2021-05-19 Nr. AB-10756-3-62-3-01281-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-293-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01281-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas K. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), ir įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją pašalinti pažeidimus: įstatyti langus 80x80, įvesti centrinį šildymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. buvo pervežtas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Alytaus pataisos namus ir buvo apgyvendintas 29 kameroje. Kameroje buvo šalta, drėgna, nes nebuvo radiatoriaus, o šildymo sistemą atstojo per sieną nutiestas vandentiekio vamzdis. Lubos buvo pasidengusios pelėsiu. Kameroje buvo netinkamas apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas. Kameroje yra du langai, kurie yra 36x36 dydžio, nors pagal teisės aktus turi būti 80x80 dydžio. Langai yra aukštai, todėl juos sunku atidaryti. Nurodė, jog jis yra laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, negali lankytis koplyčioje, dalyvauti renginiuose, mokytis mokykloje, negali gauti darbo bei būti įstaigos bendruomenės dalimi. Tai, kad pareiškėjas yra nuteistas iki gyvos galvos, negali būti priežastimi jį izoliuoti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko 29 kameros patikrinimą ir nustatė, jog kameroje netinkamas natūralus apšvietimas, oro drėgmė neatitiko higienos normoje numatytų reikalavimų. Pareiškėjo prašymai dėl galimybės dirbti, lankytis koplyčioje buvo atmesti. Nurodė, jog kamerų tipo patalpos įregistruotos kaip negyvenamos paskirties patalpos, o tai prieštarauja higienos normos reikalavimams, kurie numato, jog nuteistieji turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 29. Kameroje atliktas kapitalinis remontas. Remontas vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, o kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai, pastatyti unitazai, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, elektros instaliacija, apšvietimas, prižiūrėtojų iškvietimo sistema. Kameros įrengtos pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Nurodė, jog kameroje yra užtikrinama tinkama temperatūra, apšvietimas. Reikalavimas dėl langų dydžio yra taikomas tik naujoms įstaigoms. Kameroje yra įrengti 60x60 dydžio langai. Nurodė, jog 2019 m. kovo 1 d. buvo organizuotas visuomeninių organizacijų ir įstaigos pasitarimas, kurio metu buvo aptartas galimas visuomeninių organizacijų indėlis organizuojant būtent nuteistųjų laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir bausmę atliekančių kalėjimų sąlygomis socialinę reabilitaciją. Pareiškėjui yra sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris, jam atvykus, buvo pakoreguotas. Pareiškėjas su juos susipažinęs. Uždarojoje zonoje veiklą vykdo nevyriausybinės organizacijos. Patalpose veikia biblioteka, relaksacijos ir mankštos kambarys. Pareiškėjas dėl mokymosi gali kreiptis į mokymosi įstaigą. Nuteistieji užimtumo programose dalyvauja savanoriškumo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo K. M. skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo K. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais bei kitus skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 19 d. iki skundo padavimo dienos (2019 m. birželio 18 d.), jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad kamerose buvo netinkama oro temperatūra, drėgmė, kaupėsi pelėsis, buvo netinkamas apšvietimas, kameroje nebuvo radiatorių (centrinio šildymo) bei buvo netinkamo dydžio langai, pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), kuri reglamentavo temperatūros, drėgmės normas ir kt.

8. Teismas nurodė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2019 m. balandžio 12 d. raštas Nr. (1-12 4.80)2-18384 patvirtina, jog 2019 m. balandžio 3 d. atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę 29 kamerų tipo patalpoje, buvo nustatyta, jog buvo pažeistas HN 134:2015 16 punktas (oro drėgmė), 39 punktas (ant lubų, virš langų buvo vizualiai matomų pelėsių) (b. l. 14–15), 29 kameroje oro temperatūra atitiko higienos normose numatytus reikalavimus, kameroje įrengtas natūralus apšvietimas (langai). NVSC 2019 m. birželio 3 d. patikrinimo aktu Nr. (1-12 4.80)PA-4045, atlikęs 29 kamerų tipo patalpos grįžtamąją valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę nustatė, jog pažeidimų nenustatyta.

9. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 16.10 punkte numatyta, jog kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

10. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nedetalizuoja, koks įrenginys turi būti įrengtas kameroje šilumai palaikyti (radiatorius, vamzdis, grindinis šildymas ar kt.). Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, jog 29 kamera yra šildoma ir tai patvirtina NVSC 2019 m. balandžio 12 d. raštas Nr. (1-12 4.80)2-18384. Teismas pažymėjo, kad neužtikrinus pareiškėjui tinkamos temperatūros kameroje, jis galėjo administracijos prašyti, jog būtų išduotas elektrinis oro šildytuvas, kuris galėtų užtikrinti tinkamą kameros šilumą numatytą higienos normose, bei nurodė, kad duomenų apie tai, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra bei jis kreipėsi dėl oro šildytuvo išdavimo nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog kameroje buvo šalta, kaip nepagrįstus. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Alytaus pataisos namų administraciją pašalinti pažeidimą: įvesti centrinį šildymą kaip nepagrįstą, nes konstatavo, jog 29 kamera yra šildoma, kaip numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.10 punktas, ir tai patvirtina ir byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 119, 141).

11. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nustatyta, jog kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Teismas nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenumato natūralaus apšvietimo normos reikalavimų, reikalavimai dėl langų įrengimo aukščio taip pat nenumatyti. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punkte numatyta, jog šios Taisyklės privalomos visoms veikiančioms pataisos įstaigoms ir yra privalomos rengiant norminius ir techninius dokumentus, technines sąlygas, instrukcijas bei metodikas, susijusias su pataisos įstaigų įrengimu ir eksploatavimu.

12. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo istorijos nustatė, kad baudos izoliatoriaus pastate 2012 m. buvo atliktas paprastas remontas, o kapitalinis remontas buvo atliktas, kaip nurodo atsakovas, 2009-2010 m., duomenų, patvirtinančių kapitalinio remonto datą į bylą atsakovas nepateikė. Teismas pažymėjo, kad iš Registro duomenų matyti, kad pastato – baudos izoliatoriaus – baigtumas yra 100 proc., kas patvirtina, jog pastatas buvo įrengtas vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais ir priduotas kaip atitinkantis technines sąlygas, jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Teismas konstatavo, kad baudos izoliatoriaus patalpos buvo įrengtos anksčiau, nei buvo priimtos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurios vėliau numatė, jog langai kamerų tipo patalpoje turi būti 80x80 cm dydžio. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu kamerų tipo patalpoms nenumatyta rengti jokių techninių sąlygų ar jas kapitaliai remontuoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 8.13 punktas numato, jog Kalėjimų departamentas organizuoja naujų laisvės atėmimo vietų statybą ir jau veikiančių laisvės atėmimo vietų rekonstrukcijos darbus, todėl teismas negali įpareigoti Alytaus pataisos namus pašalinti pažeidimą (įrengti tinkamo dydžio langus), kadangi Alytaus PN tokios funkcijos neatlieka. Atsižvelgdamas į paminėtą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl langų įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Teismas sprendė, jog šiuo atveju akivaizdu, jog kamerų tipo patalpų langų matmenys neatitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9. punkte nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, koks turi būti natūralaus apšvietimo koeficientas, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundo nevertino.

14. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo nurodytas pretenzijas dėl drėgmės, pelėsio, netinkamo dydžio lango kameroje vertino kaip palankias pareiškėjui, bei konstatavo, kad dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra negyvenamos, teismas pažymėjo, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.) bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai, iš jų – ir kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai ir kt. (7.16 p.). Teismas vertino, kad tai, jog Alytaus PN pastatai yra registruoti nekilnojamo registro kaip specialiosios paskirties, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir to negalima traktuoti kaip HN 134:2015 13 punkto pažeidimo.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jis yra laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų, negali lankytis koplyčioje, dalyvauti renginiuose, mokytis mokykloje, negali gauti darbo bei negali būti įstaigos bendruomenės dalimi, bei teigė, jog tai, kad jis yra nuteistas iki gyvos galvos, negali būti priežastimi jį izoliuoti.

17. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.) nustato, kad kalėjimuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji laikomi kamerose po vieną, o jų sutikimu – po du; pataisos namuose šie nuteistieji laikomi atskirai arba izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pataisos įstaigos pareigūnai, pareiškėją laikydami kamerose atskirai nuo kitų nuteistųjų, atliko neteisėtus veiksmus.

18. Teismas nurodė, kad BVK 166 straipsnyje numatyta, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 92-103 ir 106-109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančių nuteistųjų bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas organizuojamas šio Kodekso 147, 148, 149 ir 150 straipsniuose nustatyta tvarka.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, jog jis negalėjo lankytis koplyčioje, teismas nurodė, kad pataisos įstaiga privalo užtikrinti pareiškėjo teisę atlikti religines apeigas, bei nurodė, kad reikšminga aplinkybe laikytinas ir pareiškėjo kreipimasis į pataisos įstaigos administraciją su prašymu sudaryti galimybę atlikti religines apeigas – t. y. nuvesti į nuteistųjų koplyčią. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tokio pageidavimo nei karto per ginčo laikotarpį neišreiškė. Nors pareiškėjas nurodė, jog negali lankytis koplyčioje, dalyvauti mišiose, tačiau nenurodė, kada kreipėsi į administraciją, jog jam būtų sudaryta galimybė lankytis mišiose, koplyčioje, atsakovas taip pat nepateikė tokių duomenų, todėl teismas vertino, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs tam skirtoje vietoje (koplyčioje) atlikti religines apeigas tuo metu, kai jis buvo kameroje. Teismas padarė išvadą, kad nesant aiškiai išreikšto pareiškėjo pageidavimo būti nuvestam į koplyčią atlikti religines apeigas, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų – t. y. pataisos įstaigos administracija neprivalėjo savo iniciatyva siūlyti pareiškėjui būti nuvedamam į koplyčią, susitikti su dvasininku ir t. t. Teismas spendė, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pateiktų duomenų (b. l. 102–117) matyti, jog pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 9 d. dalyvauja “Biblijos studijos” organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvavo susitikime su Lietuvos kalėjimų kapeliono asociacijos nariu.

20. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jeigu patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Dirbantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomos šio Kodekso 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134 ir 135 straipsnių nuostatos (BVK 167 str. 2 ir 3 d.). BVK 125 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbą nuteistiesiems parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas siekė būti įdarbintas, tačiau prašymo teikimo metu nebuvo laisvų darbo vietų. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu, spręsdama pareiškėjo įdarbinimo klausimus, Alytaus PN administracija teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs kaip nors diskriminuoti pareiškėją, tuo pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų galimybės įsidarbinti apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra objektyvių aplinkybių sąlygota kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl galimybės jam dirbti nesudarymo yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytinos neįrodytomis ir atmestinos.

21. Teismas pažymėjo, kad BVK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų gali būti organizuojamas nuteistųjų profesinis mokymas, o nuteistųjų profesinio mokymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtintas Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos aprašas. Įvertinęs minėtų teisės aktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad Alytaus PN administracija tik priima nuteistųjų prašymus ir registruoja juos, ką šiuo atveju ir padarė, tačiau klausimo, ką priimti į profesinę mokyklą Alytaus PN administracija nesprendžia, taigi ir negalėjo daryti jokios įtakos tam, kokius mokinius pasirinko profesinė mokykla. Atsižvelgiamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus, kad Alytaus PN neefektyviai organizuoja profesinį mokymą bei neleidžia jam mokytis, atmetė kaip nepagrįstus.

22. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas teigia, jog jam neleidžiama dalyvauti renginiuose, tačiau pateiktas pareiškėjo individualus socialinės reabilitacijos planas bei pareiškėjo individuali darbo su nuteistuoju knygelė patvirtina, jog pareiškėjas renginiuose dalyvauja. Tai, kad pareiškėjas negali dalyvauti visuose renginiuose, numato BVK 165 straipsnio 4 dalis (redakcija galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.), todėl, teismo manymu, atsakovas, neleisdamas ginčo laikotarpiu pareiškėjui dalyvauti visuose renginiuose, laikėsi teisės aktuose numatytų reikalavimų.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu kankinimu, orumo ir garbės pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, bei pažymėjo, jog duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

24. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas.

25. Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs galimo pažeidimų poveikio pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikyti pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

III. 26. Pareiškėjas K. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pareiškėjo skundą tenkinti – priteisti jam 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2019 m. vasario 19 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo buvo pervežtas tolimesnei bausmei atlikti į Alytaus pataisos namus, ten apgyvendintas 29 kameroje, kuri nebuvo tinkamai paruošta, neatitiko higienos normų – gyvenamoji patalpa buvo drėgna, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimas greitis neatitino higienos normų HN 76:2010, nebuvo užtikrintas šilumos kiekis, dėl to atsirado pelėsis.

28. Pareiškėjas nurodo, kad dėl pažeidimų buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius ir į NVSC ir minėtų institucijų atstovų ataskaitose buvo nustatyti higienos normų pažeidimai – pelėsis ant sienų, netinkamas langų dydis ir kt., bet Alytaus pataisos namų administracija konkrečių veiksmų nesiima ir neužtikrina pareiškėjui sveikos aplinkos. Pareiškėjas nurodo, kad higienos normų nesilaikymas administracinių teismų praktikoje paprastai vertinamas kaip teisės į sveiką aplinką pažeidimas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad kameroje esančių langų išmatavimai neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 134: 2015 nurodytų išmatavimų, dėl to kameroje trūksta natūralios šviesos ir kt.

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo, o Europos Žmogaus Teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra pasisakęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, turi pasirūpinti kalinio sveikata. Pasak pareiškėjo, saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Pareiškėjas pabrėžia, kad nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukelia didelius dvasinius skausmus, depresiją, žaloja sveikatą ir yra prilyginamos kankinimams, todėl pagal CK 6.272 straipsnį turi būti atlyginta neturtinė žala pinigais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi EŽTT, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

30. Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamomis patalpomis, o tai prieštarauja Lietuvos higienos normos HN: 134:2015 13 punktui.

31. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo visą bylos medžiagą ir ją įvertino. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Atsakovo nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pasak atsakovo, nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

33. Atsakovas, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka.

35. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai kad, skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjo manymu yra neteisingas ir todėl neteisėtas, nesudaro prielaidos jo panaikinti.

36. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukelia didelius dvasinius skausmus, depresiją, žaloja sveikatą ir yra prilyginamos prie kankinimų, todėl CK 6.272 straipsnio prasme turi būti atlyginta neturtinė žala, Kalėjimų departamentas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nenustatė pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad byloje yra pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Kalėjimų departamento nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti dalyje dėl neturinės žalos atlyginimo remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis gyvenimo sąlygomis Alytaus PN, atlyginimo ir pareiškėjo reikalavimų Alytaus PN pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo K. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas dėl drėgmės, pelėsio, netinkamo dydžio langų kameroje, o pareiškėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais bei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus netenkino.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl neturtinės palos atlyginimo ir jo skundą šioje dalyje tenkinti.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015 ir kt.).

41. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018).

42. Pažymėtina, jog pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo Alytaus pataisos namų 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 363-1296, kuris jau yra byloje (I t., b. l. 128), taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. spalio 30 d. raštą Nr. (1-12 4.80)2-52276, ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įtaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitą Nr. NKP-2019/1-1, kurie yra nauji įrodymai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neteigia, kad naujų įrodymų ištyrimo būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir kad nebuvo galimybės šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pridėtų NVSC rašo ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitos nevertina.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ar įvertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu) dėl centrinio šildymo, dėl tinkamos temperatūros kameroje neužtikrinimo, dėl pareiškėjo laikymo atskirai nuo kitų nuteistųjų, jo galimybėmis lankytis renginiuose, koplyčioje, mokytis profesinėje mokykloje ar įsidarbinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl su tuo susijusių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl minėtų pareiškėjo kalinimo sąlygų Alytaus PN.

44. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra negyvenamos, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kuris išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.); taip pat nustato negyvenamųjų pastatų pogrupius (7 p.), iš jų – ir specialiosios paskirties pastatus, skirtus specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog aplinkybė, kad Alytaus PN pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, nepatvirtina HN 134:2015 13 punkto pažeidimo.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos, padarytos netinkamo dydžio langų įrengimu ir netinkama kameros apšvieta, pagrįstai nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nustatyta, jog kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą, tačiau reikalavimai, kuriame aukštyje turi būti įrengiami langai, nėra numatyti, taip pat kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenustato natūralaus apšvietimo normų.

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos pretenzijos dėl drėgmės, pelėsio, netinkamo dydžio langų įrengimo bei natūralios apšvietos kameroje vertintinos kaip palankios pareiškėjui, dėl to šio pažeidimo atžvilgiu gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nurodytų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka, kad pripažinimas, jog buvo pažeista pareiškėjo K. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose yra pakankama satisfakcija dėl jam padarytos skriaudos, bei nurodo, jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

48. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

49. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

50. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, tam tikrais atvejais taip pat apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015; 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017 ir kt.).

51. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nustatyti pareiškėjo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimai truko ganėtinai trumpą laiką – nuo 2019 m. kovo 19 d., kada pareiškėjas atvyko į Alytaus PN, iki skundo padavimo pirmosios instancijos teismui dienos (2019 m. birželio 20 d.), byloje nėra duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas patyrė didelių išgyvenimų, jam atsirado sveikatos sutrikimų ar pan., nėra pagrindo pripažinti, jog teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija už jo patirtą žalą.

53. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais keisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Arūnas Dirvonas Milda Vainienė