2013-12-02 Nr. AB-9208-3-61-3-02528-2010-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A520-2365/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02528-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovams VĮ Registrų centrui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 155 bei Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. IN(12.5.1.15.)-18016; 2) įpareigoti Registrų centrą nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti įrašą, panaikinant sandėlio (unikalus Nr. 8194-0016-6028) (toliau – ir Sandėlis) būklę „sunaikintas“ ir atkuriant šio Sandėlio esamą būklę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, kuriais atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą ištaisyti duomenis apie Sandėlio būklę, paaiškino, kad nei jis, nei turto bendrasavininkė N. G., nei A. R., kuris nėra Sandėlio bendrasavininkis, nebuvo pateikę prašymo pakeisti įrašą nekilnojamojo turto registre, t. y. įrašyti Sandėlio būklę „sunaikintas“. Pasak pareiškėjo, atliktas kadastro duomenų patikslinimas neatitinka šio Sandėlio faktinės būklės, tai patvirtina ir 2010 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad Sandėlis tiek kadastro duomenų tikslinimo metu, tiek šiuo metu egzistuoja jau nuo 1940 metų (t. y. statybos pabaigos).

Pareiškėjas pažymėjo, kad registre padarius žymą „sunaikintas“ buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 45 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ nuostatos.

Atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovai nurodė, kad įrašas nekilnojamojo turto kadastre apie Sandėlio 2I1/p (unikalus Nr. 8194-0016-6028), esančio Kęstučio a. 4, Ukmergėje, būklę „sunaikintas“ buvo padarytas remiantis šio nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų byloje užfiksuotais kadastro duomenimis, nustatytais 2000 m. spalio 20 d. Šie kadastro duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Jų tikslinimas buvo atliktas pagal pareiškėjo ir A. R., kurio vardu buvo registruotos 9/100 dalys parduotuvės ir kitų statinių, 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymą. Atsakovai nurodė, kad minėto sandėlio kadastro duomenys galėtų būti pakeisti tik pareiškėjui pateikus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą su naujais kadastro duomenimis bei vieną iš kadastro duomenų pakeitimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Kadastro įstatymas) 12 straipsnyje, o pareiškėjo pateiktas 2010 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 86-10-3 nėra teisinis pagrindas Sandėlio duomenims keisti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad kaip bendrasavininkė nebuvo pateikusi prašymo dėl Sandėlio kadastro duomenų pakeitimo. Minėtas prašymas yra suklastotas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad R. G. ir A. R. 2000 m. rugsėjo 7 d. pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filialo Ukmergės miesto (rajono) GAB prašymą (registruotas Nr. 5-5306) atlikti nekilnojamojo turto – statinių, esančių Kęstučio a. 4, Ukmergėje, – kadastro duomenų tikslinimą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3592)-IS1-241 konstatuota, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. prašyme tikriausiai pasirašė R. G. ir A. R.. Teismas nenustatė pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu ir sprendė, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymas dėl kadastro duomenų tikslinimo buvo pateiktas pareiškėjo, todėl atsakovas pagrįstai atliko visų prašyme nurodytu adresu esančių statinių (unikalūs Nr. 8194-0016-6017, 8194-0016-6028, 8194-0016-6039) kadastro duomenų tikslinimą.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymas iš tikrųjų yra 2003 metais pateiktas prašymas su klaidingai nurodyta data. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, jog minėtas 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymas dėl kadastro duomenų tikslinimo buvo suklastotas dėl to, kad jame prie duomenų apie apmokėjimą yra nurodoma 0,00 Lt. Teismas nustatė, jog, kaip matyti iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 98/14199, prie 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo dėl kadastro duomenų tikslinimo taip pat yra pridedamas faktinis statinių kadastro matavimų ir apskaitos atliktų darbų aktas, kuriame nurodoma, kad mokėtina suma sudaro 318,80 Lt.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2870/2012, kuriuo savo reikalavimus grindė pareiškėjas, patvirtina atsakovo teisę keisti Sandėlio kadastro duomenis.

Sprendime konstatuota, jog tai, kad Sandėlis yra sunaikintas, patvirtina planas, esantis nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 98/14199, t. y. statinys 2I1/p išbrauktas 2000 m. spalio 20 d. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, remdamasis 2000 m. spalio 20 d. nustatytais duomenimis, pagrįstai patikslino Sandėlio kadastro duomenis, įrašęs statinio būklę „sunaikintas“.

Teismas vadovavosi Nuostatų 76 punktu, nurodė, jog, kadangi statinių, esančių Kęstučio a. 4, Ukmergėje, kadastro duomenų tikslinimas buvo atliekamas pareiškėjo ir jo bendraturčio prašymu, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo apie galimą registro duomenų pakeitimą ir galėjo laiku gauti informaciją apie tokį pakeitimą bei, nesutikdamas su atsakovo sprendimu atlikti Sandėlio kadastro duomenų patikslinimą, vadovaudamasis 1996 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2001 m. sausio 1 d., 35 straipsniu, galėjo skųsti tokį sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjas apskundimo teise nepasinaudojo ir minėto atsakovo sprendimo dėl kadastro duomenų patikslinimo neskundė.

Teismas iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 98/14199 dokumentų nustatė, kad sandėlio, pažymėto plane 2I1/p, išmatavimai buvo 6,52 x 2 m, plotas – tik 13,04 m2, ir darė išvadą, kad 2010 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 86-10-3 nustatytos faktinės aplinkybės nepaneigia atsakovo 2000 m. spalio 20 d. padarytų išvadų, kad ūkio pastatas – sandėlis (unikalus Nr. 8194-0016-6028), plane pažymėtas 2Il/p, buvo nugriautas (sunaikintas), o patvirtina tik tai, kad šiuo metu minėto sandėlio buvimo vietoje vykdomi naujos statybos darbai.

Sprendime remtasi Kadastro įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatomis. Teismas pažymėjo, jog antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra teisinis pagrindas keisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis.

Teismas taip pat vadovavosi Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi ir pažymėjo, jog, kadangi Sandėlio kadastro duomenys – būklė „sunaikintas“, įrašyti 2000 m. spalio 20 d. atlikus kadastro duomenų patikslinimą 2000 m. rugsėjo 7 d. R. G. ir A. R. prašymo pagrindu, nebuvo nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, minėti kadastro duomenys laikytini teisingais. Pareiškėjas nepateikė kadastro tvarkytojui Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų dokumentų, kurie sudarytų pagrindą šiuos kadastro duomenis pakeisti.

Teismas sprendė, kad Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 155 ir Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. IN(12.5.1.15.)-18016, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti sandėlio, unikalus Nr. 8194-0016-6028, kadastro duomenis – būklę „sunaikintas“, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl minėtų sprendimų panaikinimo, dėl tų pačių motyvų nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą dėl Registrų centro įpareigojimo pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įrašą, panaikinant Sandėlio būklę „sunaikintas“ ir įrašant šio sandėlio esamą būklę.

III. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėsto šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas visiškai nevertino, ar ginčui aktualiu laikotarpiu (2000 m. spalio 20 d.) buvęs teisinis reguliavimas nustatė atsakovui Registrų centrui teisę atliktų kadastrinių matavimų pagrindu išregistruoti pareiškėjo daiktinę teisę (nuosavybės teisę) į pastatą – Sandėlį. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato – Sandėlio statusas „sunaikintas“ buvo įregistruotas 2000 m. spalio 20 d. Nurodytu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (2000 m. birželio 27 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 346 patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatai. Įstatymo 16 straipsnyje nebuvo nustatyta, jog atliktų kadastrinių matavimų pagrindu gali būti įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, taip pat teisės aktuose nebuvo nustatyta Registrų centro teisė vienašališkai, nesant savininko sutikimo ir išreikštos valios, įregistruoti pastato būklę „sunaikintas“. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog, remiantis galiojusiu teisiniu reguliavimu, nuosavybės teisės atsiradimas pagal 1964 metų Civilinio kodekso nuostatas buvo siejamas ne su nekilnojamojo daikto įgijimu, o su nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės pasibaigimas buvo siejamas su nuosavybės išregistravimu iš nekilnojamojo turto registro. Remiantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu pareiškėjo R. G. daiktinė teisė į pastatą – Sandėlį negalėjo būti išregistruota nesant jo sutuoktinės rašytinio sutikimo.

2) Teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumentų, jog 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymas yra nepatikimas įrodymas ir realiai nepatvirtina kreipimosi į Registrų centrą dėl kadastro duomenų nustatymo bei šio prašymo įvykdymo fakto. Šio prašymo skiltyje „pastabos (pateikiamų dokumentų sąrašas ir kita informacija)“ nurodyta, jog kartu su prašymu yra pateikiamas „patalpų pasidalijimo projektas“. Pareiškėjas su 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymu negalėjo pateikti patalpų pasidalijimo projekto, kadangi kadastro byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis projektas buvo parengtas tik 2003 m. kovo 19 d. Registro byloje Nr. 98/14199 yra pateiktas tik statinių kadastro matavimų ir apskaitos darbų aktas, tačiau nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas pagal nurodytą aktą sumokėjo atsakovui už paslaugas 318,80 Lt. Pareiškėjas teigia, kad net jeigu pareiškėjas ir pasirašė 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šis prašymas buvo pasirašytas 2000 m. rugsėjo 7 d., nėra duomenų, kad jis būtų apmokėtas ir įvykdytas. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2870/2012. Pareiškėjas nurodo, jog jis ir jo sutuoktinė niekuomet nebuvo išreiškę valios, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam pastatui – Sandėliui būtų įregistruota būklė „sunaikintas“ ir tokiu būdu būtų išregistruota pareiškėjo ir jo sutuoktinės daiktinė teisė į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl laikytina, kad atsakovas neteisėtai įregistravo pastato – Sandėlio būklę „sunaikintas“.

3) Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pastatas – Sandėlis yra nugriautas / sunaikintas. Teismo išvada, kad tai, jog sandėlis yra sunaikintas, patvirtina planas, esantis nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 98/14199, t. y. statinys 2Ilp išbrauktas 2000 m. spalio 20 d., nepagrįsta, kadangi minėtame plane ranka su rašikliu padaryti pataisymai nepatvirtina, kad pastatas – Sandėlis yra sunaikintas. Pareiškėjo teigimu, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad tiek ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2000 m. spalio 20 d., tiek ir vėlesniais laikotarpiais registro bylos Nr. 98/14199 specialiose formose yra nurodytas rūsys.

4) Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2000 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 18 straipsnio 1, 2 dalimis ir pabrėžia, kad pastatas – rūsys yra Ukmergės miesto senamiesčio dalyje, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonoje, todėl šiam pastatui nugriauti buvo reikalingas leidimas griauti bei Kultūros vertybių apsaugos departamento sutikimas tokiems veiksmams atlikti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs griovimo darbus ir sunaikinęs jam nuosavybės teise priklausantį pastatą – Sandėlį.

Atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka.

Atsakovai be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą, taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas teisėtai atliko statinių kadastro duomenų tikslinimą, kurio metu nustatytų kadastro duomenų pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neginčijo ir minėti kadastro duomenys laikytini teisingais. Atsakovai pažymi, jog sandėlio 2Il/p (unikalus Nr. 8194-0016-6028) būklė „sunaikintas“ nereiškia, jog minėtas statinys yra išregistruotas ir išregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į jį, nes šiuo atveju tik pateikus prašymą bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje užfiksuotas nekilnojamojo daikto žuvimo faktas, galėtų būti išregistruotas tiek pats nekilnojamasis daiktas, tiek pareiškėjo nuosavybės teisės į jį. Atsakovų teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad sandėlis 2Il/p (unikalus Nr. 8194-0016-6028) yra sunaikintas, patvirtina kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje esantis planas, kuriame nugriautas statinys yra išbrauktas kryžiukais spalvotu tušu. Toks nugriauto statinio pažymėjimas plane atitiko kadastro duomenų tikslinimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintą Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodiką.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas, gavęs Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro 2013 m. sausio 18 d. specialisto išvadą Nr. 140-(3592)-ISl-241, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turėjo teisę 2000 m. spalio 20 d. keisti sandėlio 2Il/p (unikalus Nr. 8194-0016-6028) kadastro duomenis. Atsakovai pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2011 palikta nepakeista) konstatavo faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas R. G. vykdo naują statybą sunaikinto sandėlio 2Il/p vietoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. IN(12.5.1.15.)-18016 teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 26 d. pareiškėjas R. G. kreipėsi į atsakovą Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu panaikinti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje Sandėlio (unikalus Nr. 8194-0016-6028), esančio Kęstučio a. 4, Ukmergėje, įrašytą būklę „sunaikintas“, atstatant šio Sandėlio esamą būklę (b. l. 50). Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad jis Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. balandžio 1 d. raštu buvo informuotas, jog Sandėlio būklė – „sunaikintas“ nustatyta ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą pareiškėjo ir A. R. 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo pagrindu 2000 m. spalio 20 d. atlikus statinių kadastro duomenų tikslinimą. Pareiškėjas prašyme teigė, kad jis nebuvo pateikęs prašymo dėl Sandėlio būklės – „sunaikintas“ duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto registrą, A. R. tokio prašymo negalėjo pateikti, nes jis nėra Sandėlio bendrasavininkis. Taip pat pareiškėjas teigė, kad 2000 m. spalio 20 d. atliktas Sandėlio kadastro duomenų tikslinimas neatitiko Sandėlio faktinės būklės, nes po pastatu yra rūsys, yra išlikusios pirmo aukšto pastato senos statybos sienų liekanos, išlikusi antro aukšto sienos dalis, tarp pirmo aukšto ir antro aukšto yra metalinių sijų ir medinių lentų denginys, kt.

Atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2010 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. IN(12.5.1.15.)-18016 nustatė, kad Sandėlio būklė „sunaikintas“ nustatyta ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą 2000 m. spalio 20 d. atlikus visų statinių, esančių Kęstučio a. 4, Ukmergėje, kadastro duomenų tikslinimą pareiškėjo ir A. R., kurio nuosavybės teisės tuo metu buvo registruotos į 8/100 dalis pastato – parduotuvės ir kitų statinių (unikalūs Nr. 8194-0016-6017, 8194-0016-6039), 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo pagrindu, ir netenkino pareiškėjo prašymo (b. l. 46). Atsakovas taip pat nurodė, kad Sandėlio būklė „sunaikintas“ atitinka kadastro duomenų byloje 2000 m. spalio 20 d. nustatytus duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Pareiškėjas vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi.

Pareiškėjas, remdamasis 2010 m. gegužės 26 d. prašyme nurodytomis aplinkybėmis, šį atsakovo sprendimą skundė Registrų centrui, tačiau Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2010 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 155 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2010 m. birželio 3 d. sprendimą (b. l. 39–40). Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, sutikdama su Registrų centro Vilniaus filialo sprendimu, nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį kartu su prašymu pakeisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys duomenų pakeitimo pagrįstumą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, o pareiškėjas tokių dokumentų (duomenų) nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde prašė panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos bei Registrų centro Vilniaus filialo sprendimus ir įpareigoti Registrų centrą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti įrašą, panaikinant Sandėlio būklę „sunaikintas“ ir įrašant šio sandėlio esamą būklę. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad dėl jo 2010 m. gegužės 26 d. prašyme nurodytų aplinkybių turėjo būti patenkintas prašymas ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje turėjo būti ištaisytos klaidos.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų nurodytus bylos faktinius ir teisinius aspektus, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl skunde nurodytų aplinkybių yra nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, sprendimas nėra pagrįstas tinkamu materialiosios teisės normų taikymu bei faktų nustatymu. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2000 m. spalio 20 d. galioję teisės aktai nenustatė, kad VĮ Registrų centras turėjo teisę vienašališkai, nesant savininko sutikimo ir išreikštos valios, įregistruoti pastato būklę „sunaikintas“, t. y. atsakovas 2000 m. spalio 20 d. pareiškėjui priklausančio pastato – Sandėlio būklę „sunaikintas“ įregistravo nesant teisinio pagrindo ir viršydamas įstatyme savo, kaip valstybės institucijai, atsakingai už nekilnojamųjų daiktų registrą, nustatytas teises. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie pareiškėjo daiktinės teisės į Sandėlį išregistravimą.

Vertinant šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad šios nagrinėjamos bylos esminis klausimas, ar atsakovas Registrų centro Vilniaus filialas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo 2010 m. gegužės 26 d. prašymo panaikinti nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje Sandėlio būklę „sunaikintas“, atstatant šio Sandėlio esamą būklę, t. y. ar pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus atsakovas turėjo pakeisti (panaikinti) nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus ir įrašytus nekilnojamojo turto registre duomenis apie Sandėlį, kurį pareiškėjas yra įsigijęs 1994 m. gegužės 7 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti šį prašymą, yra nurodęs, jog Sandėlio bei pareiškėjo nuosavybės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neišregistruotos, kadangi nebuvo pateiktas teisės aktų nustatytas dokumentas (b. l. 46). Pagal bylos duomenis Sandėlio būklė „sunaikintas“ yra nurodyta nekilnojamojo turto registre, remiantis kadastro duomenimis.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Pagal šias Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).

Kadangi apie ginčo Sandėlį duomenys, t. y. kad jo būklė – „sunaikintas“, dėl kurių panaikinimo (pakeitimo) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kuris yra nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) tvarkytojas, su prašymu ir prašymas nebuvo patenkintas, buvo įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, aktualu yra tai, kad nekilnojamųjų daiktų, registruojamų nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija galiojusi 2010 m. gegužės 26 d.) 3 straipsnio 4 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti šie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai (teisiniai pagrindai): 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustatė, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 3 dalyje nurodyta, kad kai prašoma nekilnojamojo turto kadastre pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų, Kadastro tvarkytojas šiuos duomenis pakeičia pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Kadastro duomenys gali būti keičiami, jei statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jei buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jei šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (Kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Taip pat šie duomenys gali būti keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Nuostatų nustatyta tvarka, t. y. įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; kitais teisės aktų nustatytais atvejais (Kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kaip Kadastro tvarkytojas sprendžia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimą. Pagal šio straipsnio 4 dalį išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti vieną iš šių sprendimų:

1) prašymą tenkinti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeičia;

2) prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus;

3) sprendimo priėmimą atidėti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio Įstatymo 14 straipsnyje, ir yra reali tikimybė tas aplinkybes pašalinti per vieną mėnesį, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atideda sprendimo priėmimą dėl prašymo patenkinimo. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių:

1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti;

2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas;

3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis;

4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų; 5) šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Pažymėtina, jog šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą.

Apibendrinant minėtas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad pareiškėjas, 2010 m. gegužės 26 d., teikdamas atsakovui (Kadastro tvarkytojui) prašymą, turėjo pateikti arba dokumentus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, arba pateikti įrodymus, kad 2000 m. spalio 20 d. Kadastro tvarkytojas nekilnojamojo turto kadastre įrašė netikslius, neteisingus ar neišsamius duomenis, kuriuos privalo neatlygintinai ištaisyti. Pareiškėjas byloje nebuvo nurodęs aplinkybių ir pateikęs įrodymų, kad Sandėlio duomenys turėjo būti pakeisti Kadastro įstatymo 9 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Pareiškėjo atsakovui ir teismui pateiktas 2010 m. balandžio 22 d. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodytos aplinkybės apie Sandėlį (b. l. 11-12) nėra dokumentas, kurio pagrindu atsakovas privalėjo ištaisyti Sandėlio duomenis, t. y. panaikinti įrašą „sunaikintas“, 2000 m. spalio 20 d. įrašytus nekilnojamojo turto kadastre, nes tokio pobūdžio dokumentas nėra nurodytas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, bei pareiškėjo pateiktas įrodymas visiškai nepatvirtina aplinkybės, kad 2000 m. spalio 20 d. Kadastro tvarkytojas įrašė netikslius, neteisingus ar neišsamius Sandėlio duomenis. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuoti duomenys apie statinį 2010 m. balandžio 20 d. (protokole nurodyta, kad faktų konstatavimas baigtas 2010 m. balandžio 20 d., nors pareiškėjo prašymas antstolei paduotas 2010 m. balandžio 22 d., antstolė 2010 m. balandžio 22 d. pradėjo vykdyti pareiškėjo prašymą). Protokole užfiksuoti duomenys apie statinį nepatvirtina, kad tokie statinio duomenys buvo 2000 m. spalio 20 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas vykdė statybą senojo ūkinio pastato 2J1/p vietoje nuo 2000 m. spalio 20 d. iki 2010 m. balandžio 20 d. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 98/14199 (inventorinis Nr. 81025784) duomenų matyti, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. buvo fiksuota visų statinių, esančių Kęstučio a. 4, Ukmergėje, faktinė padėtis, ir šioje administracinėje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad tuo metu realiai nebuvo fiksuojama statinių būklė ir ji užfiksuota neteisingai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto kadastre buvo įrašyti duomenys ne tik, kad Sandėlis „sunaikintas“, bet ir tai, kad jo baigtumas – 0 procentų, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70, nėra sienų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad pareiškėjas vykdė Sandėlio vietoje statybą. Tai reiškia, kad 2010 m. balandžio 20 d. negalėjo būti išlikusio Sandėlio būklė tokia pati kaip ir 2000 m. spalio 20 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas ir A. R. 2000 m. rugsėjo 7 d. pateikė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filialo Ukmergės miesto (rajono) GAB prašymą (registruotas Nr. 5-5306) atlikti nekilnojamojo turto – statinių, esančių Kęstučio a. 4, Ukmergėje, – kadastro duomenų tikslinimą (b. l. 49). Pagal bylos duomenis šio prašymo pagrindu buvo patikslinti Sandėlio, kurį nuosavybės teise buvo įgijęs pareiškėjas, kadastro duomenys. Pagal šį prašymą buvo atliekamas ne tik A. R., bet ir R. G. priklausančių pastatų kadastro duomenų tikslinimas. Pažymėtina, kad po šių kadastro duomenų patikslinimo pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į Vilniaus filialo Ukmergės miesto (rajono) GAB dėl pažymėjimo apie jam priklausančio (naudojamo) turto, įregistruoto nekilnojamojo turto registre ir esančio Kęstučio a. 4, Ukmergėje, išdavimo ir pareiškėjui buvo išduodami pažymėjimai, kuriuose nebuvo nurodomas Sandėlis (pvz., 2001 m. lapkričio 15 d., 2003 m. kovo 28 d., 2003 m. gegužės 12 d., 2003 m. gegužės 15 d., 2003 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. liepos 7 d., 2007 m. kovo 13 d.). Pažymėjimuose duomenys nurodyti, remiantis kadastro byla Nr. 81025784, kurioje buvo duomenys apie 2000 m. spalio 30 d. atliktus kadastro patikslinimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad Sandėlis, kaip neegzistuojantis statinys, nebuvo nurodomas pažymėjimuose.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, teigdamas, kad jis nepasirašė 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo, kad be jo sutikimo ir valios buvo pakeisti Sandėlio kadastro duomenys, įrodymų nepateikė. Priešingai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3592)-IS1-241 (b. l. 168–170) konstatuota, kad 2000 m. rugsėjo 7 d. prašyme tikriausiai pasirašė pareiškėjas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti prašymo turinį, apmokėjimo už prašymą aplinkybes ir nustatyti, jog jis nebuvo padavęs 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo. Pareiškėjas teigia, kad jis dėl nekilnojamojo turto registro duomenų nustatymo kreipėsi tik 2003 metais, o jeigu jis ir pasirašė 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymą, tai byloje nėra objektyvių duomenų, kad šis prašymas buvo pasirašytas 2000 m. rugsėjo 7 d., nėra duomenų, kad jis buvo apmokėtas ir įvykdytas, pareiškėjas prašyme patvirtino, kad statinių būklė yra nepasikeitusi, ir išreiškė valią, kad ji nebūtų keičiama, nebuvo gautas apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnybos leidimas statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti statinius. Prašyme nurodyta data – 2000 m. rugsėjo 7 d., prašymas yra įvykdytas, t. y. atliktas statinių kadastro duomenų tikslinimas, patikslinti duomenys įregistruoti. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 98/14199 medžiaga, nustatė, kad šioje byloje yra ir pareiškėjo 2003 m. vasario 19 d. prašymas dėl nekilnojamojo turto registro duomenų nustatymo. Pažymėtina, kad iš nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 98/14199 (b. l. 88, 94) matyti, kad 2003 m. kovo 18 d. nustatant statinių ir jų dalių kadastro duomenis, Sandėlio duomenys nėra fiksuojami. Plane, esančiame nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 98/14199 (b. l. 101), statinys 2I1/p (Sandėlis) išbrauktas, nurodant, kad pakitimai užfiksuoti 2000 m. spalio 20 d. Esant tokiems nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 98/14199 duomenims atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pagal pareiškėjo prašymą panaikinti (pakeisti) nekilnojamojo turto kadastre Sandėlio duomenis, o minėti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir padarė neteisingas išvadas, susijusias su pareiškėjo 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymu.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad iš byloje pareiškėjo nurodomų argumentų dėl galiojusių 2000 m. spalio 20 d. teisės aktų, neteisėtų atsakovo veiksmų, įregistruojant Sandėlio būklę „sunaikintas“, matyti, kad pareiškėjas iš esmės ginčija atsakovo 2000 m. spalio 20 d. sprendimą įregistruoti patikslintus Sandėlio kadastro duomenis, nors šioje byloje nenagrinėjamas ir negali būti nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo 2000 m. spalio 20 d. atliktų veiksmų ir priimto sprendimo dėl Sandėlio duomenų patikslinimo tuo pagrindu, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, kad neturėjo pagrindo atlikti kadastro duomenų tikslinimo, kad nepagrįstai ir neteisėtai įregistravo patikslintus Sandėlio kadastro duomenis. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje sprendžiama, ar atsakovas, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pakeisti Sandėlio kadastro duomenis, kurie įregistruoti 2000 m. spalio 20 d.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A520-2870/2012, kurioje buvo nustatyta, kad duomenys apie pastato sunaikinimą turėtų būti užpildyti specialioje formoje (1C; 2C). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su uždarosios akcinės bendrovės atliktais kadastriniais matavimais, kurie buvo fiksuojami kadastro duomenų 1C bei 2C formose. Administracinėje byloje Nr. A520-2870/2012 buvo nustatyta, kad daiktas faktiškai egzistuoja, o įrašas apie daikto sunaikinimą buvo įrašytas dėl kitų priežasčių, t. y. dėl aplinkybių, kurios visiškai nėra susijusios su šioje administracinėje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju vadovautis administracinėje byloje Nr. A520-2870/2012 nustatytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes šių bylų faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovas, atsisakydamas panaikinti (pakeisti) Sandėlio duomenis, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimą, jog Kadastro tvarkytojas, įrašęs netikslius, neteisingus ar neišsamius duomenis, privalo juos ištaisyti. Atsakovui nesuteikta teisė pasinaikinti priimto sprendimo dėl Nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo ir registravimo. Pažymėtina, kad pagal viešojoje teisėje taikomą teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik pagal įstatymo jiems suteiktas įgaliojimų ribas, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra negalimas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir kvalifikavo bylos faktus, priėmė teisingą sprendimą tiek galiojančios materialiosios teisės, tiek bylos faktų vertinimo požiūriu, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti šią administracinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-842-11. Pareiškėjas prašymą grindžia tuo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl galbūt suklastoto 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo patikslinti pastato kadastrinius matavimus, ir vadovaujasi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareiškėjo prašymas netenkintinas.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas sustabdo bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra pateikti duomenys, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis vyksta ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. liepos 5 d. papildomai kreipėsi į Vilniaus miesto prokuratūrą, kad būtų ištirtos aplinkybės dėl galimo 2000 m. rugsėjo 7 d. prašymo suklastojimo sukeičiant jį, t. y. pateikiant jį pasirašyti 2003 metais, o šios aplinkybės yra labai svarbios administracinėje byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes, pareiškėjo atsakovui Registrų centro Vilniaus filialui pateiktame prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių atsakovas turėjo ištaisyti Sandėlio kadastro duomenis, skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, t. y. į pareiškėjo nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, daro išvadą, kad dėl pareiškėjo nurodytų ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjo prašomų tirti aplinkybių nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo stabdyti administracinę bylą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo R. G. prašymą sustabdyti administracinę bylą iki nebus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-842-11 atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė