi, kad Å¡ie kaltinimai suraÅ¡yti pagal specialisto, kuris prireikus gali bÅ«ti apklaustas teisme, iÅ¡vadÄ . 4.5. Skunde pažymima, kad byloje pateiktas kaltinimas proceso dalyviams buvo aiÅ¡kus ir abejonių sukėlė tik teismui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog „byla perduodama prokurorui, kad bÅ«tų suraÅ¡ytas naujas kaltinamasis aktas, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir taip padės teismui nustatyti tiesÄ byloje“ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2017).

Vadovaudamasis Å¡ia taisykle bei teigdamas, kad Å¡ioje byloje suraÅ¡yto kaltinamojo akto turinys atitinka BK 219 straipsnyje nurodytas struktÅ«rines dalis, prokuroras nurodo, kad kaltinamasis aktas negalėtų bÅ«ti papildytas naujais duomenimis. Todėl nėra aplinkybių, kurios trukdytų teismui nagrinėti bylÄ ir priimti neÅ¡aliÅ¡kÄ , objektyvų procesinį sprendimÄ . 4.6. Skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas, perduodamas bylÄ prokurorui, pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nenustatė jokio termino nutartyje aptartiems pažeidimams paÅ¡alinti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai Prokuroro skundas tenkintinas iš dalies.

5. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga ir prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas perduoti bylÄ prokurorui teisingas, nes teismo nutartyje nurodyti baudžiamojo proceso teisės pažeidimai suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ yra esminiai ir trukdantys nagrinėti bylÄ . Visgi priimdamas tokį sprendimÄ teismas turėjo nustatyti terminÄ , per kurį prokuroras privalo paÅ¡alinti padarytus pažeidimus, todėl Å¡i teismo sprendimo dalis keistina.

6. Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinÄ , kurioje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje iÅ¡reikÅ¡ta kaltinimo pareiÅ¡kimo reikÅ¡mė ir svarba: kaltinimo pareiÅ¡kimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamÄ veikÄ ; asmeniui pareiÅ¡kus kaltinimus, yra iÅ¡reiÅ¡kiama prokurorų, kaip valstybės pareigÅ«nų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymÄ (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas).

7. Tokios konstitucinės jurisprudencijos, taip pat prokuroro skundo argumentų kontekste aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog Lietuvoje galiojęs teisinis reguliavimas dėl bylos perdavimo prokurorui buvo keičiamas iÅ¡ pagrindų ir paskutinėmis pataisomis Å¡ioje srityje teismo teisės buvo iÅ¡plėstos. Pagal ankstesnį reguliavimÄ perduoti bylÄ prokurorui buvo galima esant trijų sÄ lygų visumai: 1) kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 reikalavimų; 2) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme bylos nagrinėjimo metu; 3) kaltinamojo akto trÅ«kumai turi trukdyti nagrinėti bylÄ . Toks įstatymo aiÅ¡kinimas ir teismų praktika buvo suformuoti galiojant ankstesnei BPK 234 ir 254 straipsnių redakcijai, tačiau bÅ«tent tokia teismų praktika ir toks įstatymo aiÅ¡kinimas menkino kaltinamajam aktui ir ikiteisminio tyrimo kokybei keliamus reikalavimus, todėl vėliau BPK 234 ir 254 straipsnių nuostatos buvo keičiamos.

8. Pirmiausia dar 2007 m. liepos 21 d. įsigaliojo įstatymo leidėjo priimto įstatymo pataisos, kuriomis, be kita ko, iÅ¡ BPK 234 straipsnio 2 dalies ir atitinkamai 254 straipsnio 3 dalies paÅ¡alinti žodžiai ir sÄ lyga, jog kaltinamojo akto trÅ«kumai turi bÅ«ti tokie, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme. Tokius įstatymo pokyčius aiÅ¡kiai parodo lyginamoji 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1236 priimtų pakeitimų redakcija (čia ir toliau tekste iÅ¡brauktas tekstas žymi anksčiau galiojusias, o paryÅ¡kintas – naujas nuostatas): 8.1.

„Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas šio pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis tai trukdo nagrinėti bylÄ â€œ (BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimas, įsigaliojęs 2007 m. liepos 21 d.). 8.2. „Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme ir jis tai trukdo nagrinėti bylÄ , byla perduodama prokurorui“ (BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimas, įsigaliojęs 2007 m. liepos 21 d.).

9. Vėliau, 2011 m. gruodžio 22 d., Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 426 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 308-1 straipsniu įstatymÄ Nr. XI-1852, kuriuo dar kartÄ keitė BPK 234 straipsnio 2 dalį ir BPK 254 straipsnio 3 dalį bei dar labiau iÅ¡plėtė teismų galimybes perduoti bylÄ prokurorui. Ä®statymų leidėjas numatė, kad tokį sprendimÄ teismas gali priimti ne tik dėl ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yto iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, bet ir dėl kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .

Lyginamoji minėtų nuostatų redakcija yra tokia: 9.1. „Byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ â€œ (BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimas, įsigaliojęs 2011 m. gruodžio 31 d.). 9.2. „Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , byla perduodama prokurorui“ (BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų pakeitimas, įsigaliojęs 2011 m. gruodžio 31 d.).

10. Pažymėtina, kad minėtose BPK 234 straipsnio 2 dalies ir 254 straipsnio 3 dalies nuostatose minima esminių baudžiamojo proceso pažeidimų sÄ voka nėra tapati BPK 369 straipsnyje apibrėžtai esminių BPK pažeidimų sÄ vokai. BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų, kaip kasacijos pagrindų, samprata siejama tik su tais baudžiamojo proceso teisės pažeidimais, kurie lėmė ar galėjo lemti neteisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, t. y. neteisingo teismo nuosprendžio priėmimÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-942/2015, Nr. 2K-553-942/2015).

Akivaizdu, kad bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, taip pat bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijose teisme, dar nėra priimtas teismo nuosprendis ir byla nėra iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, todėl minėtuose straipsniuose įtvirtinta pažeidimų samprata jokiu bÅ«du negali bÅ«ti tapatinama su esminiu baudžiamojo proceso teisės pažeidimu kaip kasacinio skundo pagrindu. Esminio procesinio pažeidimo samprata Å¡iuo atveju turi bÅ«ti siejama su bylos parengimo nagrinėti teisme ir teisminio nagrinėjimo metu vertinamais ikiteisminio tyrimo pažeidimais, taigi apima tuos ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytus baudžiamojo proceso teisės pažeidimus, kurie pagal savo pobÅ«dį nėra formalÅ«s ir gali bÅ«ti vertinami kaip kliÅ«tis ne tik iÅ¡samiam, objektyviam ir neÅ¡aliÅ¡kam, bet ir greitam bei netrukdomam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme.

11. Teismas pažymi, kad tokia baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, kaip bylos perdavimo prokurorui pagrindų, samprata iÅ¡plaukia ir iÅ¡ įstatymų leidėjo ketinimų. Jie, be kita ko, tiesiogiai įvardyti ir jau aptartus BPK 234 straipsnio 2 dalies ir 254 straipsnio 3 dalies pakeitimus numačiusio Baudžiamojo proceso kodekso 100, 109, 219, 220, 227, 234, 254, 256, 302, 308(1), 426 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te. Jame nurodoma, kad, be kitų tikslų, siÅ«lomu pakeitimu bÅ«tų „įvesta labai efektyvi galimybė pakelti ikiteisminio tyrimo kokybę, teismai bÅ«tų atlaisvinti nuo papildomo darbo taisyti ikiteisminio tyrimo klaidas ar neretai patys pildyti ikiteisminį tyrimÄ taip atlikdami darbÄ , kuris gali bÅ«ti traktuojamas kaip teismo iÅ¡ankstinio suinteresuotumo iÅ¡raiÅ¡ka“.

12. IÅ¡ tokio teisinio reguliavimo pokyčių ir jį lėmusių priežasčių akivaizdu, jog įstatymų leidėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog teismas, gavęs bylÄ su kaltinamuoju aktu ir nustatęs kaltinamojo akto trÅ«kumus ir kitus baudžiamojo įstatymo pažeidimus, turi įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai ir reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas trukdo sklandžiai, operatyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , o jei taip, turi teisę perduoti bylÄ prokurorui net ir tuo atveju, kai Å¡iuos pažeidimus teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės galima iÅ¡taisyti, bet tai apsunkintų bylos nagrinėjimÄ , pailgintų teismo procesÄ ir pan. Taigi tokie teisinio reguliavimo pokyčiai leidžia nukrypti nuo kartais vis dar pasitaikančios ir prokuroro skunde minimos teismų praktikos, kurioje pripažįstama, kad perduoti bylÄ prokurorui galima tik esant Å¡io sprendimo 7 pastraipoje jau minėtų trijų sÄ lygų visumai.

13. Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ bylos perdavimas prokurorui galimas esant Å¡ių dviejų sÄ lygų visumai:

1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų;

2) kaltinamojo akto trÅ«kumai arba kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai trukdo nagrinėti bylÄ . PanaÅ¡ios pozicijos laikomasi ir kitose bylose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-77-318/2018; 2019 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 1S-142-318/2019).

14. Pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ kaltinamajame akte, be kita ko, turi bÅ«ti tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad „kaltinamasis aktas turi bÅ«ti suraÅ¡omas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi bÅ«ti esminių trÅ«kumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliÅ«tį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, bÅ«tent todėl privalo atitikti byloje faktiÅ¡kai nustatytas aplinkybes“ (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

15. Be to, teismo įsitikinimu, kuris pabrėžtas ir kitose nagrinėtose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-215-1020/2017 ir kt.) kaltinamasis aktas, kaip ikiteisminį tyrimÄ užbaigiantis ir svarbiausias Å¡ios stadijos procesinis dokumentas bei kaip valstybės vardu reiÅ¡kiama oficiali pozicija (bÅ«tent taip apibrėžiamas valstybinis kaltinimas ir kaltinamasis aktas Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarime), ne tik turi atitikti tiesiogiai BPK 219 straipsnyje nurodytus kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus, bet ir konkrečioje byloje, siekiant objektyviai, iÅ¡samiai ir greitai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį ir joje kylančius ginčo aspektus, turėtų bÅ«ti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimÄ pagrindžiančiais argumentais tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡ki.

To nesant, bylos nagrinėjimas rungtyniÅ¡kame procese, kuris įtvirtintas BPK 7 straipsnyje, negali bÅ«ti sklandus, be to, tai gali lemti bylos nagrinėjimo trukdymÄ .

16. Tokia teismo iÅ¡vada grindžiama ir Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje, be kita ko, pabrėžiama, jog „ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti toks, kad jo trÅ«kumai kliudytų teismui teisingai iÅ¡spręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ klausimÄ . Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neiÅ¡samiai ar turi kitų trÅ«kumų, ikiteisminį tyrimÄ (ar atskirus jo veiksmus) bÅ«tų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimÄ priimami sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiÅ¡kumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia, teisės į teisingÄ teisinį procesÄ , taip pat teisės į teisminę gynybÄ , garantija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). 17.

Tinkamas kaltinamojo akto suraÅ¡ymas yra reikÅ¡mingas ir teisės į gynybÄ užtikrinimo aspektu. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kitų principų, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba bÅ«tų skubiai ir nuodugniai praneÅ¡ta apie jam pareikÅ¡to kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ . Kaltinamajam visa apimtimi ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiÅ¡kiam ir konkrečiam kaltinimui.

Kaltinimas aiškumo ir konkretumo kriterijus atitinka tik tada, kai tiksliai nurodomos inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl bylos perdavimo prokurorui ir netinkamai suraÅ¡yto kaltinamojo akto pažymėta, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali bÅ«ti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikÅ¡to kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieÅ¡koti Å¡ių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Ä®statymų leidėjas bylÄ nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorÄ suformuluoti kaltinimo, nes taip bÅ«tų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iÅ¡ baudžiamojo proceso stadijų, esmė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-453/2017). PanaÅ¡ios pozicijos laikomasi ir vėlesniuose teismo sprendimuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 1S-318-654/2019).

19. Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuotos iÅ¡vados dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų yra detalios ir tikslios, nes nagrinėjamoje byloje teismui pateiktas kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas nesilaikant esminių BPK 219 straipsnio reikalavimų – jis yra neaiÅ¡kus ir suraÅ¡ytas nesilaikant elementarių kalbos reikalavimų, prieÅ¡taringas ir neturintis loginės sekos, taip pat verčiantis spėlioti, kuo kaltinamas L. G. ir kÄ siekia įrodyti prokuroras. Toks kaltinimas ne tik apsunkina kaltinamojo teisę į gynybÄ , bet ir neaiÅ¡kiai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.

20. AukÅ¡tesnysis teismas pastebi, kad nagrinėjamoje byloje apygardos teismas jau pirmame posėdyje, iÅ¡kart po to, kai nustatė kaltinamojo asmenybę, iÅ¡aiÅ¡kino proceso dalyviams jų teises ir patenkino prokuroro praÅ¡ymÄ pateikti papildomÄ medžiagÄ , sprendė klausimÄ dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų ir klausė proceso dalyvių pozicijos dėl kaltinamojo akto aiÅ¡kumo. Be to, apygardos teismas, prieÅ¡ iÅ¡klausydamas prokuroro pozicijÄ Å¡iuo aspektu, jam uždavė papildomus ir labai konkrečius klausimus: ar jam pačiam aiÅ¡ku, iÅ¡ ko susideda inkriminuojamos ir kaltinime nurodytos sumos ir pan. (prieÅ¡ingai nei nurodoma prokuroro skunde, kaltinamasis aktas sukėlė neaiÅ¡kumų ne tik teismui, bet ir kaltinamojo gynėjai).

Visgi prokuroras į teismo klausimus neatsakė ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad jei jis pateikė kaltinimÄ teismui, kaltinimas yra aiÅ¡kus ir kad jis nemato pagrindo keisti ar tikslinti kaltinimo, bei iÅ¡vengė atsakymo į konkrečius jam užduotus klausimus dėl kaltinimo formuluočių, inkriminuojamų sumų ir pan. (2020 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 10 min. iki 11 min. 14 sek.). Atsižvelgiant į tokiÄ prokuroro pozicijÄ , sklandus ir greitas bylos nagrinėjimas nebuvo galimas, nes teisminio nagrinėjimo ribos pagal byloje pateiktÄ kaltinamÄ jį aktÄ neaiÅ¡kios.

21. Vertindamas kaltinamojo akto trÅ«kumus, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad, siekiant inkriminuoti BK 209 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , bÅ«tina nurodyti konkrečias Å«kines finansines operacijas, kurių (ne)vykdymas nulėmė įmonės bankrotÄ arba padarė didelę žalÄ kreditoriams. Kaltinime, taip pat ir skunde, tokios operacijos nenurodytos bei apsiribojama abstrakčiais teiginiais, pvz., jog L. G. „turėdamas nepanaudotų avansų likutį, jo neįnešė į UAB „G“ kasÄ â€œ.

Kaltinime pagal BK 209 straipsnį nurodoma, kad L. G. „sÄ moningai blogai valdė bendrovę bei jos turtÄ , t. y. turėdamas nepanaudotų avansų likutį, jo neįnešė į UAB „G“ kasÄ , tokiu bÅ«du sumažino UAB G“ apyvartines lėšas dėl ko žymiai pablogino UAB „G“ finansinę ir turtinę padėtį ir nesuteikė galimybės įmonei iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai atsiskaityti su kreditoriais, kas lėmė UAB „G“ nemokumo atsiradimÄ <...>, ir dėl to padarė didelės – 45 020,99 Eur turtinės žalos kreditoriams“.

Kitoje ir tiesiogiai susijusioje kaltinimo dalyje pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – L. G. yra kaltinamas dėl UAB „G“ patikėtų 100 964 Eur dydžio avansinių lėšų pasisavinimo. Dėl to teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo kaltinime esančius prieÅ¡taravimus ir neaiÅ¡kumÄ , kokiais L. G. veiksmais ir kokios sumos pasisavinimas lėmė UAB „G“ bankrotÄ (nemokumÄ ) – ar 100 964 Eur vertės įmonės avansinių lėšų pasisavinimas, ar avansinio likučio 45 020,99 Eur neįmokėjimas į įmonės kasÄ .

Prokuroro skunde nurodoma, kad kaltinime pagal BK 209 straipsnį 45 020,99 Eur dydžio žala apskaičiuota įvertinus UAB „G“ bankroto bylos duomenis, tačiau tokie argumentai niekaip nepanaikina jau minėto prieÅ¡taravimo dėl to, kas nulėmė įmonės nemokumÄ .

22. Be to, kaltinime pasisavinus UAB „G“ turtÄ , panaÅ¡iai kaip ir dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnį, nėra nurodoma, kokie konkretÅ«s kasos iÅ¡laidų orderiai ir dėl kokių tikslių sumų iÅ¡mokėjimo jie buvo panaudoti pasisavinant įmonės turtÄ . Apygardos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad BK 209 straipsnio dispozicija yra blanketinio pobÅ«džio – reikalaujanti nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurios kaltinamajam sÄ moningai blogai valdant Å«kio subjektÄ buvo pažeistos, tačiau to nepadaryta.

23. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai iÅ¡sakė esminę kritikÄ ir dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Å io sprendimo 2.2 pastraipoje ir skundžiamos nutarties 4.1 pastraipoje cituotas kaltinimo tekstas apskritai nesuprantamas, padrikas ir neturintis aiÅ¡kios loginės sekos. Net darant prielaidas apie kaltinimo esmę ir tai, kuo Å¡ioje dalyje kaltinamas L. G., neaiÅ¡kumÄ kelia inkriminuojamų sumų nesutapimai (L. G. inkriminuojamų į buhalterinę apskaitÄ galimai įtrauktų dokumentais nepagrįstų Å«kinių operacijų suminė vertė yra didesnė, nei nurodoma kaltinime).

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, toks kaltinimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu valstybės vardu reiÅ¡kiamai oficialiai pozicijai keliamus reikalavimus, nes jis paprasčiausiai neatitinka elementarių procesinio dokumento turinio reikalavimų, taip pat yra prieÅ¡taringas. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad taip suformuluoto kaltinimo neįmanoma suprasti, todėl Å¡iÄ kaltinimo dalį iÅ¡ esmės reikia perraÅ¡yti.

24. Kaip jau minėta, prokuroras teismo posėdyje neatsakė į teismo klausimus dėl Å¡ios kaltinimo dalies. Net ir ginčydamas priimtÄ teismo nutartį, prokuroras nenurodė jokių aiÅ¡kių argumentų, paneigiančių teismo iÅ¡vadas. Jis pabrėžė, kad formuluojant kaltinimÄ dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo svarbiausias dokumentas yra specialisto iÅ¡vada, o prokuroro diskrecija, sprendžiant, ar buhalteriniai pažeidimai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, yra itin siaura. Prokuroro įsitikinimu, siekiant paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus, posėdyje pakanka apklausti iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusį specialistÄ .

25. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tokie prokuroro teiginiai, negalėjimas paaiÅ¡kinti pateikto kaltinimo esmės, bandymas perkelti atsakomybę dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų specialistui, taip pat siÅ«lymas aiÅ¡kintis kaltinimo prasmę iÅ¡kviečiant specialistÄ , rodo, kad kaltinimas galimai nesuprantamas ir pačiam prokurorui. Pagal KonstitucijÄ ir baudžiamojo proceso įstatymÄ tik prokuroras gali priimti sprendimÄ dėl konkrečių kaltinimų asmeniui, jis turi pareigÄ ir iÅ¡imtinę kompetencijÄ palaikyti valstybinį kaltinimÄ , todėl tik jis yra atsakingas dėl suraÅ¡yto ir paties pasiraÅ¡yto kaltinamojo akto bei privalo bÅ«ti užtikrintas dėl palaikomo kaltinimo.

Tais atvejais, kai proceso dalyviams ar pačiam teismui kyla neaiÅ¡kumų dėl pareikÅ¡to kaltinimo ar kitų bylos aspektų, prokuroras, atsižvelgdamas į teismo klausimus, privalo tÄ paaiÅ¡kinti (jei tam reikia papildomo laiko, praÅ¡yti pertraukos ir pan.) ir veikti siekdamas sklandaus bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju kaltinimas suformuluotas neatsakingai, o bylos nagrinėjimo ribas siÅ«loma apsibrėžti bylos nagrinėjimo metu. Toks kaltinimas ir valstybinio kaltinimo palaikymas teisme yra nederamas ir iÅ¡kreipia Konstitucijoje bei baudžiamojo proceso įstatyme nustatytÄ procesinių funkcijų paskirstymÄ .

26. Å iuo atveju bylos nagrinėjimas teisme nebuvo pradėtas ir sprendimas perduoti bylÄ prokurorui buvo priimtas iÅ¡kart po pirmojo teismo posėdžio, kuriame prokuroras negalėjo paaiÅ¡kinti pateikto kaltinimo ir nurodė, jog nemato pagrindo jo tikslinti. Todėl teismo sprendimas perduoti bylÄ prokurorui, net ir turint omenyje faktÄ , jog teismas prieÅ¡ tai jau buvo priėmęs sprendimÄ dėl jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, yra suprantamas ir pateisina teismo siekį paÅ¡alinti kliÅ«tis, kurios aiÅ¡kiai trukdo ir apsunkina bylos nagrinėjimÄ .

27. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad daugeliu atvejų kaltinamojo akto trÅ«kumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima paÅ¡alinti bylÄ nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi bÅ«ti įvertinama, koks bÅ«das taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylÄ ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės perduodant bylÄ prokurorui iÅ¡taisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrÄ proceso trukmę. Tais atvejais, kai pažeidimus galima iÅ¡taisyti teisme ir kaltinamojo akto trÅ«kumų taisymas perduodant bylÄ prokurorui lemtų ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadijÄ prieÅ¡tarautų BPK paskirčiai.

28. Nagrinėjamu atveju teismo nustatyti kaltinamojo akto trÅ«kumai perduodant bylÄ prokurorui gali bÅ«ti paÅ¡alinti per gana trumpÄ laikÄ ir greičiau, nei tai bÅ«tų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu. Tai netrukdytų proceso dalyvių ir užtikrintų kaltinamojo teisę nuo teisiamojo posėdžio pradžios žinoti, kuo jis yra kaltinamas, be to, teismui nereikėtų perimti kaltintojo funkcijos ir teismo posėdyje atlikti tyrimo veiksmus, kuriuos daug greičiau gali atlikti prokuroras, siekdamas suformuluoti tinkamÄ kaltinimÄ . Toks teismo sprendimas yra orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimÄ prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir Å¡io proceso paskirties užtikrinimÄ , todėl byla perduotina prokurorui, kuris pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį privalo paÅ¡alinti teismo konstatuotus pažeidimus.

29. Toks procesinis sprendimas ir prokuroro įpareigojimas visiÅ¡kai atitinka Konstitucijoje apibrėžtÄ aktyvaus teismo modelį ir valstybės kaltinimÄ palaikančio prokuroro įgaliojimus. Konstitucinio Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad „Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, modelį, kad <...> teismas, siekdamas objektyviai, iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesÄ , turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigÅ«nams), inter alia, prokurorams“. Taigi toks teismo sprendimas, atsižvelgiant į jo priėmimo stadijÄ , Å¡iuo atveju atitinka iÅ¡Â Konstitucijos ir BPK paskirties iÅ¡plaukiančius teisingumo interesus.

30. Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį „teismas, perduodamas bylÄ prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.“ Å i nuostata reiÅ¡kia, jog visais atvejais teismas, perduodamas bylÄ prokurorui, turi nustatyti konkretų terminÄ nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti, ir nereiÅ¡kia, kad tokio termino nereikia nustatyti tais atvejais, kai byla prokurorui perduodama dėl esminių BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto suraÅ¡ymo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas pirmosios instancijos teismo teisę perduoti bylÄ prokurorui numatančias BPK 234 straipsnio 2 dalies ir BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas, Å¡ios teismo teisės tikslus baudžiamojo proceso paskirties kontekste, taip pat BPK 234 straipsnio 2 dalies ir BPK 254 straipsnio 3 dalies pirminę redakcijÄ bei vėliau darytus Å¡ių teisės normų pakeitimus (pareiga nustatyti aiÅ¡kų terminÄ padarytiems pažeidimams paÅ¡alinti buvo numatyta jau tuomet, kai teismo teisė perduoti bylÄ prokurorui buvo numatyta tik dėl esminių kaltinamojo akto trÅ«kumų, o jokie kiti esminiai proceso pažeidimai neleido priimti tokio teismo sprendimo; tokio termino nustatymas gali užtikrinti spartesnį procesÄ , kurio siekis įtvirtintas BPK 1 straipsnyje ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo sprendimas perduoti bylÄ prokurorui keistinas nustatant konkretų terminÄ nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti.

31. Å ioje byloje jau pakankamai ilgai vyko procesiniai ginčai dėl prokuroro teisės skųsti apygardos teismo sprendimÄ (turimas omenyje procesas dėl praleisto skundo termino atnaujinimo), nors skundo argumentų dalis dėl bylos perdavimo prokurorui yra nepagrįsta. Siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto delsimo byloje, nagrinėjamu atveju nustatytinas 2 dviejų mėnesių terminas minėtiems pažeidimams paÅ¡alinti. Toks terminas, turint omenyje vasaros laikotarpį, taip pat sunkumus organizuojant teismo posėdžius dėl Å¡alyje paskelbto karantino, leis iÅ¡taisyti padarytus pažeidimus ir pakankamai greitai bei optimaliu laiku grįžti prie bylos nagrinėjimo, jei byloje bus suraÅ¡ytas naujas ir aiÅ¡kiai bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiantis kaltinamasis aktas.

Atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi bei 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį iÅ¡ dalies pakeisti – nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminÄ nustatytiems kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti. Kitos nutarties dalies nekeisti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Ernestas RimÅ¡elis