2025-12-17 Nr. AB-22978-3-61-3-05506-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1382-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05506-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (19.22-10)RAA-2713 apskaičiuoti mokestinę prievolę mokesčių administratoriaus iniciatyva FR1119 (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 104¹ straipsniu, apskaičiavo pareiškėjui 61 183 Eur dydžio akcizų sumą pagal Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-56-1140/2025. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pasirinktinai Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra priimtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinio ginčo, todėl pagal MAĮ 145 straipsnio 1 dalį ir 147 straipsnį pareiškėjas privalo pasinaudoti privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija).

Teismas akcentavo, kad Sprendime nurodyta MAĮ 104¹ straipsnio 5 dalyje įtvirtinta tvarka, suteikianti teisę mokesčių mokėtojui skųsti mokesčių administratoriaus sprendimus ABTĮ įtvirtinta tvarka, šiuo atveju negali būti taikoma, nes pagal MAĮ 146 straipsnio 1 dalį ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiami sprendimai, kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės. Šiuo atveju Sprendimu mokestinis ginčas išspręstas iš esmės – pareiškėjui apskaičiuotas mokėtinas akcizas mokesčių administratoriaus iniciatyva, todėl ginčas yra mokestinis ir nepatenka į MAĮ 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sprendimų rūšis.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu – pareiškėjui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

III. Pareiškėjas S. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-719-1047/2025, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas skundo priėmimo klausimas, nurodė, jog mokesčių administratoriaus sprendimai, priimti vadovaujantis MAĮ 104¹ straipsniu, yra nagrinėtini MAĮ 146 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra –ABTĮ nustatyta tvarka, paduodant skundą tiesiogiai teismui.

Pareiškėjo teigimu, nors pirmosios instancijos teismo nutartis yra palankesnė pareiškėjui, nes pateikus skundą Komisijai pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį būtų automatiškai sustabdytas priverstinis išieškojimas, tačiau teismo išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai. Komisija atsisakytų priimti pareiškėjo skundą ir jis būtų priverstas pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, dėl to būtų vilkinamas procesas ir kiltų grėsmė, kad vykdant Sprendimą būtų pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad ginčijamas Sprendimas nepatenka į MAĮ 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sprendimų rūšis, todėl negali būti tiesiogiai skundžiamas teismui, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam teisę pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, su skundu kreipiantis į Komisiją.

Pareiškėjas atskirajame skunde, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-719-1047/2025, teigia, kad mokesčių administratoriaus sprendimai, priimti vadovaujantis MAĮ 104¹ straipsniu, kaip šiuo atveju ginčijamas Sprendimas, yra nagrinėtini MAĮ 146 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra – ABTĮ nustatyta tvarka, paduodant skundą tiesiogiai teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundą atsisakoma priimti, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Byloje ginčijamu Sprendimu Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 104¹ straipsniu, mokesčių administratoriaus iniciatyva apskaičiavo pareiškėjui 61 183 Eur dydžio akcizų sumą pagal Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. e1-56-1140/2025.

MAĮ 1041 straipsnis nustato mokestinės prievolės nustatymą mokesčių mokėtojui nepateikus deklaracijos. Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją (1 p.). Skundai dėl mokesčių administratoriaus sprendimo šio straipsnio nustatyta tvarka nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę nagrinėjami šio Įstatymo 146 straipsnyje nustatyta tvarka (5 p.).

MAĮ 145 straipsnio (Mokestinių ginčų procedūra) 1 dalis nustato, kad mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.

MAĮ 146 straipsnio (Kitų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarka) 1 dalyje nurodyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, priimtoje analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. eAS-719-1047/2025, išaiškino, kad mokesčio administravimo subjekto sprendimai, priimti pagal MAĮ 1041 straipsnį, nagrinėjami MAĮ 146 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. ABTĮ nustatyta tvarka pateikiant skundą teismui.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai skundą dėl Sprendimo, priimto vadovaujantis MAĮ 1041 straipsniu, padavė tiesiogiai teismui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kaip paduotą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė