2016-03-22 Nr. AB-6557-3-61-3-04872-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-326-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04872-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-981 bei priteisti jam iš atsakovo Valstybinės teritorijų ir planavimo statybos inspekcijos bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija gavo anoniminį pranešimą ir UAB „15 min“ pranešimus apie galimai neteisėtus valstybinėje žemėje, šalia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytus statinius – inžinerinius tinklus (geoterminį vamzdyną). Tuo pagrindu jo atžvilgiu buvo surašytas privalomasis nurodymas – nurodoma pateikti prašomą informaciją ir dokumentus (statybos sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje vykdymo dokumentus, statinių kadastro duomenų bylas, statybos darbų pradžios ir pabaigos datas patvirtinančius dokumentus, specialiųjų techninių reikalavimų dokumentus, projektavimo sąlygas ir požeminių inžinerinių tinklų, esančių žemės sklype ir už sklypo ribų, kontrolines geodezines nuotraukas ir paaiškinimus dėl jų statybos Balžio ežere) bei dalyvauti patikrinime. Pareiškėjo vertinimu, toks reikalavimas yra neteisėtas, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta inspektoriaus pareiga pačiam surinkti aukščiau išvardintus dokumentus. Be to, neaišku, už kurį statybos laikotarpį reikalaujami pateikti dokumentai, kadangi statybos vyko 2001, 2006, 2009 metais. Kiekvienam statybos etapui buvo gauti leidimai ir visa techninė dokumentacija dėl statybos darbų buvo pateikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Mano, jog nėra teisinio pagrindo reikalauti iš naujo rinkti visus dokumentus ir teikti pakartotinai. Pažymėjo, kad geoterminiai tinklai užkasami į žemę mažiausiai 1,5 m gylyje ir negali būti matomi žemės paviršiuje, todėl nei anonimas, nei laikraščio korespondentas negalėjo pamatyti ir užfiksuoti geoterminius inžinerinius tinklus, net jei jie ten būtų nutiesti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2014 m. liepos 16 d. gavo anoniminį skundą ir UAB „15 min“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. pranešimus apie galbūt neteisėtas statybas valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir Balžio ežere nutiestus inžinerinius tinklus (geoterminio šildymo vamzdynus). TPSVPĮ 11 straipsnio pagrindu suplanavo patikrinimą, siekiant nustatyti, ar skundas ir pranešimai yra pagrįsti. TPSVPĮ įtvirtinta inspekcijos pareigūnui, vykdančiam statybos valstybinę priežiūrą, teisę netrukdomai patekti į visas statybvietes ir jose statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, todėl toks inspekcijos pareigūnas turi teisę patekti į (duomenys neskelbtini), Vilniuje teritoriją. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai paprašyti pateikti dokumentai nėra nuolatinio saugojimo dokumentai, todėl prašomų dokumentų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neturi. Be to, prašomi pateikti dokumentai anksčiau pareiškėjo buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri yra likviduota. Pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija veikė vadovaudamasi teisės aktais ir privalomąjį nurodymą pareiškėjui surašė teisėtai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, gavusi anoniminį pranešimą dėl neteisėtų statybų valstybinėje žemėje, šalia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir UAB „15 min“ pranešimus apie Balžio ežere nutiestus inžinerinius tinklus (geoterminio šildymo vamzdynus), šalia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrįstai pradėjo statybos patikrinimus TPSVPĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu bei pagrįstai paprašė pareiškėjo pateikti privalomajame nurodyme nurodytus dokumentus TPSVPĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu.

Pažymėjo, kad atsakovo prašomi dokumentai nėra nuolatinio saugojimo, be to, jie buvo teikti kitai institucijai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai neturint prašomų dokumentų, TPSVPĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktas suteikia teisę prašyti juos pateikti. Kartu pastebėjo, kad TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnui, vykdančiam statybos valstybinę priežiūrą, teisė netrukdomai patekti į visas statybvietes ir jose statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, todėl privalomajame nurodyme išdėstytas nurodymas užtikrinti netrukdomą patekimą į pareiškėjo žemės sklypą ir į statinius yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo nesutikimas su nustatytu patikrinimu ir prieštaravimas, kad į jo privačią valdą ir statinius patektų pašaliniai asmenys ir atliktų patikrinimą, yra neteisėtas, todėl atmetamas.

Teismas konstatavo, kad skundžiamas privalomasis nurodymas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas A. M. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Papildomai pažymi, kad teismas nesiaiškino, kas būtent pateikė informaciją Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriui, nors privalėjo tai padaryti ir tuos asmeninis įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teigia, kad anoniminiame pranešime nurodyta informacija yra melaginga. Atkreipia dėmesį į tai, kad privalomajame nurodyme nėra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, neaišku į kokį teismą reikia kreiptis, norint pateikti skundą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas apribojo pareiškėjo teisę administracinėje byloje pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnyje numatytą teisę sudaryti taikos sutartį.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais. Papildomai pažymi, kad prašymą leisti susirasti atstovą pareiškėjas teismui pateikė raštu, 2015 m. vasario 11 d. posėdyje nedalyvavo. Teismas posėdžio metu išnagrinėjo prašymą ir nusprendė, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu iki nustatytos teismo posėdžio datos. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad yra pasirengta bylos nagrinėjimui, pagal turimus duomenis bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas priimtas skubotai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. (23.29)-PN-981, kuriuo A. M. nurodoma pateikti statybos vykdymo dokumentus ((duomenys neskelbtini), Vilnius), statinių kadastro duomenų bylos kopiją, paaiškinimus apie statinių statybos darbų pradžios ir pabaigos datą ir tai patvirtinančių dokumentų kopijas, sutikimų, prašymų išduoti projektavimo sąlygas ir specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiųjų architektūros reikalavimų, projektavimo sąlygų, projektavimo sąlygų sąvado, techninio ir darbo projekto, nuolatinės statybos komisijos protokolo, prašymus išduoti statybas leidžiančius dokumentus, statybas leidžiančių dokumentų, techninio arba techninio-darbo projekto korektūrų ir kt. patvirtintas kopijas, požeminių inžinerinių tinklų sklype ir už jo ribų kontrolines geodezines nuotraukas ir paaiškinimus dėl jų statybos Balžio ežere, dalyvauti patikrinime ir užtikrinti netrukdomą pateikimą į jo žemės sklypą ir į statinius (b. l. 29–30).

Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 16 d. Inspekcija gavo informaciją apie anoniminį 2014 m. liepos 14 d. pranešimą dėl galbūt neteisėtų statybų valstybinėje žemėje, šalia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 33). 2014 m. rugpjūčio 26 d. ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Inspekcijai pateikti UAB „15 min“ pranešimai apie Balžio ežere nutiestus vamzdžius, panašius į geoterminio šildymo inžinerinę sistemą, šalia sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 31, 32). Atsakovas 2014 m. lapkričio 3 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-981.

Pareiškėjas A. M. šį nurodymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjo prašymu teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo privalomojo nurodymo galiojimo sustabdymą, iki šioje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (b. l. 16–17).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.

Ginčo santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Pagal TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas – tai atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

TPSVPĮ 6 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad po teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo gavusios skundų ar pranešimų, kad teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentas parengtas ir (ar) patvirtintas teisėtai. Pagal šio straipsnio 11 dalį, teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija, priėmusi sprendimą atlikti šiame straipsnyje nurodytus patikrinimus, jeigu reikia, pateikia planavimo organizatoriui, viešojo administravimo ir kitiems teritorijų planavimo procese dalyvaujantiems subjektams privalomuosius nurodymus per 10 darbo dienų pateikti visus teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijos nurodytus su patikrinimu susijusius dokumentus ir informaciją. Šį terminą teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucija, gavusi rašytinį motyvuotą subjekto prašymą, gali pratęsti 10 darbo dienų.

TPSVPĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad inspekcija statybos patikrinimus atlieka viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu.

TPSVPĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas iki statybos patikrinimo apie numatomą statybos patikrinimą raštu informuoja statytoją, pridėdamas privalomąjį nurodymą statybos patikrinimo dieną pateikti inspekcijos pareigūnui su statyba susijusius dokumentus.

TPSVPĮ 21 straipsnio 4 punkte numatyta Inspekcijos pareiga šio įstatymo nustatytais atvejais teikti privalomuosius nurodymus.

TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti visą su statyba susijusią informaciją ir dokumentus, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Inspekcija. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į visas statybvietes ir jose statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius.

TPSVPĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai ir kiti asmenys, kuriems pateikti šiame įstatyme nurodyti teritorijų planavimo valstybinės priežiūros institucijų ar Inspekcijos privalomieji nurodymai, privalo juos vykdyti.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą surašyti pareiškėjo skundžiamą privalomąjį nurodymą ir tai padarė laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, kad Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgusi į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisėjų kolegija patikrinusi bylą vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu, ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų papildomai nekartoja.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas šioje byloje turėjo aiškintis, kas būtent pateikė informaciją Inspekcijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys nėra susiję su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku – privalomojo nurodymo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

Tai, kad privalomajame nurodyme nėra nurodyta, kokiam teismui jis skundžiamas, nėra pagrindas šį administracinį aktą pripažinti neteisėtu, tuo labiau, kad tai nesutrukdė pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas apribojo pareiškėjo teisę pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba bei galbūt sudaryti taikos sutartį taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas apie teismo posėdį buvo tinkamai informuotas (b. l. 48), tačiau teismo posėdyje nedalyvavo. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.). Teismas posėdyje, įvertinęs pareiškėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol jis susiras jo interesus teisme galintį atstovauti teisininką, prašymo netenkino. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti esminio pareiškėjo teisių pažeidimo. Byloje esančių rašytinių įrodymų pakako bylai išnagrinėti ir sprendimui priimti. Pareiškėjas nebuvo išreiškęs ketinimo sudaryti taikos sutartį, todėl argumentai dėl šios teisės apribojimo vertinami kaip deklaratyvūs.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė