f80d00d7-1db7-4906-bb1b-976b8ef75823 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-221-866/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35142-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujosios Vilnios turgavietė“, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujosios Vilnios turgavietė“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

B. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „Naujosios Vilnios turgavietė“ (toliau – ieÅ¡kovė) pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės V. B. 3 377,84 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareikÅ¡tus reikalavimus ieÅ¡kovė grindė tuo, kad su atsakove 2017 m. gegužės 1 d. pasirašė Prekybos vietos nuomos ir eksploatavimo sutartį Nr. NVT-SUT-17-000116 (toliau – ir Sutartis).

Pagal Å¡iÄ sutartį ieÅ¡kovė suteikė teisę atsakovei prekiauti turgavietėje, esančioje Žvirblių g., Vilniuje, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktÄ prekybos vietÄ , jos eksploatavimÄ ir turgavietės suteiktas paslaugas. Iki Å¡ios dienos atsakovė už pagal Sutartį suteiktas paslaugas yra skolinga 3 377,84 Eur.

2. Atsakovė V. B. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais nesutinka, prašė jų netenkinti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Savo pozicijÄ atsakovė grindė tuo, kad prekybinis paviljonas nuosavybės teise priklauso jai. Pagal Sutartį ieÅ¡kovė teikė ne paslaugas, bet iÅ¡nuomojo turgavietės žemės dalį. Mokėtini mokesčiai remiantis Sutarties sÄ lygomis turėjo bÅ«ti apskaičiuoti atsižvelgiant į atsakovės eksploatuojamos prekybos vietos plotÄ .

Nors Sutartyje nurodyta, kad atsakovės paviljonas užima 17,70 kv. m. turgavietės ploto, tačiau iÅ¡ tiesų paviljonas užima tik 6 kv. m. žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieÅ¡kovei, o likusi paviljono dalis stovi valstybės įmonei Valstybiniam žemės fondui priskirtoje žemės sklypo dalyje. Taigi ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio už didesnę nei 6 kv. m. prekybinės vietos užimamÄ Å¾emės sklypo ploto dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovei V. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ 771 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Teismas nustatė, kad kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2017 m. sausio 25 d. sudarė Prekybos vietos nuomos ir ekploatavimo sutartį Nr. NVT-SUT-17-000034, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei teisę 2017 m. vasario-kovo mėn. prekiauti turgavietės, esančios Žvirblių g. (iÅ¡ tiesų Genių g. – sutarties tekste padaryta raÅ¡ymo klaida, Vilniuje, teritorijoje, t. y. septyniasdeÅ¡imt septintoje turgavietės schemoje pažymėtoje prekybinėje vietoje, kurios plotas – 20 kv. m. Atsakovė už prekybos vietos nuomÄ ir ekploatavimÄ Ä¯sipareigojo kas mėnesį mokėti 182,32 Eur dydžio mokestį be PVM. 2017 m. gegužės 1 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė pirmiau nurodytÄ sutartį pakeitusiÄ Prekybos vietos nuomos ir eksploatavimo sutartį Nr. NVT-SUT-17-000116 (toliau – Sutartis).

Tiek pastaroji, tiek pirmoji sutartys sudarytos pagal analogiÅ¡kas ieÅ¡kovės iÅ¡ anksto parengtas standartines sÄ lygas. Sutartyje įraÅ¡yta, kad tos pačios prekybinės vietos, toliau naudojamos atsakovės, užimamas plotas yra 17,70 kv. m., ir nustatytas 196,76 Eur be PVM nuomos ir eksploatavimo kas mėnesį mokamo mokesčio dydis.

5. Teismas taip pat nustatė, kad bylos Å¡alys Sutartį bendru sutarimu nutraukė 2018 m. rugsėjo 26 d. Remiantis ieÅ¡kovės parengta Mokesčių suvestine atsakovė pagal Sutartį iki Å¡iol formaliai yra skolinga 3 377,84 Eur nuomos ir eksploatavimo mokesčio. Iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė dalį nurodytos sumos siekė iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės kreipdamasi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Gavusi ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ , atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ , kurį motyvavo tuo, kad ieÅ¡kovė pagal Sutartį atsakovei iÅ¡nuomojo prekybos vietÄ , kurios tik dalis priklauso įmonei. Per teismo nustatytÄ terminÄ byloje pagal pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo Nr. L2-45972-807/2017 ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė.

6. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti atsakovės plane užfiksuotus duomenis, kuriuos parengė UAB „Tiksli riba“, taip pat nenurodė argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ byloje nesiremti planu atsakovei priklausančio prekybinio paviljono buvimo vietÄ .

7. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė netinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtÄ prievolę, kadangi faktiÅ¡kai atsakovei buvo perduota naudotis ne 17,70 kv. m., o 6 kv. m. ploto prekybine vieta. Vien tik aplinkybė, kad atsakovė pasirašė Sutartį pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas sÄ lygas, vėliau nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl Sutarties pakeitimo, nereiÅ¡kia, jog, sprendžiant, ar ieÅ¡kovės reikalavimai yra pagrįsti, turi bÅ«ti ignoruojama reali susiklosčiusi faktinė padėtis. Juolab, kad atsakovė apie Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovę informavo, kai teikė prieÅ¡taravimus dėl ieÅ¡kovės reikalavimų, pareikÅ¡tų byloje pagal pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Atsakovei gintis nurodytu faktu nuo ieÅ¡kovės reikalavimų neužkerta ir aplinkybė, kad Sutartis Å¡iuo metu jau yra nutraukta. Be to, tai, kad Sutartyje yra nurodytas klaidingas prekybinės vietos užimamas plotas, taip pat neužkerta kelio atsakovei gintis nuo ieÅ¡kovės reikalavimo, įrodinėjant, jog ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, netinkamai įvykdė savo prieÅ¡prieÅ¡inę prievolę dėl atitinkamo ploto prekybinės vietos suteikimo (CK 6.205 straipsnis, 6.477 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-10023-1089/2019 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Naujosios Vilnios turgavietė“ ieÅ¡kinį tenkinti arba nesant pakankamo pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ grÄ Å¾inti civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neatsižvelgęs į nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, nukrypo nuo kasacinės instancijos praktikos bei nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso mažesnė žemės sklypo dalis, t. y. 6 kv. m., vietoje 17.70 kv. m., nei nurodyta vieÅ¡ajame registre, iÅ¡imtinai vadovaudamasis atsakovės pateiktu Planu, kuris teismo vertinimu, turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , nei vieÅ¡ajame registre nurodyti duomenys. Nors daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas jokio teisinio pagrindo, neturėjo.

10. Taip pat, pažymi, kad atsakovės teikti matavimai buvo atlikti po Sutarties nutraukimo, t. y. nėra susiję su nagrinėjimo ginčo laikotarpiu. Ieškovės nuomone tai tik atsakovės gynybinė taktika, kuria buvo siekiama išvengti vykdyti turimus įsipareigojimus. Be to, civilinės bylos nagrinėjimo metu, nei Sutarties galiojimo metu, ieškovė nebuvo gavusi jokių pretenzijų iš atsakovės dėl netinkamai vykdomų Sutartinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai.

11. Atsiliepimu atsakovė V. B. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-10023-1089/2019 palikti nepakeistÄ .

12. Atsakovė nurodo, jog teismas atmesdamas ieÅ¡kinį pagristai konstatavo, kad esant nurodytai situacijai, ieÅ¡kovė netinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtÄ prievolę. FaktiÅ¡kai atsakovei buvo perduota naudotis ne 17.70 kv. m., o 6 kv. m. ploto prekybinė vieta. Vien tik aplinkybė, kad atsakovė pasirašė Sutartį pagal ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas sÄ lygas, vėliau nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl Sutarties pakeitimo, nereiÅ¡kia, jog, sprendžiant, ar ieÅ¡kovės reikalavimai yra pagrįsti, turi bÅ«ti ignoruojama reali susiklosčiusi faktinė padėtis.

Be to, tai, kad Sutartyje yra nurodytas klaidingas prekybinės vietos užimamas plotas, taip pat neužkerta kelio atsakovei gintis nuo ieškovės reikalavimo, įrodinėjant, jog ieškovė, kaip kreditorė, netinkamai įvykdė savo priešpriešinę prievolę dėl atitinkamo ploto prekybinės vielos suteikimo (CK 6.205 straipsnis, 6.477 straipsnio 1 dalis). Savo įsipareigojimus, apskaičiuotus taikant 6 kv. m. dėmenį, atsakovė yra įvykdžiusi. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 1 d. sudarė Prekybos vietos nuomos ir ekploatavimo sutartį Nr. NVT-SUT-17-000116 (pakeičiančiÄ 2017 m. sausio 25 d. Prekybos vietos nuomos ir ekploatavimo sutartį Nr. NVT-SUT-17-000034), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei teisę prekiauti turgavietės, esančios Genių g. Vilniuje, teritorijoje, t. y. septyniasdeÅ¡imt septintoje turgavietės schemoje pažymėtoje prekybinėje vietoje, kurios plotas – 17,70 kv. m. Atsakovė už prekybos vietos nuomÄ ir ekploatavimÄ Ä¯sipareigojo kas mėnesį mokėti 196,76 Eur dydžio mokestį be PVM. Pagal pateiktas į bylÄ PVM s/f matyti, kad atsakoevi buvo skaičiuojami mokesčiai ne tik už kisoko(paviljono) vietos nuomÄ , bet ir už kitas eksploatvimo iÅ¡laidas (bedro naudojimo elektra, elektra turgaus, vanduo). Å alys 2018 m. liepos 26 d. susitarimu susitarė prekybvietės nuomos ir eksploatavimo sutartį nutraukti nuo 2018 m. rugsjėo 26 d.

