2016-06-29 Nr. AB-13538-3-62-3-00419-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2016-06-29 Nr. AB-13538-3-62-3-00419-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja V. F. 2016 m. kovo 18 d. elektroninio ryšio priemonėmis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė iš atsakovo Kauno apylinkės teismo priteisti žalos atlyginimą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. eAS-510-756/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00419-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. birželio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Kauno apylinkės teismui dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja V. F. 2016 m. kovo 18 d. elektroninio ryšio priemonėmis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė iš atsakovo Kauno apylinkės teismo priteisti žalos atlyginimą.
Pareiškėja nurodė, kad pagal įstatymą daug kartų Kauno apylinkės teismo prašė vesti bylą Nr. A2-2444-375/2016 per EPP. Teismas to iki šiol nepadarė.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. F. skundą; nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžino pareiškėjai.
Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, jog pareiškėja padarytą jai žalą kildina iš galimai neteisėtų Kauno apylinkės teismo veiksmų nesuteikiant jai galimybės vesti civilinę bylą Nr. A2-2444-375/2016 per EPP.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialinės teisės norma, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti ABTĮ 16 straipsnyje. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskirtina tirti teisėjų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Iš to seka išvada, kad bylos, kuriose keliami klausimai dėl teismų procesinių veiksmų ir sprendimų teisėtumo, nepriskirtos administraciniams teismams. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų numato Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, tokie ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose.
Kadangi, kaip matyti, pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą kildina ne iš viešojo administravimo srities, pareiškėjos V. F. skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
III. Pareiškėja V. F. atskiruoju skundu, kurį patikslino, prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį.
Pareiškėja nurodo, kad ji neteigia, jog Kauno apylinkės teismo veiksmai nevedant civilinės bylos Nr. A2-2444-375/2016 per EPP yra neteisėti. Pareiškėjos teigimu, net jei Kauno apylinkės teismas teisėtai „nesuskaitmenina“ jos prašomos bylos, ji turi teisę reikalauti, kad valstybė, neturinti tokio įstatymo, įpareigojančio visas bylas teisme „skaitmeninti“, tenkintų jos valią būti laiku supažindinta su byla. Bylos „nesuskaitmeninus“, pareiškėja atsilieka nuo bylos eigos. Dėl šios priežasties valstybė turėtų jai atlyginti žalą. Byla turi būti nagrinėjama administracinio proceso tvarka.
Atsakovas Kauno apylinkės teismas atsiliepime nurodė, kad sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartyje išdėstytais motyvais, dėl kurių buvo atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. skundą. Pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą kildina ne iš viešojo administravimo srities, o iš galimai neteisėtų Kauno apylinkės teismo veiksmų nesuteikiant jai galimybės vesti civilinę bylą per EPP, t. y. kelia klausimą dėl teismo procesinių sprendimų teisėtumo, todėl tokia byla nepriskirtina administraciniam teismui (ABTĮ 16 str. 2 d.). Atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjos atskirojo skundo turinį, papildomai pažymi, kad civilinė byla Nr. A2-2444-375/2016, kurios procese dalyvauja pareiškėja V. F., vedama popierine forma. Šioje byloje šalių pateikti procesiniai dokumentai bei teismo priimti procesiniai sprendimai šalims išsiunčiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, pareiškėjai adresuoti procesiniai dokumentai siunčiami jos atstovei advokatei R. U.. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pažeidžiama jos teisė susipažinti su byla. Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtintas Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašas (su vėlesniais pakeitimais) nenumato galimybės popierine forma vedamos bylos „skaitmeninti“ ir ją toliau vesti elektronine forma. Aplinkybė, kad pareiškėja į bylą teikia dokumentus naudodamasi elektroninių paslaugų portalu EPP, civilinės bylos formos nekeičia. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Kauno aplinkės teismo nuomone, tenkinti pareiškėjos prašymo dėl popierine forma vedamos civilinės bylos Nr. A2-2444-375/2016„ skaitmeninimo“ nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjos atskirajame skunde esantis teiginys, kad net ir nesant teisinio pagrindo jos prašymas turi būti tenkinamas, laikytinas jos subjektyvia nuomone.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos V. F. skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.
Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėja jai galimai padarytą žalą kildina iš Kauno apylinkės teismo veiksmų nesuteikiant jai galimybės vesti civilinę bylą Nr. A2-2444-375/2016 per EPP, tačiau pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį bylos, kuriose keliami klausimai dėl teismų procesinių veiksmų ir sprendimų teisėtumo, nepriskirtos administraciniams teismams.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su minėta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka (ABTĮ 136 str., 148 str.). Kolegija iš naujo nekartoja Vilniaus apygardos administracinio teismo išdėstytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-3555/2011, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), tačiau, atmesdama pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl to, kad ši byla turėtų būti nagrinėjama administraciniame teisme, papildomai pažymi, jog ne visi klausimai yra nagrinėjami teismuose, o tik tie, kurie patenka į įstatymu griežtai apibrėžtą teismų kompetenciją. Kaip teisingai atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio matyti, jog neturtinės žalos atlyginimo pareiškėja siekia ginčydama Kauno apylinkės teismo veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu atitinkamoje civilinėje byloje.
Tokia išvada darytina ir įvertinus pareiškėjos teismui pateiktus 2016 m. kovo 30 d. ir 2016 m. balandžio 4 d. atskiruosius skundus, kuriuose pareiškėja iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes dėl jai galimai padarytos žalos, t. y. teigia, kad atsakovas atsisako atitinkamą civilinę bylą, kuri buvo pradėta pagal pareiškėjos rašytinį skundą (popierinė byla), performuoti į bylą, vedamą per EPP, todėl ji negali laiku susipažinti su bylos duomenimis ir kt.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 išaiškino, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo nustatytas administracinių teismų kompetencijos ribojimas reiškia, kad draudžiama kištis į teisingumo vykdymą, daryti teisėjui, nagrinėjančiam tam tikrą ginčą, kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Kolegija šiuo aspektu pažymėjo, kad teismai, vykdydami teisingumą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ir neįgyvendina tų funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms, todėl pareiškėjų skundo dalis, susijusi su teisingumo vykdymo konkrečioje procesinėje byloje, negali būti pripažįstama ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Konstatuota aplinkybė yra tiesioginė kliūtis pareiškėjų skundo argumentus dėl bendrosios kompetencijos teismo procesinių veiksmų nagrinėti administraciniuose teismuose.
Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad pagal ABTĮ administraciniuose teismuose nenagrinėtini asmenų skundai dėl bendrosios kompetencijos teismų bei prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, kadangi tokios pozicijos nuosekliai laikomasi LVAT jurisprudencijoje. Formuodamas praktiką dėl administracinių teismų kompetencijos ribojimo, susijusio LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad kai suinteresuotas asmuo savo reikalavimus sieja su teismų procesine veikla, tokio pobūdžio reikalavimai administraciniuose teismuose nenagrinėjami (žr., pvz., LVAT 2009 m. liepos 31 d. nutartį adm. byloje Nr. AS502-363/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-700/2009; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį adm. byloje Nr. AS63-552/2008; 2009 m. vasario 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS146-112/2009; 2012 m. lapkričio 14 d. nutartį adm. byloje Nr. AS858-748/2012 ir kt.). Bet koks tokio pobūdžio vertinimas prieštarautų ABTĮ 16 straipsnio 2 daliai, o įgyvendindamas savo kompetenciją administracinis teismas negali nesilaikyti teisės.
Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos atskirąjį skundą, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palieka nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Stasys Gagys
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė