f80e332e-c045-4aca-858d-6b8d2f7bf9f6 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Baudžiamoji byla NrPranešėjas: ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                             Baudžiamoji byla Nr.1A-210-493-2013Teisėjas: Liuba Kymantienė                                              Proceso Nr. 1-22-1-00251-2012-9                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.; 2.4.2.; 2.4.6.; 2.4.6.3.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo ArÅ«no PaÅ¡tuolio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Danguolės Å iugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistajam S. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 186 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 186 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas: pagal LR BK 186 straipsnio 1 dalį – 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal LR BK 186 straipsnio 1 dalį – 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal LR BK 186 straipsnio 1 dalį – 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos paskiriant 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2011-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme paskiriant galutinę subendrintÄ 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę jÄ atliekant pataisos namuose.Priteista iÅ¡ S. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ – 4074,55 Lt, UAB “(duomenys neskelbtini)“ – 270 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 400 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1785 Lt, D.

M. 2000 Lt žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: S. B. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog neatsiskaitys už jam suteiktas paslaugas, laikotarpyje nuo 2009-03-17 iki 2009-04-02 savo vardu rezervavo kambarį-apsigyveno vieÅ¡bučio „ (duomenys neskelbtini) “, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už jam suteiktas paslaugas, t. y. 17 parų gyvenimÄ Å¡iame vieÅ¡butyje (vienos paros kaina sudaro 105 Lt.) iÅ¡vyko neatsiskaitęs, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule padarė turtinę žalÄ 1785 Lt. sumai.

Tokiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 186 straipsnio 1 dalyje;taip pat S. B. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog neatsiskaitys už jam suteiktas paslaugas, laikotarpyje nuo 2011-11-21 iki 2012-02-21 savo vardu rezervavo kambarį-apsigyveno vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už jam suteiktas paslaugas, t. y. trijų mėnesių gyvenimÄ Å¡iame vieÅ¡butyje (vienos paros gyvenimo kaina sudaro 40 Lt.), telefoninius pokalbius bendrai 374,55 Lt. sumai, skalbimo paslaugas bendrai 100 Lt. sumai, iÅ¡vyko neatsiskaitęs, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule padarė turtinę Å¾Ä lÄ bendrai 4074,55 Lt. sumai.

Tokiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 186 straipsnio 1 dalyje;taip pat S. B. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog neatsiskaitys už jam suteiktas paslaugas, laikotarpyje nuo 2012-03-06 iki 2012-03-09 savo vardu rezervavęs kambarį apsigyveno vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaule, iÅ¡vengdamas turtinės prievolės susimokėti už jam suteiktas paslaugas, t. y. trijų parų gyvenimÄ Å¡iame vieÅ¡butyje (vienos paros kaina sudaro 120 Lt.) iÅ¡vyko iÅ¡ vieÅ¡bučio už paslaugas nesusimokėjęs, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule padarė turtinę žalÄ 360 Lt. sumai;taip pat S. B. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog neatsiskaitys už jam suteiktas paslaugas laikotarpyje nuo 2012-03-11 iki 2012-03-14 savo vardu rezervavo kambarį ir apsigyveno svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), priklausančiuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už jam suteiktas paslaugas, t. y. trijų parų gyvenimÄ Å¡iame vieÅ¡butyje (vienos paros gyvenimo kaina sudaro 90 Lt.) iÅ¡ vieÅ¡bučio iÅ¡vyko ir už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule padarė turtinę Å¾Ä lÄ 270 Lt. sumai;taip pat S. B. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog neatsiskaitys už jam suteiktas paslaugas laikotarpyje nuo 2012-03-27 iki 2012-03-31 savo vardu rezervavo kambarį ir apsigyveno vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaule, iÅ¡vengdamas turtinės prievolės sumokėti už jam suteiktas paslaugas, t. y. keturių parų gyvenimÄ Å¡iame vieÅ¡butyje (vienos paros kaina sudaro 100 Lt.) iÅ¡vyko iÅ¡ vieÅ¡bučio už paslaugas nesumokėjęs, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule padarė turtinę Å¾Ä lÄ 400 Lt. sumai.

Tokiais veiksmais S. B. laikotarpyje nuo 2012-03-06 iki 2012-03-31 apgaule padarė turtinės žalos bendrai 1030 Lt. sumai, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 186 straipsnio 1 dalyje.Be to S. B. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, neturėdamas įgaliojimo parduoti miÅ¡ko, priklausančio K. M. Ž., esančio (duomenys neskelbtini) apgaule, siekdamas turtinės naudos, melagingai pasisakė turįs K. M. Ž. įgaliojimÄ veikti pastarosios vardu, pažadėjo miÅ¡kÄ parduoti D.

M., tuo tikslu 2011-12-16 sudarė avanso mokėjimo sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ D. M. apgaule, piktnaudžiaudamas pastarosios pasitikėjimu, savo naudai įgijo 2000 Lt. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.Nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2012-11-23 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad procesas vyko pažeidžiant tradicines teisingumo normas, teismas buvo suinteresuotas ne atskleisti tiesÄ , o nuteisti. Liudytojams klausimai buvo užduodami menant atsakymus ir net nebandant to slėpti.

Teismas net nesistengė griežtai ir objektyviai nustatyti, kÄ galėjo žinoti vienas ar kitas liudytojas. Tokia bylos nagrinėjimo eiga, apelianto manymu, akivaizdžiai rodo, kad teismas sprendimÄ turėjo priėmęs iÅ¡ anksto, t.y. dar proceso pradžioje. Valstybinis kaltintojas per visÄ proceso eigÄ neuždavė nė vieno klausimo. Teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį remdamasis tik praeities vaizdais, neturėdamas jokių neginčijamų apelianto kaltės įrodymų. Skundo autorius pažymi, kad Å¡ioje byloje yra aiÅ¡kÅ«s civiliniai teisiniai santykiai su visais jiems bÅ«dingais požymiais.

Dėl to teismo nuosprendis yra nepagrįstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę, praÅ¡iusiÄ skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo S. B. apeliacinis skundas pagrįstas iÅ¡ dalies. Dėl nuteisimo pagal LR BK 186 straipsnio 1 dalį Nuteistojo S. B. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neigiama kaltė dėl turtinės žalos padarymo apgaule, nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu pabrėžiant, kad jokių apelianto kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Taip pat apeliantas akcentuoja, kad tarp jo ir viešbučių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl jie turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išanalizavusi nuosprendžio motyvus bei apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes sprendžia, kad nuteistojo S. B. nurodytos aplinkybės iš dalies pasitvirtino. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų baudžiamojoje byloje vertinimo taisyklės įtvirtintos baudžiamojo proceso įstatyme.

LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos pažeisdamas bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko padarė iÅ¡ dalies nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas.S. B. buvo kaltinamas tuo, kad iÅ¡ anksto žinodamas, jog negalės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, rezervavo kambarius vieÅ¡bučiuose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, juose kaltinime nurodytais laikotarpiais gyveno ir iÅ¡vyko iÅ¡ jų už suteiktas paslaugas neatsiskaitęs. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas S. B. kaltu dėl LR BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo, konstatavo, kad apelianto kaltė neginčijamai įrodyta civilinių ieÅ¡kovų atstovų S. K., S. G., liudytojų V.

Å ., P. S., E. N. parodymais bei raÅ¡ytine bylos medžiaga: daiktų, dokumentų pateikimo bei daiktų apžiÅ«ros protokolais. IÅ¡vardindamas įrodymus, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, pirmos instancijos teismas detaliau jų neanalizavo, nepasisakė, kodėl vienus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis laiko įrodymais ir jai grindžia apkaltinamÄ jį nuosprendį, o kitus atmeta kaip nepatikimus. Teismas taip pat motyvuotai nepasisakė, kodėl netiki S. B. versija, kad kai kuriuose iÅ¡ kaltinime nurodytų vieÅ¡bučių jis iÅ¡ viso negyveno.

Dėl turtinės žalos padarymo apgaule vieÅ¡bučiui „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas S. B. savo kaltę neigė ir nurodė, kad parodymus duos teisme (1 t. b. l. 125; 129). Apklausiamas teisme kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad „(duomenys neskelbtini)“ jis niekada negyveno, 1780 Lt. žalos nepadarė. Nei svečio kortelės, nei vaizdo kamerų vieÅ¡butis neturi, jokių jo gyvenimo faktÄ patvirtinančių įrodymų nėra. VieÅ¡butis turi kompiuterio programÄ , tačiau ten gali įkelti duomenis kada nori ir kaip nori (2 t. b. l. 125).

Nors apeliantas savo kaltę dėl Å¡io epizodo neigia visiÅ¡kai, kolegija konstatuoja, kad apelianto kaltė Å¡ioje dalyje įrodyta objektyviais bylos duomenimis.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju V. Å . paaiÅ¡kino, kad S. B. vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“ gyveno nuo 2009-03-17 iki 2009-04-02. Administratorė per klaidÄ neužpildė kortelės, tačiau S. B. duomenys buvo įvesti kompiuterinėje programoje. Nuteistasis iÅ¡ vieÅ¡bučio iÅ¡vyko nesusimokėjęs, jam buvo iÅ¡siųsta sÄ skaita, tačiau jis sÄ skaitos neapmokėjo. 2009-05-05 įsiskolinimas buvo anuliuotas, kadangi kitaip nebuvo galima rezervuoti kambario kitiems svečiams (1 t. b. l. 59).

Å ias aplinkybes liudytojas patvirtino apklausiamas teisiamajame posėdyje (2 t. b. l. 97).IÅ¡ byloje esančios vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos matyti, kad apgyvendinimo paslauga S. B. suteikta nuo 2009-03-17 iki 2009-04-02. Paros kaina 105 Lt., bendra suteiktų paslaugų kaina 1785 Lt. (1 t. b. l. 60). Tuo tarpu iÅ¡ vieÅ¡bučio sistemos pildymo lentelės matyti, kad S. B. kambarį rezervavo nuo 2009-03-17 iki 2009-03-27. Duomenis į sistemÄ 2009-03-17, 18.30 val. įvedė L. J.. V. Å ., apklausiamas teisme dėl prieÅ¡taravimų tarp sÄ skaitoje ir sistemoje esančių duomenų, paaiÅ¡kino, kad taip dirba sistema, ji viskÄ daro.

Å ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alinus ir nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad S. B. vieÅ¡butyje gyveno iki 2009-04-02, Å¡i aplinkybė iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintina konstatuojant, kad S. B. vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“ gyveno nuo 2009-03-17 iki 2009-03-27. Atitinkamai Å¡ioje dalyje mažinamas ir „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys. Kolegijos nuomone aptartais duomenimis įrodyta, jog S. B. gyveno vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2009-03-17 iki 2009-03-27 ir iÅ¡vyko už suteiktas paslaugas nesumokėjęs. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad vieÅ¡butis neturi filmuotos medžiagos, kad neužpildyta svečio kortelė, esminės reikÅ¡mės sprendžiant jo atsakomybės klausimÄ neturi, kadangi apelianto kaltė įrodyta kitų aptartų duomenų visuma.

Dėl turtinės žalos padarymo apgaule vieÅ¡bučiui „(duomenys neskelbtini)“. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu S. B. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, paaiÅ¡kino, kad tikrai gyveno minėtame vieÅ¡butyje, už mėnesį susimokėjo iÅ¡ anksto, vėliau žodžiu susitarė apgyvendinimÄ pratęsti dar mėnesiui, iÅ¡ vieÅ¡bučio iÅ¡vyko nesumokėjęs, tačiau ketino grįžti tÄ pačiÄ arba kitÄ dienÄ ir sumokėti. Vilniuje užtruko ilgiau nei planavo, su vieÅ¡bučiu negalėjo atsikaityti, nes jam nesumokėjo žmonės, su kuriais jį siejo neoficialÅ«s darbiniai santykiai.

Tikslo nesumokėti neturėjo, galvojo, kad užsidirbs ir viešbučiui sumokės (1 t. b. l. 86). Šiuos parodymus kaltinamasis patvirtino apklausiamas teisme ir papildomai pažymėjo, kad tai yra civiliniai santykiai (2 t. b. l. 125).Nors apeliantas teigia, kad tarp jo ir viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, su tuo aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Pagal LR BK 186 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Å ios, kaip ir sukčiavimo, veikos esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar paslaugų teikėjÄ . Apgaulė gali pasireikÅ¡ti turto savininko ar paslaugų teikėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nuslepiant reikÅ¡mingÄ informacijÄ ir pan. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B. neturėdamas pinigų, rezervavo kambarį, jame apsigyveno ir iÅ¡vyko nesumokėjęs. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas, be apgaulės elementų, yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla.

Tačiau Å¡ioje byloje pirmos instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad S. B. nesumokėjimas už nakvynę vieÅ¡butyje buvo ne paprastas įsiskolinimas, o nusikalstama veika, atitinkanti LR BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Aplinkybė, kad S. B. gyveno vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“, įrodyta ne tik paties nuteistojo parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. K. paaiÅ¡kino, kad S. B. vieÅ¡butyje anksčiau gyveno ne vienÄ kartÄ , už paslaugas susimokėdavo, todėl buvo įgijęs pasitikėjimÄ .

Paskutinį kartÄ S. B. į vieÅ¡butį atvyko 2011-10-21, užsakė kambarį mėnesiui iki 2011-11-21, sumokėjo. Pratęsė užsakymÄ dar mėnesiui iki 2011-12-21, tačiau nesumokėjo. Po mėnesio pratęsė dar vienam mėnesiui iki 2012-01-21, taip pat nesumokėjo. Administratorei paklausus, kada sumokės, pasakydavo, kad susisieks su vieÅ¡bučio direktore (t. y. su ja pačia S. K.). Telefonu su ja S. B. per tris mėnesius kalbėjo tik kartÄ , sakė, kad turi finansinių sunkumų, bet jas iÅ¡spręs. S. B. daiktai buvo palikti vieÅ¡butyje, todėl nežinant kÄ daryti, buvimo vieÅ¡butyje laikas buvo pratęstas dar vienam mėnesiui iki 2012-02-21.

Raginamas sumokėti S. B. nė karto nesumokėjo, dėl to vieÅ¡butis patyrė turtinę žalÄ . (1 t. b. l. 7; 24). Liudytojos S. K. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų E. N. (1 t. b. l.

25) bei E. P. parodymai (1 t. b. l. 26). Papildomai E. P. nurodė, kad iÅ¡ savo pažįstamos Sandros, dirbančios kazino „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad S. B. yra nuolatinis kazino lankytojas. Pasidomėjus dar sykį, gal kovo mėnesį, sužinojo, kad S. B. kazino lankosi ir toliau. Å ias aplinkybes liudytojos patvirtino apklausiamos teisme (2 t. b. l. 97, 99, 100).S. B. gyvenimo vieÅ¡butyje faktÄ taip pat patvirtina ir byloje esanti vieÅ¡bučio „(duomenys neskelbtini)“ registracijos kortelė (1 t. b. l. 8).

Šioje kortelėje pažymėta svečio atvykimo (2011-11-21) ir išvykimo (2012-02-21) data, svečio vardas, pavardė (S. B.) bei administratoriaus ir svečio, t. y. S. B. parašai. Šių duomenų tikrumo apeliantas neginčija, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai įrodyta, kad S. B. apsigyveno viešbutyje nuo 2011-11-21 iki 2012-02-21, iš viešbučio išvyko už suteiktas paslaugas nesusimokėjęs. Tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR BK 186 straipsnio 1 dalį.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo tikslo apgauti vieÅ¡bučio ir nesumokėti, o nesumokėjo dėl finansinių sunkumų, laikytinos gyvybine versija siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Ä®vertinus tai, kad iÅ¡ pradžių S. B. už mėnesio gyvenimÄ vieÅ¡butyje sumokėjo, vėliau pratęsė susitarimÄ dėl gyvenimo vieÅ¡butyje, bet nemokėjo, leidžia pagrįstai teigti, kad apeliantas, žinodamas, kad negalės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, toliau jomis naudojosi.

LogiÅ¡ka manyti, kad bet kuris klientas, suprasdamas, kad neturės galimybės atsiskaityti, sutartį nutrauktų, tačiau S. B. to nepadarė ir savo apgyvendinimÄ vieÅ¡butyje pratęsė ne vienÄ kartÄ . Tokie veiksmai rodo nuteistojo tyčiÄ ir pagrįstai vertinti kaip nusikaltimas.Dėl turtinės žalos padarymo apgaule vieÅ¡bučiui „(duomenys neskelbtini)“. S. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisme kaltės nepripažino, paaiÅ¡kino, kad niekada Å¡iame vieÅ¡butyje negyveno, vieÅ¡butis civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia ir niekada nereikÅ¡ (1 t. b. l. 125, 129; 2 t. b. l. 125).

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog bylos duomenimis įrodyta, kad S. B. gyveno viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ ir iš jo išvyko už paslaugas nesumokėjęs. S. B. kaltė įrodyta liudytojo P. S. parodymais. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad yra viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Į viešbutį 2012-03-06, apie 22.00 val. atvyko asmuo, prisistatęs S. B., pateikė jo vardu išduotus asmens dokumentus.

Svečias pageidavo apsistoti tris paras, buvo informuotas, kad už nakvynę turi susimokėti į priekį, t. y. 360 Lt. S. B. pasakė, kad pinigų Å¡iuo metu neturi , tačiau susimokės kitÄ dienÄ , t. y. kovo 7 d. Tačiau svečias nesusimokėjo, P. S., supratęs, kad tai yra nemokus klientas, 2012-03-09 registracijÄ panaikino. Dėl to vieÅ¡butis patyrė 360 Lt. turtinę žalÄ , tačiau civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (1 t. b. l. 29). Å iuos parodymus liudytojas patvirtino apklausiamas teisme (2 t. b. l. 99).

Liudytojo nurodytas aplinkybes neginčijamai patvirtina byloje esanti svečio registracijos kortelė (1 t. b. l. 30). Å ioje kortelėje užfiksuoti svečio asmens duomenys, atvykimo ir iÅ¡vykimo data, svečio paraÅ¡as. Apeliantas nei nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nepaaiÅ¡kino, kodėl jo vardu vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas kambarys, užpildyta ir pasiraÅ¡yta registracijos kortelė. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti nuosekliais, neprieÅ¡taringais liudytojo parodymais, kuriuos patvirtina ir objektyvÅ«s bylos duomenys.

S. B., neigdamas kaltę dėl šio epizodo, jokių logiškų, objektyviais duomenimis grindžiamų, įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti pirmos instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, nepateikė. Konstatuotina, kad S. B. kaltė dėl šios veikos neginčijamai įrodyta.Dėl turtinės žalos padarymo apgaule svečių namams „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, nurodė, kad parodymus duos teisme (1 t. b. l. 129).

Teisiamojo posėdžio metu S. B. paaiÅ¡kino, kad „(duomenys neskelbtini)“ gyveno vienÄ parÄ . Atėjo vėlai vakare, sumokėti žadėjo ateinančiÄ dienÄ . Pasakė, kad gyvens tris paras. Rytojaus dienÄ negrįžo, grįžo sekmadienį, norėjo sumokėti 90 Lt., tačiau jam pasakė, kad reikia mokėti 270 Lt. Apeliantas nesutiko ir nemokėjo (2 t. b. l. 125). Kolegija sprendžia, kad tokie apelianto teiginiai laikytini gynybine versija, kadangi juos paneigia kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Apklausiama liudytoja E. Å . paaiÅ¡kino, kad yra viena iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkių. 2012-03-11 į svečių namus atvyko asmuo, prisistatęs S. B., pateikė asmenybę patvirtinantį dokumentÄ .

Å is asmuo jau buvo žinomas, kadangi ir anksčiau buvo apsistojęs. Svečias pageidavo apsistoti trims paroms, jo buvo papraÅ¡yta susimokėti iÅ¡ anksto, tačiau jis nurodė, kad ryte pasiims pinigus iÅ¡ bankomato ir susimokės. Kadangi S. B. anksčiau buvo už paslaugas susimokėjęs, turėjo pasitikėjimÄ , todėl buvo apgyvendintas be iÅ¡ankstinio apmokėjimo. Administratorė užpildė svečio kortelę pagal S. B. pateiktÄ vairuotojo pažymėjimÄ , kurį paliko kaip garantÄ . Ryte, kovo 12 d., S. B. administratorei pasakė, kad kambaryje palieka savo daiktus kaip garantÄ , kad grįš ir susimokės už paslaugas.

Tuomet administratorė paprašė S. B. pasiraÅ¡yti įsipareigojimÄ kad už tris paras įsipareigoja sumokėti 270 Lt., kÄ S. B. ir padarė. Ä® svečių namus S. B. negrįžo ir už paslaugas nesumokėjo (1 t. b. l. 33, 34). Apklausiama teisme E. Å . Å¡ias aplinkybes patvirtino (2 t. b. l. 115, 116). E. Å . nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. IÅ¡ svečių namų „(duomenys neskelbtini)“ svečio kortelės matyti, kad S. B. apsigyveno nuo 2012-03-11 tris paras.

Kambario kaina parai 90 Lt., bendra suma už trijų parų apgyvendinimÄ 270 Lt. (1 t. b. l. 36). Aplinkybę, kad S. B. buvo žinoma apie tai, kad jis turės susimokėti 270 Lt. patvirtina jo ranka raÅ¡ytas įsipareigojimas už trijų parų gyvenimÄ svečių namuose sumokėti minėtÄ pinigų sumÄ . Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis turėjo mokėti tik 90 Lt. laikytina ne tik kad nelogiÅ¡ka, bet ir iÅ¡ esmės paneigta aptartų aplinkybių visuma, kadangi paraÅ¡ydamas įsipareigojimÄ sumokėti 270 Lt. apeliantas su tokia suma sutiko ir jos neginčijo.

Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad apeliantas buvo atvykęs į svečių namus ketindamas sumokėti 90 Lt. Nustačius, kad S. B., iš anksto žinodamas, kad nesumokės už suteiktas paslaugas, apsigyveno svečių namuose ir iš jų išvyko nesumokėjęs, jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas.Dėl turtinės žalos padarymo apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas savo kaltę dėl šio epizodo neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme.

Nurodė, kad niekada negyveno ir jokių įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai, byloje nėra. Pirmos instancijos teismas priėjo iÅ¡vados, kad dėl Å¡io kaltinimo S. B. kaltė neginčijamai įrodyta liudytojų J. K., S. G. parodymais bei raÅ¡ytiniais duomenimis. Ä®vertinusi minėtus duomenis kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡io epizodo S. B. nuteistas nepagrįstai, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, jog jis laikotarpyje nuo 2012-03-27 iki 2012-03-31 gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytojas J.

K., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad S. B. atvyko 2012-03-27 apie 19.30 val., prisistatė, pateikė asmenybę patvirtinantį dokumentÄ â€“ pasÄ . Buvo sutarta žodžiu, kad vienos paros kaina 100 Lt., bendrai reikės sumokėti 400 Lt. S. B. kaina tenkino, jis buvo apgyvendintas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. B. iÅ¡vyko 2012-03-31, iÅ¡vyko nesusimokėjęs, negrÄ Å¾ino raktų nuo kambario bei pagrindinio įėjimo.

Kambaryje buvo palikti jo daiktai: skutimosi peiliukai bei Å¡ampÅ«nas (1 t. b. l. 30). Teisme J. K. apklaustas nebuvo, tačiau jo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas S. G., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo barmenu. Minėtas liudytojas apklausiamas teisme paaiÅ¡kino, kad S. B. pas juo apsigyveno pirmÄ kartÄ , anksčiau negyveno. Užsisakė kambarį keturioms paroms, pažadėjo pinigus atneÅ¡ti kitÄ dienÄ , bet nesumokėjo. Ä® kaltinamojo S. B. klausimÄ atsakė, kad registracijos knygos, svečio kortelės jie neturi, yra žodinis susitarimas, o kaltinamojo asmens tapatybės kortelę nufotografavo savo telefonu kaltinamajam pačiam leidus (2 t. b. l. 97).

Å iuos parodymus aukÅ¡tesnės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi minėti liudytojai turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, o jokių neginčijamų duomenų, paneigiančių S. B. versijÄ , kad jis „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo, byloje nėra. Byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelė (1 t. b. l. 51), kurioje nurodytas asmens vardas, pavardė, atvykimo bei iÅ¡vykimo data, tačiau minėtas dokumentas nepasiraÅ¡ytas nei registravusi asmens, nei svečio, Å¡iuo atveju S. B., todėl jo patikimumas aukÅ¡tesnės instancijos teismui kelia abejonių ir nelaikomas įrodymu.

Ä®rodymų liečiamumo bei leistinumo reikalavimų, kolegijos nuomone, neatitinka ir S. B. asmens dokumento kopija (1 t. b. l. 52). NeaiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis, kuriuo laiku, kokias technines priemones naudojant padaryta minėta kopija ir kokias reikÅ¡mingas aplinkybes nagrinėjamu atveju ji patvirtina ar paneigia. NepaÅ¡alinus minėtų prieÅ¡taravimų ir nesant neginčijamų įrodymų, paneigiančių apelianto versijÄ ir neginčijamai patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, Å¡is epizodas iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alinamas. Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad S. B. atliko eilę veiksmų siekiant vienintelio tikslo – pasinaudoti vieÅ¡bučių teikiamomis paslaugomis ir už jas nesumokėti.

IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad žala atsirado kaip pasekmė S. B. atliktų veiksmų: buvo rezervuojami kambariai vieÅ¡bučiuose, juose pagyvenama, po to iÅ¡vykstama nepraneÅ¡us ir nesumokėjus. Nors apeliantas teigia, kad jis nesumokėjo tik dėl to, kad tuo metu turėjo Å¡iokių tokių sunkumų, tačiau niekur nesislėpė ir neketino nemokėti, Å¡iÄ versijÄ pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė pasirinkta gynybos taktika, kadangi apelianto nurodytų aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, tokių įrodymų apeliantas nenurodė ir savo skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui.

S. B. spėlionės, prielaidos, subjektyvus pirmos instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimas neturi įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, tyčios S. B. veiksmuose buvimÄ rodo ir paties apelianto veiksmai. VieÅ¡bučiuose jis gyvendavo ne vienÄ parÄ , naudodavosi jų teikiamomis paslaugomis, keisdavo kambarius, raginamas susimokėti vieÅ¡bučio darbuotojams aiÅ¡kindavo, kad sumokės kitÄ dienÄ ir po to iÅ¡vykdavo. Minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad tokie apelianto veiksmai nelaikytini paprastu vengimu atsiskaityti už paslaugas, kadangi apeliantas dar iki paslaugų jam suteikimo žinojo, kad susimokėti už jas negalės, tačiau apie tai paslaugų teikėjo iÅ¡ anksto neinformavo.Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai atskleidė nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 186 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, pagrįstai pripažino kaltu ir skyrė adekvačiÄ padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę.

Ta aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad neginčijamai įrodyta, jog S. B. padarė minėtas nusikalstamas veikas, ne visiÅ¡kai tiksliai nustatė kai kurias faktines aplinkybes, esminės reikÅ¡mės sprendžiant galutinės bausmės klausimÄ neturi, todėl nelaikytina, kad paskirta bausmė yra per griežta.AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl S. B. padarytos veikos, numatytos LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos, paremtos visapusiÅ¡ka byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ neteisėtÄ , yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo bÅ«das. Å is nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kas reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas jam neteisingus duomenis, meluoja, nutyli ar iÅ¡kraipo esmines aplinkybes, faktus ir pan.

Taip veikdamas asmuo supranta, kad kitas asmuo bus suklaidintas ir nori taip veikti.Bylos duomenimis nustatyta, kad S. B., neturėdamas tam teisės, tarėsi dėl K. M. Ž. priklausančio žemės sklypo pardavimo, sudarė su D. M. avansinio mokėjimo sutartį pagal kuriÄ iÅ¡ D. M. savo naudai įgijo 2000 Lt., skirtų avansiniam mokėjimui žemės savininkei. D. M. patvirtino, kad S. B. jai sakęs, jog turi žemės savininkės įgaliojimÄ , tačiau jo nerodė, pateikė jai miÅ¡ko dokumentus, ji pageidavo susipažinti su pardavėju, tačiau S. B. paaiÅ¡kino, kad žemės savininkė yra Amerikoje, žada grįžti ir tada bus galima susitikti.

Tačiau susitikimas neįvyko, S. B. paaiÅ¡kino, kad savininkė susilaužė rankÄ . Liudytoja K. M. Ž. paaiÅ¡kino, kad jokio įgaliojimo, nei raÅ¡tu, nei žodžiu S. B. dėl savo žemės pardavimo nebuvo davusi, apie jokiÄ avansu paimtÄ 2000 Lt. sumÄ ji nežino, apie tai sužinojo tik sulaukusi D. M. skambučio. Å ių duomenų pagrindu teisingai konstatuota, kad S. B. nukentėjusiosios D. M. atžvilgiu panaudojo apgaulę, pateikė jai neteisingÄ informacijÄ apie tai, kad turi visus reikiamus įgaliojimus tvarkyti žemės pirkimo – pardavimo reikalus, ko pasekoje D.

M. neteisėtų S. B. veiksmų įtakoje pasirašė avansinio mokėjimo sutartį ir perdavė nuteistajam 2000 Lt., kurių Å¡is neturėjo teisės gauti. LogiÅ¡ka manyti, kad D. M., žinodama, jog S. B. neturi teisės veikti žemės savininkės K. M. Ž. vardu, pinigų jam nebÅ«tų perdavusi. Aptartų duomenų, kolegijos nuomone, pakanka apelianto kaltei dėl LR BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad S. B. kaltas dėl sukčiavimo ir paskyrė teisingÄ bausmę.Nuteistojo S. B. nurodytos aplinkybės, kad teismas, nagrinėdamas jo bylÄ , buvo Å¡aliÅ¡kas, turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl jo kaltės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo laikomos neįrodytomis.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, jis turėjo realiÄ galimybę reikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimus, teikti praÅ¡ymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Susipažinus su teisiamųjų posėdžių protokolų turiniu matyti, kad S. B. nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjančiai teisėjai nepareiÅ¡kė nė karto, taip pat nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimų ir valstybinį kaltinimÄ palaikiusiems prokurorams.

Remiantis tuo darytina logiška išvada, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu teismu pasitikėjo, o jo abejonės teismo nešališkumu atsirado tada kai buvo priimtas jam nepalankus nuosprendis. Ta aplinkybė, kad teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje įvertino aplinkybes, jog apeliantas yra teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka nelaikytina pagrindu, leidžiančiu abejoti teismo nešališkumu. Minėtos aplinkybės yra svarbios individualizuojant bausmę, todėl jos pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptartos pagrįstai.

Jokių kitų LR BPK 58 straipsnyje nurodytų nuÅ¡alinimo pagrindų, leidžiančių pagrįstai abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, apeliantas skunde nenurodė, tokių pagrindų buvimo nenustatė ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,n u t a r i a: nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti.Patikslinti nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies aplinkybę nustatant, kad S. B. vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“ gyveno nuo 2009-03-17 iki 2009-03-27.Neįrodžius, kad S. B. gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-03-27 iki 2012-03-31, Å¡iÄ testinę veikÄ iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria patenkintas civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieÅ¡kinio netenkinti.PriteistÄ iÅ¡ nuteistojo S. B. civilinio ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės žalos dydį sumažinti 1155 Lt.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                                          ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Teisėjai                                                                                                             Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                            Danguolė Å iugždinytė