15. Minėta, kad atsakovės esminis atsikirtimo į pareikštus reikalavimus argumentus buvo tas, kad jai priklausantis paviljonas buvo pastatytas dalinai ant ieškovei priklausančios turgavietės žemės ploto ir dalinai ant valstybinės žemės dalies. Šias aplinkybes, atsakovė grindė pateiktais UAB „Tiksli riba” Pastato faktinės padėties plane užfiksuotais duomenimis. Atsakovė teigė, kad atsižvelgiant, kad iš 17,70 kv.m. jai išnuomoto prekybvietės ploto, jos paviljonas užėmė tik 6 kv.m. ieškovės turgavietės ploto, o likusi dalis paviljono patenka ant valstybinės žemės sklypo dalies, todėl ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Atsiliepime pažymėjo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ji pati perskaičiavo jai tenkančias mokėtinas dalis ir yra sumokėjusi 1 111 Eur ieškovei, kas viršija nuomos mokestį, kurį ji turėtų sumokėti per metus ieškovei.

16. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės sutiko su atsakovės argumentais ir remdamasis atsakovės pateiktais UAB „Tiksli riba“ Pastato faktinės padėties plane užfiksuotais duomenimis, darė iÅ¡vadÄ , kad Sutarties sudarymo metu iÅ¡nuomota paviljono dalis, kuriame veikia turgavietė, priklauso Valstybiniam žemės fondui priskirtoje žemės sklypo dalyje, dėl ko, ieÅ¡kovė, faktiÅ¡kai atsakovei perduodama naudotis ne 17.70 kv. m., o 6 kv. m. ploto prekybine vieta, netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtÄ prievolę, dėl ko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad savo įsipareigojimus, apskaičiuotus taikant 6 kv.m. dėmenį, atsakovė yra įvykdžiusi.

17. Apeliantas nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigia, kad UAB „Tiksli riba” faktinę padėtį fiksavo 2018 m. lapkričio 27 d., t. y. jau po to kai sutartis buvo nutraukta, taigi aptariamas įrodymas nepagrindžia faktinės padėties sutarties vykdymo laikotarpiu. Tvirtina, kad teismas be pagrindo nesirėmė Nekilnojamo turto registro duomenimis apie ieškovei priklausančias žemės sklypo dalis; atsakovė viso sutarties vykdymo laikotarpiu jokių pretenzijų nereiškė. Pažymi, kad nėra gavęs jokių mokėjimų iš atsakovės tuo tarpu teismas konstatavo, kad atsakovė savo prievoles yra įvykdžiusi. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

18. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, ir dėl to galėjo bÅ«ti priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

19. Pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį, atsakovei buvo iÅ¡nuomota 17,70 kv. m. prekybvietė, atitinkamai sulygstant ir dėl eksploatavimo iÅ¡laidų. Byloje nėra duomenų, kad sutarties vykdymo laikotarpiu sutartimi sulygta prekybvietės vieta nebuvo perduota. Teismas rėmėsi iÅ¡imtinai atsakovės pateiktai įrodymais dėl paviljono faktinės padėties, kaip teisingai pažymi atsakovas, nustatytos jau po sutarties nutraukimo. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju ginčas kilo ne iÅ¡ žemės nuomos sutarties netinkamo vykdymo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik atsakovės pateiktas UAB „Tiksli riba“ paviljono faktinės padėties nustatymo planas, atliktas po sutarties nutraukimo, savaime nepatvirtina, kad atsakovei nebuvo suteikta sutartimi sulygta prekybvietės vieta. Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovės valdoma prekybvietė užima ir valstybinę žemę, turėtų spręsti klausimÄ tiek dėl Nacionalinės žemės tarnybos įtraukimo į bylÄ tikslingumo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti faktinę padėtį, tiek pareikalauti ieÅ¡kovės patikslinti duomenis apie jos valdomos turgavietės ribas ir atsakovės paviljono vietÄ sutarties vykdymo laikotarpiu.

21. Kita vertus, net ir nustačius, kad atsakovei iÅ¡ tiesų buvo perduotas mažesnis prekybvietės plotas, teismas turėjo spręsti ne tik dėl reikalaujamo nuomos mokesčio pagrįstumo, bet ir ieÅ¡kovės suteiktų eksploatavimo paslaugų. Å ių aplinkybių teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė, tik nurodė, kad atsakovė savo prievoles yra įvykdžiusi, nors byloje dėl to jokių įrodymų nėra pateikta. Taigi, byloje nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nustatytų faktinių aplinkybių, negalima spręsti apie ieÅ¡kovės reikalavimo nepagrįstumÄ 22.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis Å¡ių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi visapusiÅ¡kai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis Å¡alys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei paÅ¡alino prieÅ¡taravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Kadangi byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėjai Asta Pikelienė Laima Ribokaitė Margarita Stambrauskaitė