2018-04-10 Nr. AB-7580-3-61-3-00569-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-251-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00569-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2017 m. spalio 19 d. raštą-atsakymą Nr. 17.2-8211, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2017 m. lapkričio 3 d. raštą-atsakymą Nr. 17.2-8652, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2018 m. sausio 18 d. raštą Nr. 17.2-413 ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. vasario 1 d. pakartotinį raštą-atsakymą Nr. 17.2-721;

2) pareiškėjo 2017 m. spalio 4 d. pareiškimą su priedais perduoti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui nutarimui dėl 1961 m. LTSR Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 3 dalies ir Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio pažeidimo, nustatyto LTSR Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartyje, pašalinimo iš LTSR Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžio, LTSR Aukščiausiojo Teismo 1985 m. rugpjūčio 14 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. kovo 9 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-120/1985 (Nr. 2K-1397/1985; Nr. 1-120/1987; Nr. 2K-83/1995) priimti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs šias faktines bylos aplinkybes bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. I-282 redakcija) 72, 74, 75 punktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2017 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 17.2-8211, tiek paskesni aukštesniųjų prokurorų atsakymai į pareiškėjo prašymus (skundus) negali būti administracinės bylos dalyku. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2017 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 17.2-8211 yra priimtas vadovaujantis BPK normomis, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį tai nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2017 m. lapkričio 3 d. raštas Nr. 17.2-8652 yra informacinio pobūdžio ir yra neskundžiamas (Aprašo 72, 74 p.). Apraše taip pat nėra numatyta aukštesniojo prokuroro sprendimų, priimtų remiantis Aprašo 75 punktu, apskundimo teisė. Aprašo 73 punkte numatyta, kad jeigu pareiškėjas yra pasinaudojęs visomis ginčo išsprendimo įstatymų nustatyta tvarka galimybėmis, tai turi būti nurodoma atsakyme. Toks informacinio pobūdžio atsakymas neskundžiamas. Todėl teismas padarė išvadą, kad ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2018 m. sausio 18 d. raštas Nr. 17.2-413 bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. vasario 1 d. raštas Nr. 17.2-721 negali būti skundžiami administraciniam teismui.

II. Pareiškėjas H. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal BPK 446 ir 447 straipsnių nuostatas su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nagrinėja Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir priima nutarimą pradėti procesą arba atsisakyti pradėti procesą, o generalinio prokuroro nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Šiuo atveju pareiškėjo 2017 m. spalio 4 d. pareiškimas ir vėlesni skundai generaliniam prokurorui net nepateko, nes juos perėmė ir atsakymus-raštus siuntė prokurorai, neturintys teisės priimti nutarimo dėl pareiškimo, susijusio su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, o jų atsakymai-raštai negali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsisakė priimti pareiškėjo skundą net neišaiškinęs, kaip pareiškėjui apsiginti nuo LTSR ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Generalinės prokuratūros pareigūnų neteisėtų veiksmų, ir taip užkirto kelią bylos eigai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje kiekvienam suinteresuotam subjektui laiduojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš tokių ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str.), tačiau nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš tų teisinių santykių, kurie nepatenka į viešojo administravimo sritį. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas, 2017 m. spalio 4 d. kreipdamasis su prašymu į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, iš esmės siekė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y. prašydamas priimti nutarimą dėl 1961 m. LTSR Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 3 dalies ir Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio pažeidimo, nustatyto LTSR Vilniaus rajono liaudies teismo 1987 m. vasario 26 d. nutartyje, pašalinimo iš LTSR Vilniaus rajono liaudies teismo 1985 m. liepos 3 d. nuosprendžio, LTSR Aukščiausiojo Teismo 1985 m. rugpjūčio 14 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1995 m. kovo 9 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-120/1985 (Nr. 2K-1397/1985; Nr. 1-120/1987; Nr. 2K-83/1995).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė 2017 m. spalio 19 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 17.2-8211, kad svarstyti klausimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo proceso pradėjimo nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo atsakymu, 2017 m. spalio 24 d. dar kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2017 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. 17.2-8652 sutiko su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2017 m. spalio 19 d. rašte išdėstyta pozicija, kad svarstyti klausimo dėl bylos atnaujinimo proceso pradėjimo nėra teisinio pagrindo ir išaiškino pareiškėjui teisę šį atsakymą skųsti aukštesniajam prokurorui. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 5 d. padavė skundą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kurį išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2018 m. sausio 18 d. pateikė atsakymą Nr. 17.2-413 Aprašo 75 punkto pagrindu. Nesutikdamas su pastaruoju atsakymu, pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. pateikė pakartotinį skundą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kurį Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2018 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 17.2-721 paliko nenagrinėtą.

Vadovaujantis BPK 446 straipsnio 1 bei 2 dalimis, su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susiję pareiškimai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduodami Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Prokuroras, manydamas, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 444 straipsnyje numatytų aplinkybių, savo iniciatyva, taip pat proceso dalyvių prašymu priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir, remdamasis šio kodekso taisyklėmis, pats atlieka tų aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 446 str. 3 d.). Neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, prokuroras priima nutarimą atsisakyti pradėti procesą (BPK 446 str. 4 d.). Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas per tris dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Teismas skundą nagrinėja atitinkamai taikydamas BPK 64 straipsnio nuostatas, o išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka (BPK 447 str. 2 d.).

Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo skundų, ginčijamų aktų turinį bei išdėstytų teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčas šiuo atveju kyla ne iš administracinių teisinių santykių, atsirandančių atliekant viešąjį administravimą, o iš baudžiamojo proceso teisinių santykių, nagrinėjant pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nors ginčijami aktai ir buvo priimti, vadovaujantis Aprašo nuostatomis. Taigi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies prasme pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui išaiškintina, jog su skundu jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą – Vilniaus apygardos teismą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo H. D. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė