2020-10-14 Nr. AB-19044-3-61-3-03029-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1554-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03029-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K įvairiose kamerose nežmoniškomis sąlygomis. Kameros plotas buvo per mažas, be to, dar užstatytas papildomais baldais. Kamerų sienos, lubos, grindys buvo ištrupėjusios, vietomis matėsi pelėsis, dėl to pareiškėjas neturėjo galimybės jų nuvalyti ar dezinfekuoti. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik pertvara. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas ir girdėdavosi, kaip kiti asmenys naudojasi tualetu. Tualete nebuvo ventiliacijos. Kalinant pareiškėją tokiomis sąlygomis buvo pažemintas jo orumas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. Laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo Lietuvos valstybės atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė neteisingus duomenis apie su juo kartu kamerose kalėjusių asmenų skaičių. Pažymėjo, kad jam reikėdavo prašyti valymo inventoriaus (šluotos, kibirų ir pan.). Pareiškėjas buvo kalinamas neremontuotose kamerose (kamerose buvo pelėsių, gultai surūdiję). Lukiškių TI-K kameros nebuvo tinkamai vėdinamos. Kamerų langai būdavo arba užkalti, arba uždaryti, o rankenos langams atidaryti buvo išimtos. Pareiškėjo nesutiko su atsakovo atstovu, kad dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose buvo žema oro temperatūra (kamerose buvo didėlė drėgmė ir buvo labai šalta).

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą už kalinimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d., o, išnagrinėjęs kitą bylos dalį, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K.

8. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d., pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1983-815/2018 pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d. patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 260 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurią kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d., atlyginimo, pareiškėjo nurodytos kalinimo sąlygos buvo analogiškos pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje nurodytoms aplinkybėms. Nustatęs nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-1983-815/2018 dalyko, pagrindo ir šalių tapatumą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą už kalinimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. vasario 15 d. nutrauktina.

9. Teismas pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra išaiškinęs, jog kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu. Minėtas teismas taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, irgi vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus.

10. Teismas vertino, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, išskyrus kameras Nr. 264 ir Nr. 372, sanitarinis mazgas nuo kameros buvo uždengtas užuolaida. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, dėl to konstatuotina, kad pareiškėjas neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu visą ginčui aktualų laikotarpį nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., iš viso – 168 paras. Tačiau teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas dalį laiko kamerose buvo laikomas vienas, yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis tualetu intensyvumas nebuvo didelis. Teismas kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė.

11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais 168 paras, įvertinęs šio pažeidimo mastą, trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, aplinkybę, kad pareiškėjas dalį kalinimo laiko kamerose buvo kalinamas vienas, nusprendė pareiškėjui priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad nors Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ir Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose kaip tinkama praktika nurodama tai, jog kamerose turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais, tačiau tiek ankščiau galiojusiuose ir galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose tokie standartai nėra numatyti.

14. Atsakovo atstovas pažymi, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinas, nuo likusio kameros ploto sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Vadovaujantis teisės aktais, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebėdavo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir pan.

15. Atsakovo atstovas taip pat pabrėžė, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika (neveikimas). Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus arba kitus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nagrinėjamai bylai ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d., pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais (tualetais) kamerose, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizavimo Lukiškių TI-K teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Nepaisant to, kad atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovo atstovo skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į atsakovo atstovo paduoto apeliacinio skundo ribas, t. y. tikrinama tik ta teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas pareiškėjo skundas iš dalies.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Pareigos užtikrinti tinkamą kalinamo asmens, besinaudojančiu sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą, nepaneigia ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti kalinamų asmenų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020).

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, ir jose buvusių sanitarinių mazgų (tualetų) įrengimą (b. l. 7–8, 11, 18–19), konstatuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas (tualetas) buvo iš dalies atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir papildomai nebent užuolaida. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Tik tai truko 165 paras, o ne 168 paras, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Šis pažeidimas yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio, kuris garantuoja asmens teisę į privatumą, pažeidimą.

21. Nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

22. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas buvo ilgalaikio pobūdžio pažeidimas, kuris, kaip minėta, buvo daromas 165 paras. Atsakovo atstovas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamu atveju dėl minėto padaryto pažeidimo nėra pagrindo pareiškėjo patirtą neturtinę žalą kompensuoti pinigais. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Įvertinusi pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo pobūdį (iš esmės tai sunkaus pobūdžio pažeidimas, nes pareiškėjas 145 paras kamerose buvo kalinamas ne vienas, dėl to jį besinaudojantį sanitariniu mazgu (tualetu) galėjo matyti ne tik Lukiškių TI-K pareigūnai, bet ir kartu su juo kamerose kalinti asmenys) ir trukmę (165 paros), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, kurios nėra pagrindo mažinti.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė