f809d51d-a4d7-4553-945e-a07481fb38e5 · Å iaulių apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-957-309/2014Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00868-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.3; 1.2.14.1.1; 2.4.2.1; 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,nuteistojo M.

B. gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Taikant BK 641 straipsnį Å¡i bausmė sumažinta 1/3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, Å¡i bausmė subendrinta su RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiÅ¡kai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: M. B. nuteistas už tai, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis-bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. rugsėjo 17 d. apie 17 val., atsirakinęs duris turėtu raktu, iÅ¡ gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ , G. V. priklausantį, turtÄ : televizorių „LSD LG 32LD320“ 1100 litų vertės ir televizorių „LSD PHILIPS 42 PFL460“ 1900 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam G.

V. 3000 litų turtinę žalÄ , t. y., padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o peržiÅ«rėti bylÄ ir jam neskirti laisvės atėmimo bausmės arba jÄ dar labiau sumažinti. Skunde nurodo, kad pats nukentėjusysis G. V. prašė jam neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes jis yra jo posÅ«nis, kartu su juo gyvena, padeda buityje, dirba, duoda pinigų, dabar gerai sutaria. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ pagal apeliacinį skundÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei paskyrė teisingÄ bausmę.Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nevirÅ¡ydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi bÅ«ti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumÄ . Nusikalstamų veikų pavojingumÄ lemia inter alia vertybės, į kurias Å¡iomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti reikÅ¡mė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M.

B. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis nuoÅ¡irdžiai prisipažino kaltu ir gailisi, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kad jis buvo teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, bausmė ir administracinės nuobaudos jo poelgiams neturėjo pakankamos įtakos ir skyrė terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad M. B. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , už kuriuos teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naujÄ Â tyčinį nusikaltimÄ , todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiÅ¡kia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama iÅ¡skirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad M. B. turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , praėjus neilgam laiko tarpui po to kai buvo jo atžvilgiu buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 1 d. apkaltinamasis nuosprendis, bÅ«damas daug kartų baustas administracine tvarka, padarė naujÄ nusikaltimÄ nuosavybei, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai ir daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo efektyvi, nepakeitė jo nusikalstamų polinkių.Ir nors nuteistasis A.

B. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis bÅ«tų galima suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į tai, kad M. B. už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymÄ skirta bausmė yra aiÅ¡kiai mažesnė už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bendrÄ jÄ bausmės paskirtį ir nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl nuteistajam skirtos bausmės subendrinimo, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam skirta bausmė subendrinta laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, o galutinė paskirta bausmė taip pat nėra per griežta. Nuteistasis skunde nurodo, kad nukentėjusysis G. V. prašė jam neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes jis yra jo posÅ«nis, kartu su juo gyvena, padeda buityje, dirba, duoda pinigų, dabar gerai sutaria. Teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija, todėl proceso dalyvių praÅ¡ymas skirti vienokiÄ ar kitokiÄ bausmę neturi įtakos sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ .

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skiriama bausme siekiama BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Kolegijos vertinimu, tai, jog nuteistasis savo gyvenimo bÅ«du pablogino savo ir savo Å¡eimos padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas M. B. baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡tyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, taip pat galutinę subendrintÄ bausmę, kuri nėra per griežta, todėl Å¡velninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:            nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas             Zigmas Kavaliauskas                                       Teisėjai             Raimundas Jurgaitis              Vidmantas Mylė            Â