2021-12-22 Nr. AB-27871-3-62-3-02075-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1143-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02075-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN netinkamai vykdo maitinimo organizavimą. Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjui teko maitintis atšalusiu, sugedusiu maistu, dažnai jis negaudavo dietinio maitinimo, priklausančio jam pagal jo ligą. Dėl netinkamos mitybos pareiškėjui sutriko sveikata – kamuoja nuolatiniai skrandžio, kepenų skausmai, pykina, viduriuoja.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui dietinis maitinimas paskirtas nuo 2018 m. spalio 19 d. Maitinimas Marijampolės PN organizuojamas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, valgiaraščiai skelbiami interneto tinklalapyje, valgyklos informaciniuose stenduose, nuteistųjų skaitykloje. Maisto pavyzdžiai periodiškai teikiami Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui. Maisto energetinės vertės ar kokybės neatitikimai nebuvo nustatyti. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl maitinimo į psichologus kreipęsis nebuvo. Pareiškėjas 12 kartų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamo maitinimo, į kiekvieną skundą pareiškėjui buvo atsakyta. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, reglamentuojančias suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą, iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjui nuo 2018 m. spalio 19 d. skirtas dietinis maitinimas. Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad Marijampolės PN yra tiekiamas dietinis maitinimas, patvirtina Dietinio maitinimo valgiaraštis, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447.

7. Teismas vertino pareiškėjo argumentus, kad jis Marijampolės PN dažnai negaudavo dietinio maitinimo, kaip deklaratyvius.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo ginčui aktualiu laikotarpiu 12 kartų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kuri į visus pareiškėjo skundus atsakė raštu. Marijampolės PN atsakymų pareiškėjas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė, todėl vertintina, kad jis su atsakymų turiniu ir išvadomis sutiko.

9. Teismas, vertindamas skundo argumentų, kad Marijampolės PN pareiškėjui teko maitintis atšalusiu, sugedusiu maistu, pagrįstumą, vertino atsakovo atstovo paaiškinimus bei iš bylos duomenų nustatė, kad Marijampolės PN atlieka nuteistųjų maitinimo organizavimo patikrinimus, surašo patikrinimo aktus, kuriuose fiksuojamas porcijų kiekis (svoris), temperatūra, maisto produktų galiojimo terminai, t. y. vykdo maitinimo paslaugos tiekėjo pareigų vykdymo kontrolę. Maisto kokybės patikrinimus ginčo laikotarpiu taip pat atliko ir Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras. Iš Tyrimų protokolų teismas nustatė, kad maisto energetinės vertės ar kokybės neatitikimai nebuvo nustatyti. Teismas atmetė skundo argumentus aptartu aspektu.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo veiksmuose nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundą iš esmės atmetė dėl to, kad pareiškėjas neskundė Marijampolės PN administracijos atsakymų į pareiškėjo skundus dėl netinkamo maitinimo. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki, todėl ne visada turi galimybę įsigyti rašymo priemones, vokus, pašto ženklus, kad galėtų įgyvendinti apskundimo teisę. Dėl minėtos aplinkybės atmesti skundą būtų neteisinga.

13. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, kurią, atsakovo atstovo teigimu, pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovo atstovas vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamo maitinimo Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.

16. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs neteisėtu Marijampolės PN neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad jo skundas neturėjo būti atmestas tuo pagrindu, kad pareiškėjas neteikė skundų dėl atsakovo atstovo atsakymų, nes skundus negalėjo teikti dėl sunkios finansinės padėties.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pabrėžtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja aplinkybes, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, nenurodo bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis. Akcentuoja tik tai, kad teismas neturėjo atmesti skundo dėl to, kad pareiškėjas neskundė Marijampolės PN atsakymų į jo skundus dėl netinkamo maitinimo.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Aiškindamasis pareiškėjo skunde įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Marijampolės PN atsakymų pareiškėjas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka neskundė, todėl vertintina, kad jis su atsakymų turiniu ir išvadomis sutiko.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad BVK 183 straipsnyje (Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas) nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Taigi iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o pastarojo sprendimai – per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

23. Pareiškėjas neginčija, jog nėra pasinaudojęs Marijampolės PN atsakymų į jo skundus dėl netinkamo maitinimo apskundimo tvarka. Pareiškėjo nurodyta priežastis, kad apskundimo teise jis negalėjo pasinaudoti dėl sunkios finansinės padėties, negalėdamas įsigyti kanceliarinių priemonių, vokų, pašto ženklų, vertinama kritiškai. Bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis 12 kartų dėl netinkamo maitinimo kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją. Taip pat pareiškėjas šuo atveju yra pasinaudojęs teise ginti, jo nuomone, pažeistas teises pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo akcentuojama finansinė padėtis negalėjo būti kliūtis pareiškėjui pasinaudoti jį netenkinančių Marijampolės PN atsakymų apskundimo teise.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4585-968/2020). Kadangi dėl kitų skundo argumentų, kurie akcentuojami apeliaciniame skunde, išsamiai pasisakyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

25. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė