2019-10-23 Nr. AB-20573-3-61-3-01705-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-5415-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01705-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-15)12PR-48 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, bei nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad nėra nustatyta jokių pagrįstų priežasčių manyti, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia jo nurodyti veiksmai, todėl jo baimė patirti šiuos veiksmus nelaikytina visiškai pagrįsta.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog kilmės valstybėje jam gresia baudžiamasis persekiojimas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apklausos Migracijos departamente metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Migracijos departamentas visiškai nesigilino į pareiškėjo pateiktas faktines aplinkybes apklausos metu, visiškai nenagrinėjo ir nepateikė konkrečių išvadų dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimo, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą, pažeidė teismo proceso lygiateisiškumo principą (visi proceso dalyviai turi lygias teises), neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kur aiškiai nurodoma, jog sprendimai privalo būti motyvuoti atsižvelgiant į abiejų ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, o ne tik vienos iš šalių (šiuo atveju – Migracijos departamento). Sprendime turėjo būti išsamiai įvertintos visos reikšmingos ir pareiškėjo pateiktos aplinkybės, taip pat dokumentai. Priimant Sprendimą buvo pažeistas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, turėjęs užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, bei sprendimo pagrįstumą, netinkamai buvo pritaikytos materialiosios teisės normos.

5. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas Sprendimą, iš esmės nevertino tikimybės dėl pareiškėjo pareiškimų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ir kitas aplinkybes, konstatavo, jog bet kokiu atveju bylos iškėlimas nėra nulemtas pareiškėjo politinių ar kitų įsitikinimų.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad įvertinus Sprendimą, visiškai nėra aišku, ar jį priimdamas Migracijos departamentas surinko ir įvertino informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę. Pareiškėjas pabrėžė, kad byloje iš esmės kilo du klausimai, iš kurių pirmasis yra faktinio pobūdžio, o kitas – susijęs su nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Siekiant tinkamai išnagrinėti šią bylą visų pirma būtina nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu turi būti nuspręsta, ar galima daryti pagrįstą prielaidą, kad asmuo bijo persekiojimo kilmės valstybėje dėl jo nurodomų priežasčių, taip pat pateikti tokio persekiojimo teisinį kvalifikavimą, tačiau to Migracijos departamentas nepadarė, nors pareiškėjas atvykęs į Migracijos departamentą detalesniam aplinkybių aiškinimuisi, pakankamai tiksliai ir nuosekliai išdėstė visas faktines aplinkybes, pateikė pakankamai daug dokumentų, patvirtinančių jo pasakojimą, neklaidino tyrimo, taigi pareiškėjas laikytinas bendrai patikimu. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažįstamos kaip nustatytos, kadangi Migracijos departamentas Sprendime nenurodė ir nenustatė, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

7. Pareiškėjas vadovavosi Įstatymo ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų nuostatos (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) nuostatomis, taip pat rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su prieglobsčio suteikimu.

8. Pareiškėjas teigė, kad tuo atveju, jei nėra nustatoma, kad prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, turi būti vertinama, ar tokiam asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Migracijos departamentas pažymėjo, kad buvo atliktas išsamus tyrimas, kurio metu visi pareiškėjo prašymo motyvai buvo įvertinti, atsižvelgiant į jo apklausos metu pateiktą informaciją bei aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, be to, Migracijos departamentas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, o aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu.

11. Migracijos departamentas nurodė, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, turi būti nustatyta, ar prieglobsčio prašytojo išdėstytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiaisiais faktais, o juos vertinant būtina vadovautis Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais prieglobsčio prašytojų teiginių vertinimo principais. Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjas apklausos metu buvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini), tačiau skunde teismui jau teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei karto nebuvo paminėjęs (duomenys neskelbtini), todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo apklausos metu ir skunde nurodytus argumentus galima įvardyti kaip nepatikimus.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) patirtų prievartinių veiksmų, (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo baimė, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) jis patirs iš teisėsaugos pusės smurtinius veiksmus, yra nepagrįsta.

13. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Migracijos departamentas neatliko pareigos surinkti bei vadovautis naujausia informacija bei informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į pareiškėjo išdėstytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo argumentus. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pasakojimo dalis, kada jis išvyko iš kilmės šalies, nepasižymėjo detaliu tikslumu, buvo prieštaringas, pareiškėjas painiojosi įvykių datose. Be to, pareiškėjo apklausos metu buvo klausiama, kada tiksliai jis išvyko į (duomenys neskelbtini)., ar prisimena mėnesį, ar bent jau metų laiką, ir pareiškėjas nurodė, kad jis išvyko (duomenys neskelbtini), nors pareiškėjo pateiktame (duomenys neskelbtini) piliečio pase yra sienų kirtimo spaudai, pagal kuriuos aiškiai matyti, kad jis iš (duomenys neskelbtini) per tarptautinį (duomenys neskelbtini) oro uostą išvyko (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas negalėjo paaiškinti prieštaravimų (neatitikimų) tarp jo pasakojime nurodomos išvykimo iš šalies datos ir dokumentinių įrodymų, kuriais grindžiama ši jo pasakojimo dalis, t. y. negalėjo paaiškinti aplinkybės, kodėl jis teigia išvykęs (duomenys neskelbtini)metais, o jo asmens paso, kurį nurodė asmeniškai atsiėmęs (duomenys neskelbtini) Migracijos padalinyje, išdavimo data nurodyta (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas painiojosi ir prieštaringai pasakojo apie tai, kad iki (duomenys neskelbtini)metų jis nėra gyvenęs užsienyje, nors jo pateikti dokumentiniai įrodymai liudija kitaip, t. y. darbo knygutėje esantys įrašai rodo, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metais. Nors minėtos aplinkybės neturi tiesioginės įtakos prašyme suteikti prieglobstį nurodytų motyvų vertinimui, tačiau jos charakterizuoja prieglobsčio prašytoją kaip asmenį, kuris gali iškraipyti faktus ir teikti tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl Migracijos departamentas, vykdydamas savo pareigą įvertinti pareiškėjui kilmės valstybėje galinčias kilti grėsmes, neviršydamas turimos kompetencijas, vertino ir šias aplinkybes.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamentas nesurinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuojamą išvadą, kad pareiškėjas nebus persekiojamas kilmės valstybėje. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo pateikti atvejai, į kuriuos jis referuoja, nelaikytini tinkamais analogais (kitų asmenų, esančių analogiškose padėtyse, atvejai) ir neturi įrodomosios galios sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių pagrįstumo. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, pagrįstai kilo abejonių, kad pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), atitinka tikrovę. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjo pasakojimą ir leistų laikyti šį faktą labiau tikėtinu, negu netikėtinu, todėl jis nebuvo vertinamas sprendžiant dėl prieglobsčio jam suteikimo.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė.

16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 12 d. iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto grąžintas į Lietuvos Respubliką, sulaikymo metu pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, paaiškindamas, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), jam gresia įkalinimas dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2018 m. rugsėjo 13 d. nusprendė nagrinėti iš esmės pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Nagrinėdamas prašymą, Migracijos departamentas, be kita ko, kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Policijos departamentą, prašydamas pateikti reikšmingą informaciją, galinčią turėti įtakos priimant sprendimą dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, atliko pareiškėjo apklausas. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius surašė 2019 m. balandžio 17 d. išvadą (toliau – ir Išvada), kuria pasiūlė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, o 2019 m. balandžio 19 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

17. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas).

18. Teismas pažymėjo, kad vienas iš kriterijų, kuriais remiantis yra nustatomas visiškai pagristos baimės egzistavimo faktas, yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

19. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamu atliko paviršutiniškai, apsiribojo tik izoliuotu atskirų faktinių aplinkybių vertinimu, nevertindamas jų visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino išsamaus įrodymų ištyrimo, ir nurodė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, atliko išsamų sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių tyrimą ir padarė nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas.

20. Teismas akcentavo, kad įvertinus pareiškėjo pateiktą dokumentą – (duomenys neskelbtini), kilo pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo. Atviruose paieškos šaltiniuose internete Migracijos departamentui nepavyko rasti duomenų pagal vardą, pavardę apie asmenį (duomenys neskelbtini), dirbantį (duomenys neskelbtini) teisėsaugos srityje, kuris pasirašė šį dokumentą, pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo kelia ir dokumentą pasirašiusio pareigūno pareigybė („(duomenys neskelbtini)“) dėl savo pareigybės neatitikimo (duomenys neskelbtini) kvalifikacijai. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad dokumentas ((duomenys neskelbtini) nutarties dėl (duomenys neskelbtini) kopija), nelaikytinas autentišku dokumentu, neturi įrodomosios galios ir negali būti vertinamas sprendžiant prieglobsčio suteikimą, ir konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjo individualių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo teigti, kad prieš pareiškėją bus imtasi tokių veiksmų. Pareiškėjo baimė dėl jo gyvybės yra grindžiama tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis, pareiškėjo išdėstytų aplinkybių, kad jo gyvybei gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmų, nepagrindžia nustatytų duomenų visuma.

21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad faktas, jog pareiškėjas konkrečias aplinkybes interpretuoja kitaip, negu atsakovas, ir jų pagrindu daro kitokias išvadas, nereiškia, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir paviršutiniškai, o pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nepateikė jokių esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti Migracijos departamento išvadomis dėl pagrįstos baimės nebuvimo. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimo dalis, kada jis išvyko iš kilmės šalies, nepasižymėjo detaliu tikslumu, buvo prieštaringa, pareiškėjas painiojosi įvykių datose.

22. Teismas pabrėžė, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgiant į jų nuoseklumą, detalumą, atitiktį nustatytai kilmės valstybės informacijai bei visuotinai žinomiems faktams ir tik tuo atveju, jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas. Tuo atveju, jei asmens pasakojimas yra nenuoseklus, išdėstyti faktai prieštarauja tarpusavyje arba neatitinka objektyvių duomenų, Migracijos departamentui pagrįstai kilo įtarimų dėl asmens pateiktų duomenų patikimumo, tokio asmens pasakojimui nėra taikoma abejonės privilegija. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog jo pasakojimas buvo nuoseklus, todėl dėl visų išdėstytų aplinkybių atsakovas turėjo taikyti abejonės privilegiją, tačiau prašymo nagrinėjimo metu surinkti duomenys nesudarė pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjo teiginiu.

23. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

III. 24. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

25. Pareiškėjas nesutinka su deklaratyviu ir formaliu teismo sprendimu bei abstrakčiomis, t. y. iš esmės tik perrašytomis Migracijos departamento Sprendimo išvadomis. Pareiškėjo teigimu, teismas nenurodė jokių motyvų (argumentų), kurių pagrindu būtų argumentuotai pasisakyta dėl pareiškėjo skundo. Teismo sprendime apskritai nėra motyvuojamosios dalies, kurioje būtų įvertinta byloje esančių įrodymų visuma ir pateiktos teismo išvados dėl atsakovo priimto Sprendimo pagrįstumo. Teismas didžiosios dalies įrodymų nevertino, neatliko byloje esančių įrodymų visumos analizės, prieštaringai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų, siekdamas pagrįsti Sprendimą, sąmoningai nutylėjo apie įrodymus ir jų turinį, kurie yra nenaudingi atsakovui.

26. Pareiškėjas pabrėžia, kad Migracijos departamentui pateikė visus dokumentus, pagrindžiančius jo pagrįstą baimę dėl galimų persekiojimų ir susidorojimo, kurie yra ir nagrinėjamoje byloje, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas visiškai nevertino informacijos (asmens pasakojimo) dėl (duomenys neskelbtini) aplinkybių ir visiškai neatsižvelgė į byloje esančius dokumentus, kurie patvirtina tokį faktą, taip pat visiškai nebuvo vertinami dokumentai, kuriuose aiškiai patvirtinamas faktas, jog pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad Migracijos departamentas tyrimo metu netikrino pareiškėjo pateiktų faktų ir nerinko papildomų duomenų ir jų visiškai nevertino, o apie (duomenys neskelbtini) nutylėjo. Pareiškėjas klausia, ar tokius Migracijos departamento veiksmus galima laikyti visapusišku ir išsamiu tyrimu.

27. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) kopijos, nurodo, kad Migracijos departamentui kilus įtarimų dėl šio dokumento autentiškumo, Migracijos departamentas privalėjo detalizuoti ir išsiaiškinti, ar minėtas dokumentas galbūt yra suklastotas, padirbtas ar kitaip koreguotas, o ne pripažinti jį neautentišku. Pareiškėjo teigimu, vieša paieška internete nėra vienintelė priemonė išsiaiškinti, ar dokumentas yra autentiškas ir tikras, kai nuo Migracijos departamento veiksmų ir priimto sprendimo priklauso tolimesnis asmens likimas, o byloje nėra duomenų, kad būtų imtasi kokių nors kitų veiksmų siekiant nustatyti ar patvirtinti dokumentų autentiškumą, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas nevisapusiškai atlikto tyrimą, kurį privalėjo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas turi daugiau resursų nei tik vieša paieška internete.

28. Pareiškėjas preziumuoja, kad (duomenys neskelbtini) aplinkybes nutylėjęs Migracijos departamentas, o teismas apskritai apie tai nepasisakydamas pripažino nurodytas aplinkybes pagrįstomis, dėl ko privalėjo imtis kitų papildomų veiksmų pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, t. y. pagal Aprašo 115.1 ir 115.3 punktus turėjo surinkti ir įvertinti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, jų taikymo būdą bei prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, ypač atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį. Pareiškėjas, vadovaudamasis Aprašo 168 punktu, nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti parengta ir informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų veiksmų Departamentas neatliko, nors siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, šie veiksmai turėjo būti atlikti.

29. Pareiškėjas pažymi, kad jo pateikti paaiškinimai ir faktai pasižymėjo detalumu ir jų negalima vertinti kaip prieštaringų, kadangi Migracijos departamentas neturi absoliučiai jokių duomenų, leidžiančių teigti visiškai priešingai, t. y. kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Visi išvardyti faktai yra teisingi, turintys lemiamą reikšmę byloje ir yra esminiai, dėl ko pareiškėjo nežymus suklydimas dėl datų negali būti vertinamas kaip visiškai prieštaraujantis pareiškėjo pasakojimams ir tokiam asmeniui nėra taikoma abejonės privilegija.

30. Dėl teisės būti išklausytam pažeidimo pareiškėjas nurodo, kad daugelį aplinkybių, kurias klaidingai nurodė Migracijos departamentas, pareiškėjas būtų išreiškęs teismo posėdyje ir pateikęs visą situacijos vertinimą pagrindžiant byloje esančiais dokumentais. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, pažeidė gero administravimo principą. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3282-822/2017, kuriame Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimus, kuriais buvo sprendžiama dėl užsieniečių teisių ir pareigų, pareiškėjams nesudarė tinkamų sąlygų pasisakyti, t. y. nesuteikė galimybės per tinkamą terminą nurodyti faktus, pateikti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus sprendžiamu klausimu, o minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog Migracijos departamento sprendimas yra naikintinas, kadangi juos priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Pareiškėjo nuomone, šis išaiškinimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje.

31. Dėl visiškai pagrįstos baimės nebuvimo pareiškėjas nurodo ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, be to, vadovaudamasis Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad tuo atveju, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį yra nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu.

32. Pareiškėjas informuoja, kad nagrinėjamu atveju atsirado dar vienas papildomas pagrindas pareiškėjo pateiktą informaciją vertinti iš naujo ir Migracijos departamentui atlikti naują papildomą tyrimą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui, dėl to, jog pareiškėjo šeima ((duomenys neskelbtini)) Lietuvos pasienio kontrolės punkte su (duomenys neskelbtini) paprašė prieglobsčio Lietuvoje. Pareiškėjo šeima paliko savo kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės dėl savo sveikatos ir gyvybės. Pareiškėjas paaiškina, jog jo šeima yra persekiojama dėl pareiškėjo, kaip šeimos nario, neva padarytos nusikalstamos veikos, (duomenys neskelbtini) buvo kankinamas, norint atskleisti pareiškėjo buvimo vietą. Pareiškėjo nuomone, atlikus išsamias pareiškėjo šeimos narių apklausas, Migracijos departamentui galima būtų sužinoti daugiau informacijos apie patį pareiškėją, jo pasakojimą ir padaryti atitinkamas išvadas dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų.

33. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nepagrįstai nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų (pateiktų dokumentų), neatsižvelgdamas į individualias asmens aplinkybes ((duomenys neskelbtini), informaciją apie (duomenys neskelbtini)ir kt.), taip parodant išankstinį nusistatymą, vienašališkumą, neobjektyvumą.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Pareiškėjo argumentai tėra gynybinė pozicija, nulemta jam priimto neigiamo Sprendimo.

36. Atsakovas nurodo, kad įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas apie jo (duomenys neskelbtini) iš esmės patvirtintas dokumentiniu įrodymu. Tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjo pasakojimo dalis, kad (duomenys neskelbtini) nėra patvirtintas rašytiniais ar daiktiniais įrodymais ir nėra labiau tikėtinas negu netikėtinas, todėl ši informacija buvo atmesta ir nebuvo vertinama sprendžiant dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo.

37. Migracijos departamentas pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kuri pagrįstų jo teiginius apie tai, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, bus (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo baimė, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) jis patirs iš teisėsaugos pusės smurtinius veiksmus, yra nepagrįsta.

38. Migracijos departamentas nurodo, kad nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog Migracijos departamentas privalėjo detalizuoti ir išsiaiškinti, ar pareiškėjo pateiktas dokumentas – (duomenys neskelbtini) kopija – galbūt yra suklastotas, padirbtas ar kitaip koreguotas. Migracijos departamentas pabrėžė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog jis pateikė dokumento kopiją, todėl Migracijos departamentas dėl objektyvių priežasčių negalėjo nustatyti dokumento autentiškumo ar jo suklastojimo, kadangi tai nėra dokumento originalas. Be to, Įstatymo 68 straipsnio 2 dalis nesuteikia teisės Migracijos departamentui kreiptis į pareiškėjo kilmės valstybę dėl informacijos suteikimo. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad konstatavus, jog pareiškėjo dokumentas nelaikytinas autentišku, Migracijos departamentas vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir apklausos duomenis dėl prieglobsčio suteikimo surinktos pareiškėjo kilmės valstybės informacijos kontekste, o ne tik, kaip teigia pareiškėjas, pagal paiešką internete.

39. Migracijos departamentas pažymi, kad buvo įvertinta ir paties pareiškėjo pasakojimo dalis apie tai, kada jis išvyko iš kilmės šalies, kuri nepasižymėjo detaliu tikslumu, buvo prieštaringa, pareiškėjas painiojosi įvykių datose.

40. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Aprašo 115 punktas nustato, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ar 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Atliekant šį tyrimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nei pareiškėjo praeities įvykiai, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą realumo.

41. Migracijos departamentas akcentuoja, kad netaikydamas abejonės privilegijos, Migracijos departamentas įvertino ne tik tą aplinkybę, kad pareiškėjas supainiojo atvykimo į (duomenys neskelbtini) datą, bet įvertino jo pasakojimą surinktų duomenų visumoje.

42. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Migracijos departamentas turėjo surinkti informaciją apie jo kilmės valstybę pagal Aprašo nuostatas (115.1, 115.3 ir 168 p.), Migracijos departamentas pažymi, kad teisės aktų nuostatos (Aprašo 167 ir 168 p.) nenustato, kad visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

43. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindžia tuo, jog į kilmės valstybę jis nenori grįžti, nes mano, kad kilmės valstybėje kyla pavojus jo sveikatai ir gyvybei, jis gali būti įkalintas, nes (duomenys neskelbtini). Persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš Konvencijoje nurodytų penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, o pareiškėjas nei viena iš šių priežasčių savo prieglobsčio prašymo negrindė. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepasižymėjo pakankamu detalumu ir išsamumu, yra prieštaringas, paremtas trečiųjų asmenų, kurių pasakojimų neįmanoma patikrinti bei kurių neįmanoma apklausti kaip pirminį informacijos šaltinį, nepatvirtintas kilmės šalies informacija, nebuvo laikomas nustatytu faktu, todėl atmestas ir nevertintas dėl prieglobsčio suteikimo.

44. Migracijos departamentas pabrėžia, kad tariamą pareiškėjo (duomenys neskelbtini) paneigia aplinkybės, kad jis (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo prielaidai, kad (duomenys neskelbtini) prilyginama persekiojimui kaip jis suprantamas Konvencijos prasme, t. y. kad ši byla buvo iškelta dėl pareiškėjo priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimu, jo rasės, religijos ar tautybės.

45. Pasisakydamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y., kad pareiškėjo šeimos nariai atvyko į Lietuvos Respubliką ir prašo prieglobsčio, Migracijos departamentas nurodo, kad tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui galėtų būti suteiktas prieglobstis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra tokios, kurių Migracijos departamentas nevertino ir kurios yra pagrindas svarstyti prieglobsčio prašymą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintas pabėgėlio statuso taikymo nuostatas, o ne tai, kad pareiškėjo šeimos nariai atvyko į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 46. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (15/6-15)12PR-48, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

47. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, Išvadą, Įstatymo ir Aprašo nuostatas, byloje surinktą medžiagą apie pareiškėją, pareiškėjo paaiškinimus apie tai, kad kilmės valstybėje jam gresia baudžiamasis persekiojimas dėl ((duomenys neskelbtini)), netikslumus pareiškėjo parodymuose, nustatė, kad atsakovo Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai ištyrus ir nustačius teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai pritaikius Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundas turėjo būti tenkintas dėl jame nurodytų aplinkybių, nes pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir faktai pasižymėjo detalumu, pareiškėjo suklydimas laikotarpiuose yra nežymus, akcentuoja, kad Migracijos departamentas netinkamai atliko tyrimą, neįvertino visų svarbių aplinkybių, pažeidė gero administravimo principą. Be to, pareiškėjas pažymi, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsirado naujos aplinkybes, atsižvelgiant į kurias pareiškėjo prašymas turėtų būti vertinamas iš naujo (pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atvyko į Lietuvos Respubliką ir paprašė prieglobsčio).

49. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

50. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

51. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

52. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

53. Pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė iš esmės ta aplinkybe, jog jam grįžus į kilmės valstybę, prieš jį bus (duomenys neskelbtini) baudžiamasis persekiojimas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas neatliko visų būtinųjų veiksmų (nesurinko duomenų apie kilmės šalį), nesiėmė tinkamų priemonių nustatyti dokumento dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) autentiškumo, t. y. pareiškėjas iš esmės teigia, kad Migracijos departamentas nevisapusiškai ir neobjektyviai atliko tyrimą.

54. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nurodė, kad aplinkybės, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nėra patvirtintos rašytiniais ar daiktiniais įrodymais ir nėra labiau tikėtinos negu netikėtinos, todėl šios informacijos nevertino. Migracijos departamentas dėl patikimumo stokos atmetė faktus, kad (duomenys neskelbtini) metais kilmės šalyje pareiškėjui (duomenys neskelbtini) gresia įkalinimas, kad (duomenys neskelbtini). Vertindamas nurodytos informacijos patikimumą, Migracijos departamentas atsižvelgė į tai, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, vertindamas (duomenys neskelbtini) kopiją, nustatė, kad atviruose paieškos šaltiniuose internete nepavyko rasti duomenų pagal vardą, pavardę apie asmenį (duomenys neskelbtini), dirbantį (duomenys neskelbtini) teisėsaugos srityje, kuris pasirašė minėtąjį dokumentą, pagrįstų abejonių dėl dokumento autentiškumo Migracijos departamentui sukėlė ir dokumentą pasirašiusio pareigūno pareigybė („(duomenys neskelbtini)) dėl savo pareigybės neatitikimo (duomenys neskelbtini) kvalifikacijai. Migracijos departamentas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

55. Vertinant pareiškėjo teiginį, kad Sprendimas pažeidžia gero administravimo principą, kadangi Migracijos departamentas neatliko išsamaus patikrinimo, neleido pareiškėjui paaiškinti ar patikslinti aplinkybių, pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

56. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Sprendimo turinį, matyti, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas administracinės procedūros metu buvo išklausytas, jam buvo sudaryta galimybė teikti įrodymus, teikti paaiškinimus, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog Migracijos departamentas pažeidė gero administravimo principą ir pareiškėjo neišklausė.

57. Šios bylos aplinkybių kontekste spręstina, kad Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą dėl pareiškėjo prašymo, tačiau jo neįtikino pareiškėjo pozicija prašant suteikti jam prieglobstį, nagrinėjant pareiškėjo prašymą nebuvo pažeistos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo esminės procedūros taisyklės.

58. Pastebėtina ir tai, kad, net jei pareiškėjas mano jog jo prieglobsčio prašymo tyrimas savo atliktas netinkamai (formaliai), jis savo poziciją turėjo galimybę išdėstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

59. Pareiškėjo nurodomame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3282-822/2017 teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsieniečiai Migracijos departamento prašė informaciją jiems teikti tiek paštu, tiek elektroniniu paštu, tačiau reikšminga informacija buvo pateikta tik elektroniniu paštu, konstatavo, kad Migracijos departamentas nesuteikė užsieniečiams galimybės per tinkamą terminą nurodyti faktus, pateikti šiuos faktus patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus sprendžiamu klausimu. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo nurodomoje byloje pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamu atveju.

60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą, atliko išsamų tyrimą, kurio metu detaliai išanalizavo visas pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir argumentus, įvertino tyrimo metu surinktą informaciją ir visų surinktų duomenų pagrindu padarė išvadas dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų egzistavimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes iš bylos medžiagos matyti, kad visi pareiškėjo pateikti argumentai buvo detaliai išnagrinėti ir įvertinti bylos faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste.

61. Dėl pareiškėjo teisės būti išklausytam apeliacinės instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pareiškėjo prašymas kviesti jo žmoną į teismo posėdį buvo išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartyje. Šioje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas, prašydamas apklausti savo žmoną, nenurodo, kokias konkrečias turinčias teisinės reikšmės bylai aplinkybes galėtų patvirtinti jo prašoma šaukti liudytoja, dėl kokių priežasčių ši liudytoja turėtų būti apklausta apeliacinės instancijos teisme; pažymėta, kad pareiškėjas, teigdamas, jog jo žmona gali nurodyti itin svarbias faktines aplinkybes, nenurodo, kokias konkrečiai aplinkybes galėtų nurodyti pareiškėjo žmona, kaip šios aplinkybės yra susijusios su nagrinėjama byla ir kodėl pareiškėjas, žinodamas apie šias aplinkybes, pats jų nenurodo.

62. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo teisės būti išklausytam pažeidimo pirmosios instancijos teisme atmetami. Pirmosios instancijos teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas ir paminėtas teismo posėdis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

63. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad nebuvo taikomas abejonės privilegijos principas, teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant prieglobsčio prašytojo teiginių patikimumą, vadovaujamasi Aprašo 116 punkto nuostatomis (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5033-525/2019; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4854-415/2019).

64. Taikant Aprašo 116 punktą pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų patikimumą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina. Visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija. Jeigu visi ar tam tikri prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys paneigiami arba pripažįstami nepatikimais, jie yra atmetami ir toliau nenagrinėjami. Prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra patvirtinti rašytiniais įrodymais arba pripažįstami patikimais, laikomi nustatytais faktais. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir patikimas, prieglobsčio prašytojui taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, kurie nebuvo atmesti, vertinamos jo naudai ir netrukdo laikyti tokius duomenis nustatytais faktais.

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojime buvo prieštaravimų – pareiškėjas supainiojo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) datą, pareiškėjas nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) metų nėra gyvenęs užsienyje, tačiau pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus matyti, kad (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) pasakojimo negalima laikyti nuosekliu ir patikimu, prieglobsčio prašytojui (pareiškėjui) pagrįstai nebuvo taikomas abejonės privilegijos principas.

66. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu turi pareigą pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1127/2013; 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-822/2015; kt.). Pateikus informaciją, sukeliančią abejonių asmens pareiškimų patikimumu, asmuo privalo pateikti pakankamus paaiškinimus dėl nustatytų savo pareiškimų netikslumų ar prieštaravimų (žr., pvz., EŽTT 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Collins ir Akaziebie prieš Švediją, pareiškimo Nr. 23944/05), 2013 m. sausio 29 d. sprendimą S. H. H. prieš Jungtinę karalystę, pareiškimo Nr. 60367/10).

67. Taigi nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, teisės aktus, reglamentuojančius pabėgėlio statuso ir papildomos garantijos suteikimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

68. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, nurodytų Įstatymo 87 straipsnyje, kad būtų taikoma papildoma apsauga.

69. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad atsirado naujos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo turi būti vertinamas iš naujo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinamas Sprendimo, kuris buvo priimtas iki pareiškėjo šeimos atvykimo į Lietuvos Respubliką, pagrįstumas ir teisėtumas, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie jo šeimos atvykimą į Lietuvos Respubliką ir jų pateikto prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualios, todėl nevertinamos.

70. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsakovui ir pirmosios instancijos teismui.

71. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

72. Pabrėžtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

73. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

74. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius resglamentuojančias materialiosios teisės normas.

75. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